Lietuva ir Rusija ketina steigti Pasitikėjimo forumą istorinėms temoms nagrinėti
Lietuva ir Rusija ketina įkurti bendrą Pasitikėjimo forumą, kuriame abiejų valstybių atstovai diskutuotų skaudžiausiomis istorinėmis temomis.
Tokią galimybę penktadienį susitikę Maskvos prieigose Novo Ogariovo esančioje rezidencijoje aptarė Rusijos ir Lietuvos premjerai Vladimiras Putinas bei Andrius Kubilius.
„Kalbėjome nuosekliai apie istorinius dalykus. Sutarėme, kad turi būti įkurtas Pasitikėjimo forumas, panašiai kaip Lenkija ir Rusija ar Čekija ir Rusija turi“, – po susitikimo žurnalistams sakė A.Kubilius.
Anot jo, numatomas V.Putino vizitas į Katynę, kur 1941 metais Stalino režimo įsakymu nužudyti tūkstančiai Lenkijos karininkų, suteikia vilties ir Lietuvai.
„Faktas, kad Rusijos ir Lenkijos premjerai susitinka tokioje skausmingoje vietoje, tai mums suteikia vilties, kad ir Lietuvai skausmingi faktai gali būti vertinami taip pat abiejų pusių“, – tvirtino A.Kubilius.
Pasak Lietuvos premjero, jo ir V.Putino nuomonės sutapo, jog „svarbiausias dalykas abiem pusėms yra žmonių kančia, individualaus žmogaus kančia, ir tai reikia įvertinti“.
„Paminėjau paprastą mūsų gyvenimo faktą, kad Lietuva po 1990 metų turėjo pereiti per kai kurias savo skausmingas istorijos, savo sąžinės ir savo atsakomybės problemas, turiu omenyje kai kurių lietuvių dalyvavimą žydų bendruomenės holokauste. Mes per tą savo atsakomybių, kalčių ir prisipažinimų periodą perėjome. Tai dėstoma mūsų vadovėliuose, parengtas įstatymas dėl nuosavybės grąžinimo“, – sakė A.Kubilius.
„Sutarėme, kad Pasitikėjimo forume galėtų būti diskutuojama pačiomis skausmingiausiomis temomis“, – teigė premjeras.
Idėja įkurti Pasitikėjimo forumą – ne nauja. 2007 metais tuometinis užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas viešėdamas Svetlogorske, Kaliningrado srityje, per susitikimą su Rusijos transporto ministru Igoriu Levitinu, pasiūlė įkurti Pasitikėjimo komisiją. Ji esą galėtų pagerinti komplikuotus Rusijos ir Lietuvos santykius.
Iškart atkūrusi nepriklausomybę 1990 metais Lietuva iškėlė sovietinės okupacijos padarytos žalos kompensavimo klausimą. Lietuvos piliečiai išreiškė savo valią dėl žalos atlyginimo surengtame gyventojų referendume.
2000–ųjų birželį Seimas priėmė įstatymą „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“, tačiau realių žingsnių vykdyti šį įstatymą nesiimta. Rusija pastaraisiais metais neigia, kad Baltijos šalys buvo okupuotos.
Savo susitikimą su V.Putinu A.Kubilius pavadino svarbiu įvykiu Lietuvai. Pastarąjį kartą Lietuvos ir Rusijos vyriausybių vadovai bendravo 2003 metais.
Penktadienio pokalbis truko pusantro valandos – pusvalandžiu ilgiau nei planuota.
Per jį aptarti ne tik svarbūs ekonomikos ir energetikos klausimai, bet V.Putinas prisiminė, kad Lietuvą ir Rusiją anksčiau siejo glaudūs kultūriniai bei sporto ryšiai. Jis tvirtino, kad juos reikėtų atkurti.
A.Kubilius savo ruožtu pakvietė Rusijos premjerą atvykti į birželio 1–2 dienomis Vilniuje vyksiančią Baltijos Šalių Vadovų Tarybą. „Tikiuosi, kad jis kvietimą priims“, – sakė Lietuvos vyriausybės vadovas.
Siūlė sekti Lukašenkos pavyzdžiu
Maskvoje viešintis Lietuvos premjeras Andrius Kubilius penktadienį per susitikimą su Rusijos vyriausybės vadovu Vladimiru Putinu užsiminė apie nebaigtas tirti Sausio 13–osios ir Medininkų žudynių bylas.
BNS žiniomis, Lietuvos ministras pirmininkas sakė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka padėjo, jog teisėsaugininkai galėtų apklausti generolą Vladimirą Uschopčiką, todėl galbūt ir Rusija galėtų bendradarbiauti tiriant Lietuvai svarbias bylas.
A. Kubilius sakė, kad jis labai teigiamai vertina Rusijos premjero ketinimus balandžio 4 dieną drauge su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku pagerbti Katynės memorialo aukas ir padėti gėlių ant nužudytųjų kapų.
„Tokie faktai teikia vilties, kad Rusija peržiūrės savo vertinimus ir dėl tragiškų Sausio 13-osios įvykių Lietuvoje. Norime kitokio požiūrio į mūsų laisvės kovų istoriją. Baltarusijos prezidentas Lukašenka jau padeda Lietuvai Sausio 13-osios byloje. Tikimės, kad ir Rusijos požiūris keisis. Lietuvai buvo labai sudėtinga prieš visą pasaulį pripažinti, kad būta faktų, kai lietuviai karo metais žudė žydus. Pripažinti ir atsiprašyti, gerbiant kiekvienos tautos žmogiškąją kančią,“ - Lietuvos Vyriausybės pranešime spaudai cituojamas A. Kubilius.
Daugelis 1991 metų sausio 13–sios bylos kaltinamųjų, tarp jų – ir nuteistasis Stanislavas Mickevičius, išvengė bausmės, nes pasislėpė nuo Lietuvos teisėsaugos Rusijoje. Manoma, kad šioje šalyje slapstosi ir dalis Medininkų žudynių įtariamųjų.
Vasarį Lietuvos generalinė prokuratūra buvo informuota, kad Baltarusijos prokurorai apklausė Baltarusijoje gyvenantį generolą V.Uschopčiką, kuris, anot Lietuvos teisėsaugos, būdamas Vilniaus karinio garnizono vadu 1991 metų sausio 13–ąją davė įsakymą šaudyti į beginklius žmones. Išduoti V.Uschopčiką Baltarusija atsisako.
Prokurorų teigimu, V.Uschopčiko apklausa „sudaro teisines prielaidas keisti nusikalstamų veikų kvalifikaciją pagal nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų taisykles“ – tokiu atveju negaliotų kitiems nusikaltimams taikomas 20 metų senaties terminas, kuris sueitų kitąmet.
1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje, kai karine jėga mėginta nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
1991 metų liepos 31 dieną Medininkų pasienio punkte nužudyti septyni Lietuvos pareigūnai. Dėl šio nusikaltimo Lietuvoje šiuo metu yra teisiamas vienintelis įtariamasis – buvęs OMON pareigūnas Konstantintas Michailovas.
A.Kubilius su V.Putinu penktadienį susitiko pastarojo iniciatyva.
Nuoroda
Comment