Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geriausia vieta gyventi / gyvenimo kokybės indeksai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • sankauskas
    replied
    Parašė uzdvidesimt Rodyti pranešimą
    Naudot žodį "klasteris", kai turim tikrus lietuviškus žodžius kaip grupė yra pravalas. Bet finmine, matyt, labai Educated žmonės dirba.
    Šiaip jau reikia sakyti feilas.

    Komentuoti:


  • uzdvidesimt
    replied
    Naudot žodį "klasteris", kai turim tikrus lietuviškus žodžius kaip grupė yra pravalas. Bet finmine, matyt, labai Educated žmonės dirba.

    Komentuoti:


  • cozzamarra
    replied
    Matyt reikėjo aktyvią nuorodą į https://lietuvosfinansai.lt/gki/ pridėti, ten pat yra ir duomenų rinkiniai (tiesa, 2021 m. duomenų rasti nesugebėjau).

    Komentuoti:


  • sankauskas
    replied
    Hm, o tai kur dataset, kur metodologija? Kaip tik valstybinė įstaiga kažką daro, taip viskas kreivai šleivai.

    Komentuoti:


  • cozzamarra
    replied
    https://finmin.lrv.lt/lt/naujienos/g...ja-geriausia-1
    Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt pateikiamas savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI) papildytas 2021 m. duomenimis. GKI rodo, kad pagal bendrą gyvenimo kokybę Vilnius toliau stabiliai užima pirmą vietą, TOP 5 savivaldybės taip pat išliko tos pačios – tik Kauno r. pralenkė Klaipėdos m. savivaldybę. Lyginant su 2020 m., į penketuką pagal verslumą naujai pateko Mažeikių r. savivaldybė, pagal švietimą – Raseinių r., Zarasų r. ir Molėtų r., o pagal viešąją infrastruktūrą – Pakruojo r.

    GKI sudarytas iš 41 rodiklio 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas. Naudojantis GKI, galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti tarpusavyje ar stebėti pokyčius 2013-2021 m.

    TOP 5 savivaldybės pagal GKI

    2021 m. pirmoje GKI vietoje buvo Vilniaus m. savivaldybė su 1,02 siekiančiu indeksu, kai šalies vidurkis buvo 0,57. Lyginant su 2020 m. duomenimis, TOP 5 išliko tos pačios savivaldybės, tik Kauno r. savivaldybė GKI reitinge pasikeitė pozicijomis su Klaipėdos m. savivaldybe: 2-oje vietoje Kauno m. savivaldybė (0,78), 3-oje – Kauno r. (0,77), 4-oje – Klaipėdos m. (0,76) ir 5-oje – Neringos (0,73).

    Iš šių 5-ių savivaldybių 2013-2021 m. didžiausią pažangą padarė Kauno r. savivaldybė, kuri iš 12-os pozicijos 2013 m. (GKI rodiklis buvo 0,42) pakilo į 3-ią poziciją 2021 metais. Kauno r. savivaldybės GKI rodiklis per šį laikotarpį išaugo 83 proc. arba padidėjo iki 0,77. Kitų 4-ių savivaldybių GKI rodiklis per laikotarpį augo ne taip sparčiai – padidėjo 52-59 proc.

    Nors Vilniaus miestas bendrai GKI pirmauja 2013-2021 m., tačiau vertinant atskiras sritis arba rodiklius jis ne visur užėmė aukščiausią vietą. Pavyzdžiui, sveikatos paslaugų srityje 2021 m. lyderiavo Palangos, Kauno m. ir Šiaulių m. savivaldybės, o Vilniaus m. savivaldybė užėmė 5-ą indekso poziciją. Analogiškai aukštesnė švietimo paslaugų indekso reikšmė buvo nustatyta Kauno m., o Vilniaus m. savivaldybė buvo 2-oje vietoje, 3-oje Raseinių r., toliau Zarasų r. ir Molėtų r. savivaldybės. Žemiausia – 7 pozicija – Vilniaus m. savivaldybei buvo nustatyta vertinant viešąją infrastruktūrą. Šioje srityje 2021 m. pirmavo Neringos, Druskininkų ir Ignalinos r. savivaldybės.

    Vertinant atskirus rodiklius, pavyzdžiui, nusikaltimų skaičių, tarp TOP 5 2021 m. savivaldybių geriausia situacija Neringos savivaldybėje (1076 nusikaltimai, tenkantys 100 tūkst. gyventojų), daugiausia nusikaltimų užfiksuota Vilniaus m. ir Kauno m. savivaldybėse – atitinkamai 1830 ir 1671.

    Tarp geriausių pagal bendrą gyvenimo kokybę savivaldybių 2021 m. didžiausias darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo Vilniaus m. ir Kauno m. savivaldybėse – atitinkamai 1139 eurai ir 1046 eurai. Tuo tarpu mažiausias darbo užmokestis buvo mokamas Zarasų r. savivaldybėje – 720 euras (36 proc. mažiau nei Vilniuje).

    Komentuoti:


  • evil
    replied
    Parašė MintiesRatas Rodyti pranešimą

    Na, kad nelabai.. Bendrai auga tik Vilniuje, o Kaune ir Klaipėdoje auga tik rajone, tuo tarpu miestuose gana sparčiai mažėja ir augimas rajone to nekompensuoja.
    Teoriškai. Praktiškai nėra taip, kad mieste atsirastų tušti butai, jie dažniausiai išnuomuojami, bet nuomininkas gyvenamosios vietos nedeklaruoja. Ir tokių Kaune/Vilniuj tikrai daug ypač tarp jaunų specialistų, baigusių studijas, bet neįsigijusių nuosavo būsto. Tarp mano bendradarbių ~20-30% yra deklaravę gyvenamąja vietą pas tėvus. Name, kur gyvenu 40% butų yra nuomuojami, tačiau nė vienas iš jų gyvenamosios vietos ten nedeklaravęs.

    Komentuoti:


  • MintiesRatas
    replied
    Parašė kutas Rodyti pranešimą
    Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybių gyv. skaičius kelis paskutinius metus auga (skaičiuojant miestą+rajoną, bet tai daugiausiai dėl suburbanizacijos), skirtingai nei visų likusių Lietuvos savivaldybių. Tai jeigu neateis rimtesnė demografinė duobė, poreikis plėtrai top 3 miestuose dar bus. Liūdnesnė situacija regionuose. Būna, kad kalbi su gyventoju iš mažesnio miesto ir jis labai nuoširdžiai nustemba, kad kitur Lietuvoje dar kažką stato naujo. Regionus iš esmės turės tempti tie patys didieji miestai, bet kol kas apskritai nėra aiškios strategijos, kaip regionai turėtų keistis.
    Na, kad nelabai.. Bendrai auga tik Vilniuje, o Kaune ir Klaipėdoje auga tik rajone, tuo tarpu miestuose gana sparčiai mažėja ir augimas rajone to nekompensuoja.

    Komentuoti:


  • kutas
    replied
    Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybių gyv. skaičius kelis paskutinius metus auga (skaičiuojant miestą+rajoną, bet tai daugiausiai dėl suburbanizacijos), skirtingai nei visų likusių Lietuvos savivaldybių. Tai jeigu neateis rimtesnė demografinė duobė, poreikis plėtrai top 3 miestuose dar bus. Liūdnesnė situacija regionuose. Būna, kad kalbi su gyventoju iš mažesnio miesto ir jis labai nuoširdžiai nustemba, kad kitur Lietuvoje dar kažką stato naujo. Regionus iš esmės turės tempti tie patys didieji miestai, bet kol kas apskritai nėra aiškios strategijos, kaip regionai turėtų keistis.
    Paskutinis taisė kutas; 2018.06.08, 20:25.

    Komentuoti:


  • Gator
    replied
    Parašė J.U. Rodyti pranešimą

    Na taip, visa tai tiesa, bet dabar iškyla kitas klausimas. Visur verkiama kad žmonės emigruoja, Lietuva tuštėja, tai kas tada gyvens tuose masiškai statomuose daugiabučiuose ir kas dirbs ofisuose?
    Pereinantys nuo senų butų gyvens.
    Ir apskritai keistas klausimas, nes čia nėra klausimo ar kažkas gyvens, yra faktas, kad jau gyvena. Visi iš esmės parsiduoda, vieni greičiau, kiti lėčiau, bet klausimo ar gyvens tai nėra net.

    Komentuoti:


  • RokasLT
    replied
    Parašė J.U. Rodyti pranešimą

    Na taip, visa tai tiesa, bet dabar iškyla kitas klausimas. Visur verkiama kad žmonės emigruoja, Lietuva tuštėja, tai kas tada gyvens tuose masiškai statomuose daugiabučiuose ir kas dirbs ofisuose?
    Manau, Vilnius, Kaunas ir gal Klaipėda, nuo to tiek nenukentės kaip kiti regionai. Čia yra universitetai, kurie pritraukia daug jaunų protų, ir jei bus tinkamos darbo vietos (visapusiškai) ir gyvenimo sąlygos - vis daugiau ir daugiau šių protų liks šituose ekonominiuose centruose. Va dėl likusios LT, tai liūdnos mišios
    Kita vertus, jei liks tik šitie centrai, tai LT bus kaip leisgyvis pacientas su amputuotomis galūnėmis, likę už tokią neveiksnią politiką tikrai atsakys savo pensijomis (neaugimu ir pensijos laiko tęsimu).
    Paskutinis taisė RokasLT; 2018.06.08, 20:07.

    Komentuoti:


  • J.U.
    replied
    Parašė RokasLT Rodyti pranešimą

    Iki 2008 m. krizės, ir po jos (2014-15 m.), kai ekonomika smarkiai augo, nemačiau nei tokiu mastu gatvių, parkų, vandentiekių tvarkomų, statomų tiek daug gyv. namų/butų, ofisų (jei vienas didesnis buvo pastatomas kas 3-5 m. - sensacija).
    Na taip, visa tai tiesa, bet dabar iškyla kitas klausimas. Visur verkiama kad žmonės emigruoja, Lietuva tuštėja, tai kas tada gyvens tuose masiškai statomuose daugiabučiuose ir kas dirbs ofisuose?

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    Parašė B.S. Rodyti pranešimą
    Tankinimas išspręstų daugybę problemų. Kamščiai be abejo nesumažėtų, bet žmonės paprasčiausiai važinėtų trumpesnėm distancijom(ar kitom transporto priemonėm), nes atsirastų daugiau darbo vietų arčiau namų.
    Dabartiniu atveju vienam miesto galia miegam, kitame dirbame. Tankinimas ir taip savaime aiškus dalykas.

    Komentuoti:


  • B.S.
    replied
    Tankinimas išspręstų daugybę problemų. Kamščiai be abejo nesumažėtų, bet žmonės paprasčiausiai važinėtų trumpesnėm distancijom(ar kitom transporto priemonėm), nes atsirastų daugiau darbo vietų arčiau namų. Bet pabandyk įtikinti mašinoje mirkstantį "žaliąjį" jog užstatytos pievos yra gerai... Juk prieš 100 metų ten nebuvo nieko, sugadins nusistovėjusį kaimo mieste vaizdą...

    Komentuoti:


  • B.S.
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Apie galimybę susirasti darbą prie namų. Teigiama, kad dauguma gali rasti darbą prie namų, kas savaime išspręstų transporto problemą.
    Tiek Vilniuje, tiek Lietuvoje yra mažas tankumas. O kadangi mažas tankumas, tai ir mažas darbo vietų tankumas. Centras išimtis. Tad darbo vietą beveik visada bus lengviau susirasti kažkur arčiau centro, nes paprasčiausiai ten jų daugiau.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė B.S. Rodyti pranešimą
    Nelabai aišku apie ką jūs čia...
    Apie galimybę susirasti darbą prie namų. Teigiama, kad dauguma gali rasti darbą prie namų, kas savaime išspręstų transporto problemą.

    Komentuoti:


  • B.S.
    replied
    Nelabai aišku apie ką jūs čia...
    Bet jei jau skaičiuojat, tai spėčiau didžiausi srautai yra valdininkai/biurokratai/ministerijos ir pas juos reikalų tvarkytis važiuojantys žmonės. Aptarnaujantis personalas centre liktų šiaip ar taip, ar jie aptarnaus valdininkus, ar turistus...
    NMC reikia užbaigti, o ne palikti pusiau išvystytą, pusiau ne. Tuomet bus galima galvoti apie tolygesnį paskirstymą, kitų "centrų" kūrimą. Viską vystant po lygiai, neužbaigtumėm nieko dar porą šimtų metų.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė andyour Rodyti pranešimą

    Tai kiek Vilniuje žmonių su ta specializacija neįprasta? Tikra ne daugiau kaip vienas procentas.
    Visi geležinkeliečiai - keletas lokacijų prie geležinkelio - jau keli tūkstančiai darbuotojų, oro uostas - dar pora tūkstančių, VT darbuotojai - vėl aiškios vietos mieste. Ir taip toliau, gal tik ne taip akivaizdžiai.

    Komentuoti:


  • Zygis
    replied
    Parašė andyour Rodyti pranešimą

    Tai kiek Vilniuje žmonių su ta specializacija neįprasta? Tikra ne daugiau kaip vienas procentas.
    Tu supranti, kad pvz IT srities darbuotojai nedirba tų pačių darbų visi? Ir kad programmeris pythonu turbūt neieškos java developerio darbo (nebent pokyčių norės)? Pilna žmonių su skirtingom specialybėm. Aišku, nebent esi koks "specialist" Danske banke, tai gal ir jokio skirtumo keltis į Žirmūnus ir dirbt Western Union tuo pačiu specialistu kitam back office, kur darbas nors truputį pasikeis, bet vistiek bus tas pats rutininis ir greit išmokstamas.
    Dauguma didesnę vertę kuriančių darbų yra smarkiai sukonkretinti - būtent kai žmogus kažkur siaurai specializuojasi, jis ir gali tapti tikru profu, kurt gerą produktą ir gaut gerus pinigus. Tai jie neieško darbo pagal rajoną, o ieško darbą, kuris aplamai atitiktų jų profesinius kriterijus. Tikrai nemanau, kad tokių tik procentas.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied
    Parašė andyour Rodyti pranešimą

    Tai kiek Vilniuje žmonių su ta specializacija neįprasta? Tikra ne daugiau kaip vienas procentas.
    Tikrai daugiau. Kiek žmonių važinėja į darbą iš Kauno į Vilnių. Ankščiau daktaras buvo daktaras, dabar dakratas specializuojasi konkrečiose srityse. Ankščiau dantistas buvo dantistu, dabat jie vadinami odontologai,implantologais,burnos higienistais, ortodontais ir turbūt dar 20 pavadinimų galima būtų prirašyti.

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
    Laikai jau pasikeitę. Ankščiau reikėdavo 5 specialybiu - daktaro, mokytojo, ugiagesio, policininko ir valdžios atstovo. Šiais laikais specialybių spektras yra labai praplatėjęs, žinoma jeigu tu ieškaisi kasininko darbo parduotuvėj, tai tau lokacija bus svarbi, nes tokį patį darbą gali gauti ir šalia namų. Bet jeigu tavo speciaizacija yra kiek sudėtingesnė - tai tu pirmenybę teiksi darbo pobūdžiui o ne lokacijai.
    Tai kiek Vilniuje žmonių su ta specializacija neįprasta? Tikra ne daugiau kaip vienas procentas.

    Komentuoti:

Working...
X