Rusijos karas prieš Ukrainą ir bandymai grasinti NATO

[VNS]

Aš pats ten tarnavau. Nežinau, kur tarnavo jūsų pažįstamas, bet pas mus buvo santykinė tvarka. Paprastai į mokymus visa technika savo eiga išvykdavo ir grįždavo.

https://ru.wikipedia.org/wiki/79-%D0...BE%D0%BB%D0%BA

Dabar padėtis santykinai žymiai blogesnė ir kiekis, aišku, bene dešimteriopai mažesnis.

Kuom čia nusipelnei prie namų tarnaut? Ar čia jau visiškai prieš pat griūtį?

[Tomizmas]

mirtis išstumta šiuolaikinėje kultūroje į paraštes, vyrauja sveiko gyvenimo ir nerūpestingumo kultas.

Ir gerai, kad taip yra. Tėvai ne tam vaikus augina, naktimis nemiega, kad jie paskui būtų suluošinti ar net mirę.

Galima užongliruot taip, kad jiems liks tik tvoroms apsisastyt ir dujų vamzdį tik iškišt, kad badu nenudvėst. Ir čia būtų rimčiausias smūgis.

Vakarai Rusiją izoliuoti gali, be abejo. Bet Rusijos neizoliuos nei Kinija, nei šiaip labai didelė dalis pasaulio. Taip kad, čia gaunasi toks "izoliavimas" kaip pasistatau 10 metrų sieną nuo kaimyno, o jis per kitą pusę vaikšto kur nori pas visus savo draugus.

[mantasm]

Ir gerai, kad taip yra. Tėvai ne tam vaikus augina, naktimis nemiega, kad jie paskui būtų suluošinti ar net mirę.

Tam, kad drebintų kinkas dėl Ivano ar Xi

[VNS]

Kaip sakoma, su kinu į pirtį neičiau Kaip jie ten žiūri į Rusiją, tai net nebandysiu spėliot. Aišku tik tiek, kad rimto konflikto atveju, vargu ar kinas rems vakarus.

[Sula]

Kuom čia nusipelnei prie namų tarnaut? Ar čia jau visiškai prieš pat griūtį?

Taip jau nuskilo. Jau 80-ųjų vidury "nedaboras" žiaurus buvo, sėmė visus, todėl paskutinius pildė artimesnius trūkstamus dalinius. Ypatingos sėkmės čia nėra, vienas rinktinis bataljonas buvo Afganistane..

[Tomizmas]

Kaip sakoma, su kinu į pirtį neičiau Kaip jie ten žiūri į Rusiją, tai net nebandysiu spėliot. Aišku tik tiek, kad rimto konflikto atveju, vargu ar kinas rems vakarus.

Kinija remtų patys save, kam jiems remti kažką. Kinijos valdžiose nuo seno yra periodiškai pasireiškiantis "vidurinės karalystės" mentalitetas - kad ne Kinija turi su kažkuo ieškoti draugysčių, o kiti ieškoti draugysčių su Kinija.

Tam, kad drebintų kinkas dėl Ivano ar Xi

Drebinti kinkas yra viena, o būti lavonu - visai kas kita.

[Tomas]

Ir gerai, kad taip yra. Tėvai ne tam vaikus augina, naktimis nemiega, kad jie paskui būtų suluošinti ar net mirę.

Kaip ne tam? O jaunos bobos su II pasaulinio karo laikų Raudonosios armijos uniformom, kūdikiai su pilotėm ir raudonom žvaigždėm ant kaktos, tanko formos vežimėliuose?
Deja, bet tokio lygio smegenų veiklos sutrikimai gali būti gydomi tik jų pašalinimu iš genofondo.

[Eidvis]

Kaip sakoma, su kinu į pirtį neičiau Kaip jie ten žiūri į Rusiją, tai net nebandysiu spėliot. Aišku tik tiek, kad rimto konflikto atveju, vargu ar kinas rems vakarus.

Vakarai sudaro apie 50% pasaulio BVP, Rusija <2% ir tu manai, kad 'rimto konflikto' atveju Kinija rems Rusiją? Kodėl tada Kinija iki šiol nepripažino Krymo Rusijos dalimi? Geriausiu atveju Rusijai, Kinija tiesiog liks nešališka.

[manometras]

Nesu karinių technologijų ekspertas. Bet teko skaityti straipsnių apie tai, kaip 2000-2008 metais Vakarai pardavinėjo Kremliui šiuolaikinės ginkluotės technologijas. Uniforma čia tik kaip absurdiško parsidavėliškumo pavyzdys... Neatsimenu kieno čia posakis: parduos ir virvę, ant kurios bus pakarti.

Čia gal Leninas sakė ir paskui kiti kartojo.

[R.D.]

Ribentropų fronto naujienos:

O.Scholzas: Vokietija netieks letalinės ginkluotės Ukrainai
https://www.15min.lt/naujiena/aktual...nai-57-1638598

„Vokietijos vyriausybė jau seniai turi aiškų nusistatymą: mes netiekiame letalinės ginkluotės krizių ištiktiems regionams, netieksime jų ir Ukrainai“, – sakė O.Scholzas. „Mano pirmtakė [Angela Merkel] šios nuostatos laikėsi, tai buvo bei išlieka teisinga“, – pabrėžė Vokietijos kancleris. Jis pridūrė, kad, remiantis apklausomis, dauguma vokiečių pritaria tokiam federalinės valdžios nusistatymui.

Kaip gerai Pu, kai jis turi tokius sąjungininkus. Dar O.Scholzas galėjo pridurti, kad to nedarys dėl humanitarinių sumetimų, nes Vokietija a priori prieš karą ir ji negalės stebėti, kaip jos ginklais žudomi žmonės.

[Tomizmas]

Kaip ne tam? O jaunos bobos su II pasaulinio karo laikų Raudonosios armijos uniformom, kūdikiai su pilotėm ir raudonom žvaigždėm ant kaktos, tanko formos vežimėliuose?
Deja, bet tokio lygio smegenų veiklos sutrikimai gali būti gydomi tik jų pašalinimu iš genofondo.

1. Originaliame poste buvo kalbama apie Vakarus ir "mirties išstūmimą į paraštes, norą sveikai ir lengvai gyventi". Į tą postą ir atsakiau. Juk Vakaruose šių aprašomų dalykų tikrai nesimato.

2. Netgi Rusijos atveju, tokių frykų nemanau kad yra dauguma, tiesiog jie labai pastebimi ir krenta į akis. Reali situacija manau labiau matosi, kai pasiskaitai rusų forumus, kiek jaunų žmonių ieško būdų "otkosit ot etoi j**anoi armuchi", argumentuojant tuo kad metai gyvenimo yra daug, nenusiteikęs aukoti savo laiko dėl nežinia ko, per tuos metus gali žymiai daugiau pasiekti darbinėje veikloje, kažką pamatyti pasaulyje ir t. t.

3. Ir netgi kalbant apie tas moteriškes su uniformomis ir tankų formos vežimėliais - maskaradą daryti lengva, tai nieko nekainuoja. Įdomu, koks procentas tų mamulių, kilus REALIAI karo grėsmei, labai norėtų, kad jų išpuoselėti lėliukai lietų kraują kažkur. Neabejoju, kad 90% stotų siena, kad tik jų vaiko niekur nepaimtų - lakstytų per pažįstamus medikus, suveikinėtų pažymas. Ir tada jau būtų nesvarbu nei uniformos, nei vežimėliai.

[mantasm]

Drebinti kinkas yra viena, o būti lavonu - visai kas kita.

Geriau raudonas nei lavonas?

[oranger]

Ir gerai, kad taip yra. Tėvai ne tam vaikus augina, naktimis nemiega, kad jie paskui būtų suluošinti ar net mirę.

Žinoma. Pagal tave augina tam, kad dėdė Fedia iš Barnaulo tiems vaikams kartu su jų tėveliais vidurius išpjautų...

[Tomizmas]

Geriau raudonas nei lavonas?

Well... Mano seneliai tada labai blogi žmonės, nes pasirinko ramiai gyventi ir vaikus auginti, o ne kovoti. Kaip ir didžioji dalis žmonių populiacijos.

Aš aišku jokiu būdu tikrai nesmerkiu tų, kurie kovojo - jie gerbiami dabar, ir gerai, labai teisingai kad gerbiami, nes jie drįso, o kiti ne. Bet ar tai kada nors buvo PRIVALOMA? Juk neprivaloma. Tai nėra už ką ir smerkti tų, kurie pasirinko nedalyvauti (nes tada tektų pasmerkti DAUGUMĄ).

Žinoma. Pagal tave augina tam, kad dėdė Fedia iš Barnaulo tiems vaikams kartu su jų tėveliais vidurius išpjautų...

Na jeigu ėjo kalba apie Vakarus (tavo originaliame poste), tai čia yra super menka tikimybė, kad dėdė Fedia kažkur Vakaruose kažkam išpjaus vidurius.

[mantasm]

Well... Mano seneliai tada labai blogi žmonės, nes pasirinko ramiai gyventi ir vaikus auginti, o ne kovoti. Kaip ir didžioji dalis žmonių populiacijos.

Aš aišku jokiu būdu tikrai nesmerkiu tų, kurie kovojo - jie gerbiami dabar, ir gerai, labai teisingai kad gerbiami, nes jie drįso, o kiti ne. Bet ar tai kada nors buvo PRIVALOMA? Juk neprivaloma. Tai nėra už ką ir smerkti tų, kurie pasirinko nedalyvauti (nes tada tektų pasmerkti DAUGUMĄ).

Privaloma neturėtų būti, nes visi žmonės skirtingi ir kai kuriems tikrai neduota nieko ginti. Bet kultūriškai jei nėra polinkio gintis ir didžioji dalis linkus geriau pasiduoti naujam šeimininkui (nes turbūt ir ankstesnėj santvarkoj nesijautė esantys patys sau šeimininkai)... Tada tokia kultūra turi nemažai problemų ilgalaikėje perspektyvoje.

[Tomizmas]

Privaloma neturėtų būti, nes visi žmonės skirtingi ir kai kuriems tikrai neduota nieko ginti. Bet kultūriškai jei nėra polinkio gintis ir didžioji dalis linkus geriau pasiduoti naujam šeimininkui (nes turbūt ir ankstesnėj santvarkoj nesijautė esantys patys sau šeimininkai)... Tada tokia kultūra turi nemažai problemų ilgalaikėje perspektyvoje.

Net pagooglinau. Kaip supratau iš teisinės pusės, dalyvauti pasipriešinime privalo tie, kurie realiai turi tam pareigą - kariuomenė ir panašiai.

Apie privalomą eilinių piliečių pasipriešinimą nekalbama niekur (pataisykit, jei klystu). Taip, po karo buvo partizaninis judėjimas, ir aš jokiu būdu negalėčiau menkinti - tie žmonės drįso tai, ko nedrįso kiti. Bet apie privalomumą neina kalba - tai buvo pasirinkimas.

Kalbant apie žmonių natūrą apskritai, nemaža dalis piliečių (gal netgi dauguma) prisitaiko prie bet kokių šeimininkų (kol nežudo jų pačių ar artimųjų). Esminis dalykas būna "kad tik manęs nekliudytų" (ir tai istorija jau įrodė šimtus kartų). Aišku, jokiu būdu nesakau, kad tai yra gerai. Bet tiesiog žmonės tokie yra. Ar galima iš žmonijos reikalauti daugiau - nesiimu spręsti.

Ir tos jau minėtos mamos su tanko formos vežimėliais ir uniformomis... Kaip bebūtų juokinga, bet paprastai tokie žmonės pirmi bėga slėptis, o paklausius ko tada maivėsi, naivių atsakymų būna šimtai, iš serijos "tai ten gi nerimtai" arba "draugė su vaiku ėjo, tai ir aš nuėjau".

[mantasm]

Kalbant apie žmonių natūrą apskritai, nemaža dalis piliečių (gal netgi dauguma) prisitaiko prie bet kokių šeimininkų (kol nežudo jų pačių ar artimųjų). Esminis dalykas būna "kad tik manęs nekliudytų" (ir tai istorija jau įrodė šimtus kartų). Aišku, jokiu būdu nesakau, kad tai yra gerai. Bet tiesiog žmonės tokie yra. Ar galima iš žmonijos reikalauti daugiau - nesiimu spręsti.

Kultūrinis dalykas kas telpa į „kad tik manęs nekliudytų“. Kažkam gyvenimas totalitariniame režime su griežta cenzūra yra viskas gerai kol duoda maisto. Kitam svarbu gerokai aukštesnės materijos.

Šiaip turbūt priklauso nuo kultūros/režimo tikslo. Jei esama vadovybė nori tiesiog nugręžti gyventojus - patogu iš žmonių daryti mankurtus, kuriem svarbiausia duoti pavalgyti ir jie viską vykdys. Jei kultūra/režimas nori išsilaikyti ilgalaikėje perspektyvoje, reikia ugdyti visokeriopą žmonių ryšį su institucijomis. Bet tada pradeda atsirasti visokiausių problemų institucijų grietinėlei kai žmonės irgi iš jų pradeda reikalauti.

Ir čia nėra kažkoks vienpusiškas elito reikalavimas iš masių. Tiesiog per n laiko susiformavęs visuomenės sluoksnių ryšys su institucijomis. Institucijomis plačiąja prasme - kultūrinėmis, socialinėmis, politinėmis...

[Tomizmas]

Kultūrinis dalykas kas telpa į „kad tik manęs nekliudytų“. Kažkam gyvenimas totalitariniame režime su griežta cenzūra yra viskas gerai kol duoda maisto. Kitam svarbu gerokai aukštesnės materijos.

Šiaip turbūt priklauso nuo kultūros/režimo tikslo. Jei esama vadovybė nori tiesiog nugręžti gyventojus - patogu iš žmonių daryti mankurtus, kuriem svarbiausia duoti pavalgyti ir jie viską vykdys. Jei kultūra/režimas nori išsilaikyti ilgalaikėje perspektyvoje, reikia ugdyti visokeriopą žmonių ryšį su institucijomis. Bet tada pradeda atsirasti visokiausių problemų institucijų grietinėlei kai žmonės irgi iš jų pradeda reikalauti.

Ir čia nėra kažkoks vienpusiškas elito reikalavimas iš masių. Tiesiog per n laiko susiformavęs visuomenės sluoksnių ryšys su institucijomis. Institucijomis plačiąja prasme - kultūrinėmis, socialinėmis, politinėmis...

O tos aukštesnės materijos, kokiam procentui žmonių rūpi? 5%, 10%? Abejoju ar daugiau. Būtent ta aktyvioji idealistų mažuma ir daro istoriją. Didžioji dalis žmonių paprastai yra gana amorfiški, užsiėmę savo kasdieniniais rūpesčiais ir į tokius dalykus nesigilina, ir labai greit prisitaiko prie pasikeitusio "mainstreamo" (su ta sąlyga, kad nėra fiziškai naikinami).

Prisiminus tą pačią Rytų Vokietiją - kaip greit, net nepasikeitus kartoms, buvo prisitaikoma prie naujų dominuojančių vėjų. Buvo dominuojantis mainstreamas - būti naciu, po to - būti komunistu, o dabar - būti tolerantišku liberalistu. Yra dar daug gyvų žmonių, gimusių prie nacių, ir per savo gyvenimą jie spėjo pabūti visais trimis! Kažkodėl net neabejoju, kad pradedant dominuoti dar kokiai naujai srovei, pvz. islamui - prisitaikyta būtų lygiai taip pat.

Toje pačioje Rusijoje - kaip greitai iš aršaus komunizmo buvo 90-aisiais griebtasi aršaus kapitalizmo. Kokia eilė prie pirmojo McDonaldo stovėjo, nors gal dar vakar TIE PATYS kai kurie žmonės būtų maikę persiplėšę, kaip kapitalizmas blogai ir kaip jie niekad nepirks tose "blogio irštvose". Žmonės paprastai nėra idealistai, nėra principingi, ir savo nusistatymus keičia pagal situaciją.

Ir ne tik vokiečiai, ne tik rusai. Tai yra universali savybė - human nature ir Afrikoje human nature. O kiek Lietuvoje buvusių didelių komunistų, tapo dideliais demokratais, patriotais ir t. t., pavyzdžių pilna... Vaikystėje žinojau mokytojų, kurie vaikams pasakodavo apie Dievą, ir patys eidavo į bažnyčią. Viskas puiku, tik nustebau vėliau sužinojęs, kad TIE PATYS žmonės tarybiniais laikais prie bažnyčios surašinėdavo ateinančius vaikus, ir paskui duodavo mokykloje pylos už "pionieriams nederamą elgesį"

O institucijos labai stipriai įsisikverbia į visuomenę - jose žmonės dirba, jiems reikia vaikus pavalgydinti ir aprengti, ir jeigu dėl pasipriešimino institucijai kils grėsmė likti be darbo ar net gauti teistumą - tikrai nesišakos. Nebent kaip jau minėjau, idealistai. Kurių mažai.

[Obi-Wan Kenobi]

Galima miegoti ramiai

Nausėda kalbėjosi telefonu su Macronu: aptarė, kaip siųsti teisingą žinią Rusijai
https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=89391177

[mantasm]

O tos aukštesnės materijos, kokiam procentui žmonių rūpi? 5%, 10%? Abejoju ar daugiau. Būtent ta aktyvioji idealistų mažuma ir daro istoriją. Didžioji dalis žmonių paprastai yra gana amorfiški, užsiėmę savo kasdieniniais rūpesčiais ir į tokius dalykus nesigilina, ir labai greit prisitaiko prie pasikeitusio "mainstreamo" (su ta sąlyga, kad nėra fiziškai naikinami).

Tarp visuomenės su 5 ir 10 procentų motyvuotų ir aukštesnę materiją ginti nusiteikusių žmonių bus labai labai didelis skirtumas. O jei su stipria kultūra ir ją gerai stumiančiu švietimu išspaustų 20%?

Prisiminus tą pačią Rytų Vokietiją - kaip greit, net nepasikeitus kartoms, buvo prisitaikoma prie naujų dominuojančių vėjų. Buvo dominuojantis mainstreamas - būti naciu, po to - būti komunistu, o dabar - būti tolerantišku liberalistu. Yra dar daug gyvų žmonių, gimusių prie nacių, ir per savo gyvenimą jie spėjo pabūti visais trimis! Kažkodėl net neabejoju, kad pradedant dominuoti dar kokiai naujai srovei, pvz. islamui - prisitaikyta būtų lygiai taip pat.

Tik priminsiu, kad rytų Vokietijoje išaugo ir stipriausiai laikosi AfD. Tuo pačiu tai ir kairiųjų bastionas Niekas taip greit nesikeičia...

Toje pačioje Rusijoje - kaip greitai iš aršaus komunizmo buvo 90-aisiais griebtasi aršaus kapitalizmo. Kokia eilė prie pirmojo McDonaldo stovėjo, nors gal dar vakar TIE PATYS kai kurie žmonės būtų maikę persiplėšę, kaip kapitalizmas blogai ir kaip jie niekad nepirks tose "blogio irštvose". Žmonės paprastai nėra idealistai, nėra principingi, ir savo nusistatymus keičia pagal situaciją.

90ųjų kapitalizmas ne taip labai skyrėsi nuo komunistinio „verslo“. Tik nebeliko Partijos priedangos.

O institucijos labai stipriai įsisikverbia į visuomenę - jose žmonės dirba, jiems reikia vaikus pavalgydinti ir aprengti, ir jeigu dėl pasipriešimino institucijai kils grėsmė likti be darbo ar net gauti teistumą - tikrai nesišakos. Nebent kaip jau minėjau, idealistai. Kurių mažai.

Instituciją iš kurios tikiesi tik algos ar išvis tiesiogiai maisto - labai lengva pakeisti kita institucija kuri patenkina tuos poreikius.