Aha, etninių vokiečių išvis nebuvo. Yra vien rusai. Dėkui, žinosim
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Migracija
Collapse
X
-
Parašė Alfas Vingys Rodyti pranešimąAha, etninių vokiečių išvis nebuvo. Yra vien rusai. Dėkui, žinosim
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Čia apie ką?Paskutinis taisė Dundorfas; 2025.07.24, 12:44.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąTai tame ir esmė kad jie nebuvo etniniai tautiečiai. Jie buvo rusai apsimetantys vokiečiais. Ten buvo toks biznis tuo metu, duodi kyšį, įrašo pase kad vokietis ir tada gali prašyti prieglobsčio daug turtingesnėje šalyje kai aplink tave byra sovietų sąjunga.
Tokių manipuliacijų su dokumentais aišku irgi buvo, bet nedrįsčiau teigti, kurių ten buvo daugiau.Snowflakes will attack U <3
Comment
-
Parašė Alfas Vingys Rodyti pranešimąAha, etninių vokiečių išvis nebuvo. Yra vien rusai. Dėkui, žinosim
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Buvo, mažuma.
Jūs nustebsite, bet nemažai etninių lietuvių JK, JAV, toje pačioje Vokietijoje yra aršūs putinistai ir tų pačių "russkijmir" draugeliai. Kaip šitai paaiškinti??
Beje, toli vaikščioti nereikia – mano kaimynės šeima yra Rusijos vokiečių kilmės.
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąJūs nustebsite, bet nemažai etninių lietuvių JK, JAV, toje pačioje Vokietijoje yra aršūs putinistai ir tų pačių "russkijmir" draugeliai. Kaip šitai paaiškinti??
- 2 patinka
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąJūs nustebsite, bet nemažai etninių lietuvių JK, JAV, toje pačioje Vokietijoje yra aršūs putinistai ir tų pačių "russkijmir" draugeliai. Kaip šitai paaiškinti??
Tai Anglija, Norvegija pasiliko kaip tokia keista alternatyva, kur daug babkių (aceit infinite money glitch) beveik už nieką. Tiek, kad lietuviai vis tiek ne chill'int gimę (šaltas klimatas daro savo), o dirbt, tai ir dirba. Vieni vagia/vogė, kiti tiesiog užsidirbinėja. Aišku Lietuvos ilgisi, pabumba dėl aukštų kainų ir sunkokų darbo sąlygų jei nesugebi prasimušt (ar bent jau greitai prasimušt).Paskutinis taisė PoDV; 2025.07.26, 15:56.
- 3 patinka
Comment
-
Parašė PoDV Rodyti pranešimą
Realiai asmenybės kulto poreikis, o migravo labiau skurdesni sluoksniai (nėra aukštojo, neretai jaučiu ir vidurinio, tėvų situacija panaši, tai automatiškai "prie ruso buvo geriau" nes gyveno specifiškai į mažažemį/bežemį orientuotoje sistemoje, bent jau ant popieriaus...). Tai ir ilgisi metaforinio Sniečkaus, Lukašenkos ir Putino hibrido. Lietuvio dabar tokio nėra Didžiojo Vado, tai lieka tik Putinas ir Lukašenka
- 1 patinka
Comment
-
Kas ten sakė, kad Šveicarijos imigracijos pavyzdys siektinas ir sveikintinas? https://www.youtube.com/watch?v=Vxjs...channel=GBNews Visam civilizuotam pasauly bus tas pats, kai prisileidi trečio pasaulio...
- 1 patinka
Comment
-
Parašė sL^ Rodyti pranešimąKas ten sakė, kad Šveicarijos imigracijos pavyzdys siektinas ir sveikintinas? https://www.youtube.com/watch?v=Vxjs...channel=GBNews Visam civilizuotam pasauly bus tas pats, kai prisileidi trečio pasaulio...
- 1 patinka
Comment
-
Parašė sauls Rodyti pranešimąkabo tūkstančiai Palestinos vėliavų, kaip ir Milane, beje.
Comment
-
Švedijos valdžiai pateikti pasiūlymai griežtinti šalyje gyvenančių trečiųjų šalių imigrantų šeimų nariams atvykimui ir įsikūrimui. Ne ES ir ne šiaurės šalių imigrantai turėtų laukti kelis metus prieš galėdami pateikti paraišką įsikurti šalyje su kitais giminaičiais iš trečiųjų šalių. Tai vienas pasiūlymų, pateiktų valdžios paklausimu, siekiant atnaujinti migracijos įstatymus ir tvarką bei nepriimti daugiau naujų migrantų negu ES nustatytas minimumas.
Šaltinis.: https://www.sverigesradio.se/artikel...ion-on-the-way.Paskutinis taisė Silber418; 2025.09.07, 14:58.
- 6 patinka
Comment
-
Prieš keletą mėnesių buvo diskusija apie Suomijoje esančius rusakalbius
Po Rusijos provokacijų Suomija uždarius sieną su Rusija jie negali patekti į savo Rusiją per Suomijos /Rusijos sieną.
Pvz maršrutas Laappenranta (FI) - Vyborgas (RU)
Anksčiau atstumas buvo tik apie 40 km - valanda važiavimo ir kelios valandos stovėjimo pasienyje.
Dabar navigacija siūlo beveik 3000 km maršrutą per (turbūt) dar neuždarytą Norvegijos - Rusijos pasienį. Tokiais kampais turbūt važiuoja tik migrantai iš Artimųjų Rytų, o rusakalbiai Suomijos gyventojai dažniau važiuoja per Estiją ir sienos kirtimo punktą Narvoje
LRT lt paskelbė išsamų interviu su Laappenrantoje gyvenentį iš Rusijos kilusiu ingru / igermanlandu (finougrų tauta) Sergejų suomiška pavarde.
Pasirodo, 199x metais Suomija skatino persikelti į Suomiją finougrų tautų gyventojus, mokėdami dideles pašalpas ir suteikdami įvairių lengvatų pritapimui. Kartu su silpną tautinę savimonę turinčiais "broliais finougrais" atsikėlė ir šeimų nariai rusai, kurių dalis dabar gyvena Suomijoje, tačiau sovietiniame "burbule".
Panašia rusakalbių kolonijos po 1990 m. susiformavo Vokietijoje, kai į savo istorinę tėvynę grįžo sovietinio mentaliteto rusai iš Kazachstano ir kitų Sovietijos respublikų
LRT.lt 2025.10.06
„Čia nemažai žmonių palaiko Putiną“: kuo gyvena miestas Suomijoje prie Rusijos sienos
Lapenranta – miestas ant didžiausio Suomijoje Saimos ežero kranto, vos už 30 kilometrų nuo Rusijos sienos. Čia viskas primena dviejų pasaulių kaimynystę: pakelėse – nuorodos į Sankt Peterburgą, tvirtovėje – Pietų Karelijos muziejus su sovietiniais artefaktais – Lenino ir olimpinio meškiuko figūrėlėmis, o kapinėse ant gretimų antkapių rusų ir suomių pavardės.
(...)
– Sergejau, papasakokite, kaip jūs atsidūrėte Suomijoje?
– Aš priklausau Ingrijos suomiams, gimiau Sankt Peterburge, nors mano protėviai daugiausia gyveno Leningrado srityje, kaimuose, buvo valstiečiai. Jie niekuo nepasižymėjo, bet mūsų giminės istorija siekia pirmąją 18 a. pusę. (...)
Tuo metu, kai žlugo Sovietų Sąjunga, Suomijos prezidentu buvo Mauno Koivisto. Stebėdamas padėtį posovietinėje erdvėje, jis pasakė: „Padėkime mūsų tolimiems giminaičiams grįžti į tėvynę.“ Nuo to momento prasidėjo Ingrijos suomių perkėlimo programa. Sankt Peterburge devintojo dešimtmečio pabaigoje jau veikė Ingrijos suomių bendruomenė, kuri aktyviai padėjo persikėlėliams. (..)
– Dėl kokių priežasčių nusprendėte persikelti? Ir kuriais metais tai įvyko?
Atvykę Ingrijos suomiai iš karto gaudavo statusą, beveik lygiavertį Suomijos pilietybei. Iš karto buvo išduodamas leidimas persikelti, o vėliau – butas. Belikdavo sulaukti, kol tam tikrame mieste atsiras laisvas būstas. Negali sakyti, kad patekti į Helsinkį buvo sunku: ten jau gyveno kai kurie mano giminaičiai, o į Lapenrantą patekti buvo nelengva, buvo nustatytas limitas – 1–2 proc. gyventojų, nes čia jau gyveno labai daug rusakalbių. Todėl mes pasirinkome netoliese esantį Imatros miestą.
– Mokytis kalbos buvo privaloma?
– Taip. Dar prieš išvykstant Sankt Peterburge mus siuntė į suomių kalbos kursus, o čia mes tęsėme mokslus. Kursai truko kelis mėnesius, po to buvo parengiamieji užsiėmimai suomių kalba – matematika, anglų kalba, mokyklos dalykai. Po jų buvo galima stoti į mokymo įstaigą, įgyti profesiją ir darbą.
Daugelis vyko būtent tam, kad išmoktų kalbą ir dirbtų, o ne gyventų iš pašalpų. Nors, žinoma, buvo ir tokių, kuriems tai nepavyko, – suomių kalba sudėtinga, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Kai kuriuos galima pavadinti tinginiais, bet aš žmonių nesmerkiu: kiekvienas turi savų priežasčių.
– Kaip ir dešimtajame dešimtmetyje, taip ir dabar, iki sienos uždarymo rusai ir suomiai labai dažnai kirsdavo sieną. Vyko abipusis judėjimas, pasienio regionuose tapęs kasdienio gyvenimo dalimi?
– Daugelis čia gaudavo pašalpas ir važiuodavo, pavyzdžiui, į Vyborgą – ten už tuos pinigus buvo galima gyventi savaites. Tokių atvejų taip pat pasitaikydavo.
Tačiau daug kas priklausė nuo to, kokiu tikslu žmogus persikraustė. Kai kurie norėjo pradėti naują gyvenimą, suteikti vaikams galimybę normaliai ir ramiai gyventi. O kažkas važiavo tik dėl pašalpų ir lengvatų. Ypač dešimtajame dešimtmetyje, kai Rusijoje vyravo chaosas. Suprantama, kad 40–50 metų amžiaus žmonėms čia pradėti gyvenimą iš naujo buvo sunku, ypač jei nemoki kalbos ir neturi etninio ryšio su šia žeme.
Aš persikrausčiau būdamas 25-erių ir supratau: tai visam laikui, tai mano protėvių tėvynė, čia mano ateitis. Bet jei esi rusas, o tavo žmona – ingrė, Suomija tau gali atrodyti svetima šalis. Čia yra pasirinkimas: arba tu integruojiesi į šią šalį, priimi vietines taisykles ir mentalitetą, arba toliau laikai save „ypatingu“ rusu ir važinėji ten, kur jautiesi toks savas, o į kitus tau nusispjaut, gyvenkit kaip norit. (...)
– Kas pasikeitė vietos rusakalbių bendruomenės gyvenime po 2014 m., o ypač 2022 m.? Kaip vietos rusakalbiai reagavo į Krymo aneksiją ir į plataus masto karo Ukrainoje pradžią?
– Tiesą sakant, Krymo aneksija tuomet praėjo beveik nepastebėta. Daugelis čia turi rusišką palydovinę televiziją, įskaitant ir mane. Paprasta antena galima sugauti signalą iš Svetogorsko. Todėl daugelis žiūrėjo tik rusiškus kanalus, nes ten gimtoji kalba, „tėvynė“, naujienos – viskas iš ten. O kaip tai buvo pateikiama? „Krymas yra mūsų“, „atsiimame savo“.
Nepamenu, kad Suomija tuomet būtų labai griežtai reagavusi. Žinoma, apie tai rašė laikraščiai, bet rimtos viešos diskusijos, atrodo, nebuvo. Be to, internetas tuomet dar tik buvo pradėjęs įsitvirtinti kasdieniame gyvenime. Mažai kas ieškojo alternatyvių informacijos šaltinių – Ukrainos kanalų, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių.
Čia gyvenantys rusakalbiai daugiausia virė savo sultyse. Jei visa šeima kalba rusiškai, tai ir suomių kanalus žiūri retai. Pavyzdžiui, iki 2014 m. ryte per pusryčius žiūrėdavau Rusijos naujienas, o vakare – kažką pramoginio. Darbe apie tai mažai kalbėdavome, ir susidarydavo įspūdis, kad visa tai yra kažkur toli ir mūsų beveik neliečia.
– 2022 metais situacija pasikeitė?
– Žinoma, buvo ir tokių, kurie iki tol tikėjo kiekvienu žodžiu. Aš taip pat kartais žiūrėdavau rusiškus kanalus, bet labiau tam, kad suprasčiau, ką sako priešas, kaip veikia propaganda.
Bet kai vasario 24 d. prasidėjo plataus masto karas, ištiko tikras šokas. Man buvo žiemos atostogos, pabundu ryte, o žmona sako: „Rusija užpuolė Ukrainą.“ Negalėjau patikėti. Taip, buvo aišku, kad Kryme ir Donbase Rusija veikė tiesiogiai, bet taip atvirai pradėti bombarduoti – tai atrodė neįmanoma.
Tą savaitę mes sėdėjome namuose: per televiziją žiūrėjome Rusijos naujienas, kompiuteryje – „Dožd“, „Nastojaščeje vremia“. Visa tai buvo labai sunku suvokti. Kai grįžau į darbą, suomiai kolegos stebėdamiesi klausė: „Ką V. Putinas daro?“ O aš pats nežinojau, ką atsakyti – man taip pat buvo šokas.
Nuo to momento, žinoma, požiūris į rusakalbius pasikeitė. Bet reikia suprasti: mes čia gyvename jau seniai, visi vieni kitus pažįstame, ir mūsų situacija šiek tiek skiriasi nuo naujųjų imigrantų.
(...)
https://www.lrt.lt/naujienos/pasauly...-heh89c6dXB7zO
- 1 patinka
Comment
Comment