Lietuvių kalba

[Ametistas]

Kaip "lietuviškai" kirčiuoti žodžius taksi, bistro, forte, kutiurjė, varjetė, rondo ir pan.. Kokios kirčiuotės jie yra?

Manau šiuo klausimu tik nori išbandyti mano žinias Pateikdamas nelietuviškos kilmės žodžius, kurie net nėra prigiję, elgiesi nesąžiningai, nes jų kirčiavimas nėra norminis ir jiems kirčiuotės nenustatysi (nebent interpretuosi savaip). Žinotina, kad tarptautiniai daiktavardžiai dažniausiai kirčiuojami pagal pirmąją arba antrąją kirčiuotę.
Taksi - nekaitomas dkt., dėl to kirčiuotės jam nenustatysi. Bendrinėje kalboje tãksi, bet puikiai žinome, kad nesutampa su šnekamojoje kalboje įprastu kirčiavimu.
Bistro - ginčytinas žodis, nes kai kurie konservatyvūs kalbininkai šio žodžio nepripažįsta, tačiau yra tų, kurie šį žodį norėtų priimti į lietuvių kalbą. Kadangi žodis yra neteiktina svetimybė (pagal „Kalbos patarimus“ (Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2005)), nekaitomas, todėl ir kirčiuotės nenustatysi. Kirčiuojamas bìstro („i" kairiniu k. ž.).
Forte (1) - „fortas" (1). Jei kalbi apie šį žodį, tai būtų vns. Vt. „fOrte" (o kairiniu kirčio ženklu). Jei kalbi apie iš italų kalbos kilusį muzikos terminą „forte" (stipriai, garsiai), tai jo kirčiavimas lygiai toks pat.
Kutiurjė - tokio žodžio neradau, tik į jį panašų - „kurtjė", kilęs iš pranc. k. - makleris. Reikėtų vadovautis taisykle „nelinksniuojami tarptautiniai žodžiai, kurių gale yra balsis, turi priešpaskutinio arba trečiojo nuo galo skiemens kirtį". Taigi: „kutiurjė" ir „kurtjė" paskutinysis „u" kairiniu kirčio ženklu.
Varjetė - Varjètė („e" kairiniu k. ž.).
Rondo - pirmasis „o" kairiniu k. ž.

[Silber418]

Įdomu, kaip kalbininkai išvertė Jönköping ('Jionšioping') miesto pavadinimą?

[index]

Įdomu, kaip kalbininkai išvertė Jönköping ('Jionšioping') miesto pavadinimą?

Jenčepingas (Йёнчёпинг)?

[Silber418]

Radau: Jančiopingas

[Godo]

Manau, norminio varianto matyt ir nėra - lygiai taip pat vartojama Jončopingas, Jončiopingas, ir tiesiog Jonkopingas, Jonkiopingas ir pan. Ne visi pasaulio vietovardžiai turi aprobuotą lietuvišką perrašą. Jei šį miestą staiga prireiktų gausiai linksniuoti dėl kokio nors įvykio, matyt tada dar kiltų diskusijų.

[Silber418]

Na, lietuviškuose šaltiniuose Jančiopingo variantas minimas negausiai, tik keliuose dokumentuose. Galbūt šaltinių yra daugiau, bet miestas minimas kitu pavadinimu.

[Kecal]

Manau, norminio varianto matyt ir nėra - lygiai taip pat vartojama Jončopingas, Jončiopingas, ir tiesiog Jonkopingas, Jonkiopingas ir pan. Ne visi pasaulio vietovardžiai turi aprobuotą lietuvišką perrašą. Jei šį miestą staiga prireiktų gausiai linksniuoti dėl kokio nors įvykio, matyt tada dar kiltų diskusijų.

Pataisa: neįmanoma, kad visi turėtų aprobuotą lietuvišką perrašą... Vienintelė išeitis, kad VLKK pamažu sudarytų perrašos taisykles visoms pasaulio kalboms, kas taip pat nėra realu

Beje, lietuviškosios wiki įraše vis dėlto Jonšiopingas

[Godo]

Reikėtų vadovautis taisykle „nelinksniuojami tarptautiniai žodžiai, kurių gale yra balsis, turi priešpaskutinio arba trečiojo nuo galo skiemens kirtį". Taigi: „kutiurjė" ir „kurtjė" paskutinysis „u" kairiniu kirčio ženklu.
Varjetė - Varjètė („e" kairiniu k. ž.).
Rondo - pirmasis „o" kairiniu k. ž.

Tarptautinius žd. su baigmeniu -ė galima abejaip: LKŽ pirmąjį nelinksniuojamų tarptautinių žodžių su baigmeniu -ė kirčiavimo variantą nurodo labiau kalbėtojų priimtą - galūnės kirčiavimą tvirtagališkai (riestinis k.ž.) - kaip dviskiemenių pvz., fojė (4), taip ir triskiemenių - pvz., varjetė (4), o tik antrasis triskiemenių teikiamas variantas - pvz., varjètė (2) (kuris jau yra linksniuojamas 2 kirčiuotės, bet nėra gausiai vartojamas). Beje, prie šio tipo žodžių nurodyta ketvirtoji kirčiuotė - tik sąlygiška, nes jie nelinksniuojami. Aišku, šiuo atveju turėtume teikti pirmenybę triskiemenių šio tipo žodžių linksniuojamam variantui - varjetėms, varjetes (2) ir pan. (fojė jau niekaip nepalinksniuosi)

[Silber418]

Beje, lietuviškosios wiki įraše vis dėlto Jonšiopingas

Štai kaip rašoma!

[Wycka]

Kaip "lietuviškai" kirčiuoti žodžius taksi, bistro, forte, kutiurjė, varjetė, rondo ir pan.. Kokios kirčiuotės jie yra?

Amiko jau atsakė į šį klausimą, o aš tik papildysiu. Neretai atsiranda naujas terminas/pavadinimas, kurio iki šiol nacionalinėje kalboje nebuvo. Dažnu atveju paimamas populiariausias tarptautinis (ta prasme kitos kalbos) žodis ir tas žodis prigyja. Taip lietuvių kalboje atsirado nauji žodžiai fabrikas, pomidoras, etašė, krupjė, portjė, siužetas, fabula, fojė (nors siūloma vartoti 'prieškambaris'), fotografija, cholera, filialas, feminizmas, sufleris, triko, etc.. Kol žodis dar nėra nusistovėjęs, t.y. visiškai prigijęs nacionalinėje kalboje, jis tariamas/kirčiuojamas pagal originalios kalbos taisykles

[index]

Amiko jau atsakė į šį klausimą, o aš tik papildysiu. Neretai atsiranda naujas terminas/pavadinimas, kurio iki šiol nacionalinėje kalboje nebuvo. Dažnu atveju paimamas populiariausias tarptautinis (ta prasme kitos kalbos) žodis ir tas žodis prigyja. Taip lietuvių kalboje atsirado nauji žodžiai fabrikas, pomidoras, etašė, krupjė, portjė, siužetas, fabula, fojė (nors siūloma vartoti 'prieškambaris'), fotografija, cholera, filialas, feminizmas, sufleris, triko, etc.. Kol žodis dar nėra nusistovėjęs, t.y. visiškai prigijęs nacionalinėje kalboje, jis tariamas/kirčiuojamas pagal originalios kalbos taisykles

Problema, kad po to kai žodis prigyja ja bandoma sukurti naują kirčiavimą. Man liežuvis neapsiverčia kirčiuoti Obama su kairiniu kirčių ant a.

[Ametistas]

etašė

Tokio žodžio nėra, turbūt turėjai omeny atašė

[Wycka]

Man liežuvis neapsiverčia kirčiuoti Obama su kairiniu kirčių ant a.

Apie kurią a kalbi?
Beje, peliukai Sūrskis ir Mauzeris neblogai „išlazdavojo“ žodžio Obama kirčiavimą. Jeigu rasiu tą video (nors mažai tikėtina) — būtinai įdėsiu. Jei ne čia, tai į temą „Šiaip linksma“.

[Wycka]

Tokio žodžio nėra, turbūt turėjai omeny atašė

Taip, Tamsta teisus. Šį žodį rašiau iš klausos. Jei ir vėl nesuklysiu, originalia kalba jis užrašomas attache

[Silber418]

'Press' atašė

[Ametistas]

Taip, Tamsta teisus. Šį žodį rašiau iš klausos. Jei ir vėl nesuklysiu, originalia kalba jis užrašomas attache

Iš klausos neįmanoma suklysti, jei žinai, kaip rašomas konkretus žodis. Juk aiškiai tariama "atašė", o ne "etašė"

'Press' atašė

Kas tau kelia juoką? Nesuprantu.

[Godo]

Pataisa: neįmanoma, kad visi turėtų aprobuotą lietuvišką perrašą... Vienintelė išeitis, kad VLKK pamažu sudarytų perrašos taisykles visoms pasaulio kalboms, kas taip pat nėra realu

Beje, lietuviškosios wiki įraše vis dėlto Jonšiopingas

Jei perrašos taisyklės visoms kalboms būtų sudarytos, tai reikštų - turime visų vietovardžių norminę perrašą. Bet sunkiausia yra tai, jog vieni perrašos atitikmenis visuomet tempia į rašybos, kiti - į tarties pusę. O čia dar turime kai kurių vietovardžių perrašos tradicijas, kurios kertasi su dabartinėmis taisyklėmis - taip randasi išimtys. Tuomet vienu ar kitu požiūriu pavadinimai vis vien lieka iškraipyti

[Edvard]

Jei perrašos taisyklės visoms kalboms būtų sudarytos, tai reikštų - turime visų vietovardžių norminę perrašą. Bet sunkiausia yra tai, jog vieni perrašos atitikmenis visuomet tempia į rašybos, kiti - į tarties pusę. O čia dar turime kai kurių vietovardžių perrašos tradicijas, kurios kertasi su dabartinėmis taisyklėmis - taip randasi išimtys. Tuomet vienu ar kitu požiūriu pavadinimai vis vien lieka iškraipyti

O ka jau kalbėt apie pavardės........

[Silber418]

Kas tau kelia juoką? Nesuprantu.

Tiesiog juokiuosi iš smulkmenų.

[Sula]

Manau šiuo klausimu tik nori išbandyti mano žinias Pateikdamas nelietuviškos kilmės žodžius, kurie net nėra prigiję, elgiesi nesąžiningai, nes jų kirčiavimas nėra norminis ir jiems kirčiuotės nenustatysi (nebent interpretuosi savaip).

Ne, tiesiog man kyla keistas klausimas, kodėl lietuvių kalba gana lengvai adaptuoja užsienietiškus žodžius, kas savaime yra žalinga kalbos gryninimo atžvilgiu, bet nėra smerktina kalbos suprantamumo ir vertimo požiūriu. Bet kirčiavimas, nors užsimušk, turi būti nustatytas kitoks, pagal tikras ir menamas taisykles.
Jaunystėje su kolegomis kalbininkais bandėme kurti lietuvišką fizikos-elektronikos terminų žodyną, bet mūsų "naujadarai" neprigijo. Laimei , ar nelaimei