Geriausia vieta gyventi / gyvenimo kokybės indeksai

[Gator]

Forumas šiuo metu yra per daug užsiėmęs ruskyno apverkimu, tai per ašaras savas kiemas nesimato

Daugiausia kiek mačiau tai keli žmonės kritikuoja džiaugsmą dėl žudynių, bet net ir tie ne ką ten labai apverkinėjo, juolab ant tiek, kad nebematytų kitų temų.

[Egiuxz]

Negi forume dar niekas neparašė?

Forumas šiuo metu yra per daug užsiėmęs ruskyno apverkimu, tai per ašaras savas kiemas nesimato

[Taj Mahal]

Lithuania has been crowned the happiest country in the world for young people. The honor comes from the World Happiness Report, which published its finding on Wednesday by the Wellbeing Research Centre at the University of Oxford. – Business Insider – Archive

Originalus šaltinis:
World Happiness Report 2024 – Archive

Negi forume dar niekas neparašė?

[sankauskas]

Naudot žodį "klasteris", kai turim tikrus lietuviškus žodžius kaip grupė yra pravalas. Bet finmine, matyt, labai Educated žmonės dirba.

Šiaip jau reikia sakyti feilas.

[uzdvidesimt]

Naudot žodį "klasteris", kai turim tikrus lietuviškus žodžius kaip grupė yra pravalas. Bet finmine, matyt, labai Educated žmonės dirba.

[cozzamarra]

Matyt reikėjo aktyvią nuorodą į https://lietuvosfinansai.lt/gki/ pridėti, ten pat yra ir duomenų rinkiniai (tiesa, 2021 m. duomenų rasti nesugebėjau).

[sankauskas]

Hm, o tai kur dataset, kur metodologija? Kaip tik valstybinė įstaiga kažką daro, taip viskas kreivai šleivai.

[cozzamarra]

https://finmin.lrv.lt/lt/naujienos/g...ja-geriausia-1

Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt pateikiamas savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI) papildytas 2021 m. duomenimis. GKI rodo, kad pagal bendrą gyvenimo kokybę Vilnius toliau stabiliai užima pirmą vietą, TOP 5 savivaldybės taip pat išliko tos pačios – tik Kauno r. pralenkė Klaipėdos m. savivaldybę. Lyginant su 2020 m., į penketuką pagal verslumą naujai pateko Mažeikių r. savivaldybė, pagal švietimą – Raseinių r., Zarasų r. ir Molėtų r., o pagal viešąją infrastruktūrą – Pakruojo r.

GKI sudarytas iš 41 rodiklio 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas. Naudojantis GKI, galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti tarpusavyje ar stebėti pokyčius 2013-2021 m.

TOP 5 savivaldybės pagal GKI

2021 m. pirmoje GKI vietoje buvo Vilniaus m. savivaldybė su 1,02 siekiančiu indeksu, kai šalies vidurkis buvo 0,57. Lyginant su 2020 m. duomenimis, TOP 5 išliko tos pačios savivaldybės, tik Kauno r. savivaldybė GKI reitinge pasikeitė pozicijomis su Klaipėdos m. savivaldybe: 2-oje vietoje Kauno m. savivaldybė (0,78), 3-oje – Kauno r. (0,77), 4-oje – Klaipėdos m. (0,76) ir 5-oje – Neringos (0,73).

Iš šių 5-ių savivaldybių 2013-2021 m. didžiausią pažangą padarė Kauno r. savivaldybė, kuri iš 12-os pozicijos 2013 m. (GKI rodiklis buvo 0,42) pakilo į 3-ią poziciją 2021 metais. Kauno r. savivaldybės GKI rodiklis per šį laikotarpį išaugo 83 proc. arba padidėjo iki 0,77. Kitų 4-ių savivaldybių GKI rodiklis per laikotarpį augo ne taip sparčiai – padidėjo 52-59 proc.

Nors Vilniaus miestas bendrai GKI pirmauja 2013-2021 m., tačiau vertinant atskiras sritis arba rodiklius jis ne visur užėmė aukščiausią vietą. Pavyzdžiui, sveikatos paslaugų srityje 2021 m. lyderiavo Palangos, Kauno m. ir Šiaulių m. savivaldybės, o Vilniaus m. savivaldybė užėmė 5-ą indekso poziciją. Analogiškai aukštesnė švietimo paslaugų indekso reikšmė buvo nustatyta Kauno m., o Vilniaus m. savivaldybė buvo 2-oje vietoje, 3-oje Raseinių r., toliau Zarasų r. ir Molėtų r. savivaldybės. Žemiausia – 7 pozicija – Vilniaus m. savivaldybei buvo nustatyta vertinant viešąją infrastruktūrą. Šioje srityje 2021 m. pirmavo Neringos, Druskininkų ir Ignalinos r. savivaldybės.

Vertinant atskirus rodiklius, pavyzdžiui, nusikaltimų skaičių, tarp TOP 5 2021 m. savivaldybių geriausia situacija Neringos savivaldybėje (1076 nusikaltimai, tenkantys 100 tūkst. gyventojų), daugiausia nusikaltimų užfiksuota Vilniaus m. ir Kauno m. savivaldybėse – atitinkamai 1830 ir 1671.

Tarp geriausių pagal bendrą gyvenimo kokybę savivaldybių 2021 m. didžiausias darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo Vilniaus m. ir Kauno m. savivaldybėse – atitinkamai 1139 eurai ir 1046 eurai. Tuo tarpu mažiausias darbo užmokestis buvo mokamas Zarasų r. savivaldybėje – 720 euras (36 proc. mažiau nei Vilniuje).

[evil]

Na, kad nelabai.. Bendrai auga tik Vilniuje, o Kaune ir Klaipėdoje auga tik rajone, tuo tarpu miestuose gana sparčiai mažėja ir augimas rajone to nekompensuoja.

Teoriškai. Praktiškai nėra taip, kad mieste atsirastų tušti butai, jie dažniausiai išnuomuojami, bet nuomininkas gyvenamosios vietos nedeklaruoja. Ir tokių Kaune/Vilniuj tikrai daug ypač tarp jaunų specialistų, baigusių studijas, bet neįsigijusių nuosavo būsto. Tarp mano bendradarbių ~20-30% yra deklaravę gyvenamąja vietą pas tėvus. Name, kur gyvenu 40% butų yra nuomuojami, tačiau nė vienas iš jų gyvenamosios vietos ten nedeklaravęs.

[MintiesRatas]

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybių gyv. skaičius kelis paskutinius metus auga (skaičiuojant miestą+rajoną, bet tai daugiausiai dėl suburbanizacijos), skirtingai nei visų likusių Lietuvos savivaldybių. Tai jeigu neateis rimtesnė demografinė duobė, poreikis plėtrai top 3 miestuose dar bus. Liūdnesnė situacija regionuose. Būna, kad kalbi su gyventoju iš mažesnio miesto ir jis labai nuoširdžiai nustemba, kad kitur Lietuvoje dar kažką stato naujo. Regionus iš esmės turės tempti tie patys didieji miestai, bet kol kas apskritai nėra aiškios strategijos, kaip regionai turėtų keistis.

Na, kad nelabai.. Bendrai auga tik Vilniuje, o Kaune ir Klaipėdoje auga tik rajone, tuo tarpu miestuose gana sparčiai mažėja ir augimas rajone to nekompensuoja.

[kutas]

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybių gyv. skaičius kelis paskutinius metus auga (skaičiuojant miestą+rajoną, bet tai daugiausiai dėl suburbanizacijos), skirtingai nei visų likusių Lietuvos savivaldybių. Tai jeigu neateis rimtesnė demografinė duobė, poreikis plėtrai top 3 miestuose dar bus. Liūdnesnė situacija regionuose. Būna, kad kalbi su gyventoju iš mažesnio miesto ir jis labai nuoširdžiai nustemba, kad kitur Lietuvoje dar kažką stato naujo. Regionus iš esmės turės tempti tie patys didieji miestai, bet kol kas apskritai nėra aiškios strategijos, kaip regionai turėtų keistis.

[Gator]

Na taip, visa tai tiesa, bet dabar iškyla kitas klausimas. Visur verkiama kad žmonės emigruoja, Lietuva tuštėja, tai kas tada gyvens tuose masiškai statomuose daugiabučiuose ir kas dirbs ofisuose?

Pereinantys nuo senų butų gyvens.
Ir apskritai keistas klausimas, nes čia nėra klausimo ar kažkas gyvens, yra faktas, kad jau gyvena. Visi iš esmės parsiduoda, vieni greičiau, kiti lėčiau, bet klausimo ar gyvens tai nėra net.

[RokasLT]

Na taip, visa tai tiesa, bet dabar iškyla kitas klausimas. Visur verkiama kad žmonės emigruoja, Lietuva tuštėja, tai kas tada gyvens tuose masiškai statomuose daugiabučiuose ir kas dirbs ofisuose?

Manau, Vilnius, Kaunas ir gal Klaipėda, nuo to tiek nenukentės kaip kiti regionai. Čia yra universitetai, kurie pritraukia daug jaunų protų, ir jei bus tinkamos darbo vietos (visapusiškai) ir gyvenimo sąlygos - vis daugiau ir daugiau šių protų liks šituose ekonominiuose centruose. Va dėl likusios LT, tai liūdnos mišios
Kita vertus, jei liks tik šitie centrai, tai LT bus kaip leisgyvis pacientas su amputuotomis galūnėmis, likę už tokią neveiksnią politiką tikrai atsakys savo pensijomis (neaugimu ir pensijos laiko tęsimu).

[J.U.]

Iki 2008 m. krizės, ir po jos (2014-15 m.), kai ekonomika smarkiai augo, nemačiau nei tokiu mastu gatvių, parkų, vandentiekių tvarkomų, statomų tiek daug gyv. namų/butų, ofisų (jei vienas didesnis buvo pastatomas kas 3-5 m. - sensacija).

Na taip, visa tai tiesa, bet dabar iškyla kitas klausimas. Visur verkiama kad žmonės emigruoja, Lietuva tuštėja, tai kas tada gyvens tuose masiškai statomuose daugiabučiuose ir kas dirbs ofisuose?

[andyour]

Tankinimas išspręstų daugybę problemų. Kamščiai be abejo nesumažėtų, bet žmonės paprasčiausiai važinėtų trumpesnėm distancijom(ar kitom transporto priemonėm), nes atsirastų daugiau darbo vietų arčiau namų.

Dabartiniu atveju vienam miesto galia miegam, kitame dirbame. Tankinimas ir taip savaime aiškus dalykas.

[B.S.]

Tankinimas išspręstų daugybę problemų. Kamščiai be abejo nesumažėtų, bet žmonės paprasčiausiai važinėtų trumpesnėm distancijom(ar kitom transporto priemonėm), nes atsirastų daugiau darbo vietų arčiau namų. Bet pabandyk įtikinti mašinoje mirkstantį "žaliąjį" jog užstatytos pievos yra gerai... Juk prieš 100 metų ten nebuvo nieko, sugadins nusistovėjusį kaimo mieste vaizdą...

[B.S.]

Apie galimybę susirasti darbą prie namų. Teigiama, kad dauguma gali rasti darbą prie namų, kas savaime išspręstų transporto problemą.

Tiek Vilniuje, tiek Lietuvoje yra mažas tankumas. O kadangi mažas tankumas, tai ir mažas darbo vietų tankumas. Centras išimtis. Tad darbo vietą beveik visada bus lengviau susirasti kažkur arčiau centro, nes paprasčiausiai ten jų daugiau.

[Sula]

Nelabai aišku apie ką jūs čia...

Apie galimybę susirasti darbą prie namų. Teigiama, kad dauguma gali rasti darbą prie namų, kas savaime išspręstų transporto problemą.

[B.S.]

Nelabai aišku apie ką jūs čia...
Bet jei jau skaičiuojat, tai spėčiau didžiausi srautai yra valdininkai/biurokratai/ministerijos ir pas juos reikalų tvarkytis važiuojantys žmonės. Aptarnaujantis personalas centre liktų šiaip ar taip, ar jie aptarnaus valdininkus, ar turistus...
NMC reikia užbaigti, o ne palikti pusiau išvystytą, pusiau ne. Tuomet bus galima galvoti apie tolygesnį paskirstymą, kitų "centrų" kūrimą. Viską vystant po lygiai, neužbaigtumėm nieko dar porą šimtų metų.

[Sula]

Tai kiek Vilniuje žmonių su ta specializacija neįprasta? Tikra ne daugiau kaip vienas procentas.

Visi geležinkeliečiai - keletas lokacijų prie geležinkelio - jau keli tūkstančiai darbuotojų, oro uostas - dar pora tūkstančių, VT darbuotojai - vėl aiškios vietos mieste. Ir taip toliau, gal tik ne taip akivaizdžiai.