Valentina Zinkevičienė
Trys versijos, kodėl „negimė” nauja savivaldybė
Iš bandymo steigti naują Kuršėnų savivaldybę turėtų pasimokyti ne tik administracinės teritorinės reformos strategai, politikai, bet ir gyventojai, siekiantys savivaldos.
Ir norėjo, ir galėjo
Jau penkiolikti metai (pradžia buvo 1993 m.), kai vyksta diskusijos, svarstymai, įvairių institucijų pasitarimai dėl Kuršėnų savivaldybės įkūrimo. Pastaraisiais metais nuo kalbų jau buvo pereita ir prie konkretesnių darbų: Vidaus reikalų ministerija parengė naujų savivaldybių steigimo galimybių studiją ir Kuršėnai buvo įrašyti pirmieji pirmoje numatytų naujai steigti savivaldybių grupėje, kaip geriausiai atitinkantys nustatytus steigimo kriterijus.
Kuršėnų miestas 25-as pagal dydį Lietuvoje, jame gyvena daugiau kaip 14 tūkst. gyventojų. Tai didžiausias Lietuvoje miestas, kuris nėra rajono centras. Istorinė patirtis irgi byloja, kad šis miestas turėjo atitinkamą statusą: Kuršėnai yra buvę ir apskrities, ir rajono, ir valsčiaus centras. Ir dabar niekas neneigia, kad Kuršėnų savivaldybė galėtų gyvuoti, nes ekonominė, kultūrinė ir socialinė terpė tam palanki. Netgi specialistų naujajai savivaldybei ieškoti nereikėtų, nes dabar pusė Šiaulių rajono savivaldybės darbuotojų – kuršėniškiai. Jau dabar Kuršėnų seniūnijoje dirba gyventojams svarbiausios įstaigos – „Sodros“ padalinys, Darbo birža, yra Kultūros, Verslo, Turizmo ir informacijos centrai, priešgaisrinė tarnyba, dirba notaras, miškotvarkininkas, paslaugas teikia vaikų pedagoginė psichologinė tarnyba.
(...)
Net ir finansinės galimybės naujos Kuršėnų savivaldybės egzistavimui pakankamai perspektyvios. Seniūnijos teritorijoje buvusiame milžiniškame, bet bankrutavusiame Daugėlių statybinių medžiagų kombinate jau dirba norvegų įmonė, čia žada įsikurti ir švedai, pačiuose Kuršėnuose dalį namų ir sklypų supirko „Maksima”, statybas planuoja „Norfa“. Tikimasi, kad būsimuosiuose prekybos centruose galės dirbti apie 150 kuršėniškių.
Tad atrodė, kad kuršėniškiai nori (tą liudijo ne kartą rengtos visokio lygio apklausos) ir galėtų turėti savivaldą. Bet... lemiamu momentu per paskutinę apklausą pritrūko reikiamo gyventojų procento, remiančio naujos Kuršėnų savivaldybės įkūrimą.
(...)
Mero versija
Su Šiaulių rajono meru Raimundu Jakučiu narpliojom prielaidas, kodėl Kuršėnų seniūnija jau lyg ir prarado galimybę viena iš pirmųjų (kaip Pabradė ir Ariogala) siekti savivaldybės statuso. Pokalbio metu ir išryškėjo vienas, ko gero, pagrindinių kliuvinių: paskutinę apklausą, gyventojų ir vietos valdžios nuostatas išklibino teritorinės administracinės reformos strategų siekis naikinti rajono žiedinę savivaldybę, dalį seniūnijų prijungiant prie naujai steigiamos Kuršėnų savivaldybės, o kitas – prie Šiaulių miesto. Vidaus reikalų ministerijos rašte „Dėl Kuršėnų savivaldybės steigimo” aiškiai suformuluota, kad apklausa bus skelbiama visose 11 rajono seniūnijų. Septynių seniūnijų gyventojai turės būti apklausiami dėl Kuršėnų savivaldybės steigimo, o kitų keturių – dėl seniūnijų priskyrimo Šiaulių miesto savivaldybei.
(...)
„Toks ministerijos žingsnis „draskyti” teritorijas, nepakalbėjus nei su Savivaldybe, nei su gyventojais, pritrenkė. Nepasvėrus, neįvertinus padėties buvo planuojama Kuršėnams priskirti seniūnijas, neturinčias realaus ryšio su Kuršėnais”, – žodžių į vatą nevyniodamas savo versiją dėstė meras.
(...)
Meras, dėstydamas savo versiją, pasakojo, kad per gyventojų apklausas labai gražiai išsikristalizavo galimos naujos Kuršėnų savivaldybės teritorija. Ją turėtų sudaryti trys seniūnijos: Kuršėnų miesto – su 14 tūkst. gyventojų, Kuršėnų kaimiškoji seniūnija – apie 6 tūkst. gyventojų, ir Raudėnų seniūnija – su 2 tūkst. gyventojų. Kai kuriems mero oponentams, Kuršėnų savivaldybės steigimo iniciatoriams užkliuvo tai, kad pernai rugsėjį priimtame rajono Tarybos sprendime dėl Kuršėnų savivaldybės steigimo ir darbo grupės sudarymo per daug jau diplomatiškai, su išlyga suformuluotas svarbiausias punktas: „Pritarti galimybei steigti Kuršėnų savivaldybę”. Bet meras pakankamai argumentuotai paaiškino, kas lėmė tokią sprendimo formuluotę.
Apklausos parodė, kad kitos seniūnijos, be tų, kurios buvo numatytos prijungti prie Kuršėnų savivaldybės, nesutinka tapti Šiaulių miesto savivaldybės dalimi. „Mes, vietos politikai, nesuprantame ministerijos žingsnio, kai 5 kaimo seniūnijas bandoma priskirti Šiaulių miestui. Taip kuriant naujas savivaldybes, einama į dar didesnę centralizaciją. Šiaulių miesto savivaldybėje yra 130 tūkst. gyventojų, o norima prijungti dar 30 tūkst. Kaimo žmonių reikalai „paskęstų” mieste. Tad tokiam dariniui nepritarėme, ir dėl to atsirado atitinkama sprendimo formuluotė”, – aiškino meras.
(...)
Abejonių kelia ir Vidaus reikalų ministerijos skaičiuojama naujų savivaldybių kūrimo kaina. Galimybių studijoje preliminariai nurodyta, kad Kuršėnų savivaldybės steigimo išlaidos būtų apie 15 mln. Lt, bet vietos politikai argumentuotai gali pagrįsti, kad reali naujos savivaldybės atsiradimo kaina būtų apie 60–80 mln. Lt.
(...)
O planuojant steigti Kuršėnų savivaldybę turi būti išspręstas kitos rajono savivaldybės dalies likimas.
Seniūno versija
Pokalbį su Kuršėnų seniūnu Vytautu Gedmontu pradėjome nuo paaitrinimo.Vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila pokalbyje redakcijai yra sakęs, kad dabar, po paskutinės apklausos, jam neaišku, nori kuršėniškai tikrosios savivaldos ar jau ir ne. Seniūnas karštai ir nuoširdžiai įrodinėjo, kad gyventojai tikrai apsisprendę.
Ir pasakojo ilgą istoriją apie bandymą eiti tikrosios savivaldos link. Pradžia buvo dar 1993 m., kai keturių apylinkių posėdyje buvo priimtas sprendimas kurti Kuršėnų savivaldybę. Jau tada vykusi gyventojų apklausa buvo palanki, o žmonės tikėjo, kad ledai pajudės. 2000 m. buvo dar viena per visą rajoną organizuota apklausa. Apie pusė gyventojų irgi palaikė naujos savivaldybės steigimą.
Seniūnas sutinka su rajono mero R. Jakučio nuomone, kad klausimas, kam turėtų likti kita rajono teritorijos pusė – neišspręstas.
(...)
Seniūnas įsitikinęs, kad jei žmonės apie apklausą būtų žinoję bent prieš porą savaičių, jei jiems nuomonę pareikšti būtų leista ir savo gyvenvietėse, nereikalaujant atvykti į Kuršėnus, apklausos rezultatai būtų buvę kitokie. Dabar gyventojai nusivylę. „Jeigu dar kartą būtų organizuota apklausa dėl Kuršėnų savivaldybės steigimo, tai žmonės jau pasipiktintų”, – įsitikinęs seniūnas. Ir pridūrė, kad susidaro įspūdis, jog apklausos bus organizuojamos tol, kol gyventojams viskas atsibos. „O gal taip sąmoningai trukdoma įsteigti Kuršėnų savivaldybę”, – ir tokią prielaidą daro seniūnas.
Ministro versija
Kai paaiškėjo, kad apklausa nepavyko, šių metų sausio gale Kuršėnų miesto visuomeninė taryba surašė kreipimąsi, adresuotą ministrui pirmininkui, norėdama išsiaiškinti Kuršėnų ateitį. Kreipimesi, be visos Kuršėnų savivaldybės steigimo priešistorės, pareikštas nerimas ir net pasipiktinimas, kad gyventojai palikti nežinioje.
(...)
„Kuršėnų miesto visuomeninė taryba ir kuršėniškiai tikėjosi ir tikisi, kad po penkiolikos įvairiausių diskusijų metų ir trijų apklausų, per kurias palaikytas Kuršėnų savivaldybės steigimas, galų gale bus įkurta Kuršėnų savivaldybė ir išsipildys šio krašto žmonių lūkesčiai”, – taip baigiamas visuomeninės tarybos kreipimasis, kurį pakomentuoti paprašėme vidaus reikalų ministrą Regimantą Čiupailą.
Jo komentaras toks.
Vidaus reikalų ministerija nėra institucija, kurios valia steigiamos arba ne naujos savivaldybės – VRM tik teikia siūlymus Vyriausybei dėl galimų naujų savivaldybių steigimo. Nutarimas dėl LR administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo įgyvendinimo, kuriuo vadovaujantis buvo pradėta administracinė ir teritorinė reforma, buvo priimtas 1994 metais. Reforma numatyta dviem etapais.
Įsteigus Visagino savivaldybę 1995 m., pirmas etapas buvo baigtas. Nuo to laiko, net ir skaičiuojant penkių naujų savivaldybių įsteigimą 1999 m., nuolat keičiamas šio įstatymo 5 straipsnis, kuriuo nustatoma data, iki kurios Vyriausybė ir VRM turi pateikti Seimui siūlymus dėl savivaldybių steigimo. Per 14 metų prie šio klausimo grįžtama nuolat: siūloma arba nukelti datą, arba ją išvis panaikinti. Tokie svarstymai vyksta ir šiuo metu: vienų politikų nuomone, straipsnį reikia panaikinti, kitų – dar kartą nukelti jo įgyvendinimo datą.
Kadangi įstatymo nuostata šiuo metu veikia, VRM dėl galimo savivaldybių steigimo atliko privalomuosius veiksmus. Kaip ir reikalauja įstatymas, buvo atliktos apklausos, kurios, esant palankiai gyventojų nuomonei, leistų steigti 12 naujų savivaldybių. Daugelyje apklausų žmonės dalyvavo neaktyviai arba jų nuomonė buvo neigiama. Taip pat ir Kuršėnuose – pareikšti nuomonės atėjo vos 13 proc. kuršėniškių. Atsižvelgdama į apklausų rezultatus ir vykdydama teisės aktų reikalavimus, VRM Vyriausybei pateikė siūlymą svarstyti savivaldybių steigimo galimybes tik ten, kur gyventojai pareiškė teigiamą nuomonę ir pakankamai aktyviai dalyvavo apklausoje. Tokie buvo Ariogalos ir Pabradės gyventojai. Jeigu Vyriausybė priimtų palankų sprendimą, šios savivaldybės galėtų būti įsteigtos 2011 m.
Žvelgiant į savivaldybių steigimo problemą objektyviai, galėtų būti įsteigta ir daugiau naujų savivaldybių. Kuršėnai atitinka visus kriterijus, išskyrus vieną – per mažai žmonių atėjo pareikšti savo nuomonės.
(...)
Iš bandymo steigti naują Kuršėnų savivaldybę turėtų pasimokyti ne tik administracinės teritorinės reformos strategai, politikai, bet ir gyventojai, siekiantys savivaldos.
Ir norėjo, ir galėjo
Jau penkiolikti metai (pradžia buvo 1993 m.), kai vyksta diskusijos, svarstymai, įvairių institucijų pasitarimai dėl Kuršėnų savivaldybės įkūrimo. Pastaraisiais metais nuo kalbų jau buvo pereita ir prie konkretesnių darbų: Vidaus reikalų ministerija parengė naujų savivaldybių steigimo galimybių studiją ir Kuršėnai buvo įrašyti pirmieji pirmoje numatytų naujai steigti savivaldybių grupėje, kaip geriausiai atitinkantys nustatytus steigimo kriterijus.
Kuršėnų miestas 25-as pagal dydį Lietuvoje, jame gyvena daugiau kaip 14 tūkst. gyventojų. Tai didžiausias Lietuvoje miestas, kuris nėra rajono centras. Istorinė patirtis irgi byloja, kad šis miestas turėjo atitinkamą statusą: Kuršėnai yra buvę ir apskrities, ir rajono, ir valsčiaus centras. Ir dabar niekas neneigia, kad Kuršėnų savivaldybė galėtų gyvuoti, nes ekonominė, kultūrinė ir socialinė terpė tam palanki. Netgi specialistų naujajai savivaldybei ieškoti nereikėtų, nes dabar pusė Šiaulių rajono savivaldybės darbuotojų – kuršėniškiai. Jau dabar Kuršėnų seniūnijoje dirba gyventojams svarbiausios įstaigos – „Sodros“ padalinys, Darbo birža, yra Kultūros, Verslo, Turizmo ir informacijos centrai, priešgaisrinė tarnyba, dirba notaras, miškotvarkininkas, paslaugas teikia vaikų pedagoginė psichologinė tarnyba.
(...)
Net ir finansinės galimybės naujos Kuršėnų savivaldybės egzistavimui pakankamai perspektyvios. Seniūnijos teritorijoje buvusiame milžiniškame, bet bankrutavusiame Daugėlių statybinių medžiagų kombinate jau dirba norvegų įmonė, čia žada įsikurti ir švedai, pačiuose Kuršėnuose dalį namų ir sklypų supirko „Maksima”, statybas planuoja „Norfa“. Tikimasi, kad būsimuosiuose prekybos centruose galės dirbti apie 150 kuršėniškių.
Tad atrodė, kad kuršėniškiai nori (tą liudijo ne kartą rengtos visokio lygio apklausos) ir galėtų turėti savivaldą. Bet... lemiamu momentu per paskutinę apklausą pritrūko reikiamo gyventojų procento, remiančio naujos Kuršėnų savivaldybės įkūrimą.
(...)
Mero versija
Su Šiaulių rajono meru Raimundu Jakučiu narpliojom prielaidas, kodėl Kuršėnų seniūnija jau lyg ir prarado galimybę viena iš pirmųjų (kaip Pabradė ir Ariogala) siekti savivaldybės statuso. Pokalbio metu ir išryškėjo vienas, ko gero, pagrindinių kliuvinių: paskutinę apklausą, gyventojų ir vietos valdžios nuostatas išklibino teritorinės administracinės reformos strategų siekis naikinti rajono žiedinę savivaldybę, dalį seniūnijų prijungiant prie naujai steigiamos Kuršėnų savivaldybės, o kitas – prie Šiaulių miesto. Vidaus reikalų ministerijos rašte „Dėl Kuršėnų savivaldybės steigimo” aiškiai suformuluota, kad apklausa bus skelbiama visose 11 rajono seniūnijų. Septynių seniūnijų gyventojai turės būti apklausiami dėl Kuršėnų savivaldybės steigimo, o kitų keturių – dėl seniūnijų priskyrimo Šiaulių miesto savivaldybei.
(...)
„Toks ministerijos žingsnis „draskyti” teritorijas, nepakalbėjus nei su Savivaldybe, nei su gyventojais, pritrenkė. Nepasvėrus, neįvertinus padėties buvo planuojama Kuršėnams priskirti seniūnijas, neturinčias realaus ryšio su Kuršėnais”, – žodžių į vatą nevyniodamas savo versiją dėstė meras.
(...)
Meras, dėstydamas savo versiją, pasakojo, kad per gyventojų apklausas labai gražiai išsikristalizavo galimos naujos Kuršėnų savivaldybės teritorija. Ją turėtų sudaryti trys seniūnijos: Kuršėnų miesto – su 14 tūkst. gyventojų, Kuršėnų kaimiškoji seniūnija – apie 6 tūkst. gyventojų, ir Raudėnų seniūnija – su 2 tūkst. gyventojų. Kai kuriems mero oponentams, Kuršėnų savivaldybės steigimo iniciatoriams užkliuvo tai, kad pernai rugsėjį priimtame rajono Tarybos sprendime dėl Kuršėnų savivaldybės steigimo ir darbo grupės sudarymo per daug jau diplomatiškai, su išlyga suformuluotas svarbiausias punktas: „Pritarti galimybei steigti Kuršėnų savivaldybę”. Bet meras pakankamai argumentuotai paaiškino, kas lėmė tokią sprendimo formuluotę.
Apklausos parodė, kad kitos seniūnijos, be tų, kurios buvo numatytos prijungti prie Kuršėnų savivaldybės, nesutinka tapti Šiaulių miesto savivaldybės dalimi. „Mes, vietos politikai, nesuprantame ministerijos žingsnio, kai 5 kaimo seniūnijas bandoma priskirti Šiaulių miestui. Taip kuriant naujas savivaldybes, einama į dar didesnę centralizaciją. Šiaulių miesto savivaldybėje yra 130 tūkst. gyventojų, o norima prijungti dar 30 tūkst. Kaimo žmonių reikalai „paskęstų” mieste. Tad tokiam dariniui nepritarėme, ir dėl to atsirado atitinkama sprendimo formuluotė”, – aiškino meras.
(...)
Abejonių kelia ir Vidaus reikalų ministerijos skaičiuojama naujų savivaldybių kūrimo kaina. Galimybių studijoje preliminariai nurodyta, kad Kuršėnų savivaldybės steigimo išlaidos būtų apie 15 mln. Lt, bet vietos politikai argumentuotai gali pagrįsti, kad reali naujos savivaldybės atsiradimo kaina būtų apie 60–80 mln. Lt.
(...)
O planuojant steigti Kuršėnų savivaldybę turi būti išspręstas kitos rajono savivaldybės dalies likimas.
Seniūno versija
Pokalbį su Kuršėnų seniūnu Vytautu Gedmontu pradėjome nuo paaitrinimo.Vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila pokalbyje redakcijai yra sakęs, kad dabar, po paskutinės apklausos, jam neaišku, nori kuršėniškai tikrosios savivaldos ar jau ir ne. Seniūnas karštai ir nuoširdžiai įrodinėjo, kad gyventojai tikrai apsisprendę.
Ir pasakojo ilgą istoriją apie bandymą eiti tikrosios savivaldos link. Pradžia buvo dar 1993 m., kai keturių apylinkių posėdyje buvo priimtas sprendimas kurti Kuršėnų savivaldybę. Jau tada vykusi gyventojų apklausa buvo palanki, o žmonės tikėjo, kad ledai pajudės. 2000 m. buvo dar viena per visą rajoną organizuota apklausa. Apie pusė gyventojų irgi palaikė naujos savivaldybės steigimą.
Seniūnas sutinka su rajono mero R. Jakučio nuomone, kad klausimas, kam turėtų likti kita rajono teritorijos pusė – neišspręstas.
(...)
Seniūnas įsitikinęs, kad jei žmonės apie apklausą būtų žinoję bent prieš porą savaičių, jei jiems nuomonę pareikšti būtų leista ir savo gyvenvietėse, nereikalaujant atvykti į Kuršėnus, apklausos rezultatai būtų buvę kitokie. Dabar gyventojai nusivylę. „Jeigu dar kartą būtų organizuota apklausa dėl Kuršėnų savivaldybės steigimo, tai žmonės jau pasipiktintų”, – įsitikinęs seniūnas. Ir pridūrė, kad susidaro įspūdis, jog apklausos bus organizuojamos tol, kol gyventojams viskas atsibos. „O gal taip sąmoningai trukdoma įsteigti Kuršėnų savivaldybę”, – ir tokią prielaidą daro seniūnas.
Ministro versija
Kai paaiškėjo, kad apklausa nepavyko, šių metų sausio gale Kuršėnų miesto visuomeninė taryba surašė kreipimąsi, adresuotą ministrui pirmininkui, norėdama išsiaiškinti Kuršėnų ateitį. Kreipimesi, be visos Kuršėnų savivaldybės steigimo priešistorės, pareikštas nerimas ir net pasipiktinimas, kad gyventojai palikti nežinioje.
(...)
„Kuršėnų miesto visuomeninė taryba ir kuršėniškiai tikėjosi ir tikisi, kad po penkiolikos įvairiausių diskusijų metų ir trijų apklausų, per kurias palaikytas Kuršėnų savivaldybės steigimas, galų gale bus įkurta Kuršėnų savivaldybė ir išsipildys šio krašto žmonių lūkesčiai”, – taip baigiamas visuomeninės tarybos kreipimasis, kurį pakomentuoti paprašėme vidaus reikalų ministrą Regimantą Čiupailą.
Jo komentaras toks.
Vidaus reikalų ministerija nėra institucija, kurios valia steigiamos arba ne naujos savivaldybės – VRM tik teikia siūlymus Vyriausybei dėl galimų naujų savivaldybių steigimo. Nutarimas dėl LR administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo įgyvendinimo, kuriuo vadovaujantis buvo pradėta administracinė ir teritorinė reforma, buvo priimtas 1994 metais. Reforma numatyta dviem etapais.
Įsteigus Visagino savivaldybę 1995 m., pirmas etapas buvo baigtas. Nuo to laiko, net ir skaičiuojant penkių naujų savivaldybių įsteigimą 1999 m., nuolat keičiamas šio įstatymo 5 straipsnis, kuriuo nustatoma data, iki kurios Vyriausybė ir VRM turi pateikti Seimui siūlymus dėl savivaldybių steigimo. Per 14 metų prie šio klausimo grįžtama nuolat: siūloma arba nukelti datą, arba ją išvis panaikinti. Tokie svarstymai vyksta ir šiuo metu: vienų politikų nuomone, straipsnį reikia panaikinti, kitų – dar kartą nukelti jo įgyvendinimo datą.
Kadangi įstatymo nuostata šiuo metu veikia, VRM dėl galimo savivaldybių steigimo atliko privalomuosius veiksmus. Kaip ir reikalauja įstatymas, buvo atliktos apklausos, kurios, esant palankiai gyventojų nuomonei, leistų steigti 12 naujų savivaldybių. Daugelyje apklausų žmonės dalyvavo neaktyviai arba jų nuomonė buvo neigiama. Taip pat ir Kuršėnuose – pareikšti nuomonės atėjo vos 13 proc. kuršėniškių. Atsižvelgdama į apklausų rezultatus ir vykdydama teisės aktų reikalavimus, VRM Vyriausybei pateikė siūlymą svarstyti savivaldybių steigimo galimybes tik ten, kur gyventojai pareiškė teigiamą nuomonę ir pakankamai aktyviai dalyvavo apklausoje. Tokie buvo Ariogalos ir Pabradės gyventojai. Jeigu Vyriausybė priimtų palankų sprendimą, šios savivaldybės galėtų būti įsteigtos 2011 m.
Žvelgiant į savivaldybių steigimo problemą objektyviai, galėtų būti įsteigta ir daugiau naujų savivaldybių. Kuršėnai atitinka visus kriterijus, išskyrus vieną – per mažai žmonių atėjo pareikšti savo nuomonės.
(...)
Na be municipaliteto viešo transporto nieko daugiau ir nesugalvoju, už kurį vienaip ar kitaip kompensuoja rajoniečiai nusipirkdami bilietelius.
(Bet pagrindinis dalykas, skatinęs balsuoti už, tai viešo transporto plėtra į Karmėlavą - tikiuosi tokia bus, o ne Karmėlavos orouosto priklausymas Kauno municipalitetui).
Komentuoti: