Latvijos ir Estijos aktualijos

[Tomizmas]

Estija nelabai turi prabangos švaistytis teritorijomis. Rusijai tai jo, parduoti Aliaską nesudarė problemų.

[Stadionas]

Nemanau ir nematau, kad būtų veiksminga. Kaip ir dėl šitos partijos iškilimo. Estai susitvarkys tai tikrai. Bet nereikia uždelst.

Na visur kitur Rusai išvažiavo, Baltijos šalyse liko, vadinasi ne taip blogai čia.

[manometras]

Estijos ruso youtuberio urbanisto WKAD video apie pirmąją Estijos prezidentę Kersti Kaljulaid (ji dar tebeina pareigas) kaip politikę ir asmenybę.
Kartu čia yra ir šiek tiek komentarų apie kitas partijas, išrinktąjį naują prezidentą, prezidento rinkimų tvarką.
https://youtu.be/ZrK2ewMSupc

[John]

Bet Estijos neapdergė, jaučių daugiau pozityvių stereotipu nei negatyvių, kuriais Varlamovas ir vadovaujasi. paima pora didesnių įvykių (pas mus sausio 13), pora stereotipų biški apie sostinės urbanistiką ir va laida, nieko per daug mandro.

Su Latvija bėda ta, kad turbūt bet kuris iš mūsų padaręs nuoširdų reportažą apie tą šalį, tikriausiai būtų išvadintas dar didesniu Putinistu ir vatniku, nei Varlamovas. Man gaila Latvijos ir Latvių tautos, bet nieko kito kaltinti dėl to neišeina. Jeigu jie patys nesugeba jaustis savo šalies šeimininkais ir turi amžinų nevykėlių kompleksą, tai nei mes, nei Varlamovas to nepakeis. Pats kątik grįžau iš Rygos ir, deja, tas įspūdis tik dar labiau sustiprėjo. Labai kontrastingas pojūtis būnant Latvijoje į labai neigiamą pusę tiek lyginant su Lietuva, tiek su Estija, nors pastarosios dvi irgi smarkiai skirtingos ir su reikšmingais trūkumais ir problemomis. Realybė ta, kad Latvija yra Baltijos lūzeriai ir jie nelabai įsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip. Kad Varlamovas nepuolė to kaip nors neigti ar tokį Latvijos įvaizdį plauti, niekaip neina už tai jo smerkti.

[Lettered]

Su Latvija bėda ta, kad turbūt bet kuris iš mūsų padaręs nuoširdų reportažą apie tą šalį, tikriausiai būtų išvadintas dar didesniu Putinistu ir vatniku, nei Varlamovas. Man gaila Latvijos ir Latvių tautos, bet nieko kito kaltinti dėl to neišeina. Jeigu jie patys nesugeba jaustis savo šalies šeimininkais ir turi amžinų nevykėlių kompleksą, tai nei mes, nei Varlamovas to nepakeis. Pats kątik grįžau iš Rygos ir, deja, tas įspūdis tik dar labiau sustiprėjo. Labai kontrastingas pojūtis būnant Latvijoje į labai neigiamą pusę tiek lyginant su Lietuva, tiek su Estija, nors pastarosios dvi irgi smarkiai skirtingos ir su reikšmingais trūkumais ir problemomis. Realybė ta, kad Latvija yra Baltijos lūzeriai ir jie nelabai įsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip. Kad Varlamovas nepuolė to kaip nors neigti ar tokį Latvijos įvaizdį plauti, niekaip neina už tai jo smerkti.

Latvija, nors ir būdama vieno miesto valstybe, priešingai nei Lietuva, sostinėje vis tiek neturi didesnių verslo centrų kompleksų kaip tarkim Vilniuje NMC, Verslo trikampis, saltoniškės, realiai tik bankų Citadelės ir Swedbank būstinės stovi ir viskas, jokio ekonominio XXI a. gyvybingumo nesimato, visa kita nors ir gražūs, bet dažnai apleisti cariniai pastatai menantys šlovės laikus.

[oranger]

Vasarą keliavau Latvijos pajūriu, nuo Liepojos iki Rygos. Gal ir nėra ten tų verslo centrų ir trikampiu, bet, pvz., pagal viešųjų tualetų švarą ir prieinamumą Lietuvai ir Estijai tik slėptis... Po Latvijos, kur prie kiekvieno turistinio objekto moderniausi nemokami tualetai, buvau Žemaitijoje prie Lopaičių piliakalnio. Minios lankytojų į krūmus bėgioja, kaip prieš 30 (300, 3000) metų...

[John]

Vasarą keliavau Latvijos pajūriu, nuo Liepojos iki Rygos. Gal ir nėra ten tų verslo centrų ir trikampiu, bet, pvz., pagal viešųjų tualetų švarą ir prieinamumą Lietuvai ir Estijai tik slėptis... Po Latvijos, kur prie kiekvieno turistinio objekto moderniausi nemokami tualetai, buvau Žemaitijoje prie Lopaičių piliakalnio. Minios lankytojų į krūmus bėgioja, kaip prieš 30 (300, 3000) metų...

Dėl tualetų teisybė, pastebėjau, kad latviai gerau su tuo tvarjkosi. Be kita ko, su parkingu daugiabučių kiemuose jie irgi geriau tvarkosi ir už tai gauna kreditą nuo manęs. Bet tai, nors ir malonios, bet visgi smulkmenos. Kai važiuoji Via Baltica, ir vietoj aplinkkelių reikia naviguoti miestų gatvelėmis, supranti, kad kažkas toje šalyje nepaėjo biškį smarkiau, nei tualetai. Kai per Bauską ar kitus miestelius tranzitinės fūros važiuoja tūkstančiais per centrinę aikštę, supranti, kad kažkas čia, b**t, negerai su ta šalimi.

[oranger]

Dėl tualetų teisybė, pastebėjau, kad latviai gerau su tuo tvarjkosi. Be kita ko, su parkingu daugiabučių kiemuose jie irgi geriau tvarkosi ir už tai gauna kreditą nuo manęs. Bet tai, nors ir malonios, bet visgi smulkmenos. Kai važiuoji Via Baltica, ir vietoj aplinkkelių reikia naviguoti miestų gatvelėmis, supranti, kad kažkas toje šalyje nepaėjo biškį smarkiau, nei tualetai. Kai per Bauską ar kitus miestelius tranzitinės fūros važiuoja tūkstančiais per centrinę aikštę, supranti, kad kažkas čia, b**t, negerai su ta šalimi.

Taigi nesakau, kad ten visur pyragai. Ir žvirkelbahnu Bauskė - Skaistkalnė teko linksmai važiuoti, ir prasigėrusi Latgalija nedžiugina. Bet gal nebūkime kaip ruskiai, kurie lenda visiems aiškinti kaip gyventi...

[John]

Taigi nesakau, kad ten visur pyragai. Ir žvirkelbahnu Bauskė - Skaistkalnė teko linksmai važiuoti, ir prasigėrusi Latgalija nedžiugina. Bet gal nebūkime kaip ruskiai, kurie lenda visiems aiškinti kaip gyventi...

Nu bet va pats iš esmės tą aiškini čia kitiems.

[Tomas]

Latvija, nors ir būdama vieno miesto valstybe, priešingai nei Lietuva, sostinėje vis tiek neturi didesnių verslo centrų kompleksų kaip tarkim Vilniuje NMC, Verslo trikampis, saltoniškės, realiai tik bankų Citadelės ir Swedbank būstinės stovi ir viskas, jokio ekonominio XXI a. gyvybingumo nesimato, visa kita nors ir gražūs, bet dažnai apleisti cariniai pastatai menantys šlovės laikus.

Rygoj liūdna, bet nėra taip visai beviltiška. Stovi du stikliniai silosai:
ул. Кришьяна Валдемара – „Google“ žemėlapiai
Po biškį plėtojamas Skanstės rajonas:
21 Skanstes iela – „Google“ žemėlapiai

Aišku Vilnius (su visais šiame forume sėkmingai dokumentuojamais trūkumais) jau kažkur šviesmečiu nutolęs.

[oranger]

Nu bet va pats iš esmės tą aiškini čia kitiems.

Atmazą užskaitau

[John]

Rygoj liūdna, bet nėra taip visai beviltiška. Stovi du stikliniai silosai:
ул. Кришьяна Валдемара – „Google“ žemėlapiai
Po biškį plėtojamas Skanstės rajonas:
21 Skanstes iela – „Google“ žemėlapiai

Aišku Vilnius (su visais šiame forume sėkmingai dokumentuojamais trūkumais) jau kažkur šviesmečiu nutolęs.

Šiaip jau ir Kaunas pradeda lipti Rygai ant kulnų. Būtų visai įdomu pradėti lyginti skaičius, kaip kad ofisų plotus, prekybos centrus, gyvenamąją statybą eyc.

[vytauc]

Kai per Bauską ar kitus miestelius tranzitinės fūros važiuoja tūkstančiais per centrinę aikštę, supranti, kad kažkas čia, b**t, negerai su ta šalimi.

Aš tame nieko keisto nematau. Šalis dydžio kaip Lietuva, o gyventojų vos ne milijonu mažiau. Ir tie biednesni, jei per capita skaičiuoti. Tai net ir su EU kofinansavimu - keliai pakenčiami tik aplink Rygą. Nier pinionzų.

O dėl bendros Latvijos situacijos ir perspektyvos - nesiginčiju. Šalis išgyvena ilgalaikę identiteto krizę ir kažkokių rimtesnių prošvaisčių nenusimato. Kas mums šiaip yra nieko gero. Liekame iš visų pusių apsupti arba atvirų priešų, arba paliegelių. Lenkija vienintelė dar džiugina, bet pas anuos irgi belekas dabar su EU darosi.

[digital]

O dėl bendros Latvijos situacijos ir perspektyvos - nesiginčiju. Šalis išgyvena ilgalaikę identiteto krizę ir kažkokių rimtesnių prošvaisčių nenusimato. Kas mums šiaip yra nieko gero. Liekame iš visų pusių apsupti arba atvirų priešų, arba paliegelių. Lenkija vienintelė dar džiugina, bet pas anuos irgi belekas dabar su EU darosi.

Viskas ten tvarkoje su ta Lenkija ir EU; beje, kai pas juos valdžioje buvo "EU friendly" vyriausybė, tai Lietuvos-Lenkijos santykiai buvo prasčiausi.

[Edd]

Matau kad kažkam reikia nusileisti ant žemės. Skirtumai tarp Latvijos ir Lietuvos nėra tokie dideli ir dar žiūrint kokią sritį paimsim.

"Vilnius šviesmečiais aplenkęs Rygą, nėra tokių verslo centrų kvartalų, gal Kaunas jau lipa ant kulnų ir t.t.?" Toli gražu, šiuo metu Rygoje modernus ofisų plotas yra 757 000 m2, Vilniuje jis yra 871 300 m2. Tai čia šviesmečių skirtumas? Rimtai?

Rygoje ofisai išsibarstę, nėra tokios teritorijos kaip Vilniaus NMC, pastatai neaukšti, tai gal vizualiai nekrenta į akis kaip Vilniuje, bet skaičiai tokie. Kaune pusmečiu senesni duomenys, bet mažokai stato tai nelabai skirsis: 256 800 m2 (3 kartus mažiau nei Rygoje), o vytis Kaunas net neketina, tik dar labiau atsiliks, ateinančius du metus Rygoje pastatys atitinkamai 99 000 m2 ir 134 300 m2 ploto, t.y. vien per du metus maždaug tiek kiek Kaune išvis pastatyta iki šiol. Atitinkamai Vilniuje pastatys 118 000 m2 ir 108 000 m2, t.y. irgi mažiau nei Rygoje.

Apie oro uostus gal yra noro diskutuoti, kiek mes ten šviesmečių lenkiam Rygą?

Rygoje dar galimai ofisai kuriasi ir istoriniame centre, rekonstruotuose pastatuose. Na o Rygos istorinis centras... Vilnius+Kaunas kvadratu palyginti atrodo kaip kaimai.

Turizmo sritis? Vėlgi Vilnius velkasi Rygai iš paskos ir neaišku ar kada bus kitaip, vargu.

Įdomiausia kad ir pagal programuotojų skaičių mačiau statistiką kad Ryga lenkia tiek Vilnių, tiek Taliną. Jei tai tiesa, nusimato nemažas ofisų bumas Rygoje ir tolimesnėje ateityje. Atsimenu tada išsivystė diskusija kad LT universitetai kuo toliau tuo mažiau sulaukia studentų IT srityse, skamba nekaip...

Nuomojami plotai prekybcentriuose:

Vilnius 453 000 m2
Ryga 830 600 m2

Va čia tai skirtumas.

Čia tik kelios sritys.

[TrippleA]

Matau kad kažkam reikia nusileisti ant žemės. Skirtumai tarp Latvijos ir Lietuvos nėra tokie dideli ir dar žiūrint kokią sritį paimsim.

"Vilnius šviesmečiais aplenkęs Rygą, nėra tokių verslo centrų kvartalų, gal Kaunas jau lipa ant kulnų ir t.t.?" Toli gražu, šiuo metu Rygoje modernus ofisų plotas yra 757 000 m2, Vilniuje jis yra 871 300 m2. Tai čia šviesmečių skirtumas? Rimtai?

Rygoje ofisai išsibarstę, nėra tokios teritorijos kaip Vilniaus NMC, pastatai neaukšti, tai gal vizualiai nekrenta į akis kaip Vilniuje, bet skaičiai tokie. Kaune pusmečiu senesni duomenys, bet mažokai stato tai nelabai skirsis: 256 800 m2 (3 kartus mažiau nei Rygoje), o vytis Kaunas net neketina, tik dar labiau atsiliks, ateinančius du metus Rygoje pastatys atitinkamai 99 000 m2 ir 134 300 m2 ploto, t.y. vien per du metus maždaug tiek kiek Kaune išvis pastatyta iki šiol. Atitinkamai Vilniuje pastatys 118 000 m2 ir 108 000 m2, t.y. irgi mažiau nei Rygoje.

Apie oro uostus gal yra noro diskutuoti, kiek mes ten šviesmečių lenkiam Rygą?

Rygoje dar galimai ofisai kuriasi ir istoriniame centre, rekonstruotuose pastatuose. Na o Rygos istorinis centras... Vilnius+Kaunas kvadratu palyginti atrodo kaip kaimai.

Turizmo sritis? Vėlgi Vilnius velkasi Rygai iš paskos ir neaišku ar kada bus kitaip, vargu.

Įdomiausia kad ir pagal programuotojų skaičių mačiau statistiką kad Ryga lenkia tiek Vilnių, tiek Taliną. Jei tai tiesa, nusimato nemažas ofisų bumas Rygoje ir tolimesnėje ateityje. Atsimenu tada išsivystė diskusija kad LT universitetai kuo toliau tuo mažiau sulaukia studentų IT srityse, skamba nekaip...

Nuomojami plotai prekybcentriuose:

Vilnius 453 000 m2
Ryga 830 600 m2

Va čia tai skirtumas.

Čia tik kelios sritys.

1) Ofisų plotas dar nereiškia jų kokybės, Ryga nemažai ofisų paveldėjo iš sovietmečio ar jie buvo pastatyti 90-asiais, tagi nelabai yra ką lyginti su naujais (2000-dabar) Vilniaus ofisais. Taip pat net ir nemažai naujų ofisų randasi senuose pastatuose Naujamiesty, todėl kokybė irgi nukenčia. Todėl, realus ofisų (kurie pagal mūsų standartus skaitomi ofisais, o ne komercinėmis ar biuro patalpomis) Vilniuje yra gerokai daugiau.

2) IT sektorius Rygoje yra dauguma susijęs su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis (bankinių ir kitų paslaugų vartai į Europą), todėl šio augimo potencialas yra pakankamai mažas lyginant su Vilniumi, kuriame dominuoja į tarptaunes rinkas orientuotos kompanijos. Taip pat dar nereiktų pamiršti ir iš Baltarusijos persikeliančių kompanijų indelio, kuris bus svarus sektoriaus augimo variklis Vilniuje ir Kaune bent artimiausius 5-7 metus.

3) Turizmo sektorius Vilniuje auga kur kas labiau negu Rygoje, todėl tik laiko klausimas , kada pralenksime Ryga ir šioje srityje.

4) Oro uostų prasme Vilniuje vykdoma rekonstrukcija kartu su Rail Baltikos projektu turėtu suduoti rimta smūgį Rygos, kaip susisiekimo oru Hub'o statusui. Taip pat, prasta situacija su Airbaltic, kuris yra pagrindinis augimo variklis Rygos oro uoste, bei Kauno ir Palangos oro uostų skrydžių plėtra dar labiau turėtų smukdyti Rygos oro uosto augimo potencialą.

5)Rygai iki Vilniaus istorinio centro yra šviesmečiais, tiesiog pastoviai gyvenent Vilniuje to patys nepastebim.

Taigi viskas pagrinde susiveda į tai, jog Vilnius su kiekvienais metais užsitikrina savo, kaip svarbiausio miesto Baltijos šalių regione statusą (Kaunas drąsiai bando kautis, dėl 3 vietos, bet tam reiks dar nemažai laiko ir insvesticijų, bei tam galima būtų atskirą tema dedikuoti). Pagrindiniai Rygos minusai, kas ją smugdo Vilniaus ir Talino atžvilgiu, tai ekonominis augimas paremtas investicijomis iš Rusijos ir kitų buvusių sovietinų respublikų, iš ko pasekoje seka mažesnės sąsajos su Vakarų ekonomikomis, taip pat nemažas Latvija savęs netapatinančių rusų kiekis (jei savęs nesieji su valstybe ar miestu, tai nelabai ir ką papildomo dėl jos gerovės planuopji daryt), ko nėra Vilniuje, nes tiek lenkakalbiai, tiek rusakalbiai Vilniaus gyventojai yra glaudžiai susisiję tiek su Vilniumi, tiek su Lietuva.

[Edd]

1) Ofisų plotas dar nereiškia jų kokybės, Ryga nemažai ofisų paveldėjo iš sovietmečio ar jie buvo pastatyti 90-asiais, tagi nelabai yra ką lyginti su naujais (2000-dabar) Vilniaus ofisais. Taip pat net ir nemažai naujų ofisų randasi senuose pastatuose Naujamiesty, todėl kokybė irgi nukenčia. Todėl, realus ofisų (kurie pagal mūsų standartus skaitomi ofisais, o ne komercinėmis ar biuro patalpomis) Vilniuje yra gerokai daugiau.

2) IT sektorius Rygoje yra dauguma susijęs su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis (bankinių ir kitų paslaugų vartai į Europą), todėl šio augimo potencialas yra pakankamai mažas lyginant su Vilniumi, kuriame dominuoja į tarptaunes rinkas orientuotos kompanijos. Taip pat dar nereiktų pamiršti ir iš Baltarusijos persikeliančių kompanijų indelio, kuris bus svarus sektoriaus augimo variklis Vilniuje ir Kaune bent artimiausius 5-7 metus.

3) Turizmo sektorius Vilniuje auga kur kas labiau negu Rygoje, todėl tik laiko klausimas , kada pralenksime Ryga ir šioje srityje.

4) Oro uostų prasme Vilniuje vykdoma rekonstrukcija kartu su Rail Baltikos projektu turėtu suduoti rimta smūgį Rygos, kaip susisiekimo oru Hub'o statusui. Taip pat, prasta situacija su Airbaltic, kuris yra pagrindinis augimo variklis Rygos oro uoste, bei Kauno ir Palangos oro uostų skrydžių plėtra dar labiau turėtų smukdyti Rygos oro uosto augimo potencialą.

5)Rygai iki Vilniaus istorinio centro yra šviesmečiais, tiesiog pastoviai gyvenent Vilniuje to patys nepastebim.

Taigi viskas pagrinde susiveda į tai, jog Vilnius su kiekvienais metais užsitikrina savo, kaip svarbiausio miesto Baltijos šalių regione statusą (Kaunas drąsiai bando kautis, dėl 3 vietos, bet tam reiks dar nemažai laiko ir insvesticijų, bei tam galima būtų atskirą tema dedikuoti). Pagrindiniai Rygos minusai, kas ją smugdo Vilniaus ir Talino atžvilgiu, tai ekonominis augimas paremtas investicijomis iš Rusijos ir kitų buvusių sovietinų respublikų, iš ko pasekoje seka mažesnės sąsajos su Vakarų ekonomikomis, taip pat nemažas Latvija savęs netapatinančių rusų kiekis (jei savęs nesieji su valstybe ar miestu, tai nelabai ir ką papildomo dėl jos gerovės planuopji daryt), ko nėra Vilniuje, nes tiek lenkakalbiai, tiek rusakalbiai Vilniaus gyventojai yra glaudžiai susisiję tiek su Vilniumi, tiek su Lietuva.

1. Mano pateikti skaičiai yra būtent modernaus ofisų ploto, kitokio nei newsec, nei oberhaus net neįtraukia, patys rašo "modern office space" ir kai kada prideda objektų sąrašą. O skaičiukai tokie kokius pateikiau.

2. Jei Rygoje tikrai daugiau IT specialistų, geresnis miesto pasiekiamumas, daugiau statoma ofisų, potencialas vis tiek pakankamai mažas, nes Rygą mato tik rusai/baltarusiai, tarptautinės įmonės kai trūksta darbuotojų kažkodėl to potencialo "nepastebės"? Paskui sekančiam sakinyje jau teigi kad būtent baltarusiai bus varikliais Vilniuje ir Kaune bent 5-7 metus? Kažkas čia nesueina. Aš tai tikiuosi kad ta matyta statistika yra neteisinga ir bent jau sudėjus Vilnių ir Kauną mes parengiam daugiau IT specialistų (reika pažiūrėti kai netingėsiu). Tik taip mes galėsim lyderiauti ir ateityje, arba jau laikas rimtai susimąstyti.

3. Vėlgi kažkokie pamąstymai, gal pateik skaičiukus kaip mes jau vejamės Rygą pagal turistus, kolkas pažiūrėkim į 2019 metų skaičiukus: Arrivals, Latvia: 2.9 million, Arrivals Lithuania: 1 356 767. Beviltiškai atsiliekam.

4. Kauną-Vilnių-Panevėžį kuo puikiausiai Rail Baltica sujungsim su Rygos oro uostu, žymiai geriau nei Vilniaus ar Kauno oro uostus beje. Pagrindinė vėžė eis tiesiai pro Rygos oro uostą (ne šone kaip KUN atveju, ir ne atšaka kaip VNO atveju). Aha, Palangos oro uosto plėtra suduos lemiamą smūgį RIX. Trys išsibarstę oro uostai niekada nesudarys rimtesnės konkurencijos vienam kuris galės pasiūlyti daugiau krypčių. Na nebent tikrai Vilnius kažkada tolimoj ateityje taip išsipūs, o Ryga be galo be krašto stagnuos (nerealu), ar Baltarusijoj pasikeis santvarka, ar Vilnius-Kaunas turės tik vieną oro uostą... Ir tai klausimas.

5. Žiūrint ką tu lyginsi ir skonio reikalas, man irgi patinka Vilniaus senamiestis, bet čia skirtingi dalykai. Ne skonio reikalas, o faktai yra dydžiai ką turėjau omeny kalbėdamas apie kaimiškumą. Aišku čia šiaip, nėra tai labai svarbu ypač jei kalbam apie šalių išsivystymą.

[TrippleA]

1. Mano pateikti skaičiai yra būtent modernaus ofisų ploto, kitokio nei newsec, nei oberhaus net neįtraukia, patys rašo "modern office space" ir kai kada prideda objektų sąrašą. O skaičiukai tokie kokius pateikiau.

2. Jei Rygoje tikrai daugiau IT specialistų, geresnis miesto pasiekiamumas, daugiau statoma ofisų, potencialas vis tiek pakankamai mažas, nes Rygą mato tik rusai/baltarusiai, tarptautinės įmonės kai trūksta darbuotojų kažkodėl to potencialo "nepastebės"? Paskui sekančiam sakinyje jau teigi kad būtent baltarusiai bus varikliais Vilniuje ir Kaune bent 5-7 metus? Kažkas čia nesueina. Aš tai tikiuosi kad ta matyta statistika yra neteisinga ir bent jau sudėjus Vilnių ir Kauną mes parengiam daugiau IT specialistų (reika pažiūrėti kai netingėsiu). Tik taip mes galėsim lyderiauti ir ateityje, arba jau laikas rimtai susimąstyti.

3. Vėlgi kažkokie pamąstymai, gal pateik skaičiukus kaip mes jau vejamės Rygą pagal turistus, kolkas pažiūrėkim į 2019 metų skaičiukus: Arrivals, Latvia: 2.9 million, Arrivals Lithuania: 1 356 767. Beviltiškai atsiliekam.

4. Kauną-Vilnių-Panevėžį kuo puikiausiai Rail Baltica sujungsim su Rygos oro uostu, žymiai geriau nei Vilniaus ar Kauno oro uostus beje. Pagrindinė vėžė eis tiesiai pro Rygos oro uostą (ne šone kaip KUN atveju, ir ne atšaka kaip VNO atveju). Aha, Palangos oro uosto plėtra suduos lemiamą smūgį RIX. Trys išsibarstę oro uostai niekada nesudarys rimtesnės konkurencijos vienam kuris galės pasiūlyti daugiau krypčių. Na nebent tikrai Vilnius kažkada tolimoj ateityje taip išsipūs, o Ryga be galo be krašto stagnuos (nerealu), ar Baltarusijoj pasikeis santvarka, ar Vilnius-Kaunas turės tik vieną oro uostą... Ir tai klausimas.

5. Žiūrint ką tu lyginsi ir skonio reikalas, man irgi patinka Vilniaus senamiestis, bet čia skirtingi dalykai. Ne skonio reikalas, o faktai yra dydžiai ką turėjau omeny kalbėdamas apie kaimiškumą. Aišku čia šiaip, nėra tai labai svarbu ypač jei kalbam apie šalių išsivystymą.

1. Rygoje pilna "Modernių" ofisų įsikūrusių renovuotuose 19a. pab.-20a. pradž. pastatuose, kurie nėra labai patogus didelėms įmonėms ir iš kurių jau kuris laikas Vilniuje ęsančios įmonės keliasi į modernius ir šių dienų poreikiams pritaikytus ofisus. Tuo tarpu Rygoj, šiuolaikiškų ofisų statyba tik prasideda.

2. Reikėtų mokėt atskirti darbuotojus ir tokias įmones, kaip EPAM ir WarGaming, ir oligarchus bei visokio plauko "verslininkus" iš Baltarusijos. Rygos ir tiek pačios Latvijos IT sektorius ilgą laiką buvo orientuotas ir vis dar yra į rusiško ir baltarusiško finansinių paslaugų sektoriaus aptarnavimą, todėl potencialas šioms sritims yra mažas, ypač žinant kilusius skandalas dėl pinigų plovimo ir po to sekusius kai kurių Latvijos-Rusijos bankų uždarymus. Tarpu, tiek Lietuvos, tiek Vilniaus IT sektorius yra stipriai orientuotas į Europos ir Jav įmones, bei jų milžiniškas rinkas. Taip pat, mes turime ir stipresnius universitetus, kurie atlieką svarbią rolę pritraukiant tarptautines įmones.

Pridėsiu, kad nors Ryga ir turi gerą susiekimą, bet dėja, namža keleivių per Ryga keliauja kitur.

3. Latvijoj didžioji dalis turistų irgi buvo iš Rusijos ar Baltarusijos keliaujantys į Jurmalą ar Ryga, tuo tarpu Lietuvoje dominuoja, lenkai, vokiečiai, bei kitų EU ar Š. Amerikos šalių gyventojai. Jų turistų rinka yra politiškai nestabili ir su senkančiais piniginiais resursais (gyvenimas tiek Rusijoj, tiek Baltarusijoj neeina geryn). Tuo tarpu mūsų rinka siekia pritraukti turistus iš vakarų šalių, kurie su savimi tikrai atsiveža didesnes pinigų sumas, bei yra išrankesni paslaugoms (tai padeda kelti paslaugų kokybę tiek Vilniuje, tiek Lietuvoje). Taigi, turistais irgi greitu metu turėtume pralenkti Latviją bei Ryga, dėl esminių skirtumų turistų namų rinkose.

4. Teko girdėti apie planus, jog dėl klimato kaitos trumpieji skrydžių maršrutai, bus keičiami į traukinių? Tai jau vyksta Prancuzijoje ir Vokietijoje, o su Rail Baltika ateis ir pas mus. Taip pat, dėl žaliųjų nuostatų, pažengusių aviacijos technologijų ir augančių kuro sąnaudų didėja point-to-point kelionių kryptis į mažesnius oro uostus be persėdimų. Todėl Ryga praras dar keleivių Palangos ir Kauno oro uostams. Ir galų gale Vilniaus spartus augimas, kaip ekonominio, politinio ir populiacijos centro regione irgi natūraliai padidins keliautojų srautus.

5. Nu nežinau nuo kada didelęs bažnyčios, rūmai, pilys ir kiti pasaulinės reikšmės objektai yra kaimiškumo ženklas. Čia greičiau jūsų nepilnavertiškumo kompleksas, neleidžia jums matyti realaus vaizdo.

[Gator]

(Kaunas drąsiai bando kautis, dėl 3 vietos, bet tam reiks dar nemažai laiko ir insvesticijų, bei tam galima būtų atskirą tema dedikuoti)

Užvesk temą šią !

[Edd]

1. Rygoje pilna "Modernių" ofisų įsikūrusių renovuotuose 19a. pab.-20a. pradž. pastatuose, kurie nėra labai patogus didelėms įmonėms ir iš kurių jau kuris laikas Vilniuje ęsančios įmonės keliasi į modernius ir šių dienų poreikiams pritaikytus ofisus. Tuo tarpu Rygoj, šiuolaikiškų ofisų statyba tik prasideda.

Gal pakonsultuok newsec ir oberhaus ką jie ne taip daro, juk Rygoj tik "modernūs", o Vilniuje jau tikrai modernūs ofisai.

2. Reikėtų mokėt atskirti darbuotojus ir tokias įmones, kaip EPAM ir WarGaming, ir oligarchus bei visokio plauko "verslininkus" iš Baltarusijos. Rygos ir tiek pačios Latvijos IT sektorius ilgą laiką buvo orientuotas ir vis dar yra į rusiško ir baltarusiško finansinių paslaugų sektoriaus aptarnavimą, todėl potencialas šioms sritims yra mažas, ypač žinant kilusius skandalas dėl pinigų plovimo ir po to sekusius kai kurių Latvijos-Rusijos bankų uždarymus. Tarpu, tiek Lietuvos, tiek Vilniaus IT sektorius yra stipriai orientuotas į Europos ir Jav įmones, bei jų milžiniškas rinkas. Taip pat, mes turime ir stipresnius universitetus, kurie atlieką svarbią rolę pritraukiant tarptautines įmones.

IT specialistai čia yra pats vertingiausias resursas, jie bet kurią dieną gali pereiti dirbti kitur, kur problema? Manai kažkoks Rusijos bankas užsidarė ir dabar IT specialistai Rygoje šluoja gatves ar migruoja į Vilnių? Rygoje sėkmingai kuriasi ir kursis tarptautinės įmonės, jei tikrai ten bus pakankamai reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Būtent toje statistikoje buvo didesnis programuotojų skaičius Rygoje. O dėl stiprių universitetų, nežinau, reiks pažiūrėti, bet ne taip seniai buvo diskusija apie tai kaip kuo toliau tuo mažiau mes parengiam IT specialistų.

3. Latvijoj didžioji dalis turistų irgi buvo iš Rusijos ar Baltarusijos keliaujantys į Jurmalą ar Ryga, tuo tarpu Lietuvoje dominuoja, lenkai, vokiečiai, bei kitų EU ar Š. Amerikos šalių gyventojai. Jų turistų rinka yra politiškai nestabili ir su senkančiais piniginiais resursais (gyvenimas tiek Rusijoj, tiek Baltarusijoj neeina geryn). Tuo tarpu mūsų rinka siekia pritraukti turistus iš vakarų šalių, kurie su savimi tikrai atsiveža didesnes pinigų sumas, bei yra išrankesni paslaugoms (tai padeda kelti paslaugų kokybę tiek Vilniuje, tiek Lietuvoje). Taigi, turistais irgi greitu metu turėtume pralenkti Latviją bei Ryga, dėl esminių skirtumų turistų namų rinkose.

Gal ir trauksis turistai iš Rusijos/Baltarusijos, gal. Tačiau kalbam apie 2.9 mln vs 1 356 767. Daugiau kaip dvigubai. Ne tik rusų/baltarusių turistai taip iškelia skaičius. Čia tik pvz., 2019 metais UK turistų skaičius Lietuvoje 83 154 vs 107 950 Latvijoje.

4. Teko girdėti apie planus, jog dėl klimato kaitos trumpieji skrydžių maršrutai, bus keičiami į traukinių? Tai jau vyksta Prancuzijoje ir Vokietijoje, o su Rail Baltika ateis ir pas mus. Taip pat, dėl žaliųjų nuostatų, pažengusių aviacijos technologijų ir augančių kuro sąnaudų didėja point-to-point kelionių kryptis į mažesnius oro uostus be persėdimų. Todėl Ryga praras dar keleivių Palangos ir Kauno oro uostams. Ir galų gale Vilniaus spartus augimas, kaip ekonominio, politinio ir populiacijos centro regione irgi natūraliai padidins keliautojų srautus.

Kokie dar trumpieji maršrutai su Rail Baltica? Į Varšuvą ir Rygą? Labai jau daug, tikrai nukonkuruos visus skrydžius, nes juk mes tik ten ir skraidom.

5. Nu nežinau nuo kada didelęs bažnyčios, rūmai, pilys ir kiti pasaulinės reikšmės objektai yra kaimiškumo ženklas. Čia greičiau jūsų nepilnavertiškumo kompleksas, neleidžia jums matyti realaus vaizdo.

Kur Rygos istorinis užstatymas su platesnėm gatvėm ir stambiais aukštais pastatais, kur mielas senamiestis su siaurom gatvelėm ir žemais pastatais...