Migracija

[senasnamas]

Kalbi taip, tarsi būtų blogai, kad į Lietuvą pamažu atvyksta daugiau svetimšalių. Kaip tik gerai, kad tauta pamažu marginalėja ir keičiasi.

Nepilnus 3 mln. labai paprasta atskiesti. Kokie privalumai, jei Lietuva ukrainės, baltarusės, lenkės ar kinės? Kol imigrantų nedaug, jie bent stengiasi mokytis lietuvių kalbos ir integruotis, tačiau kai jų skaičius taps reikšmingesnis, ne jie, o mes mokysimės jų kalbų. Neblogas pavyzdys lenkų tautinės mažumos reikalai, kuri Vilniaus krašte tikriausiai net ne mažuma.
Kas tas marginalėjimas? Iš žodyno:

Marginalinių grupių sociologijos objektu gali būti įvairios grupės, esančios paribio padėtyje: nusikaltėliai, kaliniai, alkoholikai, narkomanai, savižudžiai, sergantieji AIDS, „gatvės žmonės", prostitutės, seksualinės mažumos, migrantai ir pabėgėliai, sektų nariai, rokeriai, pankai, paaugliai, pensininkai, bedarbiai, tautinės mažumos ir pan.

Tikrai, vieni privalumai.
http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/M/marginalas

[Čikupakas]

Estai savo pasiekė, kodėl mums sąžiningai link to neiti, nors mes jau einame link to. gal mums reikės dešimt metų daugiau, bet akivaizdu, jog bus pasiektas teigiamas prieaugis neįskaitant imigrantų.

Nieko jie nepasiekė. Viskas priklauso nuo ekonomikos. Kai grius sienos(o jos neišvengiamai grius), nebebus kitos išeitis kaip tik įsileisti pigesnę darbo jėgą. Esmė tautinės savimonės ugdyme, o ne beprasmiškame genų rūšiavime.

[index]

To negaliu pasakyti apie senamiestį , Aš kartais eidamas pasiklausau kiek rusiškai kalbančių pasitaiko mano kelyje, kai kur nors einu, reikalas deja žiaurus, 50-80% kalba rusiškai. Darau prielaida, kad kolonistus suleido į tuščius žydų butus, nes tikrai labai daug rusakalbių.

Tai tarpusavyje, kad kalbasi rusiškai tai nieko nuostabaus. Juk čia jų gimtoji kalba. Ir visai nenorėčiau aš jų nutautinti, kad du rusakalbiai tarpusavyje lietuviškai šnekėtų. Man šiaip irgi asmeniškai nėra tekę susidurti su atveju, kad kas su manimi kaip lietuvių (ypač tai žinodamas) bandytų šnekėti ne lietuviškai, o rusiškai.

[Ametistas]

Nepilnus 3 mln. labai paprasta atskiesti. Kokie privalumai, jei Lietuva ukrainės, baltarusės, lenkės ar kinės? Kol imigrantų nedaug, jie bent stengiasi mokytis lietuvių kalbos ir integruotis, tačiau kai jų skaičius taps reikšmingesnis, ne jie, o mes mokysimės jų kalbų. Neblogas pavyzdys lenkų tautinės mažumos reikalai, kuri Vilniaus krašte tikriausiai net ne mažuma.
Kas tas marginalėjimas? Iš žodyno:

Tikrai, vieni privalumai.
http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/M/marginalas

Aš nė žodžiu neužsiminiau apie situaciją, kai svetimšalių jau per daug. Aš tik pasakiau, kad jų reikia. O kad kalba neišnyktų ir svetimkalbiai Lietuvoje norėtų integruotis ir mokytis kalbos, tam reikalingi atitinkami įstatymai arba besiformuojanti praktika. Juk Lietuvoje nemokėdamas lietuvių k. kol kas dar yra galimybė gauti darbą, o pvz. kokioje Danijoje be danų k. į kai kurias net valytojo, staliaus, laikraščių išnešiotojo vietas nepriima.

[Aleksas666]

Tai tarpusavyje, kad kalbasi rusiškai tai nieko nuostabaus. Juk čia jų gimtoji kalba. Ir visai nenorėčiau aš jų nutautinti, kad du rusakalbiai tarpusavyje lietuviškai šnekėtų. Man šiaip irgi asmeniškai nėra tekę susidurti su atveju, kad kas su manimi kaip lietuvių (ypač tai žinodamas) bandytų šnekėti ne lietuviškai, o rusiškai.

O man teko, net kaimynai puikiai mokėdami lietuvių kalbą ir žinodami, jog aš lietuvis kreipiasi į mane rusiškai. Arba gatvėje. Kai kurie rusakalbiai jau nebejaučia aplinkos ir vartoja rusų kalbą kaip sovietmečių, nes tėvai primokino.

[Čikupakas]

Aš nė žodžiu neužsiminiau apie situaciją, kai svetimšalių jau per daug. Aš tik pasakiau, kad jų reikia. O kad kalba neišnyktų ir svetimkalbiai Lietuvoje norėtų integruotis ir mokytis kalbos, tam reikalingi atitinkami įstatymai arba besiformuojanti praktika. Juk Lietuvoje nemokėdamas lietuvių k. kol kas dar yra galimybė gauti darbą, o pvz. kokioje Danijoje be danų k. į kai kurias net valytojo, staliaus, laikraščių išnešiotojo vietas nepriima.

Bėda tame, kad tie užsieniečiai norintys atvažiuoti pas mus yra iš dar labiau atsilikusių valstybių nei pati Lietuva.

[Ametistas]

Bėda tame, kad tie užsieniečiai norintys atvažiuoti pas mus yra iš dar labiau atsilikusių valstybių nei pati Lietuva.

Ir kuo tai yra bėda?

[Čikupakas]

Ir kuo tai yra bėda?

Problemų gali būti įvairių. Kad ir didesnis polinkis į nusikalstamą veiklą.

[Lettered]

O man teko, net kaimynai puikiai mokėdami lietuvių kalbą ir žinodami, jog aš lietuvis kreipiasi į mane rusiškai. Arba gatvėje. Kai kurie rusakalbiai jau nebejaučia aplinkos ir vartoja rusų kalbą kaip sovietmečių, nes tėvai primokino.

Man irgi taip nėra nutikę, jau nekalbant apie pažįstamus žmones, gal tiesiog Tave erzina matydami neapykantą jiems?

[Aleksas666]

Man irgi taip nėra nutikę, jau nekalbant apie pažįstamus žmones, gal tiesiog Tave erzina matydami neapykantą jiems?

Bet aš nepykstu ant jų

[senasnamas]

Aš nė žodžiu neužsiminiau apie situaciją, kai svetimšalių jau per daug. Aš tik pasakiau, kad jų reikia.

Jų daugiausia reikės verslui. Tačiau pas mus gyventi nevažiuos nei švedai, nei danai. Daugiausia imigruotų iš tų šalių, kurių tautinės mažumos ir taip gausios: rusai, baltarusiai, ukrainiečiai. Nematau iš to didelių privalumų. Tačiau kol kas situacija tokia, kad nuo imigracijos puikiai apsaugo - sunku ką nors privilioti tokiais uždarbiais, kai Europoje toks šalių pasirinkimas. Nebent kai kurias Azijos ar Afrikos šalis. Bet dideli atstumai ir kultūriniai skirtumai šitą procesą apsunkina.
O ta riba tarp per daug ir ne per daug mažoje tautoje gali būti nesunkiai peržengta, ypač esant tokiai emigracijai.

[Aleksio]

Pasakyk tų tą Šalčininkuose, jie net parduotuvėje tau neleis lietuviškai kalba prasižioti. Su rusais tie patys popieriai.

Turiu omeny ne tautinį, bet rasinį identifikavimą.
Kas dėl rusų kalbos vartojimo Lietuvoje - nereikia pasakoti nesamonių. Normaliai rusai vienas su kitu lietuviškai šneka (kai nežino kas yra kas).

[Combat]

Nieko jie nepasiekė. Viskas priklauso nuo ekonomikos. Kai grius sienos(o jos neišvengiamai grius), nebebus kitos išeitis kaip tik įsileisti pigesnę darbo jėgą. Esmė tautinės savimonės ugdyme, o ne beprasmiškame genų rūšiavime.

Važiuok pas žydus pasikonsultuoti tema, ką duoda genų rūšiavimas; jei žydai „nerūšiuotų“ savo genų, Izraelis jau būtų nutrintas nuo žemės paviršiaus.

[oranger]

To negaliu pasakyti apie senamiestį , Aš kartais eidamas pasiklausau kiek rusiškai kalbančių pasitaiko mano kelyje, kai kur nors einu, reikalas deja žiaurus, 50-80% kalba rusiškai. Darau prielaida, kad kolonistus suleido į tuščius žydų butus, nes tikrai labai daug rusakalbių.

Taigi tūkstančiai rusų ir baltarusių turistų vaikšto, kas čia tave stebina? Per šias Kalėdas jų srautas į Vilnių manau pasiekė rekordą.

[Aleksio]

Važiuok pas žydus pasikonsultuoti tema, ką duoda genų rūšiavimas; jei žydai „nerūšiuotų“ savo genų, Izraelis jau būtų nutrintas nuo žemės paviršiaus.

Jei kokia nors Olandija ar Norvegija pradėtų riboti imigraciją iš kitų šalių taip, kaip tai daro Izraelis, tai seniai būtų apkaltinti ksenofobija, breivikizmu, rasizmu ir t.t.

[D.P]

O man teko, net kaimynai puikiai mokėdami lietuvių kalbą ir žinodami, jog aš lietuvis kreipiasi į mane rusiškai. Arba gatvėje. Kai kurie rusakalbiai jau nebejaučia aplinkos ir vartoja rusų kalbą kaip sovietmečių, nes tėvai primokino.

Neretai kreipiasi iš įpročio, po to, išgirdus tavo atsakymą, persiorientuoja į lietuvių kalbą. Man teko tą patirtį, bet kreipėsi 80metis senukas tad pykti ant jo nederėtų. Antra vertus, taijau tapo beveik įprasta praktika, kai su tavimi pasisveikina rusiškai, tu - lietuviškai, ir vienas kitą puikiai suprantate.
Šiaip, užaugau prie pat rusų mokyklos, kieme beveik 80 proc. buvo tos mokyklos moksleiviai. Kadangi žinojo, jog esu lietuvis, nei karto nesikreipė į mane rusiškai, nors įterpdavo vieną keletą žodžių rusiškai.
Praktiškai mane kartą į savaitę užkalbina baltarusai (kol ka sne vienas nešnekėjo angliškai, o pats rusiškai irgi gerai nemoku), važiuojantys į Akropolį, mat jų GPS juos nukreipia Ozo gatve, bet pasiklysta greitai. Užtat irgi galima susidaryti tokį įspūdį neva vietiniai kalba tik rusiškai.

Be to, Aleksai, labai daug rusų ir baltarusų turistų. LABAI daug. Druskininkuose beveik 90-95 proc.

[D.P]

Bėda tame, kad tie užsieniečiai norintys atvažiuoti pas mus yra iš dar labiau atsilikusių valstybių nei pati Lietuva.

Vėlgi, Vilniuje esančiam Barclay dirba indai. Naujamiestyje - daug kinų (kadaise buvo sakoma kad kuriasia Chinetown ), taip pat indų (kartais prie Mindaugo vidurinės lošia kriketą ). Pas mane kieme nemažai turkų nuomojasi bustą. Kol kas tfu tfu tfu problemų jokių nėra.
Apskritai, jei kalbėsime apie investicijas į tam tikrą sektorių, realiai neišvengsime didesnio kitų šalių gyventojų atvykimo. Pavyzdžiui, neseniai teko girdėti, jog IT investuotojai dar daugiau investuotų, bet....trūksta tų žmonių, užtat siūlo atverti sieną baltarusams. Vadinti juos atsilikusiais būtų negražu ir neteisinga, nes didelis procentas yra raštingi, turi ir universitetus, o ir nėra iš tų, kurie gyventų iš socialinės paramos. Didesnės žalos nepadarytų, nes su investicijoms grįžta nemaža dalis lietuvių emigrantų (tas pats Barclay, Western Union). Sunku pasakyti, ar kokie gruzinai veltųsi į nusikalstamas veikas.
Antra vertus, nemanau,kad Lietuva bent jau per dešimtmetį taps hot spot valstybe, kurioje plūste plustų kitų valstybių gyventojai. Jei ir atvyksta ar atvyks, tai sąlyginai nedaug. Nemanau, kad gresia nutautėjimas. Esame pesimistai, bet kažkokį tai stuburą turime, ypač kai kalba pasisuka apie tautinius klausimus

[senasnamas]

Va čia tai imigrantai
http://gyvenimas.delfi.lt/career/ver....d?id=53980295
Trumpai esmė: etiopė atvyko į Lietuvą, gyvena jau 4 metus, išmoko lietuvių kalbą ir pradėjo drabužių verslą. Straipsnis ilgas, bet jis gali pakeisti nuomonę apie visą juodaodžių rasę . Gal tas jos verslas ilgai ir neišsilaikys, bet ryžto ir veiklumo iš jos tikrai galima pasimokyti, tokia neprapuls nei per krizę, nei po krizės. Manau, kad tai tas atvejis, kai imigracija iš tikrųjų kažkuo praturtina šalį. Žinoma, dėl suprantamų priežasčių vis tik norėčiau, kad tokių imigrantų skaičius būtų labai ribotas .

[Čikupakas]

Emigrantai grįžta: džiaugtis, ar ne?

2012 Vasario 08

AUDRIUS BAČIULIS
veidas.lt

Pernai atgal į Tėvynę iš emigracijos grįžo per 14 tūkst. lietuvių, arba tris kartus daugiau, nei užpernai. Pati emigracijos banga irgi akivaizdžiai slopsta – išvažiavusiųjų dirbti į užsienį sumažėjo daugiau, nei trečdaliu – iki 54 tūkstančių. Nors bendras migracijos saldo tebelieka neigiamas – išvykusiųjų 38 tūkst. daugiau, nei sugrįžusiųjų, bet tendencijos akivaizdžios – išvykstančių mažėja, sugrįžtančių daugėja. Pridėjus tegu nedidelį – maždaug 1,5 tūkstančio – bet taip pat nepaliaujančiai augantį į Lietuvą gyventi ir dirbti atvykstančių užsienio piliečių skaičių, galėtume kalbėti, jog demografinė šalies ateitis nėra tokia tragiška, kaip mėgstama piešti.
Keista, tačiau ši, iš pažiūros džiuginanti, žinia netapo nei politiškai svarbia naujiena, nei pagrindu Vyriausybės savigyrai.
Kodėl tyli opozicinės partijos ir kiti valdančių kritikai, suprantama – „emigracija, virstanti evakuacija“ pastaruosius trejetą metų buvo vienu iš trijų pagrindinių (šalia nedarbo ir mažinamų atlyginimų bei pensijų) lazdų premjero Andriaus Kubiliaus kailiui karšti. Emigracijos negrįžtamumas viešajame kalbėjime tapo aksioma, o būsimos jos katastrofiškos pasekmės „Sodrai“ bei ekonomikai – pagrindu tvirtinti, jog „Lietuva, kaip valstybė, neturi ateities“, tad laikas iš čia dingti ir visiems likusiems. Persijungti į atgalinį režimą ir pradėti kalbėti apie imigraciją bei grįžtančiuosius nėra taip paprasta, kaip atrodo. Juoba iš politinės kovos požiūrio taško, iki Seimo rinkimų likus mažiau, nei metams, atsisakyti didelį atgarsį visuomenėje įgavusios neigiamos temos paprasčiausiai neprotinga: Verčiau vėliau, pergalės atveju, visus nuopelnus dėl grįžtamosios migracijos prisiskirti sau.
Tačiau apie prasidėjusį masinį (nes 14 tūkstančių jau galima laikyti masiniu) emigrantų grįžimą tyli ir Vyriausybė. Nors, regis, turėtų su šia žinia lipti ant bačkos ir skelbti, kad „išmintinga Kubiliaus ekonominė politika, sąlygojusi didžiausią ES ekonomikos augimą, grąžina emigrantus į Tėvynę“. Vietoje to – jau tradiciniais tapę Statistikos departamento vadovų pavirkavimai, kad „pernai emigravusiųjų gyventojų skaičius prilygtų Marijampolei“. Nors galėtų rėžti dar smarkiau ir pasakyti, kad per du nepriklausomybės dešimtmečius Lietuva prarado tiek gyventojų, kiek dabar gyvena Vilniuje, įskaitant priemiesčius.
Atmeskime sąmokslo teoriją, kad skelbti emigrantų sugrįžtuves nesuinteresuoti valdininkai, dirbantys su įvairiausiomis (dažniausiai beprasmiškomis) „emigrantų grąžinimo“ ar „tėvynainių rėmimo“ programomis. Pastarųjų interesas akivaizdus, bet ne toks galingas, kad nutildytų valdančiųjų partijų propagandos mašiną, jeigu politikai būtų suinteresuoti skleisti augančios reimigracijos žinią.
Daug labiau tikėtina, jog tiek statistikai, tiek Vyriausybė kol kas patys nežino, ar verta džiaugtis, kad lietuviai grįžta iš emigracijos namo. Mat, nežinant, kokie konkrečiai žmonės grįžta, neaišku, ar tie 14 tūkst. sugrįžusiųjų pernai (ir per 4 tūkst. grįžusiųjų užpernai) pagyvins Lietuvos ekonomiką, ar, atvirkščiai – papildomu svoriu užgrius ir taip jau silpną socialinės paramos sistemą?
Laikas atmesti veidmainiškus padejavimus (ypač iš politikų lūpų) apie „išsivažinėjančią Lietuvą“ ir pripažinti – pastaruosius dvejus dešimtmečius emigracija buvo tikra Dievo ir Europos Sąjungos dovana Lietuvai. Skaičiuojama, kad vien 2010-iais emigrantai į Lietuvą vien per bankus pervedė apie 3,5 mlrd. Lt, kurie sudarė apie 4 proc. šalies Bendrojo vidaus produkto. Palyginimui, Latvijoje ar Lenkijoje emigrantų pinigai sudarė apie 2,1 proc., Estijoje – 1,8 proc. BVP. Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžioje, kuomet iš ES Struktūrinių paramos fondų gaunami piningai buvo gerokai mažesni, nei dabar, emigrantų parvežami pinigai prilygo ir vienu metu netgi viršijo visą ES paramą! O kur dar tie pinigai, kuriuos tradiciškai su bankais draugauti ir mokesčius mokėti privengiantys emigrantai veža kišenėse ir rankinėse ir kurių niekas neapskaito?
Pridėkime prie šito faktą, kad dauguma išvažiavusiųjų dirbti į užsienį nustodavo imti nedarbo ir kitokias socialines pašalpas Lietuvoje (2003-2007 m. daugiau nei tris kartus kritęs nedarbo lygis tiesiogiai sietinas su tokiais pat kiekiais augusia emigracija) ir suvoksime, kad kiekvienas emigrantas davė valstybei dvigubą naudą. Atsižvelgus, kiek lietuviškos kilmės asmenų figūruoja ES šalių kriminalinėse kronikose, nebus klaida sakyti, jog emigracija teigiamai įtakojo ir nusikalstamumo lygio mažėjimą Lietuvoje.
Ir štai dabar tas srautas pasisuka atgalios. Ko iš jo tikėtis? Kol kas niekas nežino, bet vargu ar yra daug prielaidų tikėtis, jog grįžtantieji smarkiai pagyvins krašto ekonomiką. Absoliuti dauguma emigrantų išvykę dirbo arba samdomą darbą, arba ėmėsi smulkaus paslaugų verslo, kuris klestėti gali tik valstybėse su tvirta ekonomika ir gerai išvystytu stambiuoju verslu. Išskyrus ant rankos pirštų skaičiuojamus atvejus, niekas iš emigrantų nei Europoje, nei Amerikoje pastebimo dydžio savarankiškais verslininkais netapo, taip paneigdami mitą, esą „išvažiuoja gabiausieji“. Darbščiausieji – taip, bet tikrai ne versliausieji.
Bet būtent gabių verslo organizatorių, ne samdomos darbo jėgos, labiausiai trūksta Lietuvos ekonomikai. Todėl į grįžtančiųjų srautą kol kas ir žvelgiama su tam tikru nepasitikėjimu bei nuogąstavimu.

[Silber418]

Gyventojų skačius Norvegijoje ir Švedijoje po 2011 metų:

Norvegija: 4.985 900 gyventojai (+ 79.500)
Švedija: 9.482 855 (+ 96.467).