Nusikalstamumas ir necivilizuotas elgesys Lietuvoje

[senasnamas]

Galima įsivaizduoti, kaip ta medžioklė reguliuojama, kai įstatymus pažeidinėja patys pareigūnai. Avių augintojai pasiskundžia žiniasklaidai apie "sužvėrėjusius vilkus" ir sumedžiojimo kvotas galima padidinti. Nes juk vilkai yra pikti ir pavojingi. Kas gina vilkus? Pavieniai gamtos mylėtojai, kurių nuomonė niekam neįdomi, nes jie neužima aukštų pareigų. Be to, valstybė ir taip suinteresuota tuos vilkus pašaudyti, nes už papjautas avis reikia mokėti kompensacijas.

[dondc]

Tas "o tai tu nevalgai mėsos iš parduotuvės" realiai yra gana geras kontrargumentas žmonėms su "o tai ar tau gyvūnėlio negaila" tipo mynimu ant sąžinės. Mano nuomonė šiai dienai yra tokia, kad sumedžiota mėsa, jei medžiotojas ne kreivarankis debilas, yra x+1 kartų humaniškiau gyvūno atžvilgiu nei užauginti jį fabrikiniu būdu. Bet čia yra mano asmeninė šališka nuomonė, nes pats kartais pamedžioju.

Problema aišku yra ta, kad turbūt didžioji dauguma medžiotojų Lietuvoje yra Brazauskiniai pirties-su-mergom-po-pašaudymo-į-kažką-kas-juda mylėtojai.

Priduriant, akivaizdu yra tai, kad maitintis iš fabriko / fermos yra daug efektyviau, todėl humaniškiau. Tarkim, auginami specialios rūšies mėsiniai galvijai. Paskerdus vieną didelį gyvulį, pamaitinsi daugiau žmonių, nei pasigavus kokią kūdą, pilnai nesubrendusią stirnaitę. Kiaulės specialiai penimos, kad būtų kuo daugiau masės, tai vėlgi, kuo didesnė mėsos išeiga, tuo mažiau gyvybių teks atimt. Kaip auginama pramoniniu būdu, jau yra kitas klausimas, bet paukščių sąlygas narvuose jau gerinamos, o kiti iš principo laiko tik laisvai.

[kutas]

Ar tai tikrai toks neabejotinas faktas? Pagalvojau trumpai apie pavyzdžius iš istorijos, kur buvo padaryta tikrai kolosalinė žala gamtai - sugalvojau bizonų iššaudymą USA ir brakonieriavimo naikinamas rūšis, raganosiai, tigrai ir kita natūrali viagra aziečiams. Tada iškyla klausimas ar tai yra/buvo reguliuojama šiuolaikinė medžioklė ar kažkas kito?

Jei kažko akivaizdaus nesuprantu arba nepamenu kokio nors civilizuoto gyvūnėlių genocido - priminkit.

Nu po šituo aš manau, kad galiu pasirašyt. Bet vėlgi, medžioklė ar niekieno nevaldomas brakonieriavimas?

Na čia sąvokų apibrėžimo klausimas. Aš medžiokle vadinu bet kokį laukinių gyvūnų gaudymą su tikslu nudobti. Sutinku, kad ribotos apimties, atsakinga ir reguliuojama medžioklė nedaro didelės žalos gamtai. Bet kiek šių principų laikomasi iš tiesų? Kad istoriškai jų nebuvo laikomasi tai yra neabejotinas faktas, netik bizonų ir vilkų (šių medžioklės buvo sankcionuojamos ir skatinamos), bet ir taurų, stumbrų, įvairių egzotiškų gyvūnų rūšių (kvaga, didžioji alka, dodo etc.) populiacijos sunaikintos arba sumažintos iki išnykimo ribos. Taip, tai buvo XVII-XIX amžius, pastaruoju metu situacija gerėja ir didžiausią grėsmę kelia nelegali medžioklė. Bet ir kalbant apie šiuolaikinę reguliuojamą medžioklę yra kontroversiškų pavyzdžių, tarkim banginių medžioklė "moksliniais tikslais", atvejai kai "per klaidą" nušauna kokį nykstantį raganosį, elitinės medžioklės turintiems pinigų ir įtakos, selektyvi "populiacijos kontrolė" prioretitizuojant trofėjams tinkamus gyvūnus, netiksli gyvūnų apskaita. Taigi man atrodo iki tvarios medžioklės realybėje ilgas kelias.

[senasnamas]

Apie medžioklės ypatumus...

Medžioklės metu sunkiai sužalotas vyras: jam pašautas petys ir kaklas

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/crim....d?id=79679657

[Taiga]

Priduriant, akivaizdu yra tai, kad maitintis iš fabriko / fermos yra daug efektyviau, todėl humaniškiau. Tarkim, auginami spkecialios rūšies mėsiniai galvijai. Paskerdus vieną didelį gyvulį, pamaitinsi daugiau žmonių, nei pasigavus kokią kūdą, pilnai nesubrendusią stirnaitę. Kiaulės specialiai penimos, kad būtų kuo daugiau masės, tai vėlgi, kuo didesnė mėsos išeiga, tuo mažiau gyvybių teks atimt. Kaip auginama pramoniniu būdu, jau yra kitas klausimas, bet paukščių sąlygas narvuose jau gerinamos, o kiti iš principo laiko tik laisvai.

Fair enough. Bet vėlgi, išlenda ta kūda ir pilnai nesubrendusi stirnaitė vs nupenėta kiaulė. Kažkaip niekada nebūna nusipenėjusios stirnaitės ir suvargusios, nustekentos kiaulytės. Be to, medžioklė jau niekada nebus "efektyvus" prasimaitinimo būdas, nes savikaina gaunasi labai didelė. Bet ir kokybė daug aukštesnė nei standartinės kiaulienos/jautienos, kas man yra viena iš priežasčių medžioti.

Dėl paukštienos, tai taip, džiugu, kad gerinamos laikymo sąlygos. Kiaušinių, kuriuos deda vištos auginamos narvuose iš principo niekada neperku.

Na čia sąvokų apibrėžimo klausimas. Aš medžiokle vadinu bet kokį laukinių gyvūnų gaudymą su tikslu nudobti. Sutinku, kad ribotos apimties, atsakinga ir reguliuojama medžioklė nedaro didelės žalos gamtai. Bet kiek šių principų laikomasi iš tiesų? Kad istoriškai jų nebuvo laikomasi tai yra neabejotinas faktas, netik bizonų ir vilkų (šių medžioklės buvo sankcionuojamos ir skatinamos), bet ir taurų, stumbrų, įvairių egzotiškų gyvūnų rūšių (kvaga, didžioji alka, dodo etc.) populiacijos sunaikintos arba sumažintos iki išnykimo ribos. Taip, tai buvo XVII-XIX amžius, pastaruoju metu situacija gerėja ir didžiausią grėsmę kelia nelegali medžioklė. Bet ir kalbant apie šiuolaikinę reguliuojamą medžioklę yra kontroversiškų pavyzdžių, tarkim banginių medžioklė "moksliniais tikslais", atvejai kai "per klaidą" nušauna kokį nykstantį raganosį, elitinės medžioklės turintiems pinigų ir įtakos, selektyvi "populiacijos kontrolė" prioretitizuojant trofėjams tinkamus gyvūnus, netiksli gyvūnų apskaita. Taigi man atrodo iki tvarios medžioklės realybėje ilgas kelias.

Na va, o aš atskiriu medžioklę ir brakonieriavimą. Arba man skiriasi medžioklė XIX amžiaus pabaigoje, nuo medžioklės šiandien, su kuo mes iš principo sutinkam. Kontroversija visada išliks visada visur, nes kiek žmonių tiek nuomonių, bet manau kad procesas link tvarios medžioklės realybėje visgi vyksta, nors kelias ir ilgas. Lietuvoje jis ne tik ilgas, bet dar ir duobėtas ir su kliūtimis.

[mantasm]

O kas būtų tvari medžioklė? Pvz Lietuvoje medžiotojai dosniai prišeria "laukinius" gyvūnus. Nebūtų medžiotojų - gyvūnų turbūt būtų dar mažiau nei po medžioklės... Ar medžiotojai turėtų šerti, bet nemedžioti?

Ar tvariau kaip daro PETA - surinkinti narvuose laikomus gyvūnus ir juos nužudyti? Geriau jokio gyvūno, nei kenčiantis ar nenatūraliomis sąlygomis gyvenantis gyvūnas. Ar geriau suteikti gyvūnams galimybę pagyventi, su labai didele tikimybe būti sumedžiotiems žmogaus anksčiau ar vėliau?

Aišku idealiausia būtų palikti "auksinį milijardą" (jei ne mažiau) žmonių ir atlaisvinti vieną-kitą žemyną natūraliai gamtai

[Sula]

Aišku idealiausia būtų palikti "auksinį milijardą" (jei ne mažiau) žmonių ir atlaisvinti vieną-kitą žemyną natūraliai gamtai

O kas aptarnaus "auksinį milijardą"?
Idealiausia būtų iškraustyti Homo Sapiens rūšį į kitą planetą (idealiu atveju dabar negyvenamą). O Žemę palikti kaip rezervatą.

[kutas]

O kas būtų tvari medžioklė? Pvz Lietuvoje medžiotojai dosniai prišeria "laukinius" gyvūnus. Nebūtų medžiotojų - gyvūnų turbūt būtų dar mažiau nei po medžioklės... Ar medžiotojai turėtų šerti, bet nemedžioti?

Ar tvariau kaip daro PETA - surinkinti narvuose laikomus gyvūnus ir juos nužudyti? Geriau jokio gyvūno, nei kenčiantis ar nenatūraliomis sąlygomis gyvenantis gyvūnas. Ar geriau suteikti gyvūnams galimybę pagyventi, su labai didele tikimybe būti sumedžiotiems žmogaus anksčiau ar vėliau?

Aišku idealiausia būtų palikti "auksinį milijardą" (jei ne mažiau) žmonių ir atlaisvinti vieną-kitą žemyną natūraliai gamtai

Tvari medžioklė reiškia, kad sumedžiojama tik tiek gyvūnų, kiek nekenktų (sveikos) populiacijos atsinaujinimui. Galima prišerti papildomai, bet tai jau panašu į laisvai besiganančią naminių gyvūnų bandą. Šiaip čia įdomus etinis klausimas: kokiai nors gyvūnų rūšiai gresia visiškas išnykimas dėl bado, kuris sukeltas gamtinių priežasčių ir tik žmogus gali ją išgelbėti - ar žmogui įsikišti, ar ne?

Dėl to "auksinio milijardo" ar poros - skamba utopiškai, bet užtenka pažiūrėti į populiacijos augimo kreivės formą ir supranti, kad jeigu ne žmonių perviršis, tai turbūt nekalbėtume apie ekologines problemas apskritai. Nebūtina būti lemingais.

[mantasm]

Tvari medžioklė reiškia, kad sumedžiojama tik tiek gyvūnų, kiek nekenktų (sveikos) populiacijos atsinaujinimui. Galima prišerti papildomai, bet tai jau panašu į laisvai besiganančią naminių gyvūnų bandą. Šiaip čia įdomus etinis klausimas: kokiai nors gyvūnų rūšiai gresia visiškas išnykimas dėl bado, kuris sukeltas gamtinių priežasčių ir tik žmogus gali ją išgelbėti - ar žmogui įsikišti, ar ne?

O jei gyvūnai nyksta dėl bado ir nekomfortiškų sąlygų (pvz nėra pakankamai didelių miško masyvų ramiai gyventi be žmogaus įsikišimo) - ar žmogus turėtų įsikišti ar ne?

Pvz tas pats avių saugojimas nuo vilkų palyginus su vilkų medžiokle. Jei apginsi avis ir vilkai mirs iš bado arba emigruos - ar tai tvaru ir humaniška? Ar būtų buvę tvariau ir humaniškiau jei medžiotojai nebūtų paskatinę stirnų ar šernų dauginimosi, ko pasekoje nebūtų padaugėję vilkų?

[kutas]

O jei gyvūnai nyksta dėl bado ir nekomfortiškų sąlygų (pvz nėra pakankamai didelių miško masyvų ramiai gyventi be žmogaus įsikišimo) - ar žmogus turėtų įsikišti ar ne?

Pvz tas pats avių saugojimas nuo vilkų palyginus su vilkų medžiokle. Jei apginsi avis ir vilkai mirs iš bado arba emigruos - ar tai tvaru ir humaniška? Ar būtų buvę tvariau ir humaniškiau jei medžiotojai nebūtų paskatinę stirnų ar šernų dauginimosi, ko pasekoje nebūtų padaugėję vilkų?

Nesu tikras, ar supratau teiginį. Daugėja stirnų, daugėja ir vilkų. Kai populiacijos dydis pakankamas, kad būtų užtikrintas jos stabilumas ir genetinė įvairovė, tuomet tai yra tvaru. Prieaugis paprastai būna didesnis, nei gamta gali išmaitinti. Todėl riboto mąsto medžioklė nepažeidžia tvarumo principo (aišku galima argumentuoti, kad ir iš bado nugaišęs gyvūnas yra svarbi ekologinės pusiausvyros dalis, bet gal nesileiskim tiek plačiai..).

O apie tą alkaną vilką, kuris nori negauna avies ir humanizmą - gamtai netaikytina ši sąvoka. Jei žmogus pastatys gerą tvorą, o vilkas negaus avies ir mirs badu - tai nebus nei humaniška, nei nehumaniška, tai tiesiog bus natūralu. Humaniškumas nukreiptas į mūsų santykius su kitais žmonėmis. Na nebent mes gamtą sužmoginam.. Todėl man humanizmo požiūriu medžioklė neatrodo mažiau / daugiau humaniška nei paršiuko skerdimas, bet vat humanistinį įsipareigojimą išsaugoti gamtą ateities kartoms jaučiu...

[mantasm]

Nesu tikras, ar supratau teiginį. Daugėja stirnų, daugėja ir vilkų. Kai populiacijos dydis pakankamas, kad būtų užtikrintas jos stabilumas ir genetinė įvairovė, tuomet tai yra tvaru. Prieaugis paprastai būna didesnis, nei gamta gali išmaitinti. Todėl riboto mąsto medžioklė nepažeidžia tvarumo principo (aišku galima argumentuoti, kad ir iš bado nugaišęs gyvūnas yra svarbi ekologinės pusiausvyros dalis, bet gal nesileiskim tiek plačiai..).

O apie tą alkaną vilką, kuris nori negauna avies ir humanizmą - gamtai netaikytina ši sąvoka. Jei žmogus pastatys gerą tvorą, o vilkas negaus avies ir mirs badu - tai nebus nei humaniška, nei nehumaniška, tai tiesiog bus natūralu. Humaniškumas nukreiptas į mūsų santykius su kitais žmonėmis. Na nebent mes gamtą sužmoginam.. Todėl man humanizmo požiūriu medžioklė neatrodo mažiau / daugiau humaniška nei paršiuko skerdimas, bet vat humanistinį įsipareigojimą išsaugoti gamtą ateities kartoms jaučiu...

Tai jeigu žmogus nei maitins (šėryklos, nepakankamai apsaugoti naminiai gyvūnai ir t.t.), nei medžios, bet gyvūnų natūraliai nebus - čia geresnė situacija ar blogesnė už šeriamus + medžiojamus gyvūnus?

Žiūrint pagal tai kiek miškuose ir priemiesčiuose matau šėryklų, sakyčiau natūraliai likusi gamta išmaitintų gerokai mažiau nei yra prisiveisę dabar. Ir gyvūnų ryškiai pradėjo daugėti su medžiotojų versliukų (juk medžioja ne tik sau, bet ir pardavinėja) išvešėjimu.

Koks būtų humanistinis įsipareigojimas išsaugoti gamtą? Šerti gyvūnus, kad jie išgyventų? Šėryklose ar geriau +/- natūralaus grobio duoti, pvz avių su per mažai apsaugos? Gal reikėtų po kirtimo aptverti kirtavietes, kad ten neateitų stirnos nenatūraliu būdu pavalgyti? Lietuvoje gamta jau yra toli už tos ribos, kai ji gali tvariai išsilaikyti pati savimi. Skirtumas tik kokioje būklėje ją saugosim ateities kartom - ar su natūraliu mažu gyvūnų kiekiu ar šersim/medžiosim ir taip dirbtinai palaikysim didesnį kiekį.

[Sula]

Nesu tikras, ar supratau teiginį. Daugėja stirnų, daugėja ir vilkų. Kai populiacijos dydis pakankamas, kad būtų užtikrintas jos stabilumas ir genetinė įvairovė, tuomet tai yra tvaru. Prieaugis paprastai būna didesnis, nei gamta gali išmaitinti. Todėl riboto mąsto medžioklė nepažeidžia tvarumo principo (aišku galima argumentuoti, kad ir iš bado nugaišęs gyvūnas yra svarbi ekologinės pusiausvyros dalis, bet gal nesileiskim tiek plačiai..).

Kiek skaičiau, tai net nustekenta mūsų gamta gali "pernešti" mažiausiai nuo kelių iki keliasdešimt kartų daugiau gyvūnų nei dabar. T.y. Lietuvos teritorijoje laisvai galėtų gyventi iki 100 lokių, iki kelių tūkstančių vilkų, lūšių ir t.t. pagal maistinę grandinę...

[mantasm]

Kiek skaičiau, tai net nustekenta mūsų gamta gali "pernešti" mažiausiai nuo kelių iki keliasdešimt kartų daugiau gyvūnų nei dabar. T.y. Lietuvos teritorijoje laisvai galėtų gyventi iki 100 lokių, iki kelių tūkstančių vilkų, lūšių ir t.t. pagal maistinę grandinę...

Gal yra daug prišertų stirnų ir tai išbalansuoja tolesnius skaičiavimus? Pvz lokiams reikia didelių vientisų miško masyvų. Dėl to kiek ateina iš kaimynų - neužsibūna ir neradę ramybės išeina. Lietuvoj miškų nors ir yra nemažai, jie labai segmentuoti. Yra nedaug ploto, kuris nebūtų atskirtas dideliais dirbamos žemės laukais, be didesnių miestų ir t.t. Net ir tuose pavieniuose plotuose yra nemažai sodybų, poilsiaviečių, kurios mažina laukiniams gyvūnams tinkamą plotą.

[Sula]

Turėta omenyje, jei rytoj išnyktų žmonija.

[kutas]

Tai jeigu žmogus nei maitins (šėryklos, nepakankamai apsaugoti naminiai gyvūnai ir t.t.), nei medžios, bet gyvūnų natūraliai nebus - čia geresnė situacija ar blogesnė už šeriamus + medžiojamus gyvūnus?

Žiūrint pagal tai kiek miškuose ir priemiesčiuose matau šėryklų, sakyčiau natūraliai likusi gamta išmaitintų gerokai mažiau nei yra prisiveisę dabar. Ir gyvūnų ryškiai pradėjo daugėti su medžiotojų versliukų (juk medžioja ne tik sau, bet ir pardavinėja) išvešėjimu.

Koks būtų humanistinis įsipareigojimas išsaugoti gamtą? Šerti gyvūnus, kad jie išgyventų? Šėryklose ar geriau +/- natūralaus grobio duoti, pvz avių su per mažai apsaugos? Gal reikėtų po kirtimo aptverti kirtavietes, kad ten neateitų stirnos nenatūraliu būdu pavalgyti? Lietuvoje gamta jau yra toli už tos ribos, kai ji gali tvariai išsilaikyti pati savimi. Skirtumas tik kokioje būklėje ją saugosim ateities kartom - ar su natūraliu mažu gyvūnų kiekiu ar šersim/medžiosim ir taip dirbtinai palaikysim didesnį kiekį.

Medžiojimas šiaip nėra būtina sąlyga gyvūnų skaičiaus didėjimui. T.y. medžiotojas gali šerti ir fotografuoti gyvūnus pvz. Po to nuotraukas galima parduoti National Geographic, kad grūdai atsipirktų

Bet šėrimas turbūt yra būtina sąlyga, kad būtų ką medžioti nemažinat populiacijų. Vis tik sugalvoju bent kelias problemas su tuo: ne visi gyvūnai yra vislūs. Pvz. šerk tu kokį raganosį kiek nori, maudyk vonioj, šerk kokia raganosių viagra, vistiek atsives labai mažai palikuonių per savo gyvenimą. Kita problema, kad medžioklė trikdo kai kuriuos gyvūnus ir net nebūtinai tuos, kuriuos medžioji, pvz. tetervinus, kurtinius. Dar viena problema, kad gyvūnai pripranta ir tampa priklausomi nuo žmogaus. Arba pvz. teko skaityti, kad šeriami šernai dažniau linkę eiti knisti laukų.

Dar man atrodo, kad jūs truputį nuvertinate gamtos galimybę atsikurti, bet taip, jai pagerinti reikia kompleksinių sprendimų ir bendro sutarimo. Jūs sakote, kad į Lietuvą užsukusį lokį galima nušauti, nes jis čia neišgyvens ir dėl to negalima nieko padaryti. Na arba vilkas, nes lokys toli vaikšto. Aš sakau, kad vietoj to galima ieškoti būdų kaip pagerinti jų aplinką. Viena iš praktikų yra miškų stambinimas ir žaliųjų koridorių tarp jų kūrimas. Rytų Lietuvoje žemės tokios, kad žymiai labiau apsimoka užsodinti mišku (kas šiaip ir daroma). Žiūrėk, gal kažkelinta karta po mūsų galės jau ir sumedžioti kokį lokį, lūšį ar stumbrą. Bet tai tikslas, kurio reikia siekti.

[mantasm]

Medžiojimas šiaip nėra būtina sąlyga gyvūnų skaičiaus didėjimui. T.y. medžiotojas gali šerti ir fotografuoti gyvūnus pvz. Po to nuotraukas galima parduoti National Geographic, kad grūdai atsipirktų

Jei medžiotojas būtų be... , tai būtų bobutė. Gal gamtos mylėtojams reiktų susimest, pastatyt šėryklas, jas nuolat papildyt ir taip metai iš metų kiaurus metus?

Bet šėrimas turbūt yra būtina sąlyga, kad būtų ką medžioti nemažinat populiacijų. Vis tik sugalvoju bent kelias problemas su tuo: ne visi gyvūnai yra vislūs. Pvz. šerk tu kokį raganosį kiek nori, maudyk vonioj, šerk kokia raganosių viagra, vistiek atsives labai mažai palikuonių per savo gyvenimą. Kita problema, kad medžioklė trikdo kai kuriuos gyvūnus ir net nebūtinai tuos, kuriuos medžioji, pvz. tetervinus, kurtinius. Dar viena problema, kad gyvūnai pripranta ir tampa priklausomi nuo žmogaus. Arba pvz. teko skaityti, kad šeriami šernai dažniau linkę eiti knisti laukų.

Visiškai pritariu, kad medžioklė nėra be pasekmių.

Dar man atrodo, kad jūs truputį nuvertinate gamtos galimybę atsikurti, bet taip, jai pagerinti reikia kompleksinių sprendimų ir bendro sutarimo. Jūs sakote, kad į Lietuvą užsukusį lokį galima nušauti, nes jis čia neišgyvens ir dėl to negalima nieko padaryti. Na arba vilkas, nes lokys toli vaikšto. Aš sakau, kad vietoj to galima ieškoti būdų kaip pagerinti jų aplinką. Viena iš praktikų yra miškų stambinimas ir žaliųjų koridorių tarp jų kūrimas. Rytų Lietuvoje žemės tokios, kad žymiai labiau apsimoka užsodinti mišku (kas šiaip ir daroma). Žiūrėk, gal kažkelinta karta po mūsų galės jau ir sumedžioti kokį lokį, lūšį ar stumbrą. Bet tai tikslas, kurio reikia siekti.

O iš kur pinigai miškų stambinimui? Tiek žemės išpirkimui, tiek užsodinimui. Tiek vėliau kompensuoti gyventojams prarastas pajamas iš žemės ūkio. Jei mišką palikti žemės savininkų žinioje - viena vertus n metų neturėtų iš jo pajamų, kita vertus anksčiau ar vėliau tas miškas būtų prakirstas. Be to, tuo pačiu reiktų iškelti ir kaimus ar triukšmingas kaimo turizmo sodybas. Vėlgi dingtų darbo vietos (kad ir prastai mokančios) ir reiktų kompensuoti turtą.

Net jeigu vykdyti tokį planą - atsiranda kita problema. Jei atiduoti miškus gyvūnams, ar turėtume padaryti rezervatą ir uždrausti žmonėms jame lankytis? Kas užtikrins, kad padidėjusi gyvūnų populiacija nepridarys didelių nuostolių tokio rezervato kaimynams? Aptveti 5 metrų spygliuota tvora?

Aš niekur nesakiau, kad lokį galima nušauti, nes jis neišgyventų Dar klausimas ar jį kas nors leistų nušauti - lyg ir įtrauktas į raudonąją knygą?

Man rodos Lietuvoje kol kas turim rimtesnių darbų nei rūpintis lokių gerove.

[kutas]

O iš kur pinigai miškų stambinimui? Tiek žemės išpirkimui, tiek užsodinimui. Tiek vėliau kompensuoti gyventojams prarastas pajamas iš žemės ūkio. Jei mišką palikti žemės savininkų žinioje - viena vertus n metų neturėtų iš jo pajamų, kita vertus anksčiau ar vėliau tas miškas būtų prakirstas. Be to, tuo pačiu reiktų iškelti ir kaimus ar triukšmingas kaimo turizmo sodybas. Vėlgi dingtų darbo vietos (kad ir prastai mokančios) ir reiktų kompensuoti turtą.

Net jeigu vykdyti tokį planą - atsiranda kita problema. Jei atiduoti miškus gyvūnams, ar turėtume padaryti rezervatą ir uždrausti žmonėms jame lankytis? Kas užtikrins, kad padidėjusi gyvūnų populiacija nepridarys didelių nuostolių tokio rezervato kaimynams? Aptveti 5 metrų spygliuota tvora?

Miško stambinimas yra esamų sklypų pertvarkymas, arba defragmentacija, o ne sodybų iškeldinimas, valstybinių rezervatų steigimas ir grįžimą į akmens amžių. Didesniems žvėrims už miško plotą yra svarbiau miškų vientisumas ir galimybė judėti iš taško A į B mišku. Pas mus daug kur koks savaiminis 0,3ha pušynėlis, 0,3ha laukas, pušynėlis, laukas ir t.t. Ant popieriaus Lietuvoje miškų plotas tikrai nemažas, bet žvėrims sąlygos ne visur palankios. Buvo minčių tai kažkaip spręsti per žemės reformą, bet jaučiu taip ir liko mintimi. Man regis dar egzistuoja kažkokios lengvatinės sąlygos dėl žemės įsigijimo ir užsodinimo, jeigu ji nederlinga ir įsiterpusi tarp miškų. Bet čia mes jau visiškai nukrypom nuo temos.

[mantasm]

Miško stambinimas yra esamų sklypų pertvarkymas, arba defragmentacija, o ne sodybų iškeldinimas, valstybinių rezervatų steigimas ir grįžimą į akmens amžių. Didesniems žvėrims už miško plotą yra svarbiau miškų vientisumas ir galimybė judėti iš taško A į B mišku. Pas mus daug kur koks savaiminis 0,3ha pušynėlis, 0,3ha laukas, pušynėlis, laukas ir t.t. Ant popieriaus Lietuvoje miškų plotas tikrai nemažas, bet žvėrims sąlygos ne visur palankios. Buvo minčių tai kažkaip spręsti per žemės reformą, bet jaučiu taip ir liko mintimi. Man regis dar egzistuoja kažkokios lengvatinės sąlygos dėl žemės įsigijimo ir užsodinimo, jeigu ji nederlinga ir įsiterpusi tarp miškų. Bet čia mes jau visiškai nukrypom nuo temos.

Taip, vientisumas svarbu. Bet ramybė be žmonių/šunų/ūkinės veiklos irgi svarbu. Stovi sodyba, dar jei kaimo turizmas baliams, jau per puskilometrį gyvūnams nejauku. O tose pačiose miškingose vietose vienkiemių sočiai prismaigstyta.

[andyour]

Viena iš praktikų yra miškų stambinimas ir žaliųjų koridorių tarp jų kūrimas. Rytų Lietuvoje žemės tokios, kad žymiai labiau apsimoka užsodinti mišku (kas šiaip ir daroma). Žiūrėk, gal kažkelinta karta po mūsų galės jau ir sumedžioti kokį lokį, lūšį ar stumbrą. Bet tai tikslas, kurio reikia siekti.

Nors vieną Labanoro girią išsaugoti vientisą, jau būtų pasiekimas. Dar Dzukijoje yra miškų. Lietuvoje pagrinde nedideli miškeliai, kurių nesujungsi, per daug toli vienas nuo kito.

[A.C.A.B.]

https://www.dr.dk/nyheder/politik/da...mte-kriminelle

Straipsnyje šnekama apie tai, kad Danija galimai finansuos naujo kalėjimo už Vilniaus statybą, kuriame sedėtų Danijoje nuteisti lietuviai bei kiti rytų europiečiai.