Pasaulio demografija

[Lettered]

Pensininkui 300 yra tas pats, kas jaunam tėvui 1000. Skirtumas yra būsto paskola, transportas, vaikų auginimas, kas šiais laikais kainuoja tikrai nemažai, o pensininkus priešingai, remia vaikai. Ir tie pensininkai turi dar geresnes sąlygas susitaupyti kelionei į Kanarus, čia užtektų kas mėnesį atsidėti kokius 40 Eur tam ir po metų galėtų važiuoti.

[liutass]

Galit cia svaigt kiek norit

[Arunasx]

Galit cia svaigt kiek norit

Jei neturi ką nors iš viso protingesnio pasakyti, tai geriau patylėti. Kam teršti temą ir trukdyti kitiems? Ir nebūtina atsalinėti, nesiruošiu veltis į tuščias šnekas, kurios tikrai bus ne į temą, kurios pavadinimas parašytas viršuje.

[liutass]

Jei neturi ką nors iš viso protingesnio pasakyti, tai geriau patylėti. Kam teršti temą ir trukdyti kitiems? Ir nebūtina atsalinėti, nesiruošiu veltis į tuščias šnekas, kurios tikrai bus ne į temą, kurios pavadinimas parašytas viršuje.

Gerai, as tik stebesiu demografinius rodiklius ir zvengsiu is jusu paistalu ))))

[Lettered]

Gerai, as tik stebesiu demografinius rodiklius ir zvengsiu is jusu paistalu ))))

Kai matote Kauno m. demografinius rodiklius, minus 117 tūkst. gyventojų, irgi žvengiat, ar verkiat?

[liutass]

Zvengiu

[Eimantas]

Čia įdomus ir gana retai aptariamas dėmuo. Gyventojų tyrimų ir migracijos profesionalai pabrėžia, kad Vilnius ir turi būti tas esminis centras. Turbūt esate girdėję apie Šešelgio Vieningo Lietuvos apgyvendinimo schemą - kai buvo plėtota ne tik sostinė, bet visa valstybės teritorija su 10 regioninių centrų (buvusių apskričių centrų) ir daugybe žemesnio rango subcentrų - tokia savotiška Christallerio modelio interpretacija. To išdava - Lietuva tolygiai apgyventa su tolygiu miestų rangų perėjimu, tačiau nėra vieno ryškaus nuo kitų atitrūkusio nacionalinio centro (kaip Ryga ar Talinas), Vilniaus augimas berods nuo septinto dešimtmečio dirbtinai stabdytas pramonę bei gyventojus nukreipiant į periferiją. Jei tas nebūtų daryta, dabar Vilnius gyventojų skaičiumi tikrai nenusileistų Rygai, o Lietuva turėtų gerokai tvirtesnį ekonominį centrą su geresnėmis profesinėmis galimybėmis profesionalams. Kitaip tariant - jeigu Vilniaus augimas nebūtų dirbtinai stabdytas, dabar emigracija būtų mažesnė, nes ir Lietuvoje būtų ekonominis centras su daug geresnėmis profesinėmis galimybėmis nei yra dabar, ir profesionalams dėl jų nereikėtų vykti svetur. O kad dabar nyksta dirbtinai sovietmečiu išpūsti regioniniai centrai - reiškinys normalus.

Atvaizdas

Apie kokius profesionalus kalba? Kėdžių trynimo valstybinėse ir susijusiose institucijose?

Latvijoje tas centras yra Ryga, bet kaip matom iš esmės jokio skirtumo, mažėja gyventojų sparčiai tiek bendrai Latvijoje, tiek pačioje Rygoje, kurią tuoj aplenks Vilnius.
Lietuvoje apskričių centruose gyventi būtų visai neblogai, už ES pinigus sutvarkyta infrastruktūra, renovuoti namai, netrūksta vietų darželiuose ir mokyklose, nėra kamščių, švarus oras, pigios paslaugos, tik per mažai darbo vietų, dirbantys pvz. Achemoje, Linas Agro, Orlen iš tų mažų miestų neemigruoja, dažnai netgi ten dirbti atvažiuoja iš to pačio Vilniaus ar Kauno, tik bėda, kad tokių investicijų per mažai, kad bent nemažėtų gyventojų skaičius.

Būtent. Jei bankrutavusias/sužlugdytas dideles gamyklas būtų pakeitę visokie Volvo, Michelin, Siemens ir t.t. tai situacija visai kitokia būtų. Jei kokiame bažnytkaimyje ar miestelyje atsirastų bent viena vidutinio dydžio normali įmonė su padoria, net ne kosmine alga, tai vylstančių griebtis paskutinio šiaudo į Airijas/Anglijas irgi būtų buvę gerokai mažiau. Kokioje Vokietijoje pasaulinio garso ir savo srities grandai gamina visokiuose mums negirdėtuose ...dorfuose, analogiškai ir čia nebūtina vieno miesto padėtis.

[Globalus]

Gyventojų prieaugis 2001-2013 metais.
Pliusą pavyko išlaikyti tik Vilniui, Visaginui ir Neringai. Nuo 2010 metų Visagine irgi naturalus gyventojų prieaugis jau neigiamas.


p.s Gal kas turi Vilniaus duomenis už 2014 ir 2015 metus?

[Galis]

Toks sąlyginis in your face Lietuvai iš estų yra tai, kad latviai dažnai emigruoja į tą pačią Estiją dėl geresnių sąlygų Anyway Lietuvoje nelinkiu gyvent nei sau pačiam, nei kitiems, visai nesinori senatvės sulaukus gaut 300E nors iki tol uždirbai ir sumokėjai mokesčių gana nemažai.

kaip tas latvių "dažnai" atrodo užrašytas skaičiais? ar tiesiog estam geras "kliovas" ant PR'o kabliuko?

[Emigraves]

Kai matote Kauno m. demografinius rodiklius, minus 117 tūkst. gyventojų, irgi žvengiat, ar verkiat?

Atvaizdas

Visada kyla klausimas - durnesnis trolis ar užtrolintasis..
O jei į temą, tai reikia žiūrėti į procentus, ne absoliučias vertes.

[Jegermeister]

Toks sąlyginis in your face Lietuvai iš estų yra tai, kad latviai dažnai emigruoja į tą pačią Estiją dėl geresnių sąlygų Anyway Lietuvoje nelinkiu gyvent nei sau pačiam, nei kitiems, visai nesinori senatvės sulaukus gaut 300E nors iki tol uždirbai ir sumokėjai mokesčių gana nemažai.

Tie laikai su 300 Eur pensija jau praeityje, bent jau apie ateitį galvojantiesiems. Kaip suprantu pats dirbi kogero kokiame Barklėjuje ar pan, tad pajamos ne pačios mažiausios. Be pirmos pakopos pensijos dar tikiuosi dalyvauji ir antroje pensijų pakopoje. Dar yra galimybė papildomai kauptis ir trečioje pensijos pakopoje bei žinoma privalai po truputį iki senatvės bent kokio nekilnojamo turto sukaupti. Taigi jei apie tai, kaip gyvensi pensijoje galvosi bent kiek jau šiandien, tai tikrai nereiks iš kokių 300 Eur gyventi. Beje ir daugelyje išsivysčiusių Europos šalių, jeigu dalyvauji tik pirmoje pensijų pakopoje, tai pensija irgi mažoka gaunasi. Šiuo metu ji didelė atrodo tik atsivežus ją Lietuvon, bet po kokių 20 metų šis skirtumas bus labai aptirppęs.

[J.U.]

Dėl tų 300€ tai didžiausias pavojus jog nėra jokios rimtos garantijos dėl pensijų fondų patikimumo. Tereikia prisiminti pensijų fondų griūtį JAV 2000 metų pavasarį.

[Vilkas]

Apie kokius profesionalus kalba? Kėdžių trynimo valstybinėse ir susijusiose institucijose?

Taip, kėdžių trynimo.

[Eimantas]

Taip, kėdžių trynimo.

Hiperbolizavau, bet be dabartinio išpūsto valdymo aparato koncentravimo Vilniuje vaizdas būtų kitoks. O visiems kitiems nei sostinės statusas nei jos dominavimas nėra pirmo būtinumo dalykas.

[Emigraves]

Čia įdomus ir gana retai aptariamas dėmuo. Gyventojų tyrimų ir migracijos profesionalai pabrėžia, kad Vilnius ir turi būti tas esminis centras. Turbūt esate girdėję apie Šešelgio Vieningo Lietuvos apgyvendinimo schemą - kai buvo plėtota ne tik sostinė, bet visa valstybės teritorija su 10 regioninių centrų (buvusių apskričių centrų) ir daugybe žemesnio rango subcentrų - tokia savotiška Christallerio modelio interpretacija. To išdava - Lietuva tolygiai apgyventa su tolygiu miestų rangų perėjimu, tačiau nėra vieno ryškaus nuo kitų atitrūkusio nacionalinio centro (kaip Ryga ar Talinas), Vilniaus augimas berods nuo septinto dešimtmečio dirbtinai stabdytas pramonę bei gyventojus nukreipiant į periferiją. Jei tas nebūtų daryta, dabar Vilnius gyventojų skaičiumi tikrai nenusileistų Rygai, o Lietuva turėtų gerokai tvirtesnį ekonominį centrą su geresnėmis profesinėmis galimybėmis profesionalams. Kitaip tariant - jeigu Vilniaus augimas nebūtų dirbtinai stabdytas, dabar emigracija būtų mažesnė, nes ir Lietuvoje būtų ekonominis centras su daug geresnėmis profesinėmis galimybėmis nei yra dabar, ir profesionalams dėl jų nereikėtų vykti svetur. O kad dabar nyksta dirbtinai sovietmečiu išpūsti regioniniai centrai - reiškinys normalus.

Atvaizdas

Čia yra komplikuotesnė tema, nei gali pasirodyti. Turime turtingą Daniją su vienu miestu, bet turime dar turtingesnę daugiapolę Šveicariją. Kokio modelio labiau norėtume mes?
Be emocingo Vilniečių narciziškumo reikia žiūrėti į problemą iš mokslinės pusės. Labai neblogų pasvarstymų galima rasti čia. Akivaizdu, kad augant darbo jėgos kiekiui, uždarbiai ir pragyvenimo kaštai auga netiesiškai. Tam yra daugybė priežasčių, kaip kad infrastruktūra, laisvas plotas ir tt. Bet esmė ta, kad kiekvienas miestas, priklausomai nuo plėtojamų industrijų, turi optimalų dydį.
Lietuvos atveju turime unikalią situaciją, kai Vilniaus infrastruktūra ima reikalauti vis didesnių (neproporcingai) investicijų, kai tuo tarpu kitose urbanistinėse teritorijose ji neišnaudojama. Tai yra neefektyvu, o ilgesnėje perspektyvoje kainuos augimą, nes yra "prastatomi" technologijų, tyrimų ir kt grąžą generuojančių investicijų pinigai.
Idealiu atveju turėtų šios srities specialistai (tikiuosi jų LT yra) sėsti su MP ir rodyti skaičius, grafikus siekiant toliaregiškai optimizuoti valstybės investicijas bei apskritai regionų politiką.

[Sula]

Čia yra komplikuotesnė tema, nei gali pasirodyti. Turime turtingą Daniją su vienu miestu, bet turime dar turtingesnę daugiapolę Šveicariją. Kokio modelio labiau norėtume mes?
Be emocingo Vilniečių narciziškumo reikia žiūrėti į problemą iš mokslinės pusės.

Kažin iš kur toks gali atsirasti, jei 90-95% vilniečių yra 1-2 karta "nuo žagrės", beje, įskaitant ir daugumą vietinių lenkų.

Lietuvos atveju turime unikalią situaciją, kai Vilniaus infrastruktūra ima reikalauti vis didesnių (neproporcingai) investicijų, kai tuo tarpu kitose urbanistinėse teritorijose ji neišnaudojama. Tai yra neefektyvu, o ilgesnėje perspektyvoje kainuos augimą, nes yra "prastatomi" technologijų, tyrimų ir kt grąžą generuojančių investicijų pinigai.
Idealiu atveju turėtų šios srities specialistai (tikiuosi jų LT yra) sėsti su MP ir rodyti skaičius, grafikus siekiant toliaregiškai optimizuoti valstybės investicijas bei apskritai regionų politiką.

Tai tikrai ne pačio Vilniaus (kas tai yra - savivaldybė??) problema. Jei administraciškai Vilnius būtų mažesnis, tai situacija (pūtimosi) nelabai keistųsi. Salininkai, Grigiškės, Balsiai ar net Naujoji Vilnia laisvai gali būti "ne Vilnius".
Pvz.: mano žmonos tėviškėje 400 žm. miestelyje pastatyti šiuolaikiniai valymo įrengimai už daugiau kaip 2 mln. Lt, nors pusė namų net neturi kanalizacijos Gatvės, viešosios erdvės, mokykla, kultūrnamis sutvarkyti taip, kad gali pavydėti bet koks Vilniaus priemestis.

[Lettered]

Pvz.: mano žmonos tėviškėje 400 žm. miestelyje pastatyti šiuolaikiniai valymo įrengimai už daugiau kaip 2 mln. Lt, nors pusė namų net neturi kanalizacijos Gatvės, viešosios erdvės, mokykla, kultūrnamis sutvarkyti taip, kad gali pavydėti bet koks Vilniaus priemestis.

Politikai tai vadina "regionų plėtra", todėl Vilnius ir gauna tokį mažą GPM, kad provincija gražesnė būtų.

[liutass]

politikai is viso nezino ka daryti, todel daro bele ka. O mes tik stebime rodiklius

[andyour]

Būtent. Jei bankrutavusias/sužlugdytas dideles gamyklas būtų pakeitę visokie Volvo, Michelin, Siemens ir t.t. tai situacija visai kitokia būtų. Jei kokiame bažnytkaimyje ar miestelyje atsirastų bent viena vidutinio dydžio normali įmonė su padoria, net ne kosmine alga, tai vylstančių griebtis paskutinio šiaudo į Airijas/Anglijas irgi būtų buvę gerokai mažiau. Kokioje Vokietijoje pasaulinio garso ir savo srities grandai gamina visokiuose mums negirdėtuose ...dorfuose, analogiškai ir čia nebūtina vieno miesto padėtis.

Tektų visus specialistus ruošti nuo nulio, kas kainuotų labai didelius pinigu. Dauguma jų gi dirbo atsilikusioje planinėje ekonomikoje. Kas trukdo dabar ten statyti tas gamyklas, tas trukdė ir tada. Bet sutinku, kad privatizacija atlikta pagal tuometinės valdžios sugebėjimus.

[andyour]

Hiperbolizavau, bet be dabartinio išpūsto valdymo aparato koncentravimo Vilniuje vaizdas būtų kitoks. O visiems kitiems nei sostinės statusas nei jos dominavimas nėra pirmo būtinumo dalykas.

Manau, kad valdymo aparatą reikia koncentruoti Kaune. Nes tai Lietuvos centras. Tai pagyvintų Kauną tiek kultūriškai, tiek finansiškai.