Lietuvių kalba

[bebop]

Šaipausi ne iš kalbos, o iš požiūrio, kad žmonės negali ištarti pavardžių su originaliu kirčiavimu arba nežinos išvis kaip jį ištarti todėl reikia rašyti Barakas ObamA vietoj Barack ObAma. Ne akmens amžiuje gyvename todėl jeigu ir nežinom galim susirasti ir sužinoti. Kodėl kalbos normas reikia taikyti prie močiučių iš "bakūžių samanotų", kurios mat "nežinos kaip ištarti"?

Tada tau taip pat juokingi ir anglai, kurie negali ištarti mūsų, čekų, vokiečių ir kt. pavardžių? Juk gali susirasti internete.

[Godo]

Šaipausi ne iš kalbos, o iš požiūrio, kad žmonės negali ištarti pavardžių su originaliu kirčiavimu arba nežinos išvis kaip jį ištarti todėl reikia rašyti Barakas ObamA vietoj Barack ObAma. Ne akmens amžiuje gyvename todėl jeigu ir nežinom galim susirasti ir sužinoti. Kodėl kalbos normas reikia taikyti prie močiučių iš "bakūžių samanotų", kurios mat "nežinos kaip ištarti"?

Lengva kalbėti apie anglų kalbą, bet susidurtum su kokia... portugališka pavarde, nežinau, kaip su tarimu būtų. O šiaip, nereikia nei egzotinių kalbų, štai rusiškai ką parašyčiau, va ir pusė jaunuolių nieko nesuprastų še tau ir bakūžė samanota

[index]

Tada tau taip pat juokingi ir anglai, kurie negali ištarti mūsų, čekų, vokiečių ir kt. pavardžių? Juk gali susirasti internete.

Kaip pasakytų Saulius Poška "principe taip". Man juokingi žmonės, kurie sužinoti tikrai žinomų žmonių pavardžių tarimo kokioje Wikipedijoje (Ten dažnai užrašomas fonetinis tarimo variantas) ar pasiklausyti kokioje youtube kai reikia žinoti kaip tarti vieną ar kitą vardą ar pavadininimą. O kasdieninėje kalboje jau būna įvairūs variantai vienaip ar kitaip.

Lengva kalbėti apie anglų kalbą, bet susidurtum su kokia... portugališka pavarde, nežinau, kaip su tarimu būtų. O šiaip, nereikia nei egzotinių kalbų, štai rusiškai ką parašyčiau, va ir pusė jaunuolių nieko nesuprastų še tau ir bakūžė samanota

Jokių problemų. Atsidarau http://en.wikipedia.org/wiki/Jos%C3%A9_Manuel_Barroso ir matau " [ʒuˈzɛ mɐnuˈɛɫ duˈɾɐ̃w̃ bɐˈʁozu]" ir per žinių laidą ištariu kaip reikia. O su rusų kalba dar lengviau, nes rašyba tokia pati kaip tarimas.

[music]

Lengva kalbėti apie anglų kalbą, bet susidurtum su kokia... portugališka pavarde, nežinau, kaip su tarimu būtų. O šiaip, nereikia nei egzotinių kalbų, štai rusiškai ką parašyčiau, va ir pusė jaunuolių nieko nesuprastų še tau ir bakūžė samanota

Tai ką, reikia specialiai kraipyti užsieniečių pavardes?
Manau išsilavinę žmonės turi mokėti bent kitų kalbų tarties pagrindus, neturime nusileisti iki batsiuvių lygio. Jei originale yra NatAša ar ŽAkas, nereikia specialiai iškraipyti, daryti komedijų Natašąą, Jakūesąąs.

[Godo]

Tai ką, reikia specialiai kraipyti užsieniečių pavardes?
Manau išsilavinę žmonės turi mokėti bent kitų kalbų tarties pagrindus, neturime nusileisti iki batsiuvių lygio. Jei originale yra NatAša ar ŽAkas, nereikia specialiai iškraipyti, daryti komedijų Natašąą, Jakūesąąs.

Natašà, Obamà ir pan. tipo svetimžodžiai tiesiog dėl formalios struktūros panašumo priskiriami liet. II kirčiuotei (kaip rankà) - t. y. šokinėjančiojo kirčio. Gal ir nieko čia baisaus, o man abejaip atrodo priimtina. Šiaip svetimžodžiai dažniausiai esti I-ojo, stabilaus kirčiavimo tipo. Na o apie tikrinių vardų rašybos kraipymus jau daug kalbėta, bet: moksliniuose tekstuose - originali rašyba, populiariuosiuose ir vaikų - perraša (kartais+originalas) - tokios dabar normos

[Kecal]

Tada tau taip pat juokingi ir anglai, kurie negali ištarti mūsų, čekų, vokiečių ir kt. pavardžių? Juk gali susirasti internete.

Labai didelis skirtumas - anglams jokie profesionalūs „kalbainiai“ neaiškina, kaip jie turi tarti užsieniečių pavardes... Nes jeigu aiškintų, tada tas natūralus nežinomos kalbos garsų iškraipymas tikrai pasidarytų dirbtinis ir apgailėtinai juokingas - kaip vargšų lietuvių diktorių, priverstų tarti ObamA, atveju...

Manau, savaime suprantama, kad labiau išprusę žmonės stengiasi tarti svetimvardžius kiek įmanoma artimiau originalui, jei reikia, pasitikrina wiki ar kur kitur. Visais kitais atvejais, pvz., jeigu futbolo komentatorius akivaizdžiai nenutuokia, kaip reikia tarti prancūziškas pavardes, man apskritai daug kas paaiškėja apie jo požiūrį į darbą...

Su kalbininkais svetimvardžių tarimo srityje, ko gero, sutariu dėl vieno - kur tik įmanoma, reikia pridėti lietuviškas galūnes, nes priešingu atveju, dėl lietuvių kalbos specifikos nukentės perduodamos informacijos aiškumas. Tačiau tai taip pat pirmiausiai yra paties kalbėtojo, jo savigarbos ir požiūrio į klausytoją, o ne dramblio kaulo bokšte sėdinčių „kalbos gynėjų“, reikalas.

Mažiau politikos, daugiau tiriamojo darbo, gerbiami šio forumo nariai kalbininkai

[Sula]

Klausimas toks - kodėl dauguma užsienietiškų pavadinimų lietuvių kalboje privalo būti 2-os arba 3-ios kirčiuotės? Kas tai nustatė?
Ar ne patogiau 1-oji kirčiuotė su nešokinėjančiu kirčiu?
Apie ta problema diskutuota 90-ųjų pradžioje, bet dogmatinis vežimas - nė krust.
Varšuvai ir Amerikai galima? Ar jie lietuviški

[Godo]

Klausimas toks - kodėl dauguma užsienietiškų pavadinimų lietuvių kalboje privalo būti 2-os arba 3-ios kirčiuotės? Kas tai nustatė?
Ar ne patogiau 1-oji kirčiuotė su nešokinėjančiu kirčiu?
Apie ta problema diskutuota 90-ųjų pradžioje, bet dogmatinis vežimas - nė krust.
Varšuvai ir Amerikai galima? Ar jie lietuviški

Šiaip, kuo senesni skoliniai, tuo jie labiau yra integruoti į pasiskolinusios kalbos sistemą (pvz., įgavę mūsų kalbai būdingą kirčio šokinėjimą, linksniavimo tipą ar pan.) O dauguma naujų skolinių lyg ir turi stabilų kirtį. Gal galima būtų pavyzdžių, nes nežinau, ar gerai supratau klausimą?

[Romas]

Turbūt su tais ObamA ar TatjnA VasiljevA yra gerokai perlenkta.

[Mørtã]

man irgi atrodo perlenkta, negyvai skamba, kažkokia sintetinė kalba išeina.

A va dar, man įdomu, yra temos pavadinimas:
''Žalgirio'' arena
Man atrodo turi buti arba ''Žalgirio arena'', arba ''Žalgiris'' arena, arba Žalgirio arena.
Ar ne taip?

[Godo]

man irgi atrodo perlenkta, negyvai skamba, kažkokia sintetinė kalba išeina.

A va dar, man įdomu, yra temos pavadinimas:
''Žalgirio'' arena
Man atrodo turi buti arba ''Žalgirio arena'', arba ''Žalgiris'' arena, arba Žalgirio arena.
Ar ne taip?

Čia nieko blogo, nors ir išviso be kabučių irgi būtų gerai. Blogai būtų nederinti linksnių - ''Žalgiris'' arena (bet kalbos požiūriu gerai būtų arena "Žalgiris"), o ''Žalgirio arena'' blogai, nes arena - bendrinis žodis, kaip stadionas gatvė, parkas, aikštė, rūmai ir pan. ir jis čia nevartojamas perkeltine reikšme, todėl jokiu būdu neturi būti kabutėse

[Sula]

Šiaip, kuo senesni skoliniai, tuo jie labiau yra integruoti į pasiskolinusios kalbos sistemą (pvz., įgavę mūsų kalbai būdingą kirčio šokinėjimą, linksniavimo tipą ar pan.) O dauguma naujų skolinių lyg ir turi stabilų kirtį. Gal galima būtų pavyzdžių, nes nežinau, ar gerai supratau klausimą?

Tai kaip tik šiuo atveju yra atvirkščiai.

Pvz.: Prahos ir Romos vardus lietuviai jau turėjo minėti nuo Gedimino laikų. O kirčiuojame kaip naujadarus. Kažkodėl Vieną kalbininkai paliko ramybėje.
Suprantu dėl ko

Kita vertus, nenorėčiau, kad tikrai lietuviški ir pritapę vardai (Rūta, Ieva, Ona ir pan.) būtų kirčiuojami pastoviu kirčiu. Nors filme "Tadas Blinda" sako Morta

T.y. norima vieną "geležinę" taisyklę keisti kita. Bet lietuvių kalba garsėja didžiuliu išimčių mąstu. Juolab tarmėse yra keli variantai kai kurių žodžių kirčiuočių (pvz.: lopeta). Tai gal kažkaip apibrėžti tą įvairumą?

[Godo]

Tai kaip tik šiuo atveju yra atvirkščiai.

Pvz.: Prahos ir Romos vardus lietuviai jau turėjo minėti nuo Gedimino laikų. O kirčiuojame kaip naujadarus. Kažkodėl Vieną kalbininkai paliko ramybėje.
Suprantu dėl ko

Kita vertus, nenorėčiau, kad tikrai lietuviški ir pritapę vardai (Rūta, Ieva, Ona ir pan.) būtų kirčiuojami pastoviu kirčiu. Nors filme "Tadas Blinda" sako Morta

T.y. norima vieną "geležinę" taisyklę keisti kita. Bet lietuvių kalba garsėja didžiuliu išimčių mąstu. Juolab tarmėse yra keli variantai kai kurių žodžių kirčiuočių (pvz.: lopeta). Tai gal kažkaip apibrėžti tą įvairumą?

Tai kad Romà ir Prahà - II kirčiuotės, tai nėra stabilus kirčiavimas (naujesni skoliniai daugiausiai kirčiuojami pagal I), kodėl taip "sunorminti" šie pavadinimai - retorinis klausimas Na o Víena - tikrai aiškus motyvas.
Lópeta - neteiktinas slavizmas, todėl jo kirčiavimas ir įvairuoja. O per daug išimčių blogai, jos ardo sistemą, apsunkina kalbos mokymąsi. Nebent pasidarytume absoliučiai laisvo kirčio kalbą - kaip gruzinų

[Sula]

Tai kad Romà ir Prahà - II kirčiuotės, tai nėra stabilus kirčiavimas (naujesni skoliniai daugiausiai kirčiuojami pagal I), kodėl taip "sunorminti" šie pavadinimai - retorinis klausimas Na o Víena - tikrai aiškus motyvas.

Žinau, dėl to ir rašau. Kalama, kad lietuvių kalboje naujas moteriškos giminės vardas ar pavadinimas vardininke negali turėti kirčio šaknyje. Kodėl?
Laima, Irma, Airija - egzistuoja.

Lópeta - neteiktinas slavizmas, todėl jo kirčiavimas ir įvairuoja. O per daug išimčių blogai, jos ardo sistemą, apsunkina kalbos mokymąsi. Nebent pasidarytume absoliučiai laisvo kirčio kalbą - kaip gruzinų

Gerai, imkim žodį žiauna.
Sistema yra tai, ko galima išmokti nesitikslinant su kalbininkais kas kartą.

[senasnamas]

Kalama, kad lietuvių kalboje naujas moteriškos giminės vardas ar pavadinimas vardininke negali turėti kirčio šaknyje.

Kas čia taip kala? Ar priešpaskutinio skiemens taisyklė yra girdėta? Ar skiriame tvirtapradę priegaidę nuo tvirtagalės? Jei taip, tada neturi kilti klausimų, kodėl skiriasi žodžių žiauna ir Roma kirčiavimas.

[Sula]

Kas čia taip kala? Ar priešpaskutinio skiemens taisyklė yra girdėta? Ar skiriame tvirtapradę priegaidę nuo tvirtagalės? Jei taip, tada neturi kilti klausimų, kodėl skiriasi žodžių žiauna ir Roma kirčiavimas.

Skiriame
Yra žiauna (3), yra ir (4).

Kodėl ne Róma (1)?
V. Róma
K. Rómos
N. Római
G. Rómą
Įn. Róma
Vt. Rómoje
Š. Róma!

Minėtoji taisyklė netinka, nes:

Priešpaskutinio skiemens taisyklė

Kaitomų žodžių kirtis iš vieno skiemens į kitą šokinėja pagal tam tikras taisykles. Visiems kaitomiems žodžiams bendra yra vadinamoji priešpaskutinio skiemens taisyklė. Ji yra tokia: jei kaitomo žodžio priešpaskutinis kirčiuotas skiemuo yra tvirtagalis arba trumpas, jo kirtis tam tikrose to žodžio formose būtinai šoka į galūnę. Pagal šią taisyklę kirtis nušoka...


Gal vis gi yra tiksliai aprašytos priskyrimo kirčiuotei taisyklės?

[senasnamas]

Skiriame

Abejoju

Žiauna yra tik 1 kirčiuotės. http://www.lki.lt/dlkz/

jei kaitomo žodžio priešpaskutinis kirčiuotas skiemuo yra tvirtagalis arba trumpas, jo kirtis tam tikrose to žodžio formose būtinai šoka į galūnę

Romos skiemuo trumpas, todėl kirtis ir šokinėja. Jei šokinėja, pirma kirčiuotė būti negali.

[Godo]

Žinau, dėl to ir rašau. Kalama, kad lietuvių kalboje naujas moteriškos giminės vardas ar pavadinimas vardininke negali turėti kirčio šaknyje. Kodėl?
Laima, Irma, Airija - egzistuoja.

Na kažkaip negirdėjau tokių kalbų, bet gal kažkas ir bandė kurti tokias taisykles

Skiriame

Kodėl ne Róma (1)?
Gal vis gi yra tiksliai aprašytos priskyrimo kirčiuotei taisyklės?

Tai daugiausia susitarimo reikalas, todėl kirčiavimo nelaikau rimtu dalyku Šiaip kai kurių senų (indigenių) žodžių kirčiavimą galima istoriškai pagrįsti, bet naujadarų, skolinių ar ginčytinų atvejų kirčiavimas - dažnai sutartinis. Dėl jo kartais kyla ginčų kirčiavimo pakomisėje, būna nubalsuoja besipykdami nesistemiškai ir lieka po to visokių nesąmonių Šiaip konkrečių taisyklių visiems kirčiuotės parinkimo atvejams nėra ir būti negali, nes daugeliu atveju galima priskirti ne vieną kirčiuotę. Šiap kas kažkiek laiko daromi tyrimai, kaip visuomenė kirčiuoja ir kai kurie sistemos neardantys pakitimai yra įteisinami, bet tai ilgai užtrunka Pvz., vienas naujesnių pakeitimų: buvo tik keptuvė (3b), įteisino ir keptùvė (2)ir pan.

Romos skiemuo trumpas, todėl kirtis ir šokinėja. Jei šokinėja, pirma kirčiuotė būti negali.

Taip, tiesa, tik dar reikia pridurti, jog tai galioja tik dviskiemeniams žodžiams.

[Ametistas]

Gal vis gi yra tiksliai aprašytos priskyrimo kirčiuotei taisyklės?

O sunku susirasti? http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvi...r%C4%8Diavimas

Kirčiuotę praktiškai ir daugeliu atvejų galima nustatyti labai paprastai, palyginus, kaip žodyje kinta kirčio vieta Dgs. N. ir Dgs. G. linksniuose.

Pvz.:
Dgs. N. kAulams (1), žvAkėms (2); beržAms (3); traukiniAms (3a); rašiniAms (3b); uždaviniAms (34b); daržAms (4).
Dgs. G. kAulus, žvakEs; bEržus; trAukinius (3a); rAšinius (3b); Uždavinius (34b); daržUs (4).

Kai jau žinome, kaip keičiasi kirčio vieta šiuose linksniuose, tai galime nustatyti ir kirčiuotę:
Jei abiejuose linksniuose kirčio vieta yra žodžio priekyje ir nesikeičia - 1 kirčiuotė, jei nesikeičia ir yra žodžio gale - 4 kirčiuotė. Jei kirčio vieta keičiasi ir Dgs. G. peršoka į žodžio galą, bus 2 kirčiuotės žodis, o jei Dgs. N. kirčiuojamas žodžio galas, o Dgs. G. kirčiuojama žodžio pradžioje, tai bus 3 kirčiuotė.


3 kirčiuotė esti ketveriopa:
3, 3a, 3b ir 34b (manau būtų galima atrasti ir daugiau).

[Godo]

O sunku susirasti? http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvi...r%C4%8Diavimas

Kirčiuotę praktiškai ir daugeliu atvejų galima nustatyti labai paprastai, palyginus, kaip žodyje kinta kirčio vieta Dgs. N. ir Dgs. G. linksniuose.

Čia tik formaliai atrodo elementaru, o iš tikrųjų ne visuomet taip paprasta, pvz., nei iš klausos, nei iš aplinkinių kalbos neatsirinksi, ar reikšmėms-reikšmes ar reikšmes, klausimams ar klausimams-klausimus, pienams-pienus ar pienus Čia tik keletas atvejų, kur nežinodamas ar neatsivertęs žodyno nieko nepeši O tokių pavojingų žodžių šimtai