Tarptautiniai santykiai

[a_p]

Ka civilizacija galetu pasiekti eidama afrikietisku keliu?

Na, pradekim nuo abstrakciju.

Musu baltuju civilizacija paremta pastovia ekspansija. Jei mes neaugam tai mums blogai, nes mirstam. Mirstam netgi patogiai stovedami vietoje. Ir sneka ne seip apie pastovu augima, bet kas nepalyginamai baisiau - apie eksponentini.
Pagal viska mums jau praktiskai laikas kraustytis i menuli, nes zemes resursu augti jau nebepakanka. Ir jei neismoksim rasti augimo nereikalaujancio daugiau resursu tai gana greitai (sneka ne apie tukstancius, bet apie simtus metu) musu nebeliks.

Afrikieciai gi gyvena pastovioje stagnacijoje. Ir toki gyvenima gali gyventi praktiskai neribota laika. Jiem nereikia keltis kitur todel kad pasibaige nafta. Ju bananai augo pries 1000 metu, auga dabar, augs ir sekanti 1000 metu. Zinoma jei mes jiem nepakenksim su savo sukelta klimato kaita.

Esminis klausimas: kokia yra atskiro zmogaus gyvenimo "prasme" apskritai? As pvz pasakyciau, kad tai yra vaizdziai tariant "gerai praleisti mums dovanota laika". Daryt kazka tokio kas tau atrodo prasminga ir idomu. Visa kita yra tiesiog salygu tam kurimas.

Is to kyla sekantis labai svarbus klausimas: ar vidutinis europietis ar kinietis savo gyvenimu yra labiau patenkintas uz vidutini afrikieti? Reikia nedaryti esmines klaidos: ju gyvenimo negalima vertintinti pagal musu kurpali. T.y. jei sneketi palyginimais, tai futbolistas operos solisto gyvenimu butu nu absoliuciai nepatenkintas. Ir atvirksciai. Todel reikia pabandyt paziuret butent ju akimis.

[c2h5oh]

Na, pradekim nuo abstrakciju.

Musu baltuju civilizacija paremta pastovia ekspansija. (..)
Afrikieciai gi gyvena pastovioje stagnacijoje. Ir toki gyvenima gali gyventi praktiskai neribota laika.

mano nuomone, žmonės iš prigimties yra tingūs, ir linkę judint subines tada ir tik tada, kai to reikia ir kai iš to yra rezultatas.

Dėl to civilizacija pirmiausia pradėjo vystytis dykumos apsuptų didžiųjų upių slėniuose. Gyvent senoviškai (medžioklė, rankiojimas ir pan) buvo neįmanoma, išgyventi buvo įmanoma tik bendromis visų pastangomis (vienas žmogus prieš dykumą ir upę yra niekas), o bet tačiau tas pastangas įdėjus, derlius gaunamas su kaupu. O kai maisto daugiau, nei užtenka pačiam žemdirbiui išgyventi, atsiranda galimybė išmaitinti visokius "darmajedus", tokius kaip valdininkai, kareiviai, žyniai, mokslininkai ir pat. - taigi civilizacija vystosi. Vėliau palankiausia vystytis buvo vidutinio klimato teritorijose.

O tropikuose galima gyventi be didelių pastangų - dėl to "vystytis" tiesiog nebuvo prasmės. Kaip sako tas negras iš anekdoto, "o kam man visa tai, jeigu aš ir taip galiu po palme gulėti?"

[John]

Ir tai kinu kaip ir afrikieciu progresa daro sekmes reikalu. Kinams "pasiseke" su dabartine valdzia. Lygiai taip pat kaip nepasiseke su valdzia pries pora simtu ir su valdzia pries kokiu 60 metu. Kada mao "kulturine revoliucija" visa sali priverte badauti. Panasiai kaip mugabe savo "revoliucijos" deka dabar vercia badauti Zimbabwe.
Arba pvz tokiai Birmai irgi nepasiseke, nors pati savaime galetu gyvent ne blogiau uz koki tailanda ar malaizija. Pavyzdziu yra ir daugiau.

Pilietineje visuomeneje tokie dalykai neimanomi, nes strateginiai sprendimai priimami bendro demokratinio susitarimo keliu.

Kitas klausimas kodel ten nera tos pilietines visuomenes. Pvz tam visu pirma reikalingas svietimas.
Beje, bijau, kad sioje vietoje lietuva su savo mokslo reformom atliko klasikini suvi i koja, t.y. kaip visuomene galim vis labiau artet prie afrikos.

Nelabai teisingas lyginimas. Net Mao bado laikais Kinijos BVP augo 4-5% ir buvo pakloti pamatai salies modernizacijai. Gal del to Mao liki siolei kartais vaizduojamas kaip svarbus visuomenes veikejas. Nenusisekusiu valdziu buna, bet tai gan trivialus dalyka ilgalaikeje vystymosi raidoje. Afrika kencia nuo visiskai kitokio nuolatinio ir chronisko nuosmukio jau velniai zino kiek laiko.

[El_Greco]

Nejau ten apskritai nebuvo jokiu unitariniu dariniu su vienu valdovu/vyriausybe?

Tiesa pasakius buvo -

http://en.wikipedia.org/wiki/Great_Z...ional_Monument

http://en.wikipedia.org/wiki/Empire_of_Ashanti

http://en.wikipedia.org/wiki/Benin_Empire

http://en.wikipedia.org/wiki/Aksum

http://en.wikipedia.org/wiki/Kingdom_of_Aksum

[tivoli]

Nelabai teisingas lyginimas. Net Mao bado laikais Kinijos BVP augo 4-5% ir buvo pakloti pamatai salies modernizacijai. Gal del to Mao liki siolei kartais vaizduojamas kaip svarbus visuomenes veikejas. Nenusisekusiu valdziu buna, bet tai gan trivialus dalyka ilgalaikeje vystymosi raidoje. Afrika kencia nuo visiskai kitokio nuolatinio ir chronisko nuosmukio jau velniai zino kiek laiko.

Nenuostabu. Socializmas ir komunizmas šlovino modernizaciją taip pat smarkiai kaip ir vakarai. Juk net logika komunizmo buvo, jog patys darbininkai nori modernizacijos ir patys padarys perversmus kapitalistinėse santvarkose; o darbininkas ir fabrikas - tai socializmo simboliai. Komunistų iššūkis ir buvo aplenkti kapitalistines šalis pagal elektrifikacijos, industralizacijos, gamybos, stambios pridėtinės vertės daiktų gamybos - kas dažniausiai buvo kocentruojama į karo elektronikos, karo, sunkiąją, gavybos pramonės šakas, kurios ir sukurė tą augimą. O taip juk į mažos pridėtinės vertės ir vartojimo produktus buvo menkai investuota, todėl šėšėlinė ekonomika ir buvo papildanti oficialiąją. Nepamirškim, jog socialistinėje santvarkoje buvo "pučiama" kaip nori.

Tuo tarpu badas Mao laikais - tik nereikia... Tai tų pačių komunistų bandymas kolektyvizuoti ir į pilką visumą paversti, bei morališkai sužlugdyti/perauklėti anų santvarkų socializuotus valstiečius. Juk SRSS irgi augo dar daugiau, nors Ukraina badavo. Visi badavo, nes buvo totalitariškai disciplinuojami kaip vaikai valstybės-tėvo per planinės ekonomikos ir centrinio perskirstymo funkcijas.

Angola irgi buvo komunistinė, jos ekonomika irgi augo, kol nedraskė pilietniai karai...

[John]

Nenuostabu. Socializmas ir komunizmas šlovino modernizaciją taip pat smarkiai kaip ir vakarai. Juk net logika komunizmo buvo, jog patys darbininkai nori modernizacijos ir patys padarys perversmus kapitalistinėse santvarkose; o darbininkas ir fabrikas - tai socializmo simboliai. Komunistų iššūkis ir buvo aplenkti kapitalistines šalis pagal elektrifikacijos, industralizacijos, gamybos, stambios pridėtinės vertės daiktų gamybos - kas dažniausiai buvo kocentruojama į karo elektronikos, karo, sunkiąją, gavybos pramonės šakas, kurios ir sukurė tą augimą. O taip juk į mažos pridėtinės vertės ir vartojimo produktus buvo menkai investuota, todėl šėšėlinė ekonomika ir buvo papildanti oficialiąją. Nepamirškim, jog socialistinėje santvarkoje buvo "pučiama" kaip nori.

Tuo tarpu badas Mao laikais - tik nereikia... Tai tų pačių komunistų bandymas kolektyvizuoti ir į pilką visumą paversti, bei morališkai sužlugdyti/perauklėti anų santvarkų socializuotus valstiečius. Juk SRSS irgi augo dar daugiau, nors Ukraina badavo. Visi badavo, nes buvo totalitariškai disciplinuojami kaip vaikai valstybės-tėvo per planinės ekonomikos ir centrinio perskirstymo funkcijas.

Angola irgi buvo komunistinė, jos ekonomika irgi augo, kol nedraskė pilietniai karai...

Apie ka tu cia?

Siaip, Kinijos ekonominis aktyvumas (BVP per capita prasme) nekito, ir netgi nezymiai sumazejo, 1800-1949 laikotarpiu... t.y. 150 metu ekonomika praktiskai nesivyste. Tai buvo salygota bent keliu veiksniu. Ne maziausiai Vakaru ir Japonijos ekspansijos regione, "reparaciju" mokejimai, technologijos pazangos trukumas ir t.t. Taip nutiko todel, kad Kinija laiku nesiindustrializavo ir nesimodernizavo, nors iki 1800 gyvenimo lygis (siandien lengviausiai apibudinamas BVP per capita) tiek V.Europoje, tiek Kinijoje buvo panasus. Tai, kad ten tuo metu neprasidejo modernizacija yra gan paprastu ir lengvai suvokiamu priezasciu ir net paprasciausio atsitiktinumo salygotas reiskinys. Po 1949 iki 1979 (esminiu reformu pradzios) Kinijos BVP augo 3-4% kasmet. Po 1979 - apie 10% kasmet. Esme, kad net tokiomis katastrofiskomis salygomis kaip Mao kulturine revoliucija salis visgi sugebejo vystytis, nes buvo nebepriklausoma nuo Vakaru ir Japonijos ir gyveno is to, ka sukure ir pagamino. Kad ir kokia sunki ir skausminga buvo modernizacijos pradzia, ji visgi buvo ir tai pastate sali ant koju. Siandienineje Kinijoje isibegejanti modernizacija yra ne kas kita, kaip tos pacios CCP, atejusios i valdzia su Mao, pastangu modernizuoti sali tesinys. Aisku jau visiskai pakeites forma, bet visgi tai to paties proceso tasa.

Bet Afrikoje mes likgi siol praktiskai nemateme net realiu bandymu ko nors imtis. Zimbabves (kadaise buvusios vienos "pazangiausiu" Afrikos saliu) tragedijo akivaizdoje jos vadovai teige, kad del visko kalti Vakarai, Amerika ir kolonizacija. Koks absurdas.

Jei politines sistemos universalumas ir gali buti kvestionuojamas (del kulturiniu, istoriniu ar kitu niuansu), tai toks reiskinys kaip modernizacija ir industrializacija - ne. Tai universalios vertybes, kurios igauna forma tiek demokratijose, tiek autoritarinese, tiek diktaturinese ar hibridinese sistemose, nepriklausomai nuo ju istorijos ar kulturos bruozu.

Modernizacijos procesai tesiasi nuo 18a. pabaigos ir tesiasi iki siol, itraukdami didele dali pasaulio saliu nuo 18a. pab. Anglijos iki 21a. pradzios Kinijos, kurios atitinkamai sukure/kuria "savo" modernios visuomenes versijas.

O kaip Afrika? Ogi visiskai nieko. Ten toks procesas paprasciausiai nevyksta ir net nesimezga. Uzuot, kaip laukiniu galvoju bandos, visni su kitais pesasi ir pjaunasi paciais primityviausiais budais, kaip kokioje pirmyksteje urviniu zmoniu visuomeneje. KODEL?

[Wycka]

Deja deja, bet kol jie išsipjaus ir išsisprogdins, tai mes, vietiniai europiečiai, savo pačių žemėse išnyksime dėl katastrofiškai mažo gimstamumo. Tokio populiacijos nykimo taikiu metu matyt pasaulis dar nėra matęs. Pvz Vokietijos didmiesčiuose iš pernai gimusių vaikų tik 40% buvo grynakraujai vokiečiai (skaičiau tai angliškoje wiki, straipsnyje apie Vokietijos demografiją), visoje vakarų Europoje situacija panaši, Rusijoje taip pat (prieš keletą metų Lietuvos Ryte skaičiau, kad trečdalis Rusijoje gimusių vaikų yra kaukazietiškos kilmės), vidurio Europa imigrantų dar nesusilaukė, bet esant tokiam žemam gimstamumui ir darbo jėgos trūkumui, tik laiko klausimas kada susilauksime gastarbeiterių bangos. Europa miršta.

Tame yra tiesos grūdas, bet tą tiesą visi matome pro savo prizmę, t.y. vėlgi viskas priklauso nuo požiūrio. Panašios kaip Europą problemos kankina ir visą Vakarų civilizaciją (Europa, dalis Sibiro, Panamerika, Izraelis ir Australija). Taip, gimstamumas santykinai mažas, tačiau ir žmonės miršta gerokai vėliau (statistiškai, tačiau čia gerokai lenkia Japonija, kuri turi daug vakarietiškų bruožų), mažiau epidemijų, mažiau karų (išskyrus terorizmą ir Izraelį), mažiau politinio chaoso. Dėl gimstamumo sumažėjimo kol kas dar pavojaus varpu neskalambinčiau, nors nerimo yra. Katalikiškose bendruomenėse gimstamumas visada buvo didesnis, protestantiškose — mažesnis. Dar yra toks pastebimas dalykas kaip demografinės bangos, arba ciklai, kada gimstamumas dėl nelabai aiškių priežasčių arba sumažėja, arba padidėja. Yra ryšys tarp gimstamumo ir žmogaus laisvių. Kuo daugiau valstybėje paisoma žmogaus teisių, ypač kai net perlenkiama lazda, tuo gimstamumas didesnis (paradoksas, bet taip yra) — viengungiai arba bevaikės/vienvaikės šeimos daugiau pasiekia karjeroje, daugiau uždirba, tuo pačiu jų didesnė pensija, tuo pačiu atsiranda galimybė daryti didesnę įtaką tai pačiai visuomenei, daugiau dėmesio skirti savirealizacijai ir t.t.. O kas dėl darbo jėgos trūkumo, tai galima išspręsti ne tik per imigraciją, bet ir efektyvinant darbinę veiklą arba/ir diegiant modernias technologijas, kurios leidžia atsisakyti dalies darbo jėgos (pvz savitarnos kasos, paslaugos ar pirkimai internetu, robotai ir t.t.).
O musulmonai taps dar didesne "rakštim subinėje" kai vieną dieną pasauliui praktiškai nebereikės naftos arba ji jau bus beveik visa išsiurbta.

[tivoli]

Apie ka tu cia?

Siaip, Kinijos ekonominis aktyvumas (BVP per capita prasme) nekito, ir netgi nezymiai sumazejo, 1800-1949 laikotarpiu... t.y. 150 metu ekonomika praktiskai nesivyste. Tai buvo salygota bent keliu veiksniu. Ne maziausiai Vakaru ir Japonijos ekspansijos regione, "reparaciju" mokejimai, technologijos pazangos trukumas ir t.t. Taip nutiko todel, kad Kinija laiku nesiindustrializavo ir nesimodernizavo, nors iki 1800 gyvenimo lygis (siandien lengviausiai apibudinamas BVP per capita) tiek V.Europoje, tiek Kinijoje buvo panasus. Tai, kad ten tuo metu neprasidejo modernizacija yra gan paprastu ir lengvai suvokiamu priezasciu ir net paprasciausio atsitiktinumo salygotas reiskinys. Po 1949 iki 1979 (esminiu reformu pradzios) Kinijos BVP augo 3-4% kasmet. Po 1979 - apie 10% kasmet.

Apie tą, jog pats Mao (kaip ir Stalinas) ir sukūrė tuos praktiškai sunkius laikus, tam kad tie 3-4 procentėliai ekonomikos augtų. Minėjau, jog gamyba (t.y. modernizacija kartu su urbanizacija ir industrializacija) Kinijoje (nors ir mažesniais tempais /kiekiais nei SRSS) orientuota į sunkiąją, elektronikos, metalo apdirbamosios ir gavybos pramonę, kurios ir buvo naudojamos kariniam potencialui didinti ir "pasipuikuoti" prieš vakarus išlydyto plieno, iškastos anglies, elektrifikuotos populiacijos dalies, išgauto urano kiekiais. Juk minėtos prioretinės komunizmo šakos buvo didžiausią pridėtinę vertę kuriančios šakos sovietinėje sistemoje. Tik dabar viskas pasikeitė įvykus 7-8 dešimt. įvykus deindustrializacijai ir vakarų pasaulio ekonominei kompozicijai, nors karo pramonė tikrai vis dar sukuria nemažą BVP dalį ne tik JAV, Kinijoje ar Rusijoje, bet net ir tokioje pacifistinėje Norvegijoje.

Esme, kad net tokiomis katastrofiskomis salygomis kaip Mao kulturine revoliucija salis visgi sugebejo vystytis, nes buvo nebepriklausoma nuo Vakaru ir Japonijos ir gyveno is to, ka sukure ir pagamino.

Absurdas patesinti faktus, jog Kinija/SRSS kūrė aukštos pridėtinės vertės produktus (kaip pvz. tankus) ir kad nuo to BVP augo, kuomet eiliniai kinai šiknas šaldami ir alkdami tai darė, nes neturėjo kelnių, dėl paparastos priežasties - kuomet į menkos pridėtinės vertės šakas (maisto, tekstilės, baldų) investuota buvo minimumas. Tas augimas tėra sausa statistika, o gamyba vyko (dėl karinio intereso ir) tos statistikos oponuojant vakarams.

Kad ir kokia sunki ir skausminga buvo modernizacijos pradzia, ji visgi buvo ir tai pastate sali ant koju. Siandienineje Kinijoje isibegejanti modernizacija yra ne kas kita, kaip tos pacios CCP, atejusios i valdzia su Mao, pastangu modernizuoti sali tesinys. Aisku jau visiskai pakeites forma, bet visgi tai to paties proceso tasa.

Apie tą aš, kad pateisinti Kinijos socializmo pasiekimus ir modernizaciją, norint suprasti šlovingą dabartinį Kinijos rytojų, yra mažų mažiausia ciniška ir nehumaniška nekaltai galvas padėjusių atžvilgiu.

Jei politines sistemos universalumas ir gali buti kvestionuojamas (del kulturiniu, istoriniu ar kitu niuansu), tai toks reiskinys kaip modernizacija ir industrializacija - ne. Tai universalios vertybes, kurios igauna forma tiek demokratijose, tiek autoritarinese, tiek diktaturinese ar hibridinese sistemose, nepriklausomai nuo ju istorijos ar kulturos bruozu.

Kokia industrializacijos vertybė? Fordizmas? Konvejeris? Efektyvumas? Masiškumas ir masinė gamyba? Kokia modernizacijos vertybė? Urbanizacija? Sekurializacija? Tai ne vertybės, o tik stambūs procesai. Tos visuomenės normos ir sistemos sukuria (pseudo)vertybes/pritaiko savo (pseudo)vertybes prie meta-procesų.

O kaip Afrika? Ogi visiskai nieko. Ten toks procesas paprasciausiai nevyksta ir net nesimezga. Uzuot, kaip laukiniu galvoju bandos, visni su kitais pesasi ir pjaunasi paciais primityviausiais budais, kaip kokioje pirmyksteje urviniu zmoniu visuomeneje. KODEL?

O kaip Birma? Laosas? Kinija? Indija kartu su Pakistanu? Vietnamas 7-dešimtmetyje? Nesenos Kambodžos patirtys?
Siūlau atsikratyti tam tikrų universalizuojančių stereotipų - jog kas du mėnesiai Afrikoje kur nors karas ar perversmas vyksta. Neteigiu, jog nėra - stereotipus patvirtinančių faktų, tačiau pasižiūrėk į Etiopiją, Ganą, Keniją, PAR, Tanzaniją, Namibiją, Nigeriją ar Botsvaną, jų paskutinių dešimtmečių ekonomikų augimo tempus (išmetus dabartinę krizę). Nemanau, jog atrasi didelius skaičių skirtumus nei Indokinijos šalių skaičius prieš kokius 2-dešimtmečius. Tas pats Economist pabrėžia, jog 7dešimtmetyje buvo tik 4 demokratinės šalys, dabar yra 32 (iš kurių tik 2 trapios demokratijos).

Bet Afrikoje mes likgi siol praktiskai nemateme net realiu bandymu ko nors imtis. Zimbabves (kadaise buvusios vienos "pazangiausiu" Afrikos saliu) tragedijo akivaizdoje jos vadovai teige, kad del visko kalti Vakarai, Amerika ir kolonizacija. Koks absurdas.

Vėl kas nors įvyksta pora skambiai pagarsėjusių pastovių šalių tokių kaip Somalis, Zimbabvė, Uganda ar Eritrėja - ir iš karto visi pripaišo Angolos partizaninius ir pilietinius karus. Siūlau pasižiūrėti ne į Zimbabvės, o į Namibijos modernizacijos ir demokratijos pavyzdį, gal tada neatrodys Afrika nusidažiusi krauju.

[Wycka]

Panašios problemos be abejo kamuoja visas išsivysčiusias šalis, bet mes gyvename Europoje, tai Europos situacija mums yra aktualiausia, Rusija taip pat mūsų svarbus ir įtakingas kaimynas (norim mes to ar nenorim) bet ir pas juos situacija tokia pati.
O kaip padidinti gimstamumą vietinių europiečių tarpe, tai čia jau labai sunkiai išsprendžiama tema, nes turbūt dar nė viena, net turtingiausia šalis gimstamumo padidinti nesugebėjo, iš viso keistas paradoksas - kuo žmonės geriau gyvena, tuo mažiau vaikų linkę turėti.

Žymiai padidinti nesugebėjo ir niekada nesugebės, kol viskas yra žiūrima tik pro žmogaus asmeninės laisvės ir pinigų akinius.

[tivoli]

Panašios problemos be abejo kamuoja visas išsivysčiusias šalis, bet mes gyvename Europoje, tai Europos situacija mums yra aktualiausia, Rusija taip pat mūsų svarbus ir įtakingas kaimynas (norim mes to ar nenorim) bet ir pas juos situacija tokia pati.

Taip, galima darbo jėgos trūkumą spręsti per technologijas, bet ar kažkas tuo suinteresuotas? Palyginus technologijų kainą, ir juodadarbių atsivežtų iš kokios Turkijos kainą - deja, viskas imigrantų naudai. Juk darbdaviai ieško kuo pigesnės išeities, apie nieką daugiau negalvodami. Imigracijai visoje Europoje reikia labai stipraus valstybinio reguliavimo, bet juk liberalumas, žmonių teisės... Ar tik neperlenkiama su tuo lazdos? Kartais atrodo, kad europiečiai besirūpindami visais imigrantais ir perėjūnais, pamiršta save, savo ateitį.

Pamiršta save? Kokią ateitį? Pasižiūrėk į BVP per cappita šalių viršūnėje sąrašus. Praktiškai visos Europos šalys sąrašo viršūnėje...Nekeista? Tai kur čia pamirštas europietis, kai vidutinis europietis gyvena geriau nei likęs pasaulis? Kokia ateitis? Ar čia prasta Europai ateitis šviečias?

Kažkodėl net kalbėjimas apie šias problemas beveik prilyginamas nacionalizmui ar rasizmui, bet sorry - rasizmas yra savo rasės aukštinimas, laikymas jos geresnės už kitas. Bet ar noras kad vietiniai europiečiai, čia gyvenantys tūkstančius metų, netaptų mažuma savo žemėse (ką demografinės prognozės senokai prognozuoja) yra rasizmas?

Oho, kokia svarbi prieš daug metų atsiradusi pigmentinė odos genų mutacija kažkam

O kaip padidinti gimstamumą vietinių europiečių tarpe, tai čia jau labai sunkiai išsprendžiama tema, nes turbūt dar nė viena, net turtingiausia šalis gimstamumo padidinti nesugebėjo, iš viso keistas paradoksas - kuo žmonės geriau gyvena, tuo mažiau vaikų linkę turėti.

Puikus trendo pastebėjimas. Apskritai žemė yra perpildyta, metas susitaikyti su tuo, kad reikia apsivalyti. Jeigu europiečiai dabar geriau gyvena nei kiti, tai tam tikras simbiozės atkūrimas su žeme, jos ištekliais ir jų ribotumo suvokimas neveltui prasideda nuo Europos. Japonų, kinų, korėjiečių ar net vietnamiečių irgi mažėja jų šalims vystantis/pasiekus ekonominį stabilumą, kuomet šiems nebetenka gimdyti n+1 vaiką su viltimi, kad šis galbūt parneš į šeimos biudžetą nuo 11metų pirmuosius savo 60$ dirbdamas visus metus Nike fabrike, kuomet tas n+1 vaikas ir toliau pildys jų šeimos biudžetą ir išlaikys tėvus sentavėje, kuomet mirus n+1 vaikui reikia galvoti apie n+1+1 vaiką, jog neprarasti šeimoje lėšų.

[John]

Apie tą, jog pats Mao (kaip ir Stalinas) ir sukūrė tuos praktiškai sunkius laikus, tam kad tie 3-4 procentėliai ekonomikos augtų. Minėjau, jog gamyba (t.y. modernizacija kartu su urbanizacija ir industrializacija) Kinijoje (nors ir mažesniais tempais /kiekiais nei SRSS) orientuota į sunkiąją, elektronikos, metalo apdirbamosios ir gavybos pramonę, kurios ir buvo naudojamos kariniam potencialui didinti ir "pasipuikuoti" prieš vakarus išlydyto plieno, iškastos anglies, elektrifikuotos populiacijos dalies, išgauto urano kiekiais. Juk minėtos prioretinės komunizmo šakos buvo didžiausią pridėtinę vertę kuriančios šakos sovietinėje sistemoje. Tik dabar viskas pasikeitė įvykus 7-8 dešimt. įvykus deindustrializacijai ir vakarų pasaulio ekonominei kompozicijai, nors karo pramonė tikrai vis dar sukuria nemažą BVP dalį ne tik JAV, Kinijoje ar Rusijoje, bet net ir tokioje pacifistinėje Norvegijoje.

Na ir kas? Ar nori pasakyti, kad tai NEVYKO? Kad tai nepadejo saliai eiti i prieki? Skaiciai ir statistika neatsiranda is dangaus. Jie turi pagrinda. Net jei tai ir neatspindejo realios gyventoju geroves kilimo, tai irodo, kad net ir Mao laikais vyko ekonominis progresas. Tiesa pasakius, per tuos 30 metu Kinijoje ivyko didesnis progresas, nei per iki tol buvusius 300. Iki tol bent 150 metu joks ekonominis progresas ten NEvyko nei skaiciu, nei kokiu nors kitokiu pavidalu. Moralu, nemoralu? Ciniska? Gal. Nezinau. Visgi, tai faktas.

Absurdas patesinti faktus, jog Kinija/SRSS kūrė aukštos pridėtinės vertės produktus (kaip pvz. tankus) ir kad nuo to BVP augo, kuomet eiliniai kinai šiknas šaldami ir alkdami tai darė, nes neturėjo kelnių, dėl paparastos priežasties - kuomet į menkos pridėtinės vertės šakas (maisto, tekstilės, baldų) investuota buvo minimumas. Tas augimas tėra sausa statistika, o gamyba vyko (dėl karinio intereso ir) tos statistikos oponuojant vakarams.


Apie tą aš, kad pateisinti Kinijos socializmo pasiekimus ir modernizaciją, norint suprasti šlovingą dabartinį Kinijos rytojų, yra mažų mažiausia ciniška ir nehumaniška nekaltai galvas padėjusių atžvilgiu.

Absurdas? Trumpalaikeje ir siauroje perspektyvoje - gal. Ilgalaikeje istorineje - nebutinai. Ar patys kinai smerkia Mao? Na lyg ir nelabai. Dazniausiai Maoistinis laikotarpis apibudinamas kaip "nelabai vykes" ir tiek. Buvo Kinijoje ir kur kas baisesniu (proporcionaliai) laikotarpiu.

Siaip, nieko neteisinu. Tiesiog padariau gan paprasta pastebejima, grista faktais.

Kokia industrializacijos vertybė? Fordizmas? Konvejeris? Efektyvumas? Masiškumas ir masinė gamyba? Kokia modernizacijos vertybė? Urbanizacija? Sekurializacija? Tai ne vertybės, o tik stambūs procesai. Tos visuomenės normos ir sistemos sukuria (pseudo)vertybes/pritaiko savo (pseudo)vertybes prie meta-procesų.

Atsiprasau, kad paminejau Industrializacija. Labiau akcentuoju butent modernzacija. "Industrializacija" kaipo tokia buvo labiau modernicazijos (placiaja prasme) reiskinys. Tai siandienines epochos vertybe. Negana to, tai bene svarbiausia vertybe. Gali vadinti tai kaip nori, bet butent tai yra esmine siu dienu pasaulio vertybe, kurios siekia vadinamosios "besivystancios" salys, pradedant Brazilija, baigaint Indonezija. Aisku, yra ir fundamentalesniu vertybiu (kaip tautos/civilizacijos identitetas ir kultura), bet siu dienu pasaulyje modernumas yra tas benchmarkas ir esmine vertybe, kuri sprendzia, ar salis yra pazangi ir gera, ar ne. Esminis modernumo bruozas - ne vadovavismasi praeitimi, bet ziurejimas i ateiti. Nesimodernizavusios visuomenes is esmes yra uzprogramuotos stagnacijai, nes metai is metu siekia tik to, ka jau isgyveno praeityje. Modernios visuomenes praeiti laiko tik atskaitos tasku ir nezino, kas bus ateityje. Kitaip tariant, tai progresyvus, inovatyvus ir i ateiti orientuotas mastymas, kuri Vakarai ir Japonija "atrado" 19a., Kinija ir likusi Rytu/Pietryciu Azija 20a., o Afrika... neatrado iki siol.

O kaip Birma? Laosas? Kinija? Indija kartu su Pakistanu? Vietnamas 7-dešimtmetyje? Nesenos Kambodžos patirtys?
Siūlau atsikratyti tam tikrų universalizuojančių stereotipų - jog kas du mėnesiai Afrikoje kur nors karas ar perversmas vyksta. Neteigiu, jog nėra - stereotipus patvirtinančių faktų, tačiau pasižiūrėk į Etiopiją, Ganą, Keniją, PAR, Tanzaniją, Namibiją, Nigeriją ar Botsvaną, jų paskutinių dešimtmečių ekonomikų augimo tempus (išmetus dabartinę krizę). Nemanau, jog atrasi didelius skaičių skirtumus nei Indokinijos šalių skaičius prieš kokius 2-dešimtmečius. Tas pats Economist pabrėžia, jog 7dešimtmetyje buvo tik 4 demokratinės šalys, dabar yra 32 (iš kurių tik 2 trapios demokratijos).

Cia ir beda, kad be keliu mazu izimciu Afrikos padetis yra labai jau "universaliai" negatyvi... kuomet Azijos situacija yra is esmes priesinga t.y. daugmaz "universaliai" pozityvi. Kaip Namibija ar Botsvana su PAR yra "geros" isimtys Afrikoje, taip Kambodza, Lao ir Minamaras yra "blogos" isimtys Azijoje. Visgi vertinti situacija vien pagal isimtis is tiesu butu kvailyste.

Vėl kas nors įvyksta pora skambiai pagarsėjusių pastovių šalių tokių kaip Somalis, Zimbabvė, Uganda ar Eritrėja - ir iš karto visi pripaišo Angolos partizaninius ir pilietinius karus. Siūlau pasižiūrėti ne į Zimbabvės, o į Namibijos modernizacijos ir demokratijos pavyzdį, gal tada neatrodys Afrika nusidažiusi krauju.

Namibijos su 2mln. gyventoju? Tai gal tada ziurekim i kokio Brunejaus modernizacija? Ar Monako?

[zajcik]

Palyginus technologijų kainą, ir juodadarbių atsivežtų iš kokios Turkijos kainą - deja, viskas imigrantų naudai. Juk darbdaviai ieško kuo pigesnės išeities, apie nieką daugiau negalvodami.

Turkijoje minimali alga sudaro 333 EUR (1.148,85 Lt).
Kuom tada laikai lietuvius?

[WILD_WEST]

Kas per velnias????????

JAV žiniasklaida: netoli Vilniaus buvo įrengtas kalėjimas "Al Qaeda" kovotojams (atnaujinta)

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=23669560

[John]

Kas per velnias????????

O tai cia blogai ar gerai?

[WILD_WEST]

O tai cia blogai ar gerai?

Na nieko gero as cia nematau... Tikrai saugiau nuo to nepasijutau. Piktis ima labiausiai del to, kad mes tai suzinom velnias zino kada ir ne is savo saltiniu, o is pasaliniu.

[WILD_WEST]

Jau nebezinau ka galvot, gal kur nors Smiltynes kopose jau isitaise JAV Priešraketinės gynybos sistema...

[Wycka]

Na ir ar labai toli mes pažengėme nuo tų "baisiai gūdžių" tarybinių laikų su slaptais miestais ir kitais dalykais, kurių visuomenei nereikia žinoti? Ta demokratija, viešumas - tiesiog opiumas liaudžiai ir tiek.

Prisipažinsiu labai atvirai: visiškai netikiu tais slaptais kalėjimais Lietuvoje. Per daug iš piršto laužtų "įrodymų": teigiama, kad tai įrodo CŽV lėktuvų skrydžių įrašai. Tuo pačiu remiamasi (bent jau buvo) "įrodant" kalėjimus Lenkijoje, Rumunijoje ir dar kažkur. Kodėl tie įrašai viešai nebuvo paskelbti? Kodėl kariuomenės vadas nieko apie tai nežino? Kodėl URM ir Vyriausybė visa tai griežtai neigia? Kodėl tokių ar panašių lėktuvų niekas iš pašalinių nepastebėjo, pvz. plainspoteriai (lėktuvų stebėtojai)? Kur tokioje gana mažoje ir pakankamai tankiai apgyvendintoje šalyje galima paslėpti užsienio kalinius taip, kad niekas nepastebėtų ir neišplepėtų? Ir dar daug daug ?. Kažkoks tuščias ir nežinia kodėl sukeltas skandalas.
Tuo labiau kad:

"Aš vakar girdėjau tą žinią. Tai man yra naujiena. Per mano laikotarpį niekas nėra su manimi kalbėjęs, iš nieko nesu girdėjęs. Nežinau, ar tai yra mitas, ar tai yra sąmoninga provokacija, bet man tai man nėra žinoma", - BNS penktadienį sakė V.Adamkus, kuris prezidento kadenciją baigė liepos mėnesį.
Kadenciją baigęs prezidentas, ekspremjeras Algirdas Brazauskas vadina fantazijomis JAV televizijos pranešimą apie neva Lietuvoje veikusį slaptą JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimą įtariamiems teroristams.
"Oficialiai galiu pareikšti - pirmą kartą apie tai girdžiu. Kaip tuometinis premjeras, nieko nežinojau, kad tokie dalykai būtų Lietuvoje. Čia - fantazavimas", - JAV televizijos "ABC News" pranešimą įvertino ekspremjeras.

Šaltinis ir visas straipsnis: http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=23669560

[Kema]

O tai cia blogai ar gerai?

Jeigu amerikonai - gerai;
Jeigu rusai - blogai.

Elementaru Vatsonai .

p.s. Senelio palikimas.

[rat]

Na labai norint, galima būtų kokiu UPS lėktuvu atskraidint ir tie stebėtojai nieko nebūtų pastebėję Nors tikriausiai vėl reikėjo žurnalistams ką nors parašyti, tai ir parašė.

[a_p]

Žemė nėra perpildyta, ir ypač išsivysčiusiose šalyse, kur žmonės valgo daugiau nei gali suvalgyti, esant tokiam išsivystymui ir žemės ūkio našumui, čia galėtų laisvai gyventi ir išsimaitinti dvigubai ar trigubai daugiau žmonių. Bet nereikia tiek daug - užtektų kaip nors palaikyti dabartinį gyventojų kiekį, ir jau būtų gerai. Bet ne imigracijos būdu, nes tai vestų prie "melting pot" susidarymo ir tapatybės praradimo.

Nepamirsk, kad visas musu issivystymas ir zemes ukio nasumas paremtas pigia nafta kurios resursai sparciai senka. Trasos, technika, logistika etc.
Todel imant globaliai mes suvalgom daugiau nei isauginam. Realiu alternatyvu kol kas neisrasta.

Todel nemazai rimtu mokslininku (environmentalistu) teigia, kad zeme perpildyta, t.y. taip kaip mes gyvenam dabar gali issilaikyt koks miliardas zmoniu. O visiem kitiem neisvengiamai teks padaryt dingau. Ir pakankamai neuzilgo. Kas tas yra gali isivaizduot pats.