Vilniečiai ir atvykėliai

[Sula]

O neteko susimąstyti kodėl tokie keisti pavadinimai sustojimų: "Riešuto", "Ąžuolo", "Paparčio", "Vaivorykštės"? Didesnis šokas turėtų ištikti, kai išgirsti, kad Vilniuje yra kažkoks "kosmonautų prospektas"

Kita vertus, draugo uošviai turbūt nuo kokių 1947-1950 gyvena Šnipiškėse, tai ten rūpesčiai keistoki kaip miestiečiams iš NMC : kur nusipirkti viščiukų (gyvų!), kaip gauti mėšlo daržui, lentų ir ruberoido sandėliukui. Gyvenimas: gamykla-namų ūkis-daržas-"Dzeržinskio" turgus, net į bažnyčią nelabai vaikšto, nes partorgas kadaise sakė, kad nėr čia ko.

[dangoraižistas]

Aš irgi gimęs Vilniuje. Bet manau, kad tikru vilniečiu gali vadinti save tas, kieno bent vienas iš tėvų gimė/gyveno Vilniuje iki 1939-09-01. O tokių yra tikrai nedaug.

Neapsigaukite. Iki 1939-09-01 Vilniuje negyveno jokie „tikri vilniečiai“. Per pirmąjį caro surašymą, 55% buvo gimę ne mieste ir net ne Vilniaus gubernijoje. Vien atvykėliai. Paskui, miestas tarp 1897 ir 1914 m. išaugo nuo 155 iki 250 tūkst. Spėkit, iš kur radosi tie 100 tūkst. žmonių. Tada prasidėjo karas, visi privažiavėliai rusai valdininkai išvyko, žydus kai kuriuos privertė išvažiuot iš pafrontės, lietuvius, lenkus evakavo į Minską, Voronežą ir kitur. 1920 m. mieste buvo likę jau tik 100 tūkst. Paskui staiga mieste pasidarė 195 tūkst. Iš kur radosi 95 tūkst. papildomų gyventojų? Tada prieš pat karą privažiavo pabėgėlių iš visos Lenkijos ir buvo jau 270 tūkst. Sugrąžinus Vilnių Lietuvai, ne veltui įvedė „vilniečio“ įstatymą. Lenkai labai išpopuliarino šitą mitą, kad lietuviai baisūs skriaudikai, „tikrus vilniečius“ skriaudė. Man net vienas Talino žydas prikišamai šaukė, jog mes, lietuviai, esame labai blogi žmonės, nes netgi krikščionis lenkus, „tikrus vilniečius“ kartu su žydais vos ne kaip vokiečiai engėme, atėmėm pilietybę 1939 spalį. Kas nežino, pasirodo, Lietuvos pilietybę po 1939 10 automatiškai gavo tik tie, kurie 1920 m. spalį gyveno Vilniuje ir netyčia gavosi, kad tokių žmonių tebuvo saujelė, o visi kiti negavo, todėl Talino žydas šaukė, kad mes juos segregavom ir engėme bei dėl to labai pyko lyg pats tame būtų nukentėjęs (gimęs jis 30 m. po karo). Pasirodo, tarpukariu į Vilnių privažiavo 89 tūkst. žmonių, daugiausiai jaunų, iš visos Lenkijos, dar antra tiek į aplinkinį regioną, tarp jų daug karo veteranų, kuriems žemes dalino ir mokytojai į 100 Pilsudskio naujų mokyklų. Važiavo karininkai su šeimomis, mokytojai, universitetų dėstytojai, valdininkai. Tikri vilniečiai šiuos migrantus pašiepiamai vadino kažkokiais galilėjais ar panašiai, nes daug jų buvo iš Galicijos, kur Lvovas ir kitų Mažųjų Lenkijų, nes atvykėlai prikišinėjo, kad vietiniai nemoka normaliai kalbėti lenkiškai bei šaipėsi dėl jų materialinės kultūros, kuri buvo skurdesnė ir labiau rytų europietiška, rusiška. Tai kad KUR tada buvo tie tikrieji vilniečiai tais 1939, jei didžioji dalis atvyko po 1920 ir abejotina, ar tas atvykimas iš kokio kaimo prie Lvovo padaro juos tikraisiais Vilniaus paveldėtojais ainiais? O jei kažkiek žmonių gyveno dar prie caro, vėlgi, retas buvo bent gimęs Vilniuje, jau nekalbant apie kelias kartas... Ir tie gimę Vilniuje daugiausiai buvo žydai, nes XIX a. vid. žydai vienu metu sudarė 57-60% gyventojų, tik vėliau tas procentras tarpukariu krito iki 1/3. Bet daugelis žydų patys buvo nuolatiniai migrantai (pirkliai, biznieriai) ir daugiausia pirmos ar antros kartos atvykėliai į Vilnių.

[PoDV]

Prisimenu sovietinį Vilniaus žemėlapį 80-ųjų, tai dabar atsimenu kur Kosmonautų prospektas Šalia buvo Žvaigždžių g. Sietyno g. ten turbūt liko kaip palikimas.

[Aleksio]

Pilnai tikiu kad žmonėms, kurie nesigilina į pavadinimų pasikeitimus, sunku ir įsigilinti į gimtojo miesto gatves, radarų išdėstymą, savivaldybių ribas, kur ką rasti ir t. t.

Jeigu žmogui tie radarai, ribos ar gatvė kažkur Antakalnyje nėra aktualus dalykas, kam jam visą tai žinoti? Vien vardan žinojimo?

[VNS]

Vilniečiai dar mėgsta trumpint ir miesto dalių pavadinimus. Naujanai, fabai, koralai, pašilai, kalvarkė, girdėjau net "šeškai" -Šeškinė tipo

[Evier]

Diskusijos šitam forume absurdiškėja kiekvieną dieną.

[Tomizmas]

Jeigu žmogui tie radarai, ribos ar gatvė kažkur Antakalnyje nėra aktualus dalykas, kam jam visą tai žinoti? Vien vardan žinojimo?

Na, man tokie dalykai atrodo tiesiog elementaraus išprusimo, "basic knowledge" klausimas. Gyventi mieste, ir būti jo neišvaikščiojus ir neišvažinėjus? Negalėčiau taip. Net per keliones stengiuosi užsienio miestuose pamatyti kuo daugiau, apeiti su Google Mapsu telefone, nors pastebėjau, kad kartu važiuojantys dažniausiai nori kur nors pasėdėti. Paprastai tokio tipažo žmonės, užsienyje važiuodami per šalį kurioje būna tikrai ne kasdien, ramiai sau miega.

[VNS]

Na, man tokie dalykai atrodo tiesiog elementaraus išprusimo, "basic knowledge" klausimas. Gyventi mieste, ir būti jo neišvaikščiojus ir neišvažinėjus? Negalėčiau taip. Net per keliones stengiuosi užsienio miestuose pamatyti kuo daugiau, apeiti su Google Mapsu telefone, nors pastebėjau, kad kartu važiuojantys dažniausiai nori kur nors pasėdėti. Paprastai tokio tipažo žmonės, užsienyje važiuodami per šalį kurioje būna tikrai ne kasdien, ramiai sau miega.

Na nemažai kam dabar pasaulis apsiriboja feisbuku, insta, snapu, ir aišku batų kainomis UK pardėse. Normalu, kad žmonės nežino ne tik gretimos gatvės pavadinimo. Žmonėms įdomiau su kuo miegojo Žižė, nei kažkoks Antakalnio palikimas ar dar kas.

[Sula]

Neapsigaukite. Iki 1939-09-01 Vilniuje negyveno jokie „tikri vilniečiai“.

OK, tolinam iki 1920 m. spalio.

[dangoraižistas]

OK, tolinam iki 1920 m. spalio.

Tada tepažįstu iš visuomenės tik vieną šeimą, kurios nariai gyveno iki 1920 m.


Gal dar kokią vieną-kitą šeimą ir pavyktų atrast, tačiau tų šeimų bus, na, kelios. Tai tr00 vilniečių Vilniuje nėra ar kaip?

[index]

Pusė prieškario vilniečių dabar Lenkijoje, o kita pusė Izraelyje arba Paneriuose. :/

[Sula]

Tai tr00 vilniečių Vilniuje nėra ar kaip?

Taigi ir svarsčiau, kad beveik nėra.
Mykolas Biržiška gyveno, kol lenkai nedeportavo į Lietuvą.

Kaip pvz.: 1945 m. Klaipėdoje likusius gyventojus galima buvo suskaičiuoti ant rankos pirštų tikrąja to žodžio prasme.

[dangoraižistas]

Pusė prieškario vilniečių dabar Lenkijoje, o kita pusė Izraelyje arba Paneriuose. :/

Kiek procentų iš prieškario vilniečių patys buvo vilniečiai? Ar užtenka vos kelių metelių atvykus ir pagyvenus, tapti vilniečiu?
Lenkai mano, kad taip, nes visus, bent apsilankiusius Vilniuje, suregistravo kaip „tampriai besisiejančius su Vilniumi“.
https://pl.wikipedia.org/wiki/Katego...�zani_z_Wilnem

[Tomas]

Na, man tokie dalykai atrodo tiesiog elementaraus išprusimo, "basic knowledge" klausimas. Gyventi mieste, ir būti jo neišvaikščiojus ir neišvažinėjus?

Tiesiog buvo laikai, kai į galvą galėjai gauti vien dėl to, kad esi iš kito rajono. Spėju tokios kultūros liekanų yra ir dabar.

Be to didesniuose miestuose visada buvo ir yra turtinė - klasinė segregacija. Yra ponų rajonai, yra proletarų rajonai ir jų gyventojai nelinkę maišytis. Ne taksistui ir ne pavežėtojui yra visiškai normalu nesiorientuoti kito rajono gatvėse, nes jis ten neturi priežasčių lankytis.

[Edd]

Gimiau ir iki šiol gyvenu Vilniuje bet nežinau daugybės gatvių pavadinimų ir yra gatvių Vilniuje kur išvis nesu buvęs per visą savo gyvenimą. Nelabai suprantu kam man to reikia, nesu taksistas, ir šiaip nematau tame naudos ir prasmės kad eikvočiau savo laiką. Jei žinočiau visų gatvių pavadinimus mintinai ir būčiau jas visas išvaikščiojęs tai būčiau tikresnis vilnietis? Kažkokie paistalai ir kam man išvis reikia būti "tikresniu vilniečiu"? Čia kai savivertė žema tokių nesąmonių prisigalvojama? Galiu būti ir "netikru vilniečiu", ar kaimiečiu ir ką?

[Sula]

Tai yra iš serijos teiginių, kad "netikri" vilniečiai neturi jokios teisės reikšti savo balso dėl klausimų susijusių su miesto reikalais. Kitas dalykas, kiek gyventojas dalyvauja miesto/rajono/kvartalo/namo visuomeniniame gyvenime. Bet tai yra socialinis dalykas. Kaip jau rašiau, kai kas per 70 metų gyvenimo nebuvo jokiame teatre ar muziejuje, nebent kažkadaise nuvedė komsorgas. Tai pat ir kaime gali toliau savo trobos ir daržo neišeiti.
Vilnius yra pakankamai didelis (neadekvačiai deklaruojamam gyv. skaičiui), senas, besikeičiantis miestas. Pažinti jį detaliai ir giliai yra sudėtinga, tam reikia skirti laiko ir pastangų.
Beje, kiek susidūriau su dabartiniais taksistais, tai dauguma miestą pažįsta prastai arba paviršutiniškai.

[neamos]

Mano pro-pro-senelis dirbo inžinieriumi Vilniuje caro laikais ir palaidotas čia 1927 Lipovkėje. Paskaičius postus čia net pasidarė įdomu, ar čia gimė.

[neamos]

Mano pro-pro-senelis dirbo inžinieriumi Vilniuje caro laikais ir palaidotas čia 1927 Lipovkėje. Paskaičius postus čia net pasidarė įdomu, ar čia gimė.

UPD: pakalbėjau su šeimos senoliais, sakė, kad "turbūt". Buvo vokiečių-čekų-lenkų kilmės ir vedė čia išsilavinusią vokietę, pasirodo buvo carinės armijos pareigūnas. Kitos reikšmingos šeimos pusės buvo Vilniaus rajono tuteišiai ir po karo į Vilnių dirbti pakviesti rusai-suomiai iš po sudegintų kaimų prie Leningrado.

Įdomu pareflektuoti mylių Vilnių ir jo istoriją, džiaugiuosi, kad teko susipažinti su užmiršta žydų/lenkų miesto istorija per Pocevičiaus knygas ir LUNI pasivaikščiojimus po Vilnių ir šiaip džiugina judėjimai atminti tai, kas buvo prarasta. Su provincijos lietuviais mentaliteto prasme kiek sunkiau negu vietiniais, bet tik kartą girdėjau klausimą, kodėl aš Lietuvoje su nelietuvišku vardu ir pavarde. Daugiau būdavo visokių keistumų kaip kad replikos, kad aš neonacis dėl ankstyvo nuplikimo ir nuskustos galvos Dabar iškeliavau į išrinktosios gimtinę pietų Europoje, bet tikiuosi praleisti paskutinius gyvenimo metus gimtajame Vilniuje.