Diskusijos apie Baltarusijos santvarką ir ekonomiką

[manometras]

Lietuva galėtų uždaryti pravažiavimus tiesiog iš solidarumo su Lenkija (arba / ir dėl analogiško lukašenkijos elgesio Baltarusijos lietuvių atžvilgiu), jeigu nebūtų įsipareigojusi ruskynui rūpintis Kaliningradu.Dabartinėje situacijoje, matyt, dėl tokių Lietuvos veiksmų kiltų didesnis spaudimas Lietuvai, tai bus tas kaliapsas ir niekas nieko nedarys. Latvija, Estija, Lankija gali dartyti ką nori su savo sienom, o Lietuva - ne? Tai aš ir vadinu “Lietuva neturi sienų su sau priešiškomis Rytų šalimis”.

[mantasm]

Lietuva galėtų uždaryti pravažiavimus tiesiog iš solidarumo su Lenkija (arba / ir dėl analogiško lukašenkijos elgesio Baltarusijos lietuvių atžvilgiu), jeigu nebūtų įsipareigojusi ruskynui rūpintis Kaliningradu.Dabartinėje situacijoje, matyt, dėl tokių Lietuvos veiksmų kiltų didesnis spaudimas Lietuvai, tai bus tas kaliapsas ir niekas nieko nedarys. Latvija, Estija, Lankija gali dartyti ką nori su savo sienom, o Lietuva - ne? Tai aš ir vadinu “Lietuva neturi sienų su sau priešiškomis Rytų šalimis”.

Bent Druskininkų ir Šalčininkų pasienio punktus galima būtų uždaryt. Kaliningrado tranzitui jų nereikia. Kad pastovės visi didesnėse eilėse kituose punktuose - jų bėdos.

[Romas]

Taigi nebūtina uždarinėti - juk "Družbos" naftotiekis turbūt iki šiol laikomas veikiančiu, o Panemunės aplinkkelis "atidarytas" popieriuje jau 5 metus.
Pakanka nekalto IT sistemos sutrikimo (ant sienos liktų tik pakabinti lentelę "sboj sistemy") ar pradėti kokio nors Uosininkų tilto per Vilnelę apžiūros darbus.

[suoliuojantis]

Dėl krovinių mes nesam niekuo įsipareigoję dėl Kaliningrado. Dėl keleivių taip

[Eidvis]

Šiaip ir Lietuvos valdžia galėjo kaip nors reaguoti į lietuviškų mokyklų Gudijoje uždarymą
- už lietuviškos mokyklos Gervėčių - Rimdziūnų krašte panaikinimą galėjo uždaryti Lavoriškių / Kotlovkos pasienio punktą
- už Pelesos lietuviškos mokyklos panaikinimą galėjo uždaryti Šalčininkų / Benekainių pasienio punktą

Jei Baltarusijoje veikė lietuviškos mokyklos, tai man nelabai suprantama ką ten iki šiol veikė tie lietuviai. Greičiausiai jos uždarytos buvo net ne dėl kažkokių politinių tikslų, o kokiam kaime užsibaigė tokias mokyklas galinčių lankyti lietuviškai kalbantys vaikai. Jei Lietuva dėl tokių dalykų pradėtų protestuoti, juolab uždarinėti sieną, tai būtų sukurtas pretekstas kad ir Lietuvoje negalima uždarinėti tautinių mažumų mokyklų, kas būtų visiška nesąmonė. Ne kažkokia lietuviška kaimo mokykla su 50 mokinių kažkur Baltarusijoje svarbu Lietuvai, o tai, kad pačioje Lietuvoje būtų panaikintos trautinių mažumų mokyklos, kurios užkerta kelią tautinių mažumų vaikų pilnavertei integracijai ir skatina segregaciją. Negali tokiose mažose šalys kaip Lietuva būti tautinių mažumų mokyklų, jų nebūna ir didesnėse šalyse, Latvija ir Estija jų jau atsisakė, o mes trypčiojame greičiausiai dėl galimos neigiamos Lenkijos reakcijos.

[manometras]

Dėl krovinių mes nesam niekuo įsipareigoję dėl Kaliningrado. Dėl keleivių taip

Gal formaliai ir ne, bet prisimeniam gi, kas realiai buvo, kai Lietuva bandė įvesti sankcijas ir uždrausti dalies krovinių vežimą į Kaliningradą ir iš jo į Rusiją?

[manometras]

Bent Druskininkų ir Šalčininkų pasienio punktus galima būtų uždaryt. Kaliningrado tranzitui jų nereikia. Kad pastovės visi didesnėse eilėse kituose punktuose - jų bėdos.

Manai, prityrę tų bėdų jie patys sumažintų srautus, tiek daug nebevežtų ir tiek nebevažiuotų per Lietuvą?

[Romas]

Bent Druskininkų ir Šalčininkų pasienio punktus galima būtų uždaryt.

Kažkokie keisti maršrutai. Prie Bresto esančioje Kazlavičų - Kukurykų muitinėje eilėje išvažiuoti stovi tik 30 "fūrų", o Pryvalkos - Raigardo punkte prie Druskininkų - net 230.
https://gpk.gov.by/situation-at-the-border/

Dauguma jų turbūt važiuos link Lenkijos tokiems srautams nepritaikytais keliais.

[mantasm]

Manai, prityrę tų bėdų jie patys sumažintų srautus, tiek daug nebevežtų ir tiek nebevažiuotų per Lietuvą?

Važiuotų. Ir teisiškai nepažeistume kažkadaise mums primestų įpareigojimų. Bet signalas būtų aiškus visoms pusėms.

[manometras]

Važiuotų. Ir teisiškai nepažeistume kažkadaise mums primestų įpareigojimų. Bet signalas būtų aiškus visoms pusėms.

Tai jeigu vis tiek važiuos, tai vis tiek visas, dėl Lenkijos punktų uždarymo padidėjęs, srautas turės būti perleistas per Lietuvą. Lietuvos punktams ar punktui padaugės darbo su jais, apkrova keliams ir pan.

[mantasm]

Tai jeigu vis tiek važiuos, tai vis tiek visas, dėl Lenkijos punktų uždarymo padidėjęs, srautas turės būti perleistas per Lietuvą. Lietuvos punktams ar punktui padaugės darbo su jais, apkrova keliams ir pan.

Lenkijoj irgi likęs vienas atidarytas punktas. Jei bus uždaryti Druskininkai ir Šalčininkai, klausimas ar apsimokės daryti didesnį lanką ir stovėt tokioj pat eilėj.

Tai gal ir lenkams reikėjo paskaičiuot, kad padidės apkrova keliams prie to vieno punkto ir neuždarinėt? Čia juk ne tame klausimas...

[dangoraižistas]

Jei Baltarusijoje veikė lietuviškos mokyklos, tai man nelabai suprantama ką ten iki šiol veikė tie lietuviai. Greičiausiai jos uždarytos buvo net ne dėl kažkokių politinių tikslų, o kokiam kaime užsibaigė tokias mokyklas galinčių lankyti lietuviškai kalbantys vaikai. Jei Lietuva dėl tokių dalykų pradėtų protestuoti, juolab uždarinėti sieną, tai būtų sukurtas pretekstas kad ir Lietuvoje negalima uždarinėti tautinių mažumų mokyklų, kas būtų visiška nesąmonė. Ne kažkokia lietuviška kaimo mokykla su 50 mokinių kažkur Baltarusijoje svarbu Lietuvai, o tai, kad pačioje Lietuvoje būtų panaikintos trautinių mažumų mokyklos, kurios užkerta kelią tautinių mažumų vaikų pilnavertei integracijai ir skatina segregaciją. Negali tokiose mažose šalys kaip Lietuva būti tautinių mažumų mokyklų, jų nebūna ir didesnėse šalyse, Latvija ir Estija jų jau atsisakė, o mes trypčiojame greičiausiai dėl galimos neigiamos Lenkijos reakcijos.

Žiauriai NUSIŠNEKI. Mokyklos Belarusijoje veikė, nes ten istoriškai etnografinė Lietuva. Pažiūrėk žemėlapius kitąpus Lietuvos-Gudijos sienos - visi kaimukai turi lietuviškus pavadinimus, ten gyvena katalikai, tiesiog didžioji dalis jų sugudėjo ir sulenkėjo. Pavyzdžiui ten kur pagal ~1900 m. žemėlapius rodytas lietuviškas pusiasalis prie Balatnos, dabar yra Varenavo rajonas, kuriame gyvena neva 90% lenkų (už 400 kilometrų nuo Mazovijos). Iki 1795 m. ta visa Gardino sritis buvo lietuviai, XIX a. liko salos – Apsas, Gerviečai, Nalibokai, Ramaškonys, Dieveniškės, Bokštas, Lazūnai, Zietela, Pelesa ir Rodūnia. XIX a. viduryje ir XX a. pr. tas salas dar tyrinėjo kalbininkai, bet jau po II pasaulinio karo liko TIK DVI salos – Pelesa su Šv. Lino bažnyčia ir Gervėčiai, kuriuose lietuviai liko tik senoliai ir kapinių paminklai, o naujakuriai buvo iš Černobilio užterštos zonos, todėl teko perkelti lietuvių centrą į Rimdžiūnus. Yra 14-15 lietuviškų kaimų prie Gervėčių ir keli kaimukai prie Pelesos (nors Rodūnia jau sulenkėjusi ir sugudėjusi nuo XX a. pr., o dešimtys kaimų su lietuviškais pavadinimais jau negyvenami lietuviakalbių). Gerviečių saloje liko vos 700 lietuvių, nors 1940 m. skaičiuota, kad jų buvo 34 000. Daugelio vaikai išvažiavo į Vilnių, liko tik seneliai ir mišrios šeimos, kurių vaikai keliasi į Minską. Kol veikė lietuviškos mokyklos, paskutiniai lietuviai lėčiau gudėjo, net dalis mišrių šeimų vaikų ar belorusų leido vaikus ten. Dalis jų vėliau važiuodavo studijuoti į Vilnių dėl lengvatų ir kalbos mokėjimo. Tai dabar to nebus ir visokios manometras verkšlens, kad Vilnius rusėja, nes važiuos paprasti belorusai iš Minsko.



Baltarusijos lietuviai - Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)





Belorusijos Pelekų kaimo autochtonai lietuviai prie bažnyčios, 1999 m.

„Lietuvių kalbos salos“ – nedideli plotai už Lietuvos ribų, kuriuose kalbama lietuviškai. Jie yra sąlygiškai arti sienos su Lietuva, tačiau iš visų pusių atskirti kitakalbių (lenkų, latvių arba baltarusių).

Baltarusijoje lietuviškai kalbančių daugiausia apie Apsą, Gervėčius, Lazūnus, Varanavą, Rodūnią. Toliausiai nutolusi lietuvių kalbos sala yra Zasečiai (Засеть) netoli Zietelos. Pasienyje su Lenkija lietuviškai kalbama apie Punską, Seinus, Suvalkuose. Latvijoje lietuviškai kalbama visų pirma Latgaloje. Toliausiai nuo Lietuvos kalbama Ciskodo apylinkėse netoli Rėzeknės.

Baltarusijos lietuvių šnektos sparčiai nyksta, daug kur lietuviškai temoka tik senoliai. Šios šnektos labai vertingos lingvistiniu požiūriu, nes dėl savo izoliacijos nuo didžiojo kalbos arealo jos yra išlaikiusios savitų, archajiškų ypatumų. Lenkijos lietuvių kalba nežymiai skiriasi nuo Lietuvos tarmių, Latvijos lietuvių šnektos mažai tyrinėtos.

[gerietis]

Lietuva galėtų uždaryti pravažiavimus tiesiog iš solidarumo su Lenkija (arba / ir dėl analogiško lukašenkijos elgesio Baltarusijos lietuvių atžvilgiu), jeigu nebūtų įsipareigojusi ruskynui rūpintis Kaliningradu.Dabartinėje situacijoje, matyt, dėl tokių Lietuvos veiksmų kiltų didesnis spaudimas Lietuvai, tai bus tas kaliapsas ir niekas nieko nedarys. Latvija, Estija, Lankija gali dartyti ką nori su savo sienom, o Lietuva - ne? Tai aš ir vadinu “Lietuva neturi sienų su sau priešiškomis Rytų šalimis”.

į Kaliningradą tegul važiuoja per Latviją - čia jokių bėdų pasienyje su LT.

[dangoraižistas]

Dokumentinis filmas apie dabar naikinamą priešpaskutinę lietuvių kalbos salą, etnografiškai įdomų Pelesos (ne Pelėsos kaip rašo kai kurie beraščiai) kaimą.

Senas reportažas. Matosi kas gyena tuose kaimuose, kurie niekuo nesiskiria nuo kokių Zervynų, Marcinkonių ar Kabelių. Dar vienas reportažas.

Lietuviška mokykla Pelesoje buvo paskutinis centras visos buvusios lietuviškos srities su Lyda ir besitęsusios iki Bokštų (Bakšty), Lazūnų (Lazduny) bei Zietelos (Zabalac).


Lietuviška bažnyčia (pastatė lietuviai, matosi dokumentiniame filme aukščiau). 1991 M. reikėjo gal su belarusais sutarti, kad Pelesą priskirtų Lietuvai, gal mainais į kokį belarusišką pakraštį iš Lietuvos sienos pusės. Žinoma, tada kiltų daug įžūlumo, belarusams gviešiantis Druskininkų, Šalčininkų ar kokių Švenčionių, bet reikėjo bent pamėginti. Galiausiai, gal būtų pavykę išsipirkt kelias seniūnijas už vieną-kitą milijoną dolerių kompensacijos (tai būtų mūsų Mažoji Aliaska), bet lietuviškos apylinkės gyventų Lietuvoje, šiuo metu dar ir Europos Sąjungoje, kaimas būtų kompleksiškai atnaujintas ir klestintis.

Kryžiuočiams nuslopinus Didįjį prūsų sukilimą, dab. Pelesos kaime ir jo apylinkėse Traidenio leidimu apsigyveno kažkiek į LDK teritoriją pasitraukusių to sukilimo dalyvių su šeimomis (karo pabėgėlių prūsų bei LDK kariuomenės XIII–XIV a. į Lietuvą parsivestų karo belaisvių skalvių lingvistinis substratas lėmė savitos lietuvių k. Pelesos šnektos susiformavimą; plg., su Pelesos parapija besiribojančių baltarusiakalbių parapijų gyventojai pelesiškius iki šiol pravardžiuoja barciakais (blrs. барцякі), t. y. „bartais“).

Pelesa (ar Sena Pelesa) rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1553 m. kaip parapijos centras.^[3] Dabartinis Pelesos kaimas, kurio pradžia siekia bent jau XIII a. II pusę, vietos gyventojų iki pat XX a. vadintas „Barčėkų“ (t. y. 'Bartų') Pelesa“, − taip jį atskiriant nuo artimoje kaimynystėje, Pelesos pakrantėje nežinia kuriais laikais įsikūrusio Senos Pelesos kaimo. Nuo 1637 m. šaltiniuose minima ir Pelesos vaitystė (Lietuvos didžiojo kunigaikščio žemių valda), kuri iki XVIII a. pab. (?) kartu su gretima Skalvių ir dar 2 vaitystėmis sudarė vadinamąją Bartų seniūniją.

1890 m. lietuviai sudarė 82 proc. Pelesos ir jos artimiausių apylinkių gyventojų (1421 iš 1723). XIX a. minimas Pelesos kaimas ir du palivarkai Lydos apskrities Rodūnios valsčiuje.^[4]

1918–1919 m. kone visi karinei tarnybai tinkami Pelesos vyrai išėjo su ginklu rankoje ginti atsikuriančios Lietuvos valstybės;^[5] po II pasaulinio karo pasaulinio karo apie Pelesą kurį laiką veikė Lietuvos partizanų Kazimieraičio rinktinė (jai priklausė ir kai kurie pelesiškiai).

1951 m. sukurtas Pelesos kolūkis buvo vienas lietuviškiausių visoje Baltarusijos TSR; 1975–1976 m. vietos valdžia, siekdama paspartinti pelesiškių slavėjimą, Pelesos kolūkio žemes išdalino gretimiems baltarusiškiems kolūkiams. Maždaug tuo pat metu vieno iš tų kolūkių administracija Pelesos gyventojams ėmė drausti viešai kalbėti lietuviškai (nepaisantiems šio draudimo buvo skiriamos piniginės baudos)^[6].

1970 m. Pelesoje buvo 340 gyventojų (įskaitant 35 nelietuvius), 1986 m. – 253 gyventojai.

1979 m. lietuvių k. Pelesos šnektą tyrinėjo garsus rusų kalbininkas V. Toporovas.

[Romas]

Jei Baltarusijoje veikė lietuviškos mokyklos, tai man nelabai suprantama ką ten iki šiol veikė tie lietuviai. Greičiausiai jos uždarytos buvo net ne dėl kažkokių politinių tikslų, o kokiam kaime užsibaigė tokias mokyklas galinčių lankyti lietuviškai kalbantys vaikai. Jei Lietuva dėl tokių dalykų pradėtų protestuoti, juolab uždarinėti sieną, tai būtų sukurtas pretekstas kad ir Lietuvoje negalima uždarinėti tautinių mažumų mokyklų, kas būtų visiška nesąmonė.
Ne kažkokia lietuviška kaimo mokykla su 50 mokinių kažkur Baltarusijoje svarbu Lietuvai, o tai, kad pačioje Lietuvoje (...).

Ką "ten" Gervėčiuose, Pelesoje, Apse, Lazūnuose ar Ramaškonyse "iki šiol veikė lietuviai" atsakiau kitoje temoje.

VIs dėlto mokyklos Gervėčiuose - Rimdžiūnuose bei Pelesoje buvo panaikintos tik dėl politijnių motyvų.
Mokinių skaičius niekuo dėtas, nes mokymą lietuviškai finansavo Lietuvos Respublika. įskaitant mokytojų keliones ir pragyvenimą.
Tą pačią dieną buvo nuspręsta uždaryti ir lenkiškos mokyklos Gardine bei Volkovyske, kur nepritempsi "mokinių skaičiaus trūkumo".

Klausimas kaip Lietuvos valdžia reagavo į sutarties laužymą ir ar išvis reagavo.
Gal pasienio punktų uždarymas dėl mokyklų uždarymo būtų per stipru Tačiau į Baltarusijos tautinių mažumų atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų grubų sulaužymą ebuvo deramai reaguota.

Rugpjūtį vangioje vasaros atostogų atmosferoje buvo pora straipsnių spaudoje ir Seimo rezoliucija

Seimas apgailestauja, kad pagal 2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusius Baltarusijos švietimo kodekso pakeitimus visose šalyje veikiančiose mokyklose mokymas gali vykti tik baltarusių arba
rusų kalbomis ir kad Baltarusija 2022 m. rugsėjo 15 d. vienašališkai nutraukė tarpvalstybinio bendradarbiavimo švietimo srityje susitarimą su Lietuva.

https://alkas.lt/2022/09/27/seimas-p...baltarusijoje/

Tačiau jei net nebuvo net pareikštas URM protestas Baltarusijos pasiuntiniui tai yra apgailėtinas dalykas.
Apie atsakomąsiais priemones (aišku, ne keičiant baltarusių švietima Lietuvoje, o kitomis priemonėmis) irgi nesigirdėjo..

[Eidvis]

Žiauriai NUSIŠNEKI. Mokyklos Belarusijoje veikė, nes ten istoriškai etnografinė Lietuva. Pažiūrėk žemėlapius kitąpus Lietuvos-Gudijos sienos - visi kaimukai turi lietuviškus pavadinimus, ten gyvena katalikai, tiesiog didžioji dalis jų sugudėjo ir sulenkėjo.

Aš suprantu, kad ten yra istorinės lietuviškos žemės ir kad gyvena ar anksčiau gyveno lietuviai, aš ne apie tai, o apie tai, kaip tu pats pastebi, kad dauguma ten jų jau 'sugudėjo ir sulenkėjo', tai jeigu ir liko maža grupėlė tikrų lietuvių - man nesuprantama ką jie ten iki šiol veikia ir kodėl nepersikrausto gyventi į Lietuvą, nes jie ten yra pasmerkti išnykti. Niekas sienų nebeperbraižynės, ir kad ir kiek milijonų Lietuva skirtų, šito proceso sustabdyti nepavyks, nes kaimas su pusantro šimto gyventojų, net jei dauguma ten būtų lietuviai, ilgiainiui vis tiek bus suvalgytas Baltarusijos ir 'sugudės'. Dėl to mano supratimu Lietuva neturėtų ten investuoti milijonų, kuriuos Lukašenka vis tiek nacionalizuos, o lietuvynės ten vis tiek nebeliks, o geriau pasiūlyti programą tiems likusiems lietuviams persikelti į Lietuvą, jei jų ten dar kažkiek likę.

Klausimas kaip Lietuvos valdžia reagavo į sutarties laužymą ir ar išvis reagavo.
Gal pasienio punktų uždarymas dėl mokyklų uždarymo būtų per stipru Tačiau į Baltarusijos tautinių mažumų atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų grubų sulaužymą ebuvo deramai reaguota.

Esmė, kad Lietuvai būtina priimti analogišką istatymą, kad Lietuvoje visi pereitų prie mokymosi lietuvių kalba ir kadangi toks įstatymas mums būtinas - kaip galima priekaištauti kitoms šalims, kurios priima analogišką, tebūnie ir sulaužant kokią nors sutartį. Galbūt ir Lietuva tuo klausimu turi kokių sutarčių ir jas reikėtų sulaužyti, arba kitaip sakant panaikinti.

[Alfas Vingys]

Tai net ne dėl sugudėjimo, bet kad išmirs tie kaimai, kaip ir Lietuvoje ištuštėja ar kitose šalyse. Teko girdėti, kad toms mokykloms buvo pasiūlyta visa apimtim persikraustyt į Lietuvą, duodant net gyvenimą bendrabučiuose Alantoje, bet jie atsisakė

[dangoraižistas]

Tai net ne dėl sugudėjimo, bet kad išmirs tie kaimai, kaip ir Lietuvoje ištuštėja ar kitose šalyse.

Aha, bet Lietuvos lenkų bendruomenė demografiškai stabilizavosi ir kaimai NEtuštėja. Tie patys Šalčininkai vienas iš vos kelių miestų kur po 1990 m. NEsumažėjo gyventojų.

Teko skaityti belorusų straipsnius, kad Pelesoje ir Rimdžiūnuose lietuviškose mokyklose PUSĖ mokinių buvo belorusai, nes Lietuva patrauklesnė emigruot. Panašiai kaip prestižinėje Rygos lietuvių mokykloje pusė mokinių yra latviai. Tai faktiškai lietuvybė nebūtinai traukėsi, bet gal net plėtėsi dėka baltarusių vaikų įtraukimo.

Lietuvišką kultūrą ir kalbą reikia ne „išlaikyti“, bet plėsti. Non progredi est regredi.

Teko girdėti, kad toms mokykloms buvo pasiūlyta visa apimtim persikraustyt į Lietuvą, duodant net gyvenimą bendrabučiuose Alantoje, bet jie atsisakė

Nestebina žinant koks skurdus ir apleistas miestelis, kaip iš siaubo filmo. Vienas liūdniausių matytų Lietuvoje.

[Tomizmas]

Mūsų tautai prarasti Pelesą ir Gervėčius kaip etnines teritorijas, būtų labai gaila. Iš tikrųjų tarp lietuvių ir baltarusių tautų, iki 1945 m. praktiškai niekada nebuvo jokios aiškiai nubrėžtos politinės sienos, kokia yra dabar (šimtmečiai LDK, ATR, carinės rusijos, Lenkijos valdymo - sienos čia nebuvo), dėl to ir yra tokios salos, pusiasaliai, mišrios vietovės ir mišrūs kaimai (nubrėžti sieną/ribą tarp tuometinių respublikų, kuri tobulai atitiktų etnines ribas, čia net 1945 m. nebuvo įmanoma). Palyginimui, mūsų siena su Latvija yra labai sena ir tautinė riba ties ja yra labai seniai nusistovėjusi. Siena su Baltarusija nauja, ir etninė riba formuojasi būtent dabar. Lietuvoje atsidūrę baltarusiški kaimai lietuvėja, Baltarusijoje atsidūrę lietuviški kaimai baltarusėja ar gal netgi labiau rusėja. Po kokių 100 metų etninė riba turbūt +/- atitiks sieną. Tik gaila, kad prarasim vietoves, kurios buvo lietuviškos dar taip neseniai.

[Romas]

Gudai sugalvojo, kaip "nubausti" Lenkiją už Bobrovnikų (Bobrowniki) / Bierastavicos muitinės uždarymą. Lenkijos vežėjų automobiliais galės įvažiuoti į Gudiją tik per Lenkijos-Gudijos pasienį, kur dabar liko tik viena muitinė krovininiam ir viena - lengvajam transportui.
Jei tai būtų 2013 metai, gal tai kam nors ir būtų įdomu, o dabar lenkai, lietuviai ir kitų ES šalių vežejai turi įdomesnių krypčių nei stovėti kelias dienas ant BY sienos ir atkabinti puspriekabę artimiausiame terminale Gudijos teritorijoje.

Naša niva 2023.02.17
Месть за Бобровников. Польскому грузовому транспорту ограничат въезд в Беларусь https://m.nashaniva.com/ru/articles/310629/