Pasaulio demografija

[digital]

Būtum dabar Lettered, gyventum aptvertam daugiabutyje, vaikus vežiotum į aptvertas mokyklas, kuriose mokosi po 15 klasėje.

[bucaneer]

Puiki iliustracija, kaip per praėjusius du šimtmečius ilgėjo gyvenimo trukmė. Grafike kaip tamsios padidėjusio mirtingumo juostos matosi karai, badai ir epidemijos, o į šių dienų pusę besiplečiantis šviesus plotas rodo gerėjančią gyvenimo kokybę.

Grafiko autorius paviešino jo generavimo skriptą, o baziniai duomenys Human Mortality Database yra viešai prieinami, tad galima tokiu pat būdu atvaizduoti kitų valstybių istoriją.

Pradžiai, ta pati Prancūzija, tik su naujausia duomenų redakcija (iki 2023):



Nustebau, kad COVID pandemijos beveik nesimato - tik gerai įsižiūrėjus galima pastebėti tamsią juostelę ties 2020 metais, bet su ankstesnių amžių negandomis visai nepalyginsi. Pagal šiuos duomenis, 60-metis prancūzas turėjo geresnius šansus išgyventi pandeminius 2020 metus nei praktiškai bet kokio amžiaus prancūzas bet kuriais XIX amžiaus metais.

Švedijos duomenų apimtis ilgiausia iš pateikiamų HMD (nuo 1751):



Šiame vaizde matomi tik du karo periodai (1788-1790 karas su Rusija bei 1805-1810 keli Napoleono laikų karai). Vėlgi beveik nesimato COVID, užtat akivaizdu, kaip iki XX amžiaus kas kelis metus vis prasiaubdavo epidemija ir/ar badas. Tokia buvo baisi realybė prieš industrinę žemdirbystę, sanitariją, antibiotikus ir vakcinas. Pavyzdžiui, 1772-1773 kelis metus užsitęsęs nederlius sukėlė badą, o paskui - ir dizenterijos epidemiją.

JAV duomenys siekia tik 1933 metus, bet dėl didelės populiacijos yra mažiau "triukšmingi":



Šalia karų (2PK, Korėjos, Vietnamo) čia galima įžiūrėti ir ~1985-1995 AIDS epidemiją daugiausiai tarp 30-50 m. vyrų. Taip pat labai aiškiai matosi COVID juosta - bent trejus metus mirtingumas padidėjęs visose 20+ amžiaus grupėse.

Lietuvos duomenys yra nuo 1959 metų:



Matosi COVID, 1993-1995 - turbūt ekonominio šoko pasekmės. Keliolikos metų trukmės padidėjusio mirtingumo juostą tarp darbingo amžiaus vyrų, kuri staigiai baigėsi 1986, matyt paaiškina tais metais įsigaliojęs Gorbačiovo sausas įstatymas. Užtat nelabai žinau kaip paaiškinti tamsią dėmę 2005-2008. Emigracijos banga po įstojimo į ES - taip, bet iš kur mirtingumas?

[mantasm]

Matosi COVID, 1993-1995 - turbūt ekonominio šoko pasekmės. Keliolikos metų trukmės padidėjusio mirtingumo juostą tarp darbingo amžiaus vyrų, kuri staigiai baigėsi 1986, matyt paaiškina tais metais įsigaliojęs Gorbačiovo sausas įstatymas. Užtat nelabai žinau kaip paaiškinti tamsią dėmę 2005-2008. Emigracijos banga po įstojimo į ES - taip, bet iš kur mirtingumas?

Dėl krizės nuo streso? Nors tada turėtų būti ne nuo 2005, o nuo 2008. Arba nuo prieškrizinio gyvenimo padaugėjo piknaudžiavimo substancijom ir t.t.?

[PoDV]

2005-2008 dėl kažkokių priežasčių pradėjo trumpėti gyvenimo trukmė Lietuvoje. Sunku suprast, nes kaimynėse tokio trumpėjimo nebuvo matyti, gilėjo atotrūkis su Estija. Kažkokia vietinė Lietuvos specifika, kuri gaal paaiškinama po 1990 m. žlungančiu Šešelgio urbanistiniu modeliu (dirbtinai planinės ekonomikos policentrinis mažų gyvenviečių tinklas neatlaikęs neoliberalizmo modelio).

[suoliuojantis]

2005-2008 dėl kažkokių priežasčių pradėjo trumpėti gyvenimo trukmė Lietuvoje. Sunku suprast, nes kaimynėse tokio trumpėjimo nebuvo matyti, gilėjo atotrūkis su Estija. Kažkokia vietinė Lietuvos specifika, kuri gaal paaiškinama po 1990 m. žlungančiu Šešelgio urbanistiniu modeliu (dirbtinai planinės ekonomikos policentrinis mažų gyvenviečių tinklas neatlaikęs neoliberalizmo modelio).

Buvo ir ten. Šiaip viso periodo dinamika visose trijose šalyse yra stulbinančiai vienoda. Kalneliai didesni ar mažesni, bet kryptys aukštyn-žemyn labai jau sutampa iš esmės. Visus duomenis traukiau iš kiekvienos šalies statistikos portalų:

[PoDV]

Buvo ir ten. Šiaip viso periodo dinamika visose trijose šalyse yra stulbinančiai vienoda. Kalneliai didesni ar mažesni, bet kryptys aukštyn-žemyn labai jau sutampa iš esmės. Visus duomenis traukiau iš kiekvienos šalies statistikos portalų:

Estija išlaikė pliusą, Latvija buvo per vidurį (minusas trumpiau truko tik 2005-2006), Lietuva išlaikė minusą ilgiausiai (2004-2007).

Vis tik sieju, kadangi kreivės irgi vienodos, kad Lietuvai stipriausią įtaką prieš Estiją darė Lietuvos istoriškai susiklostęs urbanistinis modelis.
Estija yra tuščia, galima palygint važiuojant Via Baltica. Lietuvoj daug žmonių gyveno mažesniuose miestuose ir miesteliuose, atitinkamai balsavo, tikėjosi sužydėjimo, bet jis neatėjo, arba atėjo tik asmeninės pačių gyventojų iniciatyva, gal kokia ES parama ūkininkams, o ne valdžia kažką fundementalaus pakeitė (apart keletos šaligatvių ir kitų infrastruktūros objektų kurie nėra apie konkurencingas Vakarų Europoje darbo vietas).

[PoDV]

Jeigu turime ryžto tapti tikrai turtinga šalimi, turime nebijoti siekti ir būti pirmi. Tokie dalykai labai svarbūs ir jie dažnai yra tik noro reikalas. Daug visuomenių susitaiko su tuo ką jau turi ir nustoja norėti, todėl ekonomiką auginančius dalykus iškeičia į patogumą ir daugiau socialinių garantijų (Lotynų Amerika, dalis Europos) ir patenka į degradacijos spiralę. O mes ir +/- Rytų Europa, 90-aisiais nusprendėme, kad mes norime būti turtinga valstybė ir kursime tokias sąlygas, kad tokie ir taptume. Bijau, kad pasiekus vokiškus atlyginimus, nustosime norėti daugiau ir pradėsime elgtis lyg ekonominio augimo turėjimas ir aukštas BVP yra lyg duotas dalykas, kuris niekada neapsisuks į priešingą pusę. Todėl tikiuosi nepamiršime kodėl iš Peru ar beveik Nigerijos BVP žmogui 1995 m. (i kid you not) išaugome iki dabar. Šitie dalykai nėra garantuoti. Visa tai nes turėjome kompetetingą politiką, institucijas ir norėjome tapti Europa.

Nesakau kad socialinės garantijos ir palankumas augimui/verslui yra visiškos priešingybės. Įmanoma turėti abu, kaip pavyzdžiui dabar. Tiesiog prioritetas visą laiką turėtų būti pastarasis, nes visas socialinis gerbūvis yra maitinamas ekonominio augimo, ir tik labai retai gali būti atvirkščiai.

Padaryk geras sąlygas verslui (mažai popierizmo, sąžininga mokesčių sistema, draugiški biurokratai, patogu reguliavimas verslo auginimui ir pan ir t.t.) - vistiek tingėsiu kišt galvą į startapus-fakapus, chaltūrint ir pan ir t.t.

Važiuojant vien ant susikrautos gerovės gaunasi vakarų europos variantas kai stovima vietoje, o kiti pasiveja ir aplenkia. Ir kitiems aplenkus supranti, kad nebegali gauti pigios darbo jėgos, resursų ir t.t. Bet pats tampi tuo pigiu resursu kurį naudoja kiti. ir ilgainiui net ir seniau susikrauti turtai pradeda iškeliaut į naujas rankas. Norint bent išlaikyt esamą lygį turi varyt gerokai daugiau.

Apie Europos konkurentus. Atrodo, kad nėra jų ir tiek daug, bet laimima kiekybe.

Kinai varo, bet ir jie jau po truputį nusisuka nuo didžiausio arimo. Tiesiog jų progresas atėjo gal 30+ metų vėliau nei JAV/V. Europos po karo.
Man atrodo mes, Lenkija esame kažkur artimesne raida Kinijai, gal net čiut vėlesnė, nes kinų suartėjimas su JAV įvyko anksčiau.

Amerikiečiai kažkiek atleidę reguliavimo varžtus, leidžia daugiau paarti.

Likęs pasaulis? Gal Indijos kiekybė padeda sukurt įspūdį kaip indai nosis nušluoja...

Daugiau nežinau, Lotynų Amerika kaip minimum užsistagnavo gana žemoj kartelėj, vidutiniškai žemesnėj nei skurdesnės Rytų Europos šalys ekonomiškai.
Afrika, Artimieji Rytai, realiai neišlipa iš karų arba (ir) prastos infrastruktūros gniaužtų.

Individualūs žmonės, žinoma, bus darbštūs, net iš tos pačios Lotynų Amerikos, bet jei tai vyksta per protų nutekėjimą?

[bimbam]

Ekonominis žaidimas ir jo laimėtojai yra ne kas daugiausiai aria, o kuri visuomenė labiausiai įgalina ir išlaisvina verslius žmones ir verslus kurti vertę, naujus projektus, darbo vietas ir t.t.
BVP ir darbo valandos yra neigiamai susijęs dalykas. Laimi ne sunkiausiai dirbantys, o tie kurie įgalina tuos kurie kuria naujus įrankius gaminti pigiau ir su mažiau darbo indeliu.

[PoDV]

Ekonominis žaidimas ir jo laimėtojai yra ne kas daugiausiai aria, o kuri visuomenė labiausiai įgalina ir išlaisvina verslius žmones ir verslus kurti vertę, naujus projektus, darbo vietas ir t.t.
BVP ir darbo valandos yra neigiamai susijęs dalykas. Laimi ne sunkiausiai dirbantys, o tie kurie įgalina tuos kurie kuria naujus įrankius gaminti pigiau ir su mažiau darbo indeliu.

Įsijungia kūrybiškumas ir man atrodo, demokratijos (ir individualizmas) jo įgalina daugiau. Čia Europa kažkiek važiuoja, bet nesnaudžia ir JAV.

[mantasm]

Ekonominis žaidimas ir jo laimėtojai yra ne kas daugiausiai aria, o kuri visuomenė labiausiai įgalina ir išlaisvina verslius žmones ir verslus kurti vertę, naujus projektus, darbo vietas ir t.t.

TIe verslūs žmonės turi iš kažkur atsirast ir būti motyvuoti daryt verslus. Ir verslo darymas yra juodas arimas, niekas nepadarė sėkmngo verslo dirbdamas 9-6. Ir dažniausiai neužtenka vieno-dviejų-trijų verslių žmonių, o pradžiai reikia ne tiek ir mažai atsidavusių darbuotojų, kurie irgi padirbės su ugnele. Ir ne paskutinėj vietoj turi būti alkana rinka norinti vartoti.

BVP ir darbo valandos yra neigiamai susijęs dalykas.

Reiktų žiūrėt ne į esamą BVP, o į BVP augimą. Kaip taisyklė BVP auga ten kur ir dirbama nemažai valandų. Išlaikyt esamą BVP, jau jį užsikėlus, galima ir ramiau dirbant.

Laimi ne sunkiausiai dirbantys, o tie kurie įgalina tuos kurie kuria naujus įrankius gaminti pigiau ir su mažiau darbo indeliu.

Gal čia tik IT startapų burbulo vaizdas, bet paprastai patys kuriantys naujus įrankius dirba daug ir sunkiai.

[mantasm]

Įsijungia kūrybiškumas ir man atrodo, demokratijos (ir individualizmas) jo įgalina daugiau. Čia Europa kažkiek važiuoja, bet nesnaudžia ir JAV.

Bent kiek teko susidurt, JAV arklio dalis to kūrybiškumo paremta arimu, 996 ir hustlinimo ant kiekvieno kampo kultūra. Kai daužai galva į sieną, anksčiau ar vėliau ją pramuši. O europoj kūrybiškumo gal net daugiau, bet gražiai apipaišo tą pačią sieną ir nueina toliau.

[bimbam]

Reiktų žiūrėt ne į esamą BVP, o į BVP augimą. Kaip taisyklė BVP auga ten kur ir dirbama nemažai valandų. Išlaikyt esamą BVP, jau jį užsikėlus, galima ir ramiau dirbant.

Reikėtų tuomet kontroliuoti BVP per capita šitoje regresijoje, nes neturtingos šalys auga labiau dėl to nes yra neturtingos ir jos tiesiog pasiveja. Reiškia ši regresiją rodytų kiek stipriai darbo valandos susijusios su BVP žmogui augimą, neskaitant dabartinio BVP.

Sugeneravau šitą grafiką su Claude (įspūdinga ką sugeba):

Taigi, (bent jau OCED šalims) koreliacija silpna ir neigiama, kaip ir sakiau, o p-value per daug aukšta, todėl reiškia darbo valandas reikšmingai sieti su BVP augimu negalime.


O čia su daugiau metų ir valstybių. Gauname visiškai plokščia liniją ir p=0.63, kas reiškia, kad darbo valandų su ekonominiu augimu mes visiškai negalime sieti (nei teigiamai, nei neigiamai)


Negarantuoju kad grafikai ir rezultatai teisingi, bet atrodo gerai ir iš patirties Claude tokius dalykus pataiko.

Gal čia tik IT startapų burbulo vaizdas, bet paprastai patys kuriantys naujus įrankius dirba daug ir sunkiai.

šita mažuma turi tam pašaukimą ir dirbs bet kokiu atveju, jų skatint nelabai reikia. Didžiausia jiems paskata, leisti jiems kurti inovacijas ir naujus fabrikus nevaržant mokesčiais ar biurokratija

[mantasm]

Reikėtų tuomet kontroliuoti BVP per capita šitoje regresijoje, nes neturtingos šalys auga labiau dėl to nes yra neturtingos ir jos tiesiog pasiveja. Reiškia ši regresiją rodytų kiek stipriai darbo valandos susijusios su BVP žmogui augimą, neskaitant dabartinio BVP.

Iš kur imama statistika kiek dirbta valandų? Sodros vietinių atitikmenų? Tokiu atveju nesimato arklio dalis iniciatyvių žmonių ariamų valandų chaltūrinant, dirbant papildomas valandas kurių nesimato jokiuose tabeliuose, bandant padaryt savo versliukus ir t.t.

šita mažuma turi tam pašaukimą ir dirbs bet kokiu atveju, jų skatint nelabai reikia. Didžiausia jiems paskata, leisti jiems kurti inovacijas ir naujus fabrikus nevaržant mokesčiais ar biurokratija

Didelė dalis renkasi ne art darbo rinkoj ar daryt savo startapus-fakapus, o krapštytis savo malonumui prie ko nors. Tik iš tokio krapštymosi neatsiranda vienaragiai. Kaip ir iš dviračio mynimo, maratonų bėgimų ir t.t. kas irgi populiaru šituose rateliuose.