Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Diskusijos apie IT duomenų saugumą

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #81
    Parašė Zorro Rodyti pranešimą

    Nuo antradienio neveikia Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema (MDAS), Nacionalinė tranzito kontrolės sistema (NTKS), Duomenų apie Lietuvos Respublikos prekybos srautus su Europos Sąjungos (ES) šalimis narėmis surinkimo ir apdorojimo sistema (IDAIS).
    „Linava“... išplatino viešą kreipimasi į finansų ministrę Gintarę Skaistę, ragindama skubiau atstatyti jau ketvirta para neveikiančias Muitinės departamento IT sistemas
    Stebėtina, bet kol kas Vyriausybei beveik nusispjauti. Įtariu, kad muitinės vadovybė jokių išvadų nedarys, o gal net gaus valstybės apdovanojimus už "krizinės situacijos suvaldymą"...

    Comment


      #82
      Parašė Sula Rodyti pranešimą



      Stebėtina, bet kol kas Vyriausybei beveik nusispjauti. Įtariu, kad muitinės vadovybė jokių išvadų nedarys, o gal net gaus valstybės apdovanojimus už "krizinės situacijos suvaldymą"...
      O Batkai bus pretekstas skiesti, kad Lietuva specialiai krovinius užlaiko, nes bus labai sunku paaiškinti IT sistemos gedimą tiek laiko trunkantį.
      Flickr

      Comment


        #83
        Parašė Zorro Rodyti pranešimą
        Avarija Registrų centro serverinėje ir su tuo susijusios e.sveikatos bėdos paskatino diskusijas apie viešojo sektoriaus požiūrį į informacinių sistemų patikimumą. 15min išsiaiškino kelias institucijas, kurios neturi rezervinio duomenų centro – įvykus panašaus pobūdžio avarijai, jų sistemos irgi susidurtų su rimtomis bėdomis.
        Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...1356336?copied
        Registrų Centras. Part 2
        Pasienyje su Baltarusija vis dar driekiasi kilometrinės eilės, Muitinė IT sistemų sutvarkymo terminą paslinko į pirmadienį https://www.15min.lt/verslas/naujien...ni-667-1477248
        Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ penktadienį išplatino viešą kreipimasi į finansų ministrę Gintarę Skaistę, ragindama skubiau atstatyti jau ketvirta para neveikiančias Muitinės departamento IT sistemas. Vežėjus piktina tai, kad iš valstybės sulaukia tik pažadų, o IT atstatymo darbų baigtis vėl nukelta, nors vežėjai toliau skaičiuoja nuostolius. Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje įstrigusių vilkikų eilė vis ilgėja – čia jau driekiasi 2400 transporto priemonių. Ypač kritinė situacija formuojasi Baltarusijos pusėje – per naktį eilėje laukiančių vilkikų čia išaugo iki 2100. Situacija Lietuvos pusėje panaši kaip vakar – vidinėse muitinėse čia įstrigę apie 300 vilkikų.
        Stovinčio vilkiko 1 para kainuoja €300. x2400=0.7 mln
        Ketvirta para ir problemos galo nematyti. 1 valandos bendra prastova atpirktų servaką.
        Ši problema ryškiai siejasi ir su kita istorija: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/...yles-17944776/
        Nekaltinu išskirtinai MD, manau tai pasekmė ir Karbauskio kadencijos, kai suėdė MD vadovybę už baudą jo Agrokoncernui dėl trąšų aferų. Vadovo nėra iki šiol.
        Nepirk iš Decathlon, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, Volfas Eng, Procter & Gamble / Gillette
        Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
        [url]https://youtu.be/9u_6BFmkOuQ?t=3868[/url]

        Comment


          #84
          Egipte Sueco kanalas, o Lietuvoje - muitinės serveris

          Comment


            #85
            Tokios problemos ir prie sienos su KLG.

            Технический сбой на литовской стороне привел 23 марта к осложнениям во время пропуска транспорта на пограничном пункте «Чернышевское — Кибартай». Об этом сообщает ТАСС со ссылкой на Калининградскую областную таможню.

            Проблемы на серверах литовцев возникли с 4:00 до 12:00. В связи с этим они не принимали автомобили. Ту же информацию сообщил накануне в Instagram губернатор Антон Алиханов: «185 машин приняли за сутки при мощности в 150 в сутки. Литовцы с 4 утра перестали принимать машины от нас», — написал он.

            Подробнее на РБК:
            https://kaliningrad.rbc.ru/kaliningr...79473740b8d6d8

            Comment


              #86
              Problema ne nauja.
              Poros metų senumo straipsnis

              Что не так с информационной системой литовской таможни?


              https://www.cargonews.lt/aktualii/%D...%D0%B9-%D0%BB/

              Comment


                #87
                D. Zaveckas. Neveikiantys muitinės serveriai: agonija ar signalas pokyčiams?
                Sėkmės receptas

                1. Tokio dydžio įstaigoms (kaip muitinė) turi vadovauti itin geri profesionalai. Pagrindiniai vadovų komandos atrankos kriterijai turėtų būti: patirtis kituose darbuose, sėkmingų projektų portfelis, įvairialypė patirtis ir IT pagrindai. Tiesa, pastarasis kriterijus nėra kertinis, mat apie 80% darbo, visgi, yra nyki vadyba, biudžetų planavimas, užsibrėžtų tikslų įgyvendinimas ir t.t.

                Žmogaus augimas ir tobulėjimas organizacijos viduje yra sveikintinas reiškinys, bet vadovauti tokio lygio komandoms gali tik žmogus, matęs pasaulio.

                2. Informacinių sistemų vadovas ar įstaigos informacijos vadovas (angl. Chief Information Officer, CIO), nesvarbu, kaip pozicija vadinasi, turėtų būti renkamas labai atsakingai, pasitelkus darbuotojų paieškos kompanijas ir numatant jam biudžete atitinkamą eilutę. Šiandienos rinkos realybė tokiose pozicijose yra 80.000 – 120.000 Eur per metus (nuo maždaug 6.600 Eur iki 10.000 Eur per mėnesį). Tai gali viršyti vadovo algą, bet jei paskaičiuotume, kokią žalą daro tokie įvykiai, kaip muitinėje, suprastume, kodėl šie žmonės to verti.

                3. IT vadovas įmonės ar organizacijos hierarchijoje neturi būti nustumtas į patį galą. Jis turi būti tiesiogiai pavaldus CEO ir turėti labai aiškius įgaliojimus. Toks žmogus turi galėti veikti, nes dauguma atvejų bėdos viešajame sektoriuje yra ne įrangos ar pinigų srityje, o tame, kad nėra kam priimti sprendimus. Tai daugeliu atvejų lemia vidinė viešojo sektoriaus kultūra, kai valdininkai kratosi atsakomybės ir bijo priimti sprendimus.

                4. Vyriausybė privalo pagaliau išoperuoti ir didžiausią valstybės opą – mažiausios kainos kriterijų viešuosiuose pirkimuose. Nežinau, kokia padėtis yra statyboje ar kituose sektoriuose, bet IT srityje šis kriterijus visiškai netinka. Juo vadovautis, kuriant IT produktus, yra pražūtinga.

                Gal vyriausybei gali patarti buvusi Viešųjų pirkimų vadovė Diana Vilytė, kuri, kaip suprantu, dabar kuruoja IT reikalus RC. Ji yra įsigilinusi į abi puses: ir IT, ir viešuosius pirkimus.

                5. IT biudžeto planavimas turi keistis. Privalu atskirti projektines lėšas nuo kasdieninės veiklos ir priežiūros. Reikėtų atsirasti atskirą eilutę mokymams. Be to, organizacijų IT biudžetai turi didėti kartais, nes specialistų kainos auga. Norint išlikti konkurencingiems, kito kelio nėra.

                6. Lietuva senai išaugo savo naminius rūbus – reikia imti pavyzdį iš estų ir olandų, kurie savo IT viešuosius konkursus vykdo anglų kalba, siekdami prisikviesti tarptautinių tiekėjų. Mes jau turime šių šalių verslo atstovybių, skatiname juos augti, mokėti mokesčius, tai tegu jie vykdo ir viešuosius projektus, tegu neša savo šalių gerąsias praktikas pas mus.

                7. Reikėtų paskatinti outsourcinti (liet. pirkti iš trečiųjų šalių) viską, kas neprieštarauja geriausioms praktikoms. Kurti vidinius departamentus dėl netęstinių projektų yra klaida ir bėda. Taip pat privalu skatinti organizacijas pirkti prekes ir paslaugas iš keleto skirtingų tiekėjų, 80% IT biudžeto negali būti nukreipta vienam tiekėjui ar prekės ženklui.

                8. Valstybėje jau turime įstaigą, kuri yra atsakinga už IT reikalus. Tai Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK). O jeigu ją turime, tai reikia ją įgalinti, kad ji kurtų geriausias praktikas, padėtų atsirinkti tiekėjus, kuruotų didžiausius valstybinius projektus ir t.t. Negali gi vežimo traukti gulbė, lydeka ir vėžys į skirtingas puses, nes vežimas liks stovėti vietoje.

                Comment


                  #88
                  Parašė Gator Rodyti pranešimą
                  O tai teisiškai galima skaityti žinutes visų vartotojų?
                  Kodėl analogiškai draudžiama sms skaityti be teismo leidimo konkrečiam žmogui?
                  Teisinis precedentas bus kuriamas dabar teismuose, kai visokie sulaikytieji skųs šito teisėtumą, tai tada ir žinosime. Ieškant daugiau naujienų apie šitai man teko surasti straipsnį, kad UK Aukščiausiame Teisme jau šį mėnesį yra sukurtas precendentas, kad tai nepažeidžia teisių identiškoje byloje.

                  Edit: https://www.computerweekly.com/news/...-Supreme-Court
                  Law enforcement agencies are prohibited by law from using evidence obtained through interception in criminal trials in the UK.

                  But three Appeal Court judges found in February that communications from the EncroChat network had not been intercepted, but had been obtained through “equipment interference” – or hacking.

                  The appeal hinged on Section 4 of the Investigatory Powers Act 2016, also known as the Snooper’s Charter, which applies different legal regimes to communications intercepted in “real time” and to data obtained through equipment interference.

                  Judges ruled that it was obtained by remotely interrogating the random access memory (RAM) of the phone, and so could be lawfully obtained under a targeted equipment interference (TEI) warrant obtained by the NCA and used as evidence in court.

                  It emerged that the French gendarmerie infiltrated EncroChat servers in Roubaix, France, and used them to send a software implant to phone users worldwide, under the guise of a software update.

                  During phase one of the attack, French investigators were able to harvest historic messages, notes and photographs that had been stored on the phones. During phase two, investigators used the implant to sweep up large volumes of text messages from phone users around the world, storing them on a server at CN3, the French digital crime unit.

                  The French authorities have not disclosed how the implants planted on EncroChat phones worked, citing national security reasons.

                  Comment


                    #89
                    Finansų ministrė Gintarė Skaistė, dėl kelias dienas trunkančio chaoso dėl Muitinės elektroninių sistemų gedimo, paaiškino, kad tai yra ilgalaikio buvusių Vyriausybių aplaidumo pasekmė. Pasak ministerijos pranešimo, akivaizdu, jog Muitinės informacinės sistemos nebuvo prioritetas, tam taip pat nebuvo skiriamos reikiamos lėšos. VŽ rašė, kad šiuo metu sugedęs muitininkų serveris yra 10 metų senumo.
                    https://www.vz.lt/transportas-logist...urtipirmadieni
                    Nei vienas sveikas protaujantis IT žmogus nelaiko kritinių sistemų ant 10 metų serverio tulike.
                    Tokio senumo serveriams gamintojai net neteikia protingomis kainomis Care pack'ų. Arba jų kaina pakyla iki kosmoso.
                    Finansų ministerija taip pat informuoja, jog Muitinės departamentas prieš penkerius metus kreipėsi į Vyriausybę ir informacinės visuomenės plėtros komitetą (IVPK) dėl lėšų senų serverių atnaujinimui, tačiau lėšos nebuvo skirtos.
                    Karbauskiui ir skvernui MD tikrai nebuvo prioritetas.
                    Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausančiam „Agrokoncernui“ teko sumokėti daugiau kaip du milijonus eurų antidempingo muitų mokesčių už iš Rusijos įvežtas trąšas.
                    https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...iais-13428292/
                    Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė AB „Agrokoncernas“ skundą Muitinės departamentui dėl sprendimo mokėti antidempingo muitą panaikinimo – jį bendrovei teks sumokėti.
                    https://www.vz.lt/pramone/2021/01/27...usimoketi-teks
                    Paskutinis taisė Arunasx; 2021.03.26, 21:20.
                    Nepirk iš Decathlon, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, Volfas Eng, Procter & Gamble / Gillette
                    Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
                    [url]https://youtu.be/9u_6BFmkOuQ?t=3868[/url]

                    Comment


                      #90
                      Čia ne viem MD. visoje valstybės sistemoje serveriai kabo ant 10+ metų senumo įrangos ir kaip vienas IT skyriaus vadivas pasakojo - kai sugenda kas einam kanibalizuoti mažiau naudojamo serverio nes dalių keitimui metų biudžete skirta apvalus nulis.

                      Comment


                        #91
                        Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
                        https://www.vz.lt/transportas-logist...urtipirmadieni
                        Nei vienas sveikas protaujantis IT žmogus nelaiko kritinių sistemų ant 10 metų serverio tulike.
                        Tokio senumo serveriams gamintojai net neteikia protingomis kainomis Care pack'ų. Arba jų kaina pakyla iki kosmoso.
                        Yra tokia sąmokslo teorija, kad programinės įrangos gamintojai užprogramuoja savo įrangą tik kelių metų normaliam darbui, o po to prasidėda "oj... ajj... neveikia..."

                        Comment


                          #92
                          Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                          Yra tokia sąmokslo teorija, kad programinės įrangos gamintojai užprogramuoja savo įrangą tik kelių metų normaliam darbui, o po to prasidėda "oj... ajj... neveikia..."
                          Tiesiog kai nusiperki vieną daiktą, juo nesirūpini, neatnaujini ir tik didini apkrovas tai visai normalu, kad kažkada viskas nulūžta. Normaliam daiktui reikia palaikymo.
                          Post in English - fight censorship!

                          Comment


                            #93
                            Nulūžti gali automobilio variklis ar pakaba, bet ne kompiuterio mikroschema (arba spausdintuvas staiga spausdina tik po 1 lapą/min, nes jis nėra suderinamas su atnaujinimais).
                            Paskutinis taisė Aleksio; 2021.03.29, 19:44.

                            Comment


                              #94
                              Mikroschema ne (nors gali), o štai seni kondensatoriai dažnai išsipučia.

                              Comment


                                #95
                                Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                                Nulūžti gali automobilio variklis ar pakaba, bet ne kompiuterio mikroschema (arba spausdintuvas staiga spausdina tik po 1 lapą/min, nes jis nėra suderinamas su atnaujinimais).
                                Tai dažniausiai ne fiziškai sugenda, o tiesiog didėjant apkrovoms (o dar kokiai kitai įmonei, per konkursą pasamdytai, vis kokią funkciją dalipdant) kažkuriuo metu nustoja viskas veikti. Nes ne tam sukurta buvo ir tinkamai nepalaikyta, netobulinta.
                                Post in English - fight censorship!

                                Comment


                                  #96
                                  Parašė digital Rodyti pranešimą
                                  Mikroschema ne (nors gali), o štai seni kondensatoriai dažnai išsipučia.
                                  Mano tėvas kariuomenėje tarnavo apie 1968-70 ir aptarnavo rado stotis (gautas pagal Lend-leasе) - dauguma kondensatorių jose buvo originalūs MADE IN USA (tarnybos metu napakeitė nei vieno), o štai tarybiniai dažnai darydavo pšššš.

                                  Comment


                                    #97
                                    Parašė digital Rodyti pranešimą
                                    Mikroschema ne (nors gali), o štai seni kondensatoriai dažnai išsipučia.
                                    Degraduoja puslaidininkiai. Ypač ekstremalesnėmis sąlygomis ir priklausomai nuo technologijos.

                                    Comment


                                      #98
                                      Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                                      Mano tėvas kariuomenėje tarnavo apie 1968-70 ir aptarnavo rado stotis (gautas pagal Lend-leasе) - dauguma kondensatorių jose buvo originalūs MADE IN USA (tarnybos metu napakeitė nei vieno), o štai tarybiniai dažnai darydavo pšššš.
                                      Ir dabar panašiai - prasti kondensatoriai greičiau pareina, geresni - lėčiau.
                                      Parašė Sula Rodyti pranešimą
                                      Degraduoja puslaidininkiai. Ypač ekstremalesnėmis sąlygomis ir priklausomai nuo technologijos.
                                      Taip, bet kaip patirtis rodo, kondensatoriai dažniau sugenda.

                                      Comment


                                        #99
                                        Parašė Sula Rodyti pranešimą
                                        Degraduoja puslaidininkiai. Ypač ekstremalesnėmis sąlygomis ir priklausomai nuo technologijos.
                                        Visi šiuolaikiniai puslaidininkai greit degraduoja, nes kitaip puslaidininkų gamintojai neturės pajamų. Panašiai kaip W123 nesunkiai pravažiuodavo virš 1 mln. km, o dabartinis jo analogas jau po 200 tūkst.km važiuoja į savartyną.

                                        Comment


                                          Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                                          Nulūžti gali automobilio variklis ar pakaba, bet ne kompiuterio mikroschema (arba spausdintuvas staiga spausdina tik po 1 lapą/min, nes jis nėra suderinamas su atnaujinimais).
                                          Gali ir mokroschemos nulužti. Silikonas pasensta, tranzistorių klijai sutrupa, jungis sudega ir pan. mikroschemos taip pat dėvisi fiziškai dirbdamos (pvz tranzistoriai netgi vibruoja dirbdami, tik jie paprastai būna priklijuoti kad nejudėtų). Tiesiog dažniausiai jie pasensta morališkai greičiau nei fiziškai todėl pakeičiami dėl kitų priežasčių.


                                          Panašiai kaip W123 nesunkiai pravažiuodavo virš 1 mln. km, o dabartinis jo analogas jau po 200 tūkst.km važiuoja į savartyną.
                                          W123 surinkinėjo austrijoje, o dabartinį surinkinėja sirijos "migrantai".

                                          Comment

                                          Working...
                                          X