Rusijos karas prieš Ukrainą ir bandymai grasinti NATO

[Eidvis]

Pasiklausydavau Šveco, bet vienu metu tiesiog užkniso, kai jis ten pastoviai aiškino, kaip ten ukrainiečiai negali net ne kiritkuot, o kažkaip kritiškai pasisakyt apie šolcus štolcus makronus, ir kaip Zelenskis turi elgtis kaip Čerčilis,nekritikuodamas,o vis spausdamas ir spausdamas gaut pagalbos, kaip Čerčilis JAV spaudė.

Tiesą sakė. Ukrainos pozicija pačioje pradžioje buvo labai apgailėtina ir netoliaregiška, pats Arestovičius kelis kartus ją buvo pakartojęs, kad 'mes dabar dėmesio centre, o Zelenskis tapo populiariausias politikas pasaulyje, dėl to dabar mes diktuosim sąlygas kitų šalių vyriausybėms, o jeigu jos su jomis nesutiks - tai jų visuomenės per rinkimus jas atitinkamai įvertins'. Ir prasidėjo - skambinusiam Italijos premjerui nekėlė ragelio ir taip viešai jį pažemindami, atitinkamai pažemino ir Vokietijos prezidentą, norėjusį atvykti į Kyjivą. Tokia pozicija galbūt ir naudinga trumpuoju laikotarpiu, kada Italijos, Vokietijos ar Prancūzijos lyderiai per tą pažeminimą turėdavo atsakyti kažkokia didesne pagalba Ukrainai, bet ilguoju laikotarpiu jeigu juos asmeniškai atakavo ir asmeniškai žemino - tai jie bus mažiau linkę tokiems žmonėms padėti, o pagalbos Ukrainai raikalinga buvo ne tik pirmąjį mėnesį ir net ne kelis mėnesius, o jos reikės ir po 10 metų kai karas bus laimėtas. Dėl to tokia Ukrainos politika buvo labai kvaila, kenkianti pačios Ukrainos interesams, gerai bent tiek, kad po kiek laiko susiprato - Zelenskis atsiprašė Vokietijos prezidento, buvo pakeistas Ukrainos ambasadorius Vokietijoje ir iš šantažo politikos buvo pereita prie bendradarbiavimo. Apskritai toks jausmas, kad kai kada Ukrainos politika buvo bulvarinio lygio, nesuprasdama gilesnių dalykų - pvz. to, kad Vokietija turėjo laviruoti su pagalba jai dėl to, kad yra Rusijos dujų tiekimo įkaitė, dėl to jos pagalba buvo mažiau provokuojanti Rusiją, bet tai nereiškia, kad mažesnė - finansiškai Vokietija Ukrainai padėjo daugiausiai, o ir tie patys 230 tankų iš Lenkijos į Ukrainą atvyko Vokietijos dėka, bet kažkodėl nieko apie juos nekalbėjo, kalbėjo tik apie tai, kaip 'Vokietija sunkiosios ginkluotės neduoda' ir tuo pat metu trimitavo 'pažiūrėkit kiek nuo karo pradžios Europa Rusijai sumokėjo už energetinius resursus' - o tai ką reikėjo daryti? Europai visiškai nutraukti naftos ir dujų importą ir pasiųsti savo ekonomiką į nokdauną? Tokiu atveju Europoje būtų kilę milžiniškai protestai ir visi būtų pamiršę apie Ukrainos problemas ir palikę ją vieną aiškintis su Rusija. Dėl to Švecas šiuo atveju visiškai teisus - Ukraina negali vykdyti bulvarinės žiniasklaidos lygio politikos, nes tai jai kenkia, o ne padeda kare su Rusija.

[Arunasx]

Viskas OK, tik tankai iš Lenkijos atvyko ne Vokietijos dėka, nebent tuo, kad nieko nedavė Lenkijai pakeitimui arba bandė įkišti senesnius nei Lenkija atidavė Ukrainai.

[mag]

Tiesą sakė. Ukrainos pozicija pačioje pradžioje buvo labai apgailėtina ir netoliaregiška, pats Arestovičius kelis kartus ją buvo pakartojęs, kad 'mes dabar dėmesio centre, o Zelenskis tapo populiariausias politikas pasaulyje, dėl to dabar mes diktuosim sąlygas kitų šalių vyriausybėms, o jeigu jos su jomis nesutiks - tai jų visuomenės per rinkimus jas atitinkamai įvertins'. Ir prasidėjo - skambinusiam Italijos premjerui nekėlė ragelio ir taip viešai jį pažemindami, atitinkamai pažemino ir Vokietijos prezidentą, norėjusį atvykti į Kyjivą. Tokia pozicija galbūt ir naudinga trumpuoju laikotarpiu, kada Italijos, Vokietijos ar Prancūzijos lyderiai per tą pažeminimą turėdavo atsakyti kažkokia didesne pagalba Ukrainai, bet ilguoju laikotarpiu jeigu juos asmeniškai atakavo ir asmeniškai žemino - tai jie bus mažiau linkę tokiems žmonėms padėti, o pagalbos Ukrainai raikalinga buvo ne tik pirmąjį mėnesį ir net ne kelis mėnesius, o jos reikės ir po 10 metų kai karas bus laimėtas. Dėl to tokia Ukrainos politika buvo labai kvaila, kenkianti pačios Ukrainos interesams, gerai bent tiek, kad po kiek laiko susiprato - Zelenskis atsiprašė Vokietijos prezidento, buvo pakeistas Ukrainos ambasadorius Vokietijoje ir iš šantažo politikos buvo pereita prie bendradarbiavimo. Apskritai toks jausmas, kad kai kada Ukrainos politika buvo bulvarinio lygio, nesuprasdama gilesnių dalykų - pvz. to, kad Vokietija turėjo laviruoti su pagalba jai dėl to, kad yra Rusijos dujų tiekimo įkaitė, dėl to jos pagalba buvo mažiau provokuojanti Rusiją, bet tai nereiškia, kad mažesnė - finansiškai Vokietija Ukrainai padėjo daugiausiai, o ir tie patys 230 tankų iš Lenkijos į Ukrainą atvyko Vokietijos dėka, bet kažkodėl nieko apie juos nekalbėjo, kalbėjo tik apie tai, kaip 'Vokietija sunkiosios ginkluotės neduoda' ir tuo pat metu trimitavo 'pažiūrėkit kiek nuo karo pradžios Europa Rusijai sumokėjo už energetinius resursus' - o tai ką reikėjo daryti? Europai visiškai nutraukti naftos ir dujų importą ir pasiųsti savo ekonomiką į nokdauną? Tokiu atveju Europoje būtų kilę milžiniškai protestai ir visi būtų pamiršę apie Ukrainos problemas ir palikę ją vieną aiškintis su Rusija. Dėl to Švecas šiuo atveju visiškai teisus - Ukraina negali vykdyti bulvarinės žiniasklaidos lygio politikos, nes tai jai kenkia, o ne padeda kare su Rusija.

Tai aš nesakau, kad netiesą sakė, tiesiog užkniso klausyt to paties ir žiūrėjimas per rožinius akinius į JAV ir Europą. Dėl JAV Ukraina ir neturėjo priekaištų ir čia galima suprast, kad kaip Čerčiliui prašyti pagalbos pas JAV. Na bet su Šolcu tai perlenkta iš Šveco pusės, o kad tam tikru metu Vokietijos "prezidentas" buvo pasiųstas dar klausimas ar neišėjo į naudą "sukrečiant" Vokietiją, nes ta persona būtų buvus visiškai ne į tema šalia Baltijos ir Lenkijos vadovų vizito metu. Italija dar ir po to sugebėjo siūlyt planą "chuliganą". Kai svečiavosi vėliau atvykę į Kijevą bent jau viešai neišdrįso užsimint apie savo siūlomus planus" chuliganus", ir kalbos panašu tokios baigės.

[Eidvis]

Ukrainos politika, kad 'mes dabar visus vakarų šalių politikus siuntinėsim į kairę ir į dešinę' nesuveikė. Bent jau tiek, kad užteko Zelenskio administracijai proto nesiuntinėti visomis kryptimis bent jau Makrono, nes tai būtų į naudą buvę tik LePen, Putino statytinei. Ta Vokeitijos/Italijos ir pan. kritika kažkokios įtakos Vokiečių teikiamai pagalbai visiškai neturėjo, čia reikia duoti pliusą vokiečiams, kad jie nenusileido iki asmeniškumų ir ta pagalba buvo toliau teikiama. Ir visgi kai baigsis karas ir visi apie jį pamirš, o Šolcas vis dar bus Vokietijos PM - būtent tuo metu jis gali prisiminti visas tas Ukrainos valdžios atakas prieš jį ir mes kalbam apie Ukrainos atstatymą, apie žmones, kurie spręs dėl šimtų milijardų eurų Ukrainai teikimą. Šolcą reikėjo ir reikia kritikuoti, bet to jokiu būdu neturėjo daryti Ukrainos valdžia. Pasimokė, to nebedaro, belieka tikėtis, kad tai jiems neatsilieps ateity.

Viskas OK, tik tankai iš Lenkijos atvyko ne Vokietijos dėka, nebent tuo, kad nieko nedavė Lenkijai pakeitimui arba bandė įkišti senesnius nei Lenkija atidavė Ukrainai.

Esmė ta, kad Ukraina tuos 230 tankų gavo tik dėl to, kad Lenkija kažką gavo iš Vokietijos mainais. Kas ten ir kaip jie dalinasi - tai jau jų problemos, nes esmė čia yra 230 tankų Ukrainai.

[Arunasx]

Esmė ta, kad Ukraina tuos 230 tankų gavo tik dėl to, kad Lenkija kažką gavo iš Vokietijos mainais. Kas ten ir kaip jie dalinasi - tai jau jų problemos, nes esmė čia yra 230 tankų Ukrainai.

Tame ir esmė, kad Lenkijos valdžia viešai ne vieną kartą sakė, kad iš esmės juo išdūrė siūlydami ~20 seniausių iš rezervo kai Lenkija davė ~250. Gal nepulsiu ieškoti norėdamas tai pagrįsti jei netiki. Veikti karo metu reikia staigiai, o ne pezėti apie pirmą tanką 2023 metų balandį kaip Šolcas paskelbė. Ir iš viso tik 20 per +metus. Interneto platybėse jau vaikšto terminas Scholzing

Promising help, but not delivering it.
...
To ‘scholz’ is now an accepted term in Ukraine meaning to continually promise something without ever actually having any intention of doing it.

[Eidvis]

Aš jokiu būdu nenoriu teisinti nei Vokietijos, nei Šolco. Aš kalbėjau apie tai, kaip turėtų elgtis Ukrainos valdžia, jeigu nori pasiekti geriausią rezultatą. Mes, mirtingi, žinoma, kad galim ir turim kritikuoti Šolcą, Bet čia ne apie mus. mes kalbam apie Ukrainą - tai jai yra kur kas svarbiau užsitikrinti savo šviesią ateitį pagrinde iš Vokietijos pinigų, nei kad bulvariniu lygiu pakritikuoti ir sukelti skandalą apie kažkokį tai Šolcą.

[mag]

Ukrainos politika, kad 'mes dabar visus vakarų šalių politikus siuntinėsim į kairę ir į dešinę' nesuveikė. Bent jau tiek, kad užteko Zelenskio administracijai proto nesiuntinėti visomis kryptimis bent jau Makrono, nes tai būtų į naudą buvę tik LePen, Putino statytinei. Ta Vokeitijos/Italijos ir pan. kritika kažkokios įtakos Vokiečių teikiamai pagalbai visiškai neturėjo, čia reikia duoti pliusą vokiečiams, kad jie nenusileido iki asmeniškumų ir ta pagalba buvo toliau teikiama. Ir visgi kai baigsis karas ir visi apie jį pamirš, o Šolcas vis dar bus Vokietijos PM - būtent tuo metu jis gali prisiminti visas tas Ukrainos valdžios atakas prieš jį ir mes kalbam apie Ukrainos atstatymą, apie žmones, kurie spręs dėl šimtų milijardų eurų Ukrainai teikimą. Šolcą reikėjo ir reikia kritikuoti, bet to jokiu būdu neturėjo daryti Ukrainos valdžia. Pasimokė, to nebedaro, belieka tikėtis, kad tai jiems neatsilieps ateity.



Esmė ta, kad Ukraina tuos 230 tankų gavo tik dėl to, kad Lenkija kažką gavo iš Vokietijos mainais. Kas ten ir kaip jie dalinasi - tai jau jų problemos, nes esmė čia yra 230 tankų Ukrainai.

Tai, kad tik Štainmajerį galima priskirt prie "pasiųstųjų", kas suprantama dėl buvusių ryšių su Šrioderiu, net, tada kai buvo "pasiųstas buvo pareiškimas, kad laukiamas Šolcas. Kai su Italijos premjeru pokalbis neįvyko, tai turbūt patys italai to nesureikšmino, nes buvo pačioj karo pradžioj ir buvo įtempta situacija, "namai degė". Italai tiekė ginklus, prancūzai taip pat, tai nieko keisto, kad nebuvo "pasiųsti". Kas dar dėl Makrono, tai net nelabai galima lygint su Šolcu, jau prieš karą buvo aktyvus ir bandė visokią diplomatiją ir su Zelenskiu kontaktąs žymiai didesnis. Šolcas pagal pačių vokiečių patarlę buvo palygintas su dešra kažkokia, bet labiau ga būtų tinkamas palyginimas su kitu posakiu, "nei žuvis, nei mėsa"(gal pačių rusų posakis).

[suoliuojantis]

Čia toks savotiškai juokingas atvejis: kas būna, kai NATO ir Vakarų priešai susipyksta tarpusavyje. Buvęs Irano hardlineris prezidentas Ahmadinejad parašė laišką Zelenskiui ir iškeikė putlerį ir rusiją. Kas visiškai prieštarauja religinio lyderio pozicijai

Iran’s former president Mahmoud Ahmadinejad has expressed strong support for Ukraine, calling Russia’s Vladimir Putin a tyrannical narcissist pursuing glory. Ahmadinejad’s stance is in diametrical opposition to Supreme Leader Ali Khamenei and his loyal supporters, as well as the official position of the government that calls Russia a strategic and close ally of the Islamic Republic. During Putin’s recent visit to Tehran, Khamenei praised the Russian ruler’s “initiative” to attack Ukraine, saying that if he had not taken the “pre-emptive” strike, NATO was planning its own war in Ukraine.
Ahmadinejad has frequently criticized official policies and prevailing conditions in Iran since 2017, when he was barred from running for president. It remains a mystery as to how he has been able to raise bruising criticisms, at least once directly against Khamenei, without being punished.

Ahmadinejad accused China and Russia of seeking to be world powers and see the attack on Ukraine “as an opening of the path for the realization of their future plans.” He equated the attack on Ukraine and a possible invasion of Taiwan to “America’s domination over Iran.” Ahmadinejad wrote to Zelensky, “I invite your excellency as a freedom-seeker and all free-spirited people to join the rest of humanity to establish that beautiful and lovable human world.”
Meanwhile, the government and Khamenei loyalists are presenting the deepening ties with Moscow as a master accomplishment.

[Arunasx]

Vokietijos dienraštyje – raginimas Europai: kol kas tik Lietuva žengė drąsų žingsnį https://www.delfi.lt/news/daily/worl....d?id=90868411

Vakarų bailumas Vladimiro Putino režimo atžvilgiu padarė karą Ukrainoje įmanomą. Laikas pasimokyti iš praeities klaidų ir aiškiai įvardyti Maskvos nusikaltimus, neaplenkiant Rusijos priskyrimo teroristinei valstybei, – rašo vyriausiasis Vokietijos dienraščio „Die Welt“ korespondentas Clemensas Werginas, ragindamas Europos Sąjungą šiuo klausimu imti pavyzdį iš drąsios Lietuvos.
„Per penkis karo Ukrainoje mėnesius Rusija sunaikino šimtus ligoninių, mokyklų, daugiabučių namų ir prekybos centrų, taip sistemingai pažeisdama tarptautinę karo teisę. Putino režimas faktiškai vykdo nusikaltimus, kurie aiškiai turi būti įvardinti kaip valstybinis terorizmas“, – į politikus apeliuoja dienraščio „Die Welt“ biuro Vašingtone vadovas C. Werginas. „Terorizmo tikslas – skleisti baimę ir siaubą užpultoje visuomenėje, kad taip būtų pasiekti politiniai tikslai, kurių kitomis priemonėmis nebūtų įmanoma realizuoti. Būtent tai Rusija ir daro Ukrainoje“, – sakė jis.
Veik nesiskiria nuo IS Pasak C. Wergino, savo elgesiu Ukrainoje Rusija veik nesiskiria nuo IS: „Kas meta bombas ant Mariupolio teatro, kuris didelėmis raidėmis buvo pažymėtas kaip vaikų prieglobsčio vieta, tas naudoja tuos pačius metodus, kaip ir „Al-Qaeda“, nukreipusi lėktuvus į Pasaulio prekybos centrą.“ „O kariuomenė, kuri sistemingai naikina ligonines ir mokyklas, šaudo, prievartauja ar kankina paimtus į nelaisvę civilius gyventojus, moraliniu požiūriu prilygsta IS teroristams, kurie Paryžiuje, „Bataclan“ koncertų salėje, siautėjo kaip žudikų gauja ir kuriuos pasaulis atsimins kaip grupuotę, kurios vizitine kortele tapo kalinių galvų kapojimas prieš kameras“, – rašo C. Werginas.
Komentaro autorius primena, kad pereitą savaitę JAV Senatas pirmą kartą paragino Valstybės departamentą priskirti Rusiją terorizmą remiančių valstybių kategorijai. „Kažkas panašaus turėtų įvykti ir Europoje, kur kol kas tik drąsioji Lietuva žengė tokį žingsnį. Būtų pats laikas Europai įvardyti Rusiją kaip teroristinę valstybę“, – rašo autorius. Jam nesuprantama, kodėl Europoje apie tai net rimtai nediskutuojama. „Vadinamieji realistai mėgsta kartoti, esą, griežti žodžiai tik užblokuos ryšių su Maskva kanalus ir sumažins diplomatinio susitarimo tikimybę. Tačiau iš tiesų būtent mūsų dešimtmečius trunkantis tylėjimas ir sudarė sąlygas šiam karui kilti“, – priekaištauja C. Werginas, nuosekliai kritikavęs nuolaidžiavimo Rusijai politiką ir anksčiau.

[Eidvis]

Putino statytinis Vokietijoje, Šrioderis, davė interviu, kuriame perdavė Putino norą rasti taikos susitarimą Ukrainoje. Putinas turi tris sąlygas:
1. Ukraina paskelbia apie savo neutralumą, kaip Austrija (suprask stoti į ES gali, bet ne NATO).
2. Susitariama dėl Krymo nesutarti ir tas klausimas nukeliamas ateičiai.
3. LNR ir DNR grįžta į Ukrainos sudėtį, panašiu formatu kaip veikia kantonai Šveicarijoje.

Ukraina ir prieš karą nelabai turėjo perspektyvų tapti NATO nare, ir Krymo nelabai turėjo perspektyvų deokupuoti, tai iš esmės Putinas siūlo atstatyti tą Status quo, kuris buvo prieš karą, išskyrus LNR ir DNR prijungimą prie Ukrainos su autonomijos teisėmis. To žinoma nebus, LNR ir DNR niekada negrįš į Ukraina tokiu pavidalu, kuris Putinui leistų jas kontroliuoti. Iš kitos pusės - tai yra tik startinės Putino siūlomo susitarimo pozicijos, jeigu ukrainiečiai norėtų susiderėti, manau jie nesunkiai galėtų išsiderėti, kad LNR ir DNR grįžta į Ukrainą be jokių autonomijų, nes aiškiai matosi, kad Putinui jau šikna dega ir to susitarimo labai nori.
Taigi jau šiandieną, jei Ukraina norėtų, jinai galėtų išeiti kaip nugalėtoja. T.y. susigražinti LNR/DNR, ir toliau nepripažinti Krymo aneksijos, kaip ir anksčiau nelabai turėti perspektyvų tapti NATO nare, bet žymiai geresnes perspektyvas tapti ES nare. Priedo - milžiniškus pinigus šalies atstatymui, kurie Ukrainos ekonomiką atstatytų į kur kas geresnes pozicijas, nei kad buvo prieš karą.
Ir visgi Ukraina su tokiomis sąlygomis nesutiks, nes jiems reikia kur kas daugiau. Svarbiausia ko reikia, tai Rusijos sužlugdymo tam, kad būtų garantuota, jog niekada daugiau ateity Rusija nebekiš rankų prie jų, o tam galutinį tašką padėtų įstojimas į NATO. Taip pat reikia, kad Rusija Ukrainai sumokėtų reparacijas, o tam reikia, kad jinai karą pralaimėtų. Pradžioje ir pralaimėjusi karą jinai reparacijų nesutiks mokėti, bet ilgainiui, kai vakarų sankcijos ir naftos/dujų embargas galutinai užsmaugs Rusijos ekonomiką - jie sutiks mainais į sankcijų atšaukimą pradėti jas mokėti, nes tai vis tiek daug labiau apsimokės. Trečias ko reikia - tai susigražinti Krymą. Kariniu būdu jo susigražinti galbūt ir neišeis (nes Rusija pradėtų atominėmis svaidytis), bet Rusijai pralaimėjus karą ir sužlugdžius jų ekonomiką, gali prasidėti netikėti procesai, kurie galiausiai prives prie Krymo susigražinimo. Dabar reikia tik tikėtis, kad Europa atlaikys Rusijos energetinį šantažą ir nepradės ieškoti taikos susitarimo. Gerai tai, kad tokiam susitarimui pasiekti reikia labai daug - pirmiausia reikia, kad jam pritartų Ukraina, tada reikia, kad pritartų JAV/UK, tada reikia rasti bendrą pozicija pačioje ES, kas dažnai būna labai sudėtinga, dėl to aš visgi statyčiau už variantą, kad bus einama iki galo, o tai yra - Rusija išveda savo kariuomenę iš po vasario 24 d. okupuotų teritorijų, priedo LNR ir DNR, o tada sėdama prie derybų stalo derėtis.

[luknas]

Slowly Taking Back Territory, Ukrainian Forces Counterattack In The Donbas

[Arunasx]

Kad chuilostanas labai nori derybų kol dar valdo didelę dalį Ukrainos tai faktas. Jei Ukrainai pavyktų perkirsti Donecko susisiekimą su Krymu kartu išlaisvinant Chersoną tai gali reikšti labai didelius psichologinius efektus abiejose karo pusėse priešingomis krypimis. Ypač chuilostane, kad 2 pasaulio armija buvo priversta sugrįžti atgal iki panašių sienų. Kažkiek daugiau ar visa Lugansko sritis nx niekam neįdomi. Esmė jungtis su jūra, vandens tiekimas Krymui ir t.t.
Svarbu, kad nentrūktų ir didėtų ginklų tiekimas Ukrainai, visą kitą ji padarys pati.

[PoDV]

Putino statytinis Vokietijoje, Šrioderis, davė interviu, kuriame perdavė Putino norą rasti taikos susitarimą Ukrainoje. Putinas turi tris sąlygas:
1. Ukraina paskelbia apie savo neutralumą, kaip Austrija (suprask stoti į ES gali, bet ne NATO).
2. Susitariama dėl Krymo nesutarti ir tas klausimas nukeliamas ateičiai.
3. LNR ir DNR grįžta į Ukrainos sudėtį, panašiu formatu kaip veikia kantonai Šveicarijoje.

Ukraina ir prieš karą nelabai turėjo perspektyvų tapti NATO nare, ir Krymo nelabai turėjo perspektyvų deokupuoti, tai iš esmės Putinas siūlo atstatyti tą Status quo, kuris buvo prieš karą, išskyrus LNR ir DNR prijungimą prie Ukrainos su autonomijos teisėmis. To žinoma nebus, LNR ir DNR niekada negrįš į Ukraina tokiu pavidalu, kuris Putinui leistų jas kontroliuoti. Iš kitos pusės - tai yra tik startinės Putino siūlomo susitarimo pozicijos, jeigu ukrainiečiai norėtų susiderėti, manau jie nesunkiai galėtų išsiderėti, kad LNR ir DNR grįžta į Ukrainą be jokių autonomijų, nes aiškiai matosi, kad Putinui jau šikna dega ir to susitarimo labai nori.
Taigi jau šiandieną, jei Ukraina norėtų, jinai galėtų išeiti kaip nugalėtoja. T.y. susigražinti LNR/DNR, ir toliau nepripažinti Krymo aneksijos, kaip ir anksčiau nelabai turėti perspektyvų tapti NATO nare, bet žymiai geresnes perspektyvas tapti ES nare. Priedo - milžiniškus pinigus šalies atstatymui, kurie Ukrainos ekonomiką atstatytų į kur kas geresnes pozicijas, nei kad buvo prieš karą.
Ir visgi Ukraina su tokiomis sąlygomis nesutiks, nes jiems reikia kur kas daugiau. Svarbiausia ko reikia, tai Rusijos sužlugdymo tam, kad būtų garantuota, jog niekada daugiau ateity Rusija nebekiš rankų prie jų, o tam galutinį tašką padėtų įstojimas į NATO. Taip pat reikia, kad Rusija Ukrainai sumokėtų reparacijas, o tam reikia, kad jinai karą pralaimėtų. Pradžioje ir pralaimėjusi karą jinai reparacijų nesutiks mokėti, bet ilgainiui, kai vakarų sankcijos ir naftos/dujų embargas galutinai užsmaugs Rusijos ekonomiką - jie sutiks mainais į sankcijų atšaukimą pradėti jas mokėti, nes tai vis tiek daug labiau apsimokės. Trečias ko reikia - tai susigražinti Krymą. Kariniu būdu jo susigražinti galbūt ir neišeis (nes Rusija pradėtų atominėmis svaidytis), bet Rusijai pralaimėjus karą ir sužlugdžius jų ekonomiką, gali prasidėti netikėti procesai, kurie galiausiai prives prie Krymo susigražinimo. Dabar reikia tik tikėtis, kad Europa atlaikys Rusijos energetinį šantažą ir nepradės ieškoti taikos susitarimo. Gerai tai, kad tokiam susitarimui pasiekti reikia labai daug - pirmiausia reikia, kad jam pritartų Ukraina, tada reikia, kad pritartų JAV/UK, tada reikia rasti bendrą pozicija pačioje ES, kas dažnai būna labai sudėtinga, dėl to aš visgi statyčiau už variantą, kad bus einama iki galo, o tai yra - Rusija išveda savo kariuomenę iš po vasario 24 d. okupuotų teritorijų, priedo LNR ir DNR, o tada sėdama prie derybų stalo derėtis.

Ukraina nesutiks. Dauguma kas žino, kas yra Rusija, irgi nesutiks. Viskas kas dabar lems Rusijos stiprėjimą, veda į karą mažiausiai Baltijos šalyse, su tikimybe dideliam karui Rytų Vidurio Europoje.
Jei klausytume Šrioderio ir Putino, greičiausiai pildytųsi toks scenarijus, kurį pateikė Aurimas Navys savo būsimų karo scenarijų aprašuose feisbuke, tik jau be jokio imitacinio valdžios perversmo ir galbūt branduolinio ginklo jūroje.

Visi atsipučia ir vėl išrūksta ramiai gerti alaus, užkąsdami steiku, žinoma, su vaizdu į jūrą. Paleidžiami abu Nord Strymai, panaikinamos sankcijos, Europa maudosi pigiuose degaluose, lietuviai ploja katučių, vėl visi šaiposi iš „Rusija puls“. Tačiau pažvelgus nors kiek giliau, matyti, kad Rusija nei kiek nepasikeitė. Nepanaikintos saugumo, armijos ir kitos jėgos struktūros, neatleisti vadai, nenuteisti karo nusikaltėliai, ko įnirtingai reikalauja Ukraina. Bet Vakarai užmerkia akis dėl Ukrainos reikalavimų, viskas atidedama ateičiai. Skiriamos milžiniškos lėšos Ukrainos infrastruktūros atstatymui. Vyksta derybos dėl užgrobtų teritorijų statuso, fronto linijoje atsiranda mėlynieji šalmai.
Po kelių metų Rusija dar labiau sustiprėja ir, dar labiau suskaldžiusi Europą, kurios šalis valdo (Kremliaus pastangų dėka) dar daugiau orbanų, pradeda dar vieną karą. Šįsyk jau tiesiogiai prieš Vakarus. Nukenčia Rytų Europa, tačiau triuškinamą smūgį Rusijai suduoda JAV ir sąjunginkai, taip Maskva priverčiama galutinai kapituliuoti. Chaoso sukeltų padarinių atstatymui prireikia dešimtmečių.

[Eidvis]

Net 4 Himarsų darbas vienoje vietoje.

Embedded Tweet

Tai reiškia, kad buvo paleistos 24 raketos. Viena tokia raketa gabena 90 kg. sprogmenį, palyginimui 155 mm. Haubicos turi 7 kg. sprogmenį. Tai reiškia, kad 24 Himars raketos nuskraidino daugiau nei dviejų tonų sprogstamą galią, norint pasiekti tokį efektą su haubicą, reikėtų iššauti virš 300 kartų. Tik čia visą tai Himarsai padaro per mažiau nei minutę ir priedo yra velniškiai taiklūs. Būtų labai įdomu pamatyti ką jie čia sunaikino, bet kad ir kas tai buvo, aišku tai, kad jo nebeliko.

[Sula]

Laikas eina, bet kol kažkokių aiškių kontrpuolimo ženklų nėra. Informacijos apie RF judėjimus gerokai daugiau.
Kas gal būt ir gerai. Gali būti, kad bus veiksmai, kurių niekas nesitikėjo. Gal net ne link Chersono.

[Eidvis]

Po kelių metų Rusija dar labiau sustiprėja ir, dar labiau suskaldžiusi Europą, kurios šalis valdo (Kremliaus pastangų dėka) dar daugiau orbanų, pradeda dar vieną karą. Šįsyk jau tiesiogiai prieš Vakarus.

Su tuo yra viena bėda, kad Rusija nebesustiprės. Rusija savo piką buvo pasiekusi iki Krymo okupacijos, po to prasidėjo jos degradacija. Jau beveik dešimtmetis kaip Rusijos ekonomika stagnuoja. Putinas labai didelius pinigus skyrė armijai, ~5% nuo BVP, kai vakaruose labai retas atvejis, kad kažkas skirtų bent 2%. bet netgi labai didelės lėšos kariuomenei pasauline prasme buvo nelabai jau ir didelės, panašiai kiek skirdavo Vokietija, UK ar Prancūzija. Esminė Rusijos armijos stiprybė buvo tai, ką jie paveldėjo iš Sovietų Sąjungos. Tai aiškiai matosi matant Rusijos praradimus, kur absoliuti dauguma tankų - sovietiniai arba prie Rusijos modernizuoti sovietiniai, o tarp prarastų haubicų >90% net nemodernizuotų sovietinių. Dėl to aš suprantu Putlerį - jis tiek daug investavo į armiją ir kas iš to? Niekas nepuolė, dėl to labai norėjo, kad tos didelės investicijos kažkaip atsipirktų. Priedo suprato, kad Rusijos ekonomika silpsta ir kad tokio investicinio lygio išlaikyti nebepavyks, o svarbiausia - Rusijos armijos pagrindui, sovietinei ginkluotei, baiginėjasi galiojimo laikas. Kai sovietinis palikimas taps toks senas, kad net modernizuoti nebeišeis, Rusijos kariuomenė taps visiškai juokinga. Dėl to Putinas ir suprato, kad jei jis tos kariuomenės nepanaudos dabar, tai vėliau to padaryti nebeišeis. Dėl to nereikėtų bijoti, kad Rusija ateityje gali vėl sustiprėti, to jau nebebus, jinai būtų praradusi savo potencialą net ir be karo Ukrainoje, o karas tą procesą tik dar labiau paspartino.

[mag]

Laikas eina, bet kol kažkokių aiškių kontrpuolimo ženklų nėra. Informacijos apie RF judėjimus gerokai daugiau.
Kas gal būt ir gerai. Gali būti, kad bus veiksmai, kurių niekas nesitikėjo. Gal net ne link Chersono.

Gal ir nėr prasmės dabar klot savo lavonais puolimu be galvos, jei galima "himarsais" daužyt. Galbūt dar laukiama aviacijos, kurią tikis gaut. Visi tie video, kalėjimo sprogdinimas išlindęs šrioderis su neva putino pasiūlymais kaip ir turėtų signalizuot, kad gera linkme Ukraina eina kare.

[Arunasx]

Lenkija ginkluojasi žiauriai smarkiai ir kas įdomiausia, išskirtinai ne vokiečių ar prancūzų ginkluote. Gan rimtas pagrindimas tame, kad labai mažai tikėtina kokių nors konfliktų atveju ginklų pardavėjo, šiuo atveju Korėjos veto ar tiekimo nutraukimas kitaip nei kokių vokiečių ar prancūzų atveju galėtų būti. Užtenka pažiūrėti į vokiečių ar šveicarų visokių pagalių kaišiojimus į ratus ginklų tiekimui į Ukrainą.
Netgi bus statoma korėjiečių gamykla Lenkijoje tankams gaminti. https://www.youtube.com/watch?v=wufCm8WQcuc

[Galys]

Atrodo prasidės aktyvesnė Baltarusijos demilitarizacija:

NEXTA

#Russian troops plan to remove 12.000 tons of ammunition from the territory of #Belarus by the end of August - Strategic Communications Department of the Armed Forces of #Ukraine. It seems that the HIMARS strikes on the ammunition depots put the occupiers in an awkward position.

12 000 tonų gaunasi kažkas apie ~200 000 vnt 152 mm sviedinių.

[Globalus]

Per paskutinę savaitę masiškai pradėjo Europoje degti ginklų sandeliai. Bulgarijoje, Prancūzijoje, šiandien Vokietijoje