Diplomatinė lyderšipo meistrė šiek tiek saviaką pakišo po traukiniu palaikydama tuteišinę atlieką. Kam nepasitaiko.
Duchnevič toks pat lenkas (tuteišas) kaip ir tas Urban, tik kadangi pas LLRA nebebuvo vietos, atėjo su socdemais į valdžią, plius dar gudriai Tapino ir co palaikymą gavo.
Duchnevič toks pat lenkas (tuteišas) kaip ir tas Urban, tik kadangi pas LLRA nebebuvo vietos, atėjo su socdemais į valdžią, plius dar gudriai Tapino ir co palaikymą gavo.
Duchnevič niekada nepriklausė vatnikų tuteišų partijai. Visa jo politinė karjera yra padaryta socialdemokratų partijoje, kuriai jis priklauso nuo 2014 metų.
Duchnevič toks pat lenkas (tuteišas) kaip ir tas Urban, tik kadangi pas LLRA nebebuvo vietos, atėjo su socdemais į valdžią, plius dar gudriai Tapino ir co palaikymą gavo.
Net jei ir iš tikrųjų „nebebuvo vietos“ (kuo tikrai abejoju, nes į tarybos sąrašą tomaševskiniai tikrai būtų jį pasiėmę), tai, kad jis nesusitepęs tomaševskiu jau yra didelis pliusas.
Būtent tokie politikai ir turi atstovauti tautines mažumas, o ne koloradkinės šiukšlės.
Net jei ir iš tikrųjų „nebebuvo vietos“ (kuo tikrai abejoju, nes į tarybos sąrašą tomaševskiniai tikrai būtų jį pasiėmę), tai, kad jis nesusitepęs tomaševskiu jau yra didelis pliusas.
Būtent tokie politikai ir turi atstovauti tautines mažumas, o ne koloradkinės šiukšlės.
Jeigu vykdo tokią pat politiką ar taip pat nekompetentingai valdo savivaldybę tai nėra jokio skirtumo.
Norint nuspėti vienmandatės laimėtoją antrame ture yra viena pagrindinė taisyklė: laimės tas, kas pirmauja po pirmo turo. Ta taisyklė pasiteisina apie 75% atvejų. Problemos prasideda norint atskirti, kuriose apygardose bus tie likę 25% atvejų, kur laimi antras kandidatas.
Per praėjusius rinkimus pavyko nuspėti 62 iš 68 mandatų (91%) remiantis vien pirmo turo rezultatais. Bet tai buvo sėkmės reikalas - tas modelis nėra patikimas, jis ankstesnių rinkimų rezultatus nuspėjo prasčiau, tik apie 80% tikslumu.
Šį kartą turėjau idėją sukurti įmantresnį modelį, kuris vertintų rezultatus apylinkių (o ne tik apygardų) lygyje ir atsižvelgtų į konkrečių partijų pasirodymo tendencijas (simpatijas ir antipatijas). Tuo tikslu pamėginau ankstesnių rinkimų rezultatuose įžvelgti rinkėjų "antrinio pasirinkimo" tendencijas - t.y. už ką rinkėjai balsuoja antrame ture kai į jį nepatenka pirmame ture remtas kandidatas. Pavyzdžiui, taip atrodo 2020 ir 2016 rinkimų koreliacijos tarp pirmo ir antro turų, palikus tik antrinio pasirinkimo duomenų taškus:
Analizuojant duomenis paaiškėja, kad stiprių ilgalaikių simpatijų ar antipatijų nelabai yra. Daug koreliacijų net ir tarp didžiųjų partijų yra žemos arba nulinės, t.y. rinkėjai balsuoja savo nuožiūra be ryškių tendencijų. Užtat galima pamatyti aiškių taktinio balsavimo atvejų. Pvz. 2016 metais LVŽS rinkėjai smarkiai balsavo prieš LLRA (-85), bet 2020 rinkimuose jie jau palaikė lenkus (+67) matyt kaip mažesnę blogybę nei TS-LKD. Tie patys konservatoriai 2016 buvo linkę palaikyti valstiečius (+18) kai jie atrodė kaip potencialūs koalicijos partneriai, bet 2020 jau tapo konkurentais (-28).
Tad tiksli prognozė turėtų atsižvelgti į konkrečių rinkimų kontekstą - potencialias koalicijų dėliones, taktinius pasirinkimus ir t.t. Bet aš dabar nenusiteikęs užsiimti subjektyviais vertinimais, tad kol kas paruošiau tik modelį, kuris atsižvelgia į rinkėjų antrinių pasirinkimų vidurkius, nors ir žinau, kad tai savaime įveda nemažą paklaidą.
Taip atrodo atrodo prognozės pagal naująjį modelį:
Didelio tikslumo nesitikiu - džiaugsiuosi, jei vėl pasitaikys tik 6-7 klaidos. Jei rinkimų rezultatai susiklostytų būtent taip, būtų įmanomos (bent jau aritmetiškai) kelios koalicijos: LSDP+NA+DSVL (73 mandatai), LSDP+LS+DSVL+LVŽS (irgi 73), LSDP+NA+DSVL+LVŽS (82). Ar pavyktų toms kombinacijoms dirbti kartu - jau kitas klausimas.
Na šis modelis ir prielaida nėra tiksli. Prisiminkime rinkimus prieš 8 metus - nesvarbu, kad TSKLD buvo pirmi, praktiškai visi buvo nušluoti. Ar galite paanalizuoti tuos rinkimus? Gal vis tik klystu? P.s. koalicijoje nevertinami nepriklausomi kandidatai (jų gali išeiti apie 4). Beje, kokie šansai TSKLD sudaryti koaliciją?
Didelio tikslumo nesitikiu - džiaugsiuosi, jei vėl pasitaikys tik 6-7 klaidos. Jei rinkimų rezultatai susiklostytų būtent taip, būtų įmanomos (bent jau aritmetiškai) kelios koalicijos: LSDP+NA+DSVL (73 mandatai), LSDP+LS+DSVL+LVŽS (irgi 73), LSDP+NA+DSVL+LVŽS (82). Ar pavyktų toms kombinacijoms dirbti kartu - jau kitas klausimas.
Tikrai LLRA +3 antrame ture? Ar čia dėl oportunistinės kairiųjų paramos? (De facto LLRA yra konservatyvi dešinioji partija)
T.y. Naujosios Vilnios, Vilniaus Pietinėje ir Riešės laimės lenkai?
Analizuojant duomenis paaiškėja, kad stiprių ilgalaikių simpatijų ar antipatijų nelabai yra. Daug koreliacijų net ir tarp didžiųjų partijų yra žemos arba nulinės, t.y. rinkėjai balsuoja savo nuožiūra be ryškių tendencijų.
čia gal verta atsižvelgti į didžiuosius miestus vs regionus? Man kažkaip sunku patikėti, kad regionuose nėra antipatijos būtent vienai konkrečiai partijai.
čia gal verta atsižvelgti į didžiuosius miestus vs regionus? Man kažkaip sunku patikėti, kad regionuose nėra antipatijos būtent vienai konkrečiai partijai.
Na šis modelis ir prielaida nėra tiksli. Prisiminkime rinkimus prieš 8 metus - nesvarbu, kad TSKLD buvo pirmi, praktiškai visi buvo nušluoti. Ar galite paanalizuoti tuos rinkimus? Gal vis tik klystu? P.s. koalicijoje nevertinami nepriklausomi kandidatai (jų gali išeiti apie 4). Beje, kokie šansai TSKLD sudaryti koaliciją?
Į modelį įeina 2008-2020 Seimo rinkimų duomenys. Pirmame ture pirmavęs kandidatas laimėjo:
2008: 71% atvejų,
2012: 84%,
2016: 70%,
2020: 82%,
viso: 77%.
Tad taip, 2016 metais ta taisyklė galiojo silpniausiai, bet ne tiek, kad paneigtų tendenciją. O TS-LKD su tokiais rezultatais neturėtų jokių šansų formuoti koaliciją.
Tikrai LLRA +3 antrame ture? Ar čia dėl oportunistinės kairiųjų paramos? (De facto LLRA yra konservatyvi dešinioji partija)
T.y. Naujosios Vilnios, Vilniaus Pietinėje ir Riešės laimės lenkai?
Kaip minėjau, šis modelis atsižvelgia tik į balsų pasiskirstymo dėsningumus tarp pirmo ir antro turo, o tokie dalykai kaip partijų tarpusavio palaikymas skaičiavimo neįtakoja. Modelis duoda ~90% tikimybę, kad LLRA laimės Vilniaus Pietinėje ir Riešės apygardose, o Naujosios Vilnios - ~70%.
čia gal verta atsižvelgti į didžiuosius miestus vs regionus? Man kažkaip sunku patikėti, kad regionuose nėra antipatijos būtent vienai konkrečiai partijai.
Na tai antipatijos egzistuoja, bet jų poveikis rinkimų rezultatams nėra toks stiprus, kaip būtų galima spėti. Pažiūrėjus į TS-LKD stulpelius antrinių pasirinkimų diagramose matosi, kad tradicinių oponentų (LSDP, LVŽS, DP) rinkėjai linkę balsuoti prieš konservatorius, bet vidutiniškai ta neigiama koreliacija tik keliolikos balų dydžio. Nėra taip, kad visi masiškai eitų balsuoti už bet ką, tik ne konservatorius. Galbūt ta antipatija labiau pasireiškia tuo, kad jie išvis neateina balsuoti į antrą turą.
Kaip minėjau, šis modelis atsižvelgia tik į balsų pasiskirstymo dėsningumus tarp pirmo ir antro turo, o tokie dalykai kaip partijų tarpusavio palaikymas skaičiavimo neįtakoja. Modelis duoda ~90% tikimybę, kad LLRA laimės Vilniaus Pietinėje ir Riešės apygardose, o Naujosios Vilnios - ~70%.
Dėkui, supratau. Bandysim paneigti prognozes bent jau Vilniaus Pietinėje.
Šiaip suprantu socdemus ir demokratus dėl palaikymo, lenkai bus prognozuojamas priedas prie koalicijos.
Prisiminkime rinkimus prieš 8 metus - nesvarbu, kad TSKLD buvo pirmi, praktiškai visi buvo nušluoti.
Laimėjo 11 apygardų, tai ar tikrai nušluoti. Gal priešingai, buvo staigmena, kad daug konservatorių pateko į antrus turus regionuose, kur šiaip niekada jie ir nelaimi.
Lenkai trijose apygardose Riešėje, Naujojoje Vilnioje ir Vilniaus Pietinėje gali laimėti tik su sąlyga, kad už juos balsuos dalis lietuvių. Kitaip neužtenka balsų. Situacija gan parodoksali, nes LLRA atstovai visuose savo ilgamečiuose darbuose niekada neatstovavo lietuviakalbių interesų. Tai reiktų specialiai išsirinkti atstovą, kuris po to kenktų tavo interesams?
Lenkai trijose apygardose Riešėje, Naujojoje Vilnioje ir Vilniaus Pietinėje gali laimėti tik su sąlyga, kad už juos balsuos dalis lietuvių. Kitaip neužtenka balsų. Situacija gan parodoksali, nes LLRA atstovai visuose savo ilgamečiuose darbuose niekada neatstovavo lietuviakalbių interesų. Tai reiktų specialiai išsirinkti atstovą, kuris po to kenktų tavo interesams?
Asmeniškai pažįstu lietuvių, kurie balsuoja už lenkus, kad tik nebūtų konservatoriai.
Pvz. 2016 metais LVŽS rinkėjai smarkiai balsavo prieš LLRA (-85), bet 2020 rinkimuose jie jau palaikė lenkus (+67) matyt kaip mažesnę blogybę nei TS-LKD.
Ar tam užtenka duomenų? Iš vaizdo tomaševskinių ir žalstiečių regionai nelabai persidengia.
BNS 2024.10.23 Čmilytė-Nielsen mano, kad Seimo rinkimus dar gali laimėti ir konservatoriai
„Įmanoma, kad mandatų skaičius po antrojo turo būtų labai panašus, gali būt lygus ar beveik lygus, gali persverti ir ne socialdemokratai“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Seimo pirmininkė.
„Pagal vienmandates, kaip jos susidėlioję yra, mes matome, kad gali būti ir taip. Tai kažkokia triuškinančia pergale socdemų tą rezultatą vadinti niekaip neapsiverčia liežuvis“, – kalbėjo ji.
Tačiau V. Čmilytė-Nielsen akcentavo, jog net pergalės atveju dabartiniai koalicijos partneriai konservatoriai susidurtų su sunkumais ieškant naujų partnerių.
Kad tik nebūtų kaip kokioje Bulgarijoje kur parlamente balsų pasiskirstymas nusistovėjo 50 / 50, kad nieko nepadeda ir pakartotinai rinkimai..
Iš pato situacijos padėtų išeiti tik Nemuno Aušros pasikeitimas (kas mažai tikėtina) ar atskirų jos narių perviliojimas į tradicines partijas.
BNS 2024.10.23 Čmilytė-Nielsen mano, kad Seimo rinkimus dar gali laimėti ir konservatoriai
Kad tik nebūtų kaip kokioje Bulgarijoje kur parlamente balsų pasiskirstymas nusistovėjo 50 / 50, kad nieko nepadeda ir pakartotinai rinkimai..
Iš pato situacijos padėtų išeiti tik Nemuno Aušros pasikeitimas (kas mažai tikėtina) ar atskirų jos narių perviliojimas į tradicines partijas.
pakartotiniai rinkimai tikėtina būtų žemesnio aktyvumo, kas aktualų TS,LP ir koloradams. šiaip spėčiau kad iki kadencijos vidurio LVŽS ir NA frakcijos tokios sudėties kokios bus seimui prisekus, nebeliks. lvžs gal išvis nebeliks.
Ar tam užtenka duomenų? Iš vaizdo tomaševskinių ir žalstiečių regionai nelabai persidengia.
LVŽS -> LLRA koreliacijos 2016 metais skaičiuotos pagal 35 apylinkes dviejose apygardose - Justiniškių, kur valstiečių kandidatė liko šešta su 11,11% balsų, ir Nemenčinės, kur buvo trečias su 9,16%. O 2020 metais - 13 apylinkių Naujosios Vilnios apygardoje, kur valstietis buvo penktas su 7,52%. Duomenų nedaug, bet užtenka peržengti statistinio reikšmingumo lygį (p < 0.05). Koreliacijų diagramose tuose taškuose, kur visai nėra duomenų (pvz. jei partijos nekėlė kandidatų tose pačiose apygardose, arba priešingai - visada kartu pateko į antrą turą), rodomas brūkšnys, o ten, kur dėl per mažo balsų skaičiaus negalima nustatyti statistiškai reikšmingos koreliacijos, rodomas nulis.
Duchnevič niekada nepriklausė vatnikų tuteišų partijai. Visa jo politinė karjera yra padaryta socialdemokratų partijoje, kuriai jis priklauso nuo 2014 metų.
O tai socialdemokratai - nėra tie patys vatnykai ir komuniagos nuo senų laikų?
Comment