Kainos Lietuvoje ir kitur

[John]

Tas pigiausias vynas labiau skirtas kulinarijai Nors gerti irgi įmanoma. O 3 eurų zonoje jau visi vynai yra rūšiniai.

Tačiau vynas - prastas pavyzdys. Prancūzijoje vynui netaikomas akcizas.

Keista, kaip prancuzai neprasigeria?

[Domas]

Keista, kaip prancuzai neprasigeria?

O nuo kada gėrimo kiekis priklausė nuo alkoholio kainos? Jei žmogui per brangu, o jis nori gerti, alkoholio jis gaus Jei negaus alkoholio, gaus kokio spirito ar antifryzo Jei negaus ir to, tai pasidarys pats
Vakarų Europoj nuo seno kitoks mentalitetas.
Nors jaunimas nuo mūsiškio tai nesiskiria

[praetor]

Vakarų Europoj nuo seno kitoks mentalitetas.
Nors jaunimas nuo mūsiškio tai nesiskiria

Is tiesu jaunimas nesiskiria. Nes lupa tas jaunimas nemaziau nei pas mus.

[Domas]

Is tiesu jaunimas nesiskiria. Nes lupa tas jaunimas nemaziau nei pas mus.

Neaišku, gerai čia ar blogai

[Ametistas]

Pigesnių kelionių rebusas

Lietuvoje atsirado galimybė automobilių bakus pildyti suslėgtomis gamtinėmis dujomis

4 litai už litrą dyzelino – tai dar toli gražu ne paskutinė degalų kaina. „Nafta brangsta“, – rankomis skėsteli degalų prekybininkai ir gerų naujienų nežada. Tačiau ne veltui sakoma, kad kiekviena lazda turi du galus. Peržengta psichologiškai svarbi kainos riba automobilininkus verčia atidžiau įsiklausyti į alternatyvias degalų rūšis siūlančių žmonių argumentus. Viena įdomiausių naujienų – atsirado galimybė keliauti deginant suslėgtas gamtines dujas (angl. – Compressed Natural Gas, CNG). Nors Lietuvoje kol kas nėra šiuos degalus siūlančių degalinių, reikiamą įrangą nesunkiai sumontuoti savo garaže gali kiekvienas vairuotojas, namus šildantis gamtinėmis dujomis. Tai padarius kelionės išlaidas įmanoma sumažinti maždaug perpus.

Niūrūs rekordai

Intensyviai kylančias naftos kainas šią savaitę dar labiau pašokdino Škotijos naftos perdirbimo gamykloje paskelbtas streikas..
Dėl to buvo iš Šiaurės jūros sustabdytas juodojo aukso tiekimas naftotiekiu „Forties“.

WTI rūšies naftos kainos birželio sandoriams Niujorko prekių biržos elektroninėje prekybos sesijoje pirmadienį prieš vidurdienį pakilo iki 119,93 JAV dolerio už barelį ir pasiekė naują visų laikų rekordą. Naftos kainos šiuo metu yra net 82 proc. didesnės negu prieš metus. Ima kilti ir JAV dolerio kursas. Jis iki šiol bent iš dalies kompensuodavo brangstantį juodąjį auksą.

Brangstant naftai Lietuvos vairuotojai gali nepuoselėti vilčių, kad degalų kainos bent trumpam stabilizuosis.

„Kai kyla didmeninės kainos, didėja ir mažmeninės. Situacija tokia, ir jos pakeisti negalime. Nesitikėjome, kad nafta brangs tokiu sparčiu tempu. Kurį laiką dar dirbome taikydami mažesnę maržą, tačiau viskam yra ribos“, – pardavėjus teisino bendrovės „Statoil Lietuva“ Pardavimo ir tiekimo departamento direktorius Skirmantas Mačiukas.

Prekybininkai tikina, kad augančios degalų kainos į neviltį varo ne tik vairuotojus.

„Jeigu kainos ir toliau didės tokiu tempu, gali sumažėti vartojimas. Pirmi požymiai jau dabar matyti. Šiuo metu, palyginti su praėjusiais metais, vartojimas nebeauga“, – pastebėjo S.Mačiukas.

Šešėlis didės

Lietuvos naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas taip pat patvirtino, kad pardavėjai jaučia pasikeitusius vairuotojų įpročius: pilną baką degalų pila vis mažiau automobilių savininkų.

Prekybininkai neabejoja, kad vis daugiau vairuotojų puls ieškoti nelegalių degalų.

„Skaičiuojame, kad nelegalūs degalai gali sudaryti net iki 30 proc. viso Lietuvoje sunaudojamo dyzelino. Kai taip didėja kainos, vairuotojai gali dar intensyviau ieškoti nelegalių degalų“, – prognozavo M.Palijanskas.

Degalinių tinklų atstovai nenori sutikti, kad Lietuva veržiasi tarp Europos šalių, brangiausiai mokančių už degalus.

„Lenkijoje benzino ir dyzelino kainos dar didesnės nei Lietuvoje. Lyginant šalis reikia žiūrėti, kokie degalams nustatyti akcizai. O kainas diktuoja rinka. Lietuvoje, skirtingai nei Latvijoje, yra daug prastesnės sąlygos importuoti degalus, todėl pas mus jie kainuoja daugiau nei pas kaimynus“, – aiškino Lietuvos naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacijos prezidentas.

Kaip Lietuvos degalinėse keičiasi kainos, atidžiai stebi ir Konkurencijos taryba. Tačiau jos atstovai dienraštį informavo, kad tyrimas dėl galbūt nepagrįstai keliamų kainų nėra pradėtas.

Spekuliacijų laikas

Beveik visi panašūs rinkos sukrėtimai išprovokuoja diskusijas apie konstruktorių laimėjimus kuriant vandeniliu, biodegalais, elektra ar dujomis varomus automobilius.

Pastarasis kainų šuolis nebuvo išimtis. Europos Komisijoje rengiantis pristatyti direktyvą dėl atsinaujinančių energijos šaltinių, spaudoje pasipylė straipsniai, kuriuose piešiamas beveik apokaliptinis planetos ateities scenarijus. ES biodegalų politika vadinama istorine klaida ir nusikaltimu žmonijai, nes esą dėl jos sparčiai kyla maisto kainos.

Lietuvos biodegalų asociacijos direktorius Arvydas Lipskis mano, kad tokias insinuacijas skleidžia naftos ir gamtinių dujų sektoriaus magnatai.

„ES priversta riboti žemės ūkio produkciją dėl pagaminamo pertekliaus. Pavyzdžiui, senosiose ES narėse privalomai atidėta ir rezervuota 10 proc. ariamos žemės.

Remiantis žemės ūkio komisarės Mariann Fischer Boel pateiktais duomenimis, ES bioetanolio gamybai sunaudojama mažiau nei 2 proc. užauginamo grūdų kiekio. Šis kiekis per menkas, kad turėtų didesnę įtaką grūdų ir maisto kainoms. Be to, perdirbus grūdus biodegalams gaminti sunaudojama apie 40 proc. bendro jų svorio, likusi dalis – baltymai ir ląsteliena – puikūs pašarai ir jų papildai“, – dėstė A.Lipskis.

Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad degdami biodegalai į atmosferą išskiria 35 proc. mažiau kenksmingų medžiagų nei naftos produktai. Biodegalai yra atsinaujinantis energijos šaltinis, be kita ko, sudaro sąlygas šalims ir regionams turėti nepriklausomą energetiką, kurti naujas darbo vietas, didinti žemės ūkio efektyvumą ir t. t.

Naujas žaidėjas

Nors etanolis ir biodyzelinas Lietuvoje jau kurį laiką sėkmingai maišomas su mineraliniais degalais, nei benzinas, nei dyzelinas dėl to neatpigo. Naują alternatyvą – suslėgtas gamtines dujas – siūlantys verslininkai tikina, kad pasirinkus šiuos degalus kelionės kaina sumažėtų maždaug perpus.

„Matematika labai paprasta. 1 kub. metro gamtinių dujų energinė vertė iš esmės atitinka 1 litro dyzelino ar benzino. Kadangi dabar kub. metras dujų kainuoja 1,26 lito, dar maždaug 15 centų reikia mokėti už elektros energiją, sunaudojamą dujoms suslėgti, CNG kaina šiek tiek viršija 1,4 lito, t. y. 2,5 lito mažiau nei litras mineralinių degalų“, – pasakojo bendrovės „SG dujos“ generalinis direktorius Virginijus Korsakas.

Pašnekovas patikino, kad toks kainų skirtumas leidžia sėkmingai spręsti ir CNG degalinių infrastruktūros problemą. Kadangi naujos dujų pildymo stotys Vilniuje ir Klaipėdoje dar tik projektuojamos, mažąsias degalines savo garažuose gali įsirengti visi automobilininkai, namus šildantys gamtinėmis dujomis.

„Pigiausias Kanados bendrovės „FuelMaker“ gamtinių dujų užpildymo įrangos „Phill“ komplektas, skirtas individualiems vartotojams, kainuoja 14 500 litų.
Tokio dydžio investicija esant dabartiniam degalų kainų lygiui atsipirktų nuvažiavus apytiksliai 56 000 km, arba maždaug per dvejus metus“, – dėstė V.Korsakas.

Bendrovės „SG dujos“ vadovas pastebėjo, kad CNG įrangą galima montuoti beveik į visus benzininius variklius turinčius automobilius. Suslėgtų gamtinių dujų naudojimo principas iš esmės toks pat kaip suskystintų naftos dujų (angl. –
Liquefied Petroleum Gas, LPG). Skiriasi tik kai kurie techniniai parametrai. Pavyzdžiui, CNG rezervuarai pagaminti taip, kad atlaikytų 250 barų slėgį, o LPG sistemos slėgis neviršija 6 barų. Dar skiriasi reduktorius ir tai, kaip dujos tiekiamos į variklį.

Pasiūla auga

Šiuo metu jau daugelis automobilių gamintojų gali pasiūlyti ir asmeninės, ir komercinės paskirties lengvuosius automobilius su varikliais, naudojančiais suslėgtas gamtines dujas. Didžiausią CNG naudojančių modelių pasiūlą turi bendrovės „Fiat“, „Volkswagen“, „Opel“, „Ford“, „Mercedes-Benz“, „Peugeot“, „Citroën“, „Renault“ ir „Volvo“. Sunkusis transportas, krovininiai automobiliai ir autobusai, taip pat gaminami pritaikant juos naudoti CNG. Suslėgtas gamtines dujas gali naudoti ši technika: „Iveco / Irisus“, MAN / „Neonan“, „Mercedes-Benz“, „Jelcz“, „Soliaris“, „Skania“, „Tedom“ ir „Volvo“. Lig šios dienos Lietuvoje buvo tik vienas lengvasis automobilis su CNG įranga – bendrovei „Autoidėja“ priklausantis „Fiat Multipla“. Praėjusią savaitę suslėgtomis gamtinėmis dujomis važiuojančių mašinų parkas išaugo iki 4, nes Vilniaus „Volkswageno“ centras atgabeno tris komercinės paskirties automobilius „Caddy Life EcoFuel“.

Juose sumontuoti 2 litrų darbinio tūrio, 109 AG pajėgumo varikliai, kurie užpildžius 40 litrų dujų rezervuarus gali nuvažiuoti 440–460 km atstumą ir įsibėgėti iki 170 km/val. Daugiau automobiliai „Caddy Life EcoFuel“ niekuo nesiskiria nuo naudojančių mineralinius degalus.

Žiemą, kai šalta, automobilis užvedamas naudojant benziną, tačiau jau maždaug po 3–5 minučių galima važiuoti dujomis. Variklis dujomis gali būti užvedamas, jei jo aušinimo skysčio temperatūra ne žemesnė nei plius 15 laipsnių.

Kauno diena

[antitotalitarizmus]

http://www.veidas.lt/lt/leidinys.nrfull/4808c1dadf133

Maisto produktu kainos litais

Lietuvoje (Vilnius, "Rimi") Anglijoje (Lesteris, "Asda")
10 L dydzio kiausiniu 4,69 4,2
200 g sviesto (82,5 proc. rieb.) 3,75 2,90
Kiaulienos nugarine, kg 19,99 22
Jautienos nugarine, kg 25,99 23
Broileris, kg 9,99 7,60
Spageciai, 500 g 2,39 1
Cukrus, kg 3,35 3,29
Morkos, kg 1,99 2,65
Importuoti pomidorai, kg 6,99 6,30
Bananai, kg 5,99 3,30
Saulegrazu aliejus, 1 l 6,89 4,20
Saltinis: "Veidas"

[antitotalitarizmus]

Lietuvių algos nuo Vakarų europiečių skiriasi keliskart, bet už maistą mokame beveik tiek pat.

http://www.alfa.lt/straipsnis/c71022

[John]

http://www.veidas.lt/lt/leidinys.nrfull/4808c1dadf133

Maisto produktu kainos litais

Lietuvoje (Vilnius, "Rimi") Anglijoje (Lesteris, "Asda")
10 L dydzio kiausiniu 4,69 4,2
200 g sviesto (82,5 proc. rieb.) 3,75 2,90
Kiaulienos nugarine, kg 19,99 22
Jautienos nugarine, kg 25,99 23
Broileris, kg 9,99 7,60
Spageciai, 500 g 2,39 1
Cukrus, kg 3,35 3,29
Morkos, kg 1,99 2,65
Importuoti pomidorai, kg 6,99 6,30
Bananai, kg 5,99 3,30
Saulegrazu aliejus, 1 l 6,89 4,20
Saltinis: "Veidas"

Rimi reiktu lyginti su Tesco ar Sainsbury's. O su Asda reiktu lyginti Norfa... ir ne kazkokiame Lesteryje (Leicester?), o Londone, jei jau lyginame su Vilniumi.

Beje, "pamirso" palyginti svarbiausia preke - alu

[liutass]

Švyturio Draught Lietuvoje apie 1 EUR. O kiek Londone?

[John]

Švyturio Draught Lietuvoje apie 1 EUR. O kiek Londone?

Draught matyti neteko (gal ir yra kur nors Rytu Londono parduotuvelese). 0.5L Svyturio Ekstra Tesco kainuoja £1.59 (apie 7Lt). Kiek kainuoja Lietuvoje?

[Aš]

Draught matyti neteko (gal ir yra kur nors Rytu Londono parduotuvelese). 0.5L Svyturio Ekstra Tesco kainuoja £1.59 (apie 7Lt). Kiek kainuoja Lietuvoje?

Alaus bei kitų alkoholinių gėrimų ir tabako kainos Lietuvoje turėtų būti nepagrįstai sukeltos mokesčių pagalba išgaunant naudą valstybės biudžetui, o kasdienių mitybai reikalingų produktų, ypač sveikų ir ekologiškų - kiek tai yra įmanoma, mažesnės.

Šiuo atveju ar nebus atvirkštinis santykis lyginant su D. Britanija?

Gal būtų įmanoma žalingų produktų/prekių sąskaita subsidijuoti sveikus ir ekologiškus.

[liutass]

Draught matyti neteko (gal ir yra kur nors Rytu Londono parduotuvelese). 0.5L Svyturio Ekstra Tesco kainuoja £1.59 (apie 7Lt). Kiek kainuoja Lietuvoje?

Šitas apie 2,49 Lt su buteliu (+ butelys 0,25 Lt)

[John]

Alaus bei kitų alkoholinių gėrimų ir tabako kainos Lietuvoje turėtų būti nepagrįstai sukeltos mokesčių pagalba išgaunant naudą valstybės biudžetui, o kasdienių mitybai reikalingų produktų, ypač sveikų ir ekologiškų - kiek tai yra įmanoma, mažesnės.

Viskas baigsis tuo, kad alaui isleisime daugiau, o ekologiskiems produktams liks dar maziau

[Aš]

Viskas baigsis tuo, kad alaui isleisime daugiau, o ekologiskiems produktams liks dar maziau

Iš dalies tai gali būti tiesa. Bet:

a) atsiras tokių, kurie galiausiai susivoks, jog neverta švaistyti pinigų šlamštui, kad to sąskaita galima sau leisti kažką kur kas naudingesnio ir prasmingesnio;
b) išliekant tokių, kurie yra pakankamai turtingi, kad toliau save nuodytų, valstybė turės pasipelnymo šaltinį neigiamiems tokio vartojimo padariniams mažinti (socialinės sveikatos apsaugos išlaidos), tų padarinių prevencijai, bei teigiamų skatinimui ir t.t..

Paraleliai turi būti užkertami keliai pigesnei ir prastesnės kokybės produkcijai nelegaliai įvežti ir ja prekiauti (arba tokią gaminti vietoje).

[blitz]

Rimi reiktu lyginti su Tesco ar Sainsbury's. O su Asda reiktu lyginti Norfa... ir ne kazkokiame Lesteryje (Leicester?), o Londone, jei jau lyginame su Vilniumi.

Beje, "pamirso" palyginti svarbiausia preke - alu

Tarp Asdos ir Tesco ar Sainsbury's tikrai nėra tokio didelio skirtumo kaip tarp Norfos ir Rimi, o kainos Lesteryje ir kainos Londone supermarketuose yra praktiškai identiškos.

[John]

Tarp Asdos ir Tesco ar Sainsbury's tikrai nėra tokio didelio skirtumo kaip tarp Norfos ir Rimi, o kainos Lesteryje ir kainos Londone supermarketuose yra praktiškai identiškos.

Nera tokio didelio skirtumo ir tarp Norfos ir Rimi... kartais ir tarp tos pacios kompanijos supermarketu buna nemazas skirtumas.

Kaip bebutu, ar ne paprasciau (ir "saziningiau") butu buve palyginti kainas Vilnaius Maximoje ir Londono Tesco?

[John]

Iš dalies tai gali būti tiesa. Bet:

a) atsiras tokių, kurie galiausiai susivoks, jog neverta švaistyti pinigų šlamštui, kad to sąskaita galima sau leisti kažką kur kas naudingesnio ir prasmingesnio;
b) išliekant tokių, kurie yra pakankamai turtingi, kad toliau save nuodytų, valstybė turės pasipelnymo šaltinį neigiamiems tokio vartojimo padariniams mažinti (socialinės sveikatos apsaugos išlaidos), tų padarinių prevencijai, bei teigiamų skatinimui ir t.t..

Paraleliai turi būti užkertami keliai pigesnei ir prastesnės kokybės produkcijai nelegaliai įvežti ir ja prekiauti (arba tokią gaminti vietoje).

Reikejo tai priimti pusiau juokais

Visgi paziurejus rimtai, zmones, kurie pasiryze maitintis sveikai, ir taip pirks maista, kuris ekologiskas ir geras, per daug nekreipdami demesio i kainas. O tie, kuriems svarbiau alus, visviena teiks prioriteta alui (nebent jo kaina padidetu kokius 5x).

Yra kitu, kur kas svarbesniu, priezasciu, itakojanciu sveika mityba. Pati valgymo kultura yra svarbiausias veiksnys. UK nuolat skleidziama "propaganda" apie reikaima darzoviu ir vaisiu doze ("5 a day"), butinybe valgyti naturalu maista ir t.t. Nors, sprendziant is zmoniu storumo, tai vargiai padeda. Esminis dalykas cia yra maisto kultura, kylanti is visuomenes kulturos, istorijos ir t.t. Apie tai, berods, rasiau vienoje savo temu apie Bankoka ir maista Azijoje, kur "sveiko maisto" sampratos, kokia ji yra Vakaruose, apskritai nera... kur jos tiesiog nereikia, nes bemaz visas maistas ir taip "sveikas"

Alaus kainu kelimas butu tik lasas juroje. Mitybai gerinti reiktu imtis kardinaliu kulturos ir mentaliteto keitimo priemoniu, kas galetu uztrukti ne viena desimtmeti ir apskritai neaisku, ar pavyktu. Tam reikalingas visuomenes poziurio pasikeitimas ir visa infrastruktura (restoranai, greito maisto istaigos, valgyklos ir t.t., tiekiantys normalu sveika maista uzuot pardavineje sumustinius ir burgerius). Lietuvoje tai lyg ir nera tokia didele problema (nors ir musu "normalus" lietuviskas maistas sveikumu vargiai pasizymi), kaip UK ar JAV, kur daugumos mityba yra priklausoma nuo McDonaldo ir sumustiniu.

[Aš]

Reikejo tai priimti pusiau juokais

Aš taip ir priėmiau, tačiau šis pajuokavimas yra įmanomas realiai, todėl pakomentavau.

Apskritai manau, kad sveikatos apsaugos paslaugų kainos Lietuvoje turėtų būti diferencijuotos pagal žmogaus gyvenimo būdą. Asmenims, kurie vartoja alkoholį, jo sukelti padariniai turėtų būti gydomi brangiau nė tiems, kurie jo nevartoja, tačiau susiduria su panašiomis sveikatos problemomis dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, jos yra įgimtos ar sąlygotos kitų „pateisinamų“ veiksnių). Atitinkama sistema nikotino sukeltiems padariniams ir t.t..

Už sąmoningą ir tyčinį savo sveikatos žalojimą (tuo atveju, jei nesveika vartosena tai sąlygoja, o ji tai sąlygoja visada, varijuoti gali tik įtakos dydis ir padarinių laikas) turi atsakyti tik pats to kaltininkas ir niekas kitas. Jis ir tik jis turėtų atsakyti ne tik savo sveikatos, bet ir finansiniu atžvilgiu. Dabartinė sistema, kai aš dalinai turiu apmokėti degradų (ar šiaip neatsakingų asmenų) iracionalumą nėra teisinga ir logiška.

Yra kitu, kur kas svarbesniu, priezasciu, itakojanciu sveika mityba. Pati valgymo kultura yra svarbiausias veiksnys. UK nuolat skleidziama "propaganda" apie reikaima darzoviu ir vaisiu doze ("5 a day"), butinybe valgyti naturalu maista ir t.t.

Sutinku, kad mitybos tradicijos yra tikrai labai reikšmingos. Tačiau šios tradicijos yra mitybos, o alkoholio ir tabako gaminių vartojimo „tradicijos“ gali būti įvardijamos nebent kaip masiškai paplitusi yda.

Dėl sveikos mitybos propogandos - jai skleisti reikalingi finansai, tad papildomai gauti finansai iš šlamšto pramonės galėtų dalinai būti nukreipti šia linkme.

[Analitikas PlėtRa]

Šiek tiek temos papildymui. Gerai gyvenam, kokia dar krizė?, koks dar burbulas? O ir prekybos centrų gausa ir didelis pasirinkimas juose taip padidina konkurenciją rinkoje, kaip ne kurie deklaruoja šiame forume, kad vaje vaje..

Uždarbis – lietuviškas, kainos – vakarietiškos
2008-05-08 08:12
Lietuvių algos nuo Vakarų europiečių skiriasi keliskart, bet už maistą mokame kone tiek pat.

Dienraštis „Vakarų ekspresas" atliko eksperimentą ir atsitiktinėse Čekijos, Nyderlandų, Belgijos bei Vokietijos maisto prekių parduotuvėse užfiksavo pigiausio sūrio, pieno, atšaldytų vištienos šlaunelių, saliami dešros, duonos ir kiaušinių kainas.

Vėliau jos palygintos su produktų kainomis viename iš Lietuvos prekybos centrų.

Rezultatas - už sūrį Klaipėdoje tektų mokėti brangiau nei Amsterdame, už pieną lietuviams tenka atseikėti tiek pat, kiek vokiečiams ir čekams, už vištienos šlauneles brangiau nei tautiečiai moka tik belgai, pigesnę saliami dešrą nei lietuviai valgo olandai ir vokiečiai.

Kiaušiniai šalia Prahos senamiesčio įsikūrusiame prekybos centre yra maždaug pusę lito pigesni nei Klaipėdoje, rašo „Vakarų ekspresas".

Jau 15 metų į Vokietiją nuolat važinėjantis klaipėdietis Arvydas sako, kad šioje šalyje, ypač išpardavimų metu, įvairių prekių galima įsigyti kur kas pigiau nei Lietuvoje.

„Žymiai pigiau galima įsigyti buitinės chemijos - skalbimo miltelių, įvairių šveitiklių, skysto muilo, šampūno. Beje, ir šių prekių kokybė ten kur kas geresnė nei Lietuvoje", - pasakojo jis.

Ekonomistai sako, kad tokia situacija susiklostė dėl to, jog Lietuva dėl įvairių objektyvių ir neobjektyvių priežasčių po nepriklausomybės atgavimo pasirinko tokį raidos kelią, kad įvairiuose šalies ūkio sektoriuose susiformavo po keletą stambių žaidėjų, diktuojančių sąlygas rinkai.

„Atskiri žaidėjai atskiruose Lietuvos ūkio sektoriuose turi didžiulę galią. Mūsų šalyje faktiškai yra susiformavusi oligopolija. Mažmeninėje prekyboje yra keli dideli žaidėjai, statybinių medžiagų prekybos rinkoje - taip pat. Tas pats yra pieno, alaus gamyboje", - aiškina „DnB Nord" banko prezidento patarėjas Vadimas Titarenka.

Lietuvos gamybininkai savo ruožtu dėl aukštų kainų kaltina šalies mokestinę sistemą, prekybos centrus, anot jų, taikančius itin didelius antkainius ir priduria, kad kartais kaina didesnė dėl geresnės kokybės.

„Lyginti mėsos produkcijos kainas reikia atsargiai, nes visų pirma gali skirtis produkcijos kokybė. Pavyzdžiui, Lietuvoje saliami dešrai yra taikomi itin aukšti standartai, o Vakaruose gali skirtis ir drėgnumas, ir sudedamosios dalys", - sako mėsos perdirbimo įmonės "Samsonas" komercijos direktorius Rimas Frizinskas.

„Vakarų ekspresas"

[Artas]

teko kuri laikai gyventi keliuose uzsienio salyse, keleta komentaro, del kainu juose:


UK: maistas 2xLT kaina, paslaugos (kirpykla, viesbuciai, transportas ir t.t.) 4-xLT, rubai panasios, technika panasios, alus bare 4x5, buto nuoma 1,6-1,7XLT)

Suomija: maistas 2-3xLT kaina, paslaugos 5xLT, rubai panasios,technika panasios, alus bare 3-4xLT, buto nuoma 1,5XLT

Danija: maistas 2-3xLT, paslaugos 5-6xLT; rubai panasios,technika panasios, alus bare 5-6xLT, 2XLT

Ispanija: maistas 1,5-2XLT; paslaugos 2-3xLT,panasios,technika panasios, alus bare 1,5x2, buto nuoma 0,5x1XLT


kainu lygiai Europoje yra daug, maz pasiskirste regionais,

Siaurine Europa+Danija brangiausias europos regionas (pajamos jame irgi didziausios), Vakaru Europa +UK ( vienitnelis skirtumaas UK paslaugu kainos didesnes); pietu Europa (turbut geriausias santykis lyginant gyvenimo kokybe ir kaina uz ja)

lyginau visas kainas tenkinant mano asmenines reikmes, neperkant paslaugu-prekiu centrinese didmesciu gatvese.
perkant tos pacios rusies produkta "uz kampo", jis gali buti 10 kartu brangesnis