Baltijos sąjunga

[Galys]

Kaip bebūtų, Lietuvos politika neveikia ir turim iš esmės meh santykius su praktiškai visais kaimynais, įskaitant netiesioginius kaimynus Estiją.

O tai kokie tie sntykiai turi būti, kad vadintumėme juos gerais? Ir kur pasaulyje taip yra?

[PoDV]

Lietuviams Gardino apskritis tikrai artimesnė už Latvija, žemaičiams gal artimesnė Latvija.

Užskaitau kokį Skuodo rajoną, kur tarmės tolygiai pereina iš lietuviškų į latviškas, ir gali skirtingos sienos pusės iš bėdos susikalbėti.
Gal tai vieta, kur galbūt kalbinis pramuša politinį-istorinį skirtumą.
Pvz. Rytų Lietuvoje, visokie Jekabpiliai, Daugpilis ir pan. labiau pasąmonėje artimas užsienis, negu tęsinys.

Artimiausi ryšiai aišku su katalikiškomis Baltarusijos vietovėmis. Vis tik Vilniaus kraštas, pats LDK centras.

Šiandien, kai Baltarusijoje labiau įsitivirtina stačiatikybė, nėra ES/NATO narė. Realiai lieka Rytų Lenkija, kuri mums artimiausia perspektyvoje, istoriškai ir kultūriškai.

[Čikupakas]

Jeigu žiūrėti istoriškai, tai su jais mes turim artimiausią istoriją ir ilgiausiai gyvenom bendroje valstybėje, bet LDK laikai užsibaigė prieš kelis šimtmečius ir šiuolaikinė Lietuva su dabartine Baltarusija labai mažai ką bendro turi, išskyrs bendrą istoriją, dėl to šiandienai lietuviams nėra artimesnės tautos, nei latviai.

Ne tik istoriškai, bet ir geografiškai. Nors ir kaip mums norėtųsi būti vakarų Europos dalimi realybė yra tokia, kad geografiškai esame rytų Europoje ir mes daugiau bendro turime su slavais(gudais, lenkais, ukrainiečiais ir tais pačiais rusais). Ačiū Dievui, lietuviai nori ir stengiasi būti labiau vakarietiškais.

Aš manau, kad tai, jog mes esame baltų tautos, turinčios savo nepriklausomybę mums yra galimybė laviruoti tarp slavų ir vakarų Europos. Kažkada buvo laikai kai lietuviai dominavo slavų žemėsi. Estija, Latvija ir Lietuva dabar galėtų būti tam tikras langas ukrainiečiams ir gudams į vakarų Europą ir skandinaviją. Bet iš pradžių Baltarusijoje ir Ukrainoje turi įvykti didelė de-rusifikacija(Ukrainoje jau vyksta), o Baltijos šalys turi pagerinti savo darbą kartu.

[Stadionas]

Užskaitau kokį Skuodo rajoną, kur tarmės tolygiai pereina iš lietuviškų į latviškas, ir gali skirtingos sienos pusės iš bėdos susikalbėti.
Gal tai vieta, kur galbūt kalbinis pramuša politinį-istorinį skirtumą.
Pvz. Rytų Lietuvoje, visokie Jekabpiliai, Daugpilis ir pan. labiau pasąmonėje artimas užsienis, negu tęsinys.

Artimiausi ryšiai aišku su katalikiškomis Baltarusijos vietovėmis. Vis tik Vilniaus kraštas, pats LDK centras.

Šiandien, kai Baltarusijoje labiau įsitivirtina stačiatikybė, nėra ES/NATO narė. Realiai lieka Rytų Lenkija, kuri mums artimiausia perspektyvoje, istoriškai ir kultūriškai.

čia visu pirma kokių pjūvių žiūrim, ar atsižvelgus i esam geopolitiką ar bendrai. jei į dabartį, tada taip artimiausia Latviai nes turi mažiausiai šovinistinių idėjų ir istorinių pretenzijų (nors irgi čia lašas jūroje), jei bendrai tada Gardinas yra labai svarbus istoriniam kontekste ir tikrai svarbesnis už Latviją, o Lenkija artimiausia valstybė, nes nu nebuvo Latvijoj prezidento lietuvio ar diktatoriaus kuris mokėjo lietuvių kalbą.

[Čikupakas]

Kaip bebūtų, Lietuvos politika neveikia ir turim iš esmės meh santykius su praktiškai visais kaimynais, įskaitant netiesioginius kaimynus Estiją.

Taip yra todėl, kad mes daugiau dėmesio skiriame savo santykiams su vakarų pasaulio sunkiasvoriais kaip, kad JK, Vokietija ar Jav. Nesakau, kad nereikia stengtis gerenti santykių su jais, bet reikia ir nepamiršt savo santykių su geografiškai ir istoriškai artimiausiais.

[John]

Taip yra todėl, kad mes daugiau dėmesio skiriame savo santykiams su vakarų pasaulio sunkiasvoriais kaip, kad JK, Vokietija ar Jav. Nesakau, kad nereikia stengtis gerenti santykių su jais, bet reikia ir nepamiršt savo santykių su geografiškai ir istoriškai artimiausiais.

Dar su Taiwanu ir Kinija santykiaujam labai.

[John]

O tai kokie tie sntykiai turi būti, kad vadintumėme juos gerais? Ir kur pasaulyje taip yra?

Nordicuose kaip kad Švedija ir Suomija.

[TrippleA]

Tau asmeniškai artimiausia Baltarusija, o daugumai ne. Ir tą parodys bet kuris Europos genetinis žemėlapis.

Tai esme, kad vakaru Baltarusija yra genetiskai artimiausia, kaip ir Latvija. Lietuviai, kaip ir visi baltai nera kazkokie genetiskai homogeniski, kuo arciau siaures t.y. Zemaitija, Siaures Aukstaitija, Latvija, tuo daugiau fino-ugrisko genomo, nes ten daugiau ju gyveno ir buvo asimiliuota,, kuo daugiau i pietus ir i rytus t.y. Dzukija, Suvalkija, Vakaru Baltarusija, Prusija iki nukarivimu, juo labiau iki Antro Pasaulinio Karo, ir Siaures Rytu Lenkija, tuo daugiau indoeuropietisko genomo, nes daugiau indo-europieciu nusedo migraciju metu. Nei germanai, nei keltai, nei slavai, nei fino-ugrai nera absoliuciai vienodo genomo, nes skirtingos grupes suimaisydavo, kitos perimdavo kultura ir tapdavo baltu dalimi. Siaip is mokslines perpsektyvos kalbant, nemazai viesai paplitusiu genetiniu Europos zemelapiu yra nieko verti, nes daznai turi pavyzdzius tik is keliu, daznai genetiskai nereprezentativiu geografiniu salies vietoviu, zmoniu tiriama mazai, todel gaunami duomenys buna mazai tikslus. https://en.wikipedia.org/wiki/Genetic_history_of_Europe siaip neblogas wikipedijos straipnis, gerai paaiskina apie tai kaip susideda genetika europos. Siaip, mes lietuviai turim daugiau R1a geno, kuris yra indo-europietiskai ir turim jo panasiai, kaip slavai, bet tuo paciu turim 40% N geno, kurio lenkai turi mazia, nes Lenkijoj teritorijoj, finougru tiesiog maziau buvo, tuo trapu Baltarusijos ar ypac rusijos daugiau.

[manometras]

Baltų Latvija tiek pat artima kaip Danija?

Lietuvoj ne tik baltai gyvena.

[Čikupakas]

Mes esam istoriniai kaimynai, per amžius turim tą patį priešą: kiek buvo Latvijos sukilimų 19a, ir kodėl Ryga turi didžiausia naujamiesti bei tramvajų? 20a su Lenkija irgi problemų rodos Latvija neturėjo, o gal net labiau atsiribodavo nuo mūsų .

Latvijoje nebuvo tiek daug sukilimų 19a., todėl, kad jų nacionalinis identitetas formavosi vėliau, jie neturėjo tokios gerai susiklosčiusios istorijos viduramžiais kokią turėjo lietuviai.

Su latviais apskritai esame paskutiniai likę baltai apsupti slavų.: nu to kaip ir nenuginčysi (bet tokių atveju nuo Estijos reiktų atstoti su visokioms kvailom idėjom, jie savo brolius turi).

Nereikia atstoti nuo estų, nes jie kaip ir mes esame maži, silpni, esantys vienas šalia kito ir turintys tą patį priešą.

Visa rytinė Baltijos jūros pakrantė priklauso mums ir būtų galima tikrai daugiau išlošti jeigu visais šiais resursais dalintumėmės kartu: mums ar Latvijai ir kodėl Latvija su mumis turi dalintis?

Ne tik Latvija turi ką mums pasiūlyti, bet ir mes turime ką pasiūlyti Latvijai. Mes turime sausumos kelią į didelę ir stiprią Lenkiją. Galėtume leisti latviams ir estams statyti savo logistikos centrus Lietuvoje.

[Kitas Džiugas]

Lietuvai netekti nepriklausomos valstybės statuso nei ES federacijoje, nei naujoje Abiejų Tautų Respublikoje, nei Baltijos valstybėje konstituciškai neįmanoma. Taškas.

Aš noriu, kad Baltijos šalys iš esmės nucopypastintų Šiaurės Tarybos formatą. Galbūt labai tolimoje ateityje bus galimybė susijungti tiek Nordic Council, tiek Baltijos atitikmeniui.

[Gator]

Lietuvoj ne tik baltai gyvena.

Ir kaip faktas, kad ne 100 proc Lietuvos yra baltai, prieštarauja teiginiui, kad Latvija yra artimesnė nei Danija?
Šitas faktas absoliučiai nieko nekeičia ir nieko nereiškia diskusijai.

[manometras]

Jokių tokių sąjungų, kaip viena valstybė nereikia ir neįmanoma padaryti, nes tik Lietuva turi neracionalią idėją fix plėstis kaip imperija. Bet galima būtų žymiai normaliau ir daugiau bendrauti ir bendradarbiauti trims valstybėms, jeigu Lietuva nesirautų skelbtis lydere ir nesielgtų kaip neprašyta ir nerinkta vadė.
Lenkija yra didžiulė, o Lietuva maža. Su Lenkija irgi galim turėti normalius ir naudingus santykius, bet akivaizdi šalių ir tautų dydžio disproporcija daro Lietuvos ambicijas būti tokiai pat reikšminga kaip Lenkija juokingas (net ir Lenkijai). “Norit būti trečiaeiliu mūsų svarbios šalies prielipu? ok, malonu, kad skelbiate mus savo vedliu”, — sako Lenkija.

[Stadionas]

Latvijoje nebuvo tiek daug sukilimų 19a., todėl, kad jų nacionalinis identitetas formavosi vėliau, jie neturėjo tokios gerai susiklosčiusios istorijos viduramžiais kokią turėjo lietuviai.
Nereikia atstoti nuo estų, nes jie kaip ir mes esame maži, silpni, esantys vienas šalia kito ir turintys tą patį priešą.
Ne tik Latvija turi ką mums pasiūlyti, bet ir mes turime ką pasiūlyti Latvijai. Mes turime sausumos kelią į didelę ir stiprią Lenkiją. Galėtume leisti latviams ir estams statyti savo logistikos centrus Lietuvoje.

Estai turi Suomius, kaip matom savo ateitį su jais ir riša (terminalas, tunelis, kapitalo rinkos t.t.).dėl jūros jus siūlot nusipirkti dalį kokio Ventspilio uosto ar kaip (nes į Pepe ir taip važinėja lietuviai). O dėl logistikos, mes draudžiam? šiaip nepagaunu biški kaip kas turėtu keistis, nes uostą turim, užsienio investicijos iš Latvijos irgi neuždraustos.

[LuDux]

Lietuva turi neracionalią idėją fix plėstis kaip imperija.

Čia apie Žiemelio krepšinio imperiją?

[LuDux]

Lietuviai, kaip ir visi baltai nera kazkokie genetiskai homogeniski

Panašu kad homogeniškesni nei kaimynai
Lithuania within Western Eurasia. (A) PCA based on present-day samples... | Download Scientific Diagram (researchgate.net)

[Čikupakas]

Bet galima būtų žymiai normaliau ir daugiau bendrauti ir bendradarbiauti trims valstybėms, jeigu Lietuva nesirautų skelbtis lydere ir nesielgtų kaip neprašyta ir nerinkta vadė.

Būtent. Lyderiais yra patampama, kai atsiranda tam tikros lyderio savybės, o ne apsiskelbus, kad "mes dabar esame lyderiai!".

[Čikupakas]

Estai turi Suomius, kaip matom savo ateitį su jais ir riša (terminalas, tunelis, kapitalo rinkos t.t.).dėl jūros jus siūlot nusipirkti dalį kokio Ventspilio uosto ar kaip (nes į Pepe ir taip važinėja lietuviai). O dėl logistikos, mes draudžiam? šiaip nepagaunu biški kaip kas turėtu keistis, nes uostą turim, užsienio investicijos iš Latvijos irgi neuždraustos.

Estai nėra lygiaverčiai partneriai suomiams, kaip, kad mes nesam lenkams, bet tai nereiškia, kad nėra tikslo plėtoti verslo ir bendradarbiavimo ryšius. Dėl uosto, deja mes turim tik vieną, kai latviai ir estai jų turi daug daugiau. Pavyzdžiui, šiuo metu suskystintų gamtinių dujų paklausa yra itin išaugusi. Tai būtų puikus šansas lietuviams investuoti ir pirkti terminalą kokiame nors Estijos ar Latvijos uoste

Norėtųsi matyti daugiau iniciatyvų, kokių nors organizacijų kūrimo ar konferencijų.

[Čikupakas]

Dar su Taiwanu ir Kinija santykiaujam labai.

Nėra tų santykių didelių. Lietuva iššoko šiek tiek iš konteksto, taip kaip, kad kokia Islandija iššoko 1991m. pirma pripažinusi Lietuvos priklausomybę. Manau, šios istorijos bus neužilgo pamirštos.

[Stadionas]

Estai nėra lygiaverčiai partneriai suomiams, kaip, kad mes nesam lenkams, bet tai nereiškia, kad nėra tikslo plėtoti verslo ir bendradarbiavimo ryšius. Dėl uosto, deja mes turim tik vieną, kai latviai ir estai jų turi daug daugiau. Pavyzdžiui, šiuo metu suskystintų gamtinių dujų paklausa yra itin išaugusi. Tai būtų puikus šansas lietuviams investuoti ir pirkti terminalą kokiame nors Estijos ar Latvijos uoste

Norėtųsi matyti daugiau iniciatyvų, kokių nors organizacijų kūrimo ar konferencijų.

Suomija 5,5 mln Estija 1,4, 4 kartai tik (Lenkija Lietuva sutinku tikrai nelygiavertis partneris ir niekad nebus). Estai planuoja terminalą su Suomiais (mes siūlėm žinoma nežinau, kokiom salygom buvo, 201x pradžioje, bet jie mus pasiuntė), ir tunelis tarp Helsinkio ir Talino. Aplamai manau estai norėtu Talinas-Helsinkis būtų antra Kopenhaga-Malme.
kas iš to kiekio jei Klaipėdos uostas daugiau krauna tonų nei Talinas ir Ryga, kartu.