Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Tarptautiniai santykiai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė John Rodyti pranešimą
    Importas sudaro didesne dali (del naftos, duju ir kt. zaliavu), bet tai irgi nera nepakeiciama ir, esant reikalui, taip pat galime juos pasiusti ant 3 raidziu
    Būtinas Lenkijos ir Lietuvos dujotekių sujungimas, taigi kolkas nepakeičiama, kaip bebūtų gaila...
    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

    Comment


      Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
      Būtinas Lenkijos ir Lietuvos dujotekių sujungimas, taigi kolkas nepakeičiama, kaip bebūtų gaila...
      Būtent
      Įžvalgos.lt - FB - G+

      Comment


        Bet
        ir, esant reikalui, taip pat galime juos pasiusti ant 3 raidziu
        dabar iškilus tam reikalui negalime, nors kita vertus Kaliningrado koziris mūsų rankose.
        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

        Comment


          Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
          Bet dabar iškilus tam reikalui negalime, nors kita vertus Kaliningrado koziris mūsų rankose.
          Jų rankose koziriai tikrai didesni. Kaip minėjo John, Rusijai tenka 10% mūsų eksporto, kas yra labai daug. Galbūt tai neatrodo taip daug lyginant su kažkada buvusia dar blogesne padėtimi, bet šaliai netekti 10% savo eksporto būtų didelis sukrėtimas. Ir eksportas nėra vienintelis jų koziris. Nereikia be reikalo kelt jokių neigiamų reakcijų, jei imsim žūtbūt rodyt savo principus galim ir patys nukentėt. Reikia laviruot toj politinėj arenoj. Kai mūsų energetika nebebus tokia priklausoma nuo Rusijos, galėsim elgtis šiek tiek laisviau. Ir to nereikia priimt kaip Rusijos baimės, sprendimai turi būt racionalūs. O eksporto labai smarkiai mes į Rusiją nebesumažinsim. Žinant šios kaimynės rinkos mastus, būtų kvaila tos rinkos atsisakyti.
          Įžvalgos.lt - FB - G+

          Comment


            "Estijos gynybos ministras Jaakas Aaviksoo pareiškė, kad, nors dabar NATO ir nelaiko kibernetinių išpuolių kariniais veiksmais, artimiausiu metu šis klausimas turėtų būti įtrauktas į darbotvarkę."
            http://www.delfi.lt/news/daily/world...7&rsslink=true
            darbas lietuvoje.lt

            Comment


              Parašė Rodyti pranešimą
              Jų rankose koziriai tikrai didesni. .
              Lietuva turi labai stiprius kozirius. Pirma, Lietuva yra ES ir NATO nare, tai reiskiasi, kad gali naudotis siu sajungu teikiamais instrumentais. Formaliai Lietuva gali blokuoti derybas, sutarciu pasirasyma (Lietuva gali pasitelkti ES ir savo problemas is nacionalinio lygmens pakelti i europini) t.y. Rusija naudodama svertus pries Lietuva , Estija visada supranta, kad pasekems bus kitokios nei tuo atveju, jeigu tuos svertus naudotu pries kuria nors kita valstybe.

              Naudodama energetinius svertus pries musu valstybes, Rusija jas vienija pries save, tuo paciu gasdina Europa ir vercia ja dairytis energetiniu alternatyvu.

              Lietuva, kaip regiono lydere, sioje srityje aktyviai veikia. Sutinku, kad Rusijos rinka didele, bet nereikia pamirsti, kad tai tik 133 mln rinka (ir tai dar maziau, nes mes vis tiek neeksportuotume i tolimas sritis), ES rinka yra 400 mln su nepalyginamai didesne perkamaja galia. Is esmes mes galime kompensuoti eksporto i Rusijos netekima kitomis kryptimis. Be to, Rusija visada mus apgaudinejo ir niekada nesielge kaip su lygiaverciu partneriu (2K projektas, maisto produktu eksportas i Maskva ir t.t.).

              Be to, mes turime nauju ekonominiu, politiniu ir energetiniu sajungininkiu: Gruzija, Ukraina, Azerbaidzanas (galima pritraukti ir Kazachstana, kuris veikia abiem kryptim).

              Mes turime ir JAV parama. JAV atstovu rumu priimta rezoliucija, remianti Estija, aiskiai parode, kad JAV yra musu sajungininke, nebijanti del musu rizikuoti net santykiu su Rusija pablogejimu
              "Laisvė turėti įsitikinimus reiškia, kad žmogus yra laisvas pats formuoti savo įsitikinimus, pasirinkti pasaulėžiūros vertybes, jis ginamas nuo bet kokios prievartos, jo pažiūrų
              negalima kontroliuoti."(Konstitucinio Teismo 2000-06-13 nutarimas).

              Comment


                FINANCIAL TIMES
                How disputes are exposing the limits of German ‘Ostpolitik’
                The Lithuanian ambassador had been speaking for some time when the patience of Wilhelm Schönefelder, Germany’s long-serving ambassador to the European Union, finally ran out. What political advantage, Mr Schönefelder snapped, was Vilnius expecting to obtain by threatening to block this week’s negotiations on a new partnership agreement between the EU and Russia?
                To participants, the curt exchange at an ambassadors’ meeting in Brussels last week was more than a simple disagreement over energy supplies. The spectacle of Germany taking the side of Russia against one of the new EU entrants – which Berlin had pledged to treat “equally” with other EU members – raised eyebrows across the room.
                The spat not only exposed a widening rift in the EU over how to handle an increasingly authoritarian Russia. It also called into question the ability of Germany, current holder of the EU presidency, to remain neutral in a whole range of disputes between Russia and its former Soviet-era satellites in eastern Europe. Nor was this the first time that Germany had upset the European status quo in favour of its relationship with Moscow.
                Recent German chancellors, from Helmut Kohl to Gerhard Schröder and now Angela Merkel, have often tried to keep a principled distance from their neighbour to the east. But they have invariably wound up clasped in an uncomfortable embrace through the combined weight of trade and energy ties, geopolitical realities and simple good-neighbourliness.
                Today, ahead of an EU-Russia summit on Friday that threatens to be eclipsed by recent disputes, the latest crisis shines an awkward light on the extent of Germany’s dependence on Russia and how it is affecting its foreign policy.
                Raised in Communist East Germany, Ms Merkel in some sense personifies the contradictions of the Moscow-Berlin relationship. She harbours the instinctive distrust of Russia shared by many politicians of the former Soviet bloc. Her meetings with Vladimir Putin, Russia’s president, have been awkward affairs devoid of the backslapping cheerfulness that characterised the era of her predecessor, Gerhard Schröder.
                Unlike Mr Schröder, Ms Merkel has met non-governmental organisations and opposition leaders when visiting Moscow, and she is contemptuous of Russia’s “managed democracy” and the weakness of its rule of law. Last month she condemned police brutality during opposition demonstrations in Moscow and St Petersburg and persuaded the Kremlin to allow a protest during Friday’s summit in Samara, central Russia.
                But while she has taken a hard line on human rights, she has compromised with Mr Putin in other areas, prompting some comparisons between her and her predecessor: “Remember Schröder’s first election,” a Berlin diplomat recalls. “Analysts said it was the end of the sauna diplomacy between the cardigan couple” of Mr Kohl and Boris Yeltsin, the late Russian president. “And see what happened.”
                Although Germany has often paid lip-service to the goal of diversifying its energy supplies away from Russia, which provides just under half of the country’s natural gas, there is scant evidence that Berlin has made this a genuine priority. Once elected, for example, Ms Merkel backed plans for a German-Russian gas pipeline launched under Mr Schröder. This was a U-turn for the new chancellor, initially among the harshest critics of the project – which among other things would isolate Poland – and of Mr Schröder (upon leaving office, he became non-executive chairman of Nord Stream, the Russian-German but Gazprom-controlled company that is building the pipeline).
                Energy experts are also surprised at Berlin’s lack of interest in Nabucco, a pipeline project that would give Europe its first direct access to central Asian gas fields, circumventing Russia via Turkey, Romania, Bulgaria, Hungary and Austria. Moscow’s efforts to undermine the project, which it sees as competing with the Baltic pipeline, have hardly raised an eyebrow in Berlin.
                “Germany has no interest in Nabucco because it makes the Baltic Sea pipeline redundant,” says Alexander Rahr, Russia expert at the the German Council on Foreign Relations. “And it does not want to do anything in Central Asia that would alienate the Russians. Germany’s foreign policy is neutralising itself.”
                Another surprise was Germany’s attitude when Moscow protested at US plans to position a missile defence system in Poland and the Czech Republic. Although she privately expressed interest in the scheme, Ms Merkel did not endorse it publicly, instead calling on Washington to explain itself before the Nato-Russia council. The affair demonstrated how difficult Ms Merkel’s balancing act has become, as Russia’s relations with the west become increasingly strained and Germany seeks to straddle the two.
                “Russia wants to redefine its relationship with the west and is doing this aggressively. But remember, we’re heading into an electoral period,” says Eckart von Klaeden, a German MP and foreign policy expert close to Ms Merkel, suggesting the bout of bad temper in Moscow could end once Mr Putin’s succession is agreed.
                Some of the contradictions in Germany’s Russia policy have their roots in the difficult co-existence of a chancellor and foreign minister of opposite political persuasions, who have agreed to a strict division of labour as part of the “grand coalition” that has ruled Germany since the last election. Under an informal agreement the chancellor, from the Christian Democratic Union (CDU), looks after Europe while Frank-Walter Steinmeier, foreign minister, who hails from the Social Democratic party (SPD), is responsible for Russia. Chancellery chief-of-staff under Mr Schröder, Mr Steinmeier has adopted the pro-Russian stance of his former boss, rebranding it “New Ostpolitik” in reference to the Soviet-friendly diplomacy of Willy Brandt, another SPD chancellor who in the late 1960s promised “Wandel durch Annäherung” – change through rapprochement.
                Germany launches last-ditch move to save Russia-EU summit
                Germany is making a last-ditch attempt to rescue a European Union summit with Russia from disaster, amid increasing calls within the bloc for a rethink of policy towards Moscow
                Frank-Walter Steinmeier, German foreign minister, will fly to Moscow today to try to prevent this Friday's summit from being dominated by disputes between Russia and former Soviet-bloc countries such as Poland, Lithuania and Estonia.
                "We are discussing an existing conflict situation between individual European Union member states and Russia and between the EU and Russia," he said.
                The summit in Samara, Russia, would be "difficult", Mr Steinmeier said. He could not guarantee success for his meetings today with Vladimir Putin,Russian president, and Sergei Lavrov, foreign minister. But he hoped to resolve at least one of the disputes.
                EU officials have in effect given up on achieving the bloc's central aim for the summit - of starting wide-ranging talks with Russia to deepen relations. Germany is anxious to show that the EU policy of seeking a "strategic partnership" with Russia can produce concrete results.
                A series of disputes have erupted between Moscow and neighbours in the EU. These range from a Russian ban on Polish food products to a row over Estonia's decision to move a Soviet-era war memorial. Tensions have also risen in the wake of the US's proposal to install missile defence bases in Poland and the Czech Republic.
                In another sign of dissension within the EU, Anna Fotyga, Polish foreign minister, said she was not happy with the preparations Germany was making for the summit, saying the EU needed to show more solidarity with new member states over Russia's energy policy. Separately, Lithuania has said it is unwilling for the negotiations to begin while Russia does not resume oil supplies to one of its power stations, which have been interrupted for 10 months.
                The election of Nicolas Sarkozy in France is also likely to bolster the ranks of those wanting a tougher EU line with Russia.
                In Russia, Konstantin Kosachyov, the head of the Duma's international affairs committee, said the EU's failure to agree to start negotiations because of Poland's veto was a "significant drop in pace in the level of co-operation between Russia and the EU". He added: "Russia and the EU are moving forward with the speed of a cart and not of a high-speed train and this can only lead to regret."
                Moscow agrees to tone down anti-US rhetoric
                Russia is to tone down its increasingly harsh anti-US rhetoric but the two countries failed in talks yesterday to make any progress on the issues that divide them - including Kosovo and missile defence.
                As Condoleezza Rice, US secretary of state, ended talks with Vladimir Putin at the Russian president's residence outside Moscow, she brushed off concerns that US missile defence plans posed a threat to Russia's security.
                "The US needs to move forward to use technology to defend itself and we're going to do that," Ms Rice said after the talks. "I don't think that anyone expects the US to permit a veto on American security interests."
                Relations between the two countries have been strained by US plans to base components of a missile interceptor system near Russia's borders, in Poland and the Czech Republic, prompting talk on both sides of the Atlantic of a new cold war.
                Mr Putin appeared indirectly to compare the US to the Third Reich in a speech to veterans of the second world war during a Victory Day parade last week. His comments prompted a flurry of transatlantic phone calls and claims that the president's remarks had been misinterpreted.
                Sergei Lavrov, Russia's foreign minister, said Moscow had agreed public criticism should be toned down. "[Mr Putin] supported the understanding by the American side that rhetoric in public exchanges should be toned down and we should focus on concrete issues," he said after the talks.
                "The rhetoric is not helpful. It is disturbing to Americans who are trying to do [their] best to maintain an even relationship," Ms Rice said.
                But the two nations failed to find common ground on a United Nations plan to grant independence to Kosovo. Mr Putin and Ms Rice agreed to look for a "mutually acceptable solution". However, Mr Lavrov said such solutions "are not immediately in sight".
                The talks with Ms Rice came as Frank-Walter Steinmeier, Germany's foreign minister, arrived in Moscow in an attempt to defuse tension - following disputes with Poland and Lithuania - ahead of Friday's EU-Russia summit. He and Mr Putin ended talks by saying the EU and Russia were not at loggerheads despite a veto by Poland on strategic partnership negotiations.
                *Russia's atomic energy agency, Rosatom, yesterday said it had agreed to build a nuclear reactor for military-ruled Burma, report Amy Kazmin in Bangkok and Catherine Belton in Moscow.
                The 10MW reactor would be under International Atomic Energy Agency -control.

                Comment


                  Virginijaus Savukyno str.:

                  "Juk žinome, kad Rusija oficialiai skyrė šimtus milijonų rublių demokratijai kaimyninėse šalyse plėtoti. Štai ir iškyla klausimas: o kokią demokratiją plėtos – rusiško stiliaus ar taip, kaip suprantama Vakaruose? Vakarietiškos demokratijos skatinti negali, nes jos pati Rusija atsisako, o rusiško stiliaus demokratijos mums tikrai nereikia. Lietuvos specialiosios tarnybos viešai sakė, kad R. Pakso ir V. Uspaskicho partijos finansuojamos iš Rusijos. O jų veikla kuo aiškiausiai parodo, ką mums reiškia tokia demokratija. Dar gerai, kad jiems nepasisekė iki galo ir ilgam Lietuvoje paimti valdžios.

                  Todėl mums Rusijos demokratijos kelias nėra vien Rusijos reikalas. Nuo to, kur link suka Rusija, smarkiai atsiliepia ir mums. Tai ne mokslai, o mūsų interesas, kad Rusija pasuktų Vakarų demokratijos kryptimi – tada saugiau jaustumės mes.

                  Šį faktą turi įsisąmoninti ir Vakarų lyderiai, taip pat ir G. Bushas, Vilniuje ištaręs: „Jūsų priešai – Jungtinių Valstijų priešai“. O šio supratimo, regis, labiausiai ir trūksta."

                  http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/62459

                  Comment


                    A.Piontkovskis: Rusija dar niekuomet taip nekentė Vakarų

                    www.lrt.lt
                    2007 gegužės mėn. 17 d.


                    LRT
                    Tokios paranojiškos neapykantos Tokios paranojiškos neapykantos Vakarams, kokią jaučia Rusija, nejautė net Sovietų Sąjunga. Taip tvirtino garsus Rusijos politologas Andrejus Piontkovskis, kalbėdamasis su filosofu Leonidu Donskiu LTV laidoje „Be pykčio“.

                    Vertindamas „Rusijos protų būklę“, jis atkreipė dėmesį į šalyje pasirodžiusį romaną „Trečioji imperija“, kuriame Rusija 2015 metais fiziškai sunaikina Baltijos šalis.

                    „Jokiu būdu nebandydamas idealizuoti sovietinės praeities, manau, kad šiuolaikinė oficialioji Rusija ir jos politikai gerokai pralaimi net Sovietų Sąjungai. Tokios paranojiškos neapykantos Vakarams nebuvo. Sakysite „kaip nebuvo“? Mums gi nuo ryto iki vakaro kalbėjo apie imperialistus, NATO ir t.t. Tiesa, bet ne taip.

                    Sovietinė partijos aukštuomenė jautėsi labai užtikrintai, lyg žaisdama pasaulio politikos superlygoje, kur buvo dvi komandos – SSRS ir JAV. Per pastaruosius 20 šaltojo karo metų tai buvo tų dviejų supervalstybių erdvė, kuomet nė kiek nenukentėdavo Rusijos lyderių politinė savimeilė.

                    O paprasti žmonės labiausiai domėjosi amerikietiška vartojimo visuomene – amerikietiškais džinsais, jaunimas – amerikietišku džiazu, inteligentai skaitydavo Folknerį ir Selindžerį, tačiau nebuvo nė krislo tos patologiškos bjaurios neapykantos, nors buvo dviejų iki dantų branduoliniais ginklais apsiginklavusių valstybių priešprieša.

                    Šiandien, kai nėra net menkiausios karinio konflikto grėsmės iš Vakarų pusės, ta neapykanta yra Rusijos politinio elito nepilnavertiškumo komplekso išraiška. Tuomet jie žaidė superlygoje, dabar yra antro ar trečio lygio komanda“, – mano politologas.

                    Baltijos šalys – „berniukai plakimui“......
                    Parašas :)

                    Comment


                      Parašė Svecias Rodyti pranešimą
                      A.Piontkovskis: Rusija dar niekuomet taip nekentė Vakarų

                      www.lrt.lt
                      2007 gegužės mėn. 17 d.


                      LRT
                      Tokios paranojiškos neapykantos Tokios paranojiškos neapykantos Vakarams, kokią jaučia Rusija, nejautė net Sovietų Sąjunga. Taip tvirtino garsus Rusijos politologas Andrejus Piontkovskis, kalbėdamasis su filosofu Leonidu Donskiu LTV laidoje „Be pykčio“.

                      Vertindamas „Rusijos protų būklę“, jis atkreipė dėmesį į šalyje pasirodžiusį romaną „Trečioji imperija“, kuriame Rusija 2015 metais fiziškai sunaikina Baltijos šalis.

                      „Jokiu būdu nebandydamas idealizuoti sovietinės praeities, manau, kad šiuolaikinė oficialioji Rusija ir jos politikai gerokai pralaimi net Sovietų Sąjungai. Tokios paranojiškos neapykantos Vakarams nebuvo. Sakysite „kaip nebuvo“? Mums gi nuo ryto iki vakaro kalbėjo apie imperialistus, NATO ir t.t. Tiesa, bet ne taip.

                      Sovietinė partijos aukštuomenė jautėsi labai užtikrintai, lyg žaisdama pasaulio politikos superlygoje, kur buvo dvi komandos – SSRS ir JAV. Per pastaruosius 20 šaltojo karo metų tai buvo tų dviejų supervalstybių erdvė, kuomet nė kiek nenukentėdavo Rusijos lyderių politinė savimeilė.

                      O paprasti žmonės labiausiai domėjosi amerikietiška vartojimo visuomene – amerikietiškais džinsais, jaunimas – amerikietišku džiazu, inteligentai skaitydavo Folknerį ir Selindžerį, tačiau nebuvo nė krislo tos patologiškos bjaurios neapykantos, nors buvo dviejų iki dantų branduoliniais ginklais apsiginklavusių valstybių priešprieša.

                      Šiandien, kai nėra net menkiausios karinio konflikto grėsmės iš Vakarų pusės, ta neapykanta yra Rusijos politinio elito nepilnavertiškumo komplekso išraiška. Tuomet jie žaidė superlygoje, dabar yra antro ar trečio lygio komanda“, – mano politologas.

                      Baltijos šalys – „berniukai plakimui“......
                      Galetu sis str buti ir angkliskai, imesciau i viena foruma, ten butu naudinga chebrai pasiskaityti

                      Comment


                        "Artimiausiu metu Estijoje bus įkurtas NATO interneto apsaugos centras kovai su Rusijos internetiniais įsilaužėliais, puolančiais Estijos vyriausybines svetaines, rašo „Kommersant“.

                        Estijos internetinės svetainės ir tarnybinės stotys puolamos po to, kai šalies valdžia nusprendė į karių kapines perkelti Talino centre stovėjusį Bronzinį karį. "

                        http://www.lrt.lt/news.php?strid=5043&id=3761832

                        Comment


                          Japonijos monarchai bus vaišinami cepelinais ir kibinais

                          Eglė Digrytė, www.DELFI.lt
                          2007 gegužės mėn. 17 d.




                          Kitos savaitės pabaigoje vienai parai į Lietuvą atvyksiantys Japonijos imperatorius Akihito ir imperatorienė Michiko bus vaišinami ne tik tradiciniu lietuvišku valgiu cepelinais, bet ir nacionaliniu karaimų patiekalu kibinais. Tačiau jiems neliks laiko apsilankyti Kaune, kur tarpukariu gyveno Japonijos diplomatas Čijunė Sugiharos, nuo nacių išgelbėjęs apie 3 tūkst. žydų.

                          Į Lietuvą Jų Didenybės atvyks iš Rygos gegužės 26-ąją priešpiet, o išvyks lygiai po paros. Trumpos viešnagės metu jie ne tik susitiks su prezidentu Valdu Adamkumi ir ponia Alma Adamkiene, bet ir porą kartų trumpai bendraus su paprastais gyventojais.

                          Šeštadienį vidurdienį svečiai po susitikimo su pirmąja Lietuvos pora išeis į S. Daukanto aikštę pasisveikinti su žmonėmis. Ten planuojamas ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos pasirodymas.

                          Popiet imperatorius Akihito ir imperatorienė Michiko lankysis folkloro festivalyje „Skamba, skamba kankliai“. Čia jie žada pabendrauti su Lietuvoje gyvenančiais savo tautiečiais ir lietuviais, vienaip ar kitaip susijusiais su Japonija, apžiūrės amatininkų darbus.

                          Japonijos ambasadorius Lietuvai Masaki Okada ketvirtadienį žurnalistams pabrėžė, jog imperatoriškajai šeimai labai svarbus bendravimas su paprastais žmonėmis. Dėl to jie Vilniuje bus vežiojami ne šarvuotu automobiliu. Mat svečiai pageidavo atidaryti mašinos langą, kad galėtų pamojuoti gyventojams, tačiau dėl saugumo sumetimų langai neatsidaro.

                          „Jo Didenybė nori paragauti vietos patiekalų – kibinų su sultiniu, cepelinų, braškių, jei iki to laiko jos prinoks“, – sakė M. Okada.

                          Paklaustas, kodėl į vizito programą neįtrauktas apsilankymas Kaune, kur veikia muziejus Č. Sugiharai, ambasadorius teigė, jog tam nepakanka laiko. Tiesa, svečiai nueis prie Neries pakrantėje esančio atminimo akmens šiam diplomatui. Be to, jie apsilankys Antakalnio kapinėse.

                          Kadangi Japonijos konstitucija draudžia imperatoriui kištis į politiką, jis Vilniuje nesakys jokios oficialios kalbos ir nekalbės politinėmis temomis.

                          73-ejų Akihito ir metais jaunesnė Michiko po imperatoriaus įžengimo į sostą 1989-aisiais yra aplankę tik 20 šalių. Į Lietuvą jie atvyks po viešnagės Švedijoje, Estijoje ir Latvijoje, vėliau vyks į Didžiąją Britaniją. Šiais metais daugiau jokių imperatoriškosios šeimos kelionių į užsienį nenumatoma.

                          Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje imperatorius dalyvaus renginiuose, skirtuose paminėti garsaus švedų gamtininko Karlo Linėjaus, sukūrusio pirmąją augalų ir gyvūnų klasifikavimo sistemą, gimimo 300 metines. Imperatorius Akihito pats domisi biologija ir yra Londone įsikūrusio Linėjaus draugijos garbės narys.
                          Parašas :)

                          Comment


                            Atrodo, susitikimo pokalbiai vyko mums naudinga linkme. Merkel su Barodo truputeli ikrete Putkinui


                            http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/6668111.stm

                            Comment


                              BBC apie ES-Rusijos susitikima


                              Brussels warns Russia on EU unity
                              http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/6668111.stm


                              labai svarbi dalis
                              Polish veto

                              "We had an occasion to say to our Russian partners that a difficulty for a member state is a difficulty for the whole European community," Mr Barroso said at the news conference.

                              "The Polish problem is a European problem. The Lithuanian and Estonian problems are also EU problems.

                              "It is very important if you want to have close co-operation to understand that the EU is based on principles of solidarity," Mr Barroso said.

                              He was referring a Russian trade dispute with Poland, the cutting of Russian oil supplies to Lithuania in a separate row, and a bitter dispute over the treatment of ethnic Russians in Estonia.

                              Poland has imposed a veto on any new strategic partnership accord between the EU and Russia.

                              The veto - now also supported by Lithuania - follows Russia's decision last year to block meat imports from Poland over apparent food safety issues.

                              Comment


                                Parašė John Rodyti pranešimą
                                BBC apie ES-Rusijos susitikima


                                Brussels warns Russia on EU unity
                                http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/6668111.stm


                                labai svarbi dalis


                                Galėtum trumpai išverst?
                                Parašas :)

                                Comment


                                  Barrosas sako, kad Lenkijos, Lietuvos ir Estijos problemos yra visos ES problemos. ES pagrindas - valstybių solidarumo principas. Esmė tokia.

                                  Comment


                                    Sveciau,

                                    svarbi dalis:

                                    <.>Barozo pasake, kad turejo progos pasakyti Rusijos partneriams, jog sunkumas vienai narei yra sunkumas visai EB. Lenkijos problema – Europos problema. Lietuvos ir Estijos problemos taip pat ES problemos.

                                    „Jeigu mes norime palaikyti artimus santykius, labai svarbu suvokti, kad ES remiasi solidarumo principais.“

                                    Barozo turejo galvoje rusu ir lenku prekybos ginca, taip pat Rusijos naftos tiekimo nutraukima Lietuvai ir astru ginca del Estijos rusu mazumos.<.>

                                    Kaip smagu, kai musu problemos tampa ne vien tik musu , bet ir visos Europos. Tai kazkas nesuvokiama.
                                    "Laisvė turėti įsitikinimus reiškia, kad žmogus yra laisvas pats formuoti savo įsitikinimus, pasirinkti pasaulėžiūros vertybes, jis ginamas nuo bet kokios prievartos, jo pažiūrų
                                    negalima kontroliuoti."(Konstitucinio Teismo 2000-06-13 nutarimas).

                                    Comment


                                      Dėkui abiems
                                      Parašas :)

                                      Comment


                                        "Aš pats kai kuriuos čia išeinančius rusiškus laikraščius esu ne kartą skaitęs. Pavyzdžiui, juose rašoma, kad jokios Baltijos ir kitų posovietinių šalių okupacijos nebuvo, ir 1991 m. sausio 13 d. irgi buvo kitokia, nei Lietuvos istorijoje aprašyta. Reikia atsižvelgti į tai, kad tokio turinio laikraščiai išeina ir Lietuvoje, ir ji vis dar skaitoma, kai kurie čia gyvenantys asmenys netgi tuo tiki. Todėl manau, kad yra tam tikra žmonių grupė, kuria tikrai galima manipuliuoti ranka iš užsienio. Bet ji, be abejo, yra mažesnė nei Estijoje ar Latvijoje. "
                                        http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/62582

                                        Comment


                                          Parašė antitotalitarizmus Rodyti pranešimą
                                          "Aš pats kai kuriuos čia išeinančius rusiškus laikraščius esu ne kartą skaitęs. Pavyzdžiui, juose rašoma, kad jokios Baltijos ir kitų posovietinių šalių okupacijos nebuvo, ir 1991 m. sausio 13 d. irgi buvo kitokia, nei Lietuvos istorijoje aprašyta. Reikia atsižvelgti į tai, kad tokio turinio laikraščiai išeina ir Lietuvoje, ir ji vis dar skaitoma, kai kurie čia gyvenantys asmenys netgi tuo tiki. Todėl manau, kad yra tam tikra žmonių grupė, kuria tikrai galima manipuliuoti ranka iš užsienio. Bet ji, be abejo, yra mažesnė nei Estijoje ar Latvijoje. "
                                          http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/62582
                                          Ši žmonių grupė paprastai apibendrintai vadinama "Penkta kolona"
                                          Parašas :)

                                          Comment

                                          Working...
                                          X