Parašė Tomizmas
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Rusijos vidaus politika. Putino režimo griežtėjimas
Collapse
X
-
rusiškas imperializmas ir susideda iš visuotinės dedovščinos, ypač kolonijose, bei jų skurdinimo. Tuo pačiu varant imperialistinę propagandą, kuri labiau efektyvi dėl visokeriopo infrastruktūrinio, kultūrinio atsilikimo. Kazachai, uzbekai... (jei ir vyksta pjautynės, tai tik dėl Stalino paliktų demarkacinių "minų") tarpusavyje nesipjauna, nes nėra rusiškos propagandos suformuoto pasaulio suvokimo, kuris šiuo atveju, nukreiptas į išorės priešus - ukrainiečius.Paskutinis taisė RokasLT; 2025.11.07, 14:13.
- 1 patinka
-
Su Rusija pati didžiausia ironija yra ta, kad savo taip pageidaujamą ir siekiamą įtaką ir "didybę" po 90-ųjų jie visiškai lengvai galėjo pasiekti soft power priemonėmis. Nes jie jau turėjo labai daug ką, kas tam reikalinga, bazė buvo plati ir tvirta: stipri kultūrinė produkcija, turėjusi didelį populiarumą (nuo pop žvaigždžių iki filmų), sugebėjimas savo kultūrą pateikti kaip kažką "appealing" nuo mielų matrioškų iki "skaniausios vodkės pasaulyje" ir apsnigtų Sibiro platybių kur atvyk, turiste - ir pasijausi laisviausias pasaulyje (visai nesunku padaryti tokį šalies marketingą), kaimyninėse šalyse didžiulės rusų kalbą mokančių žmonių masės.Parašė Eidvis Rodyti pranešimąvadinas mažėja jų įtaka, nes būdami barbarais jie įtaką visų pirma supranta per karinę galią.
Ko reikėjo - bent pavaidinti demokratiškus pūkuotukus "pas mus čia laisvės, teisės, mes už taiką, mes už gėrį" ir antras dalykas - painvestuoti į technologinį progresą, gal netgi perimant dalį "fabriko" funkcijų iš Kinijos, pasinaudojant tuo, kad didžiulei Vakarų (ir ypač ES) rinkai Rusija yra geografiškai ir logistiškai netgi patogiau tam tikslui. Plius aišku ištekliai.
Ir viskas - tokiomis paprastomis priemonėmis, ta įtaka būtų pasiekta, kaimyninės ir ne tik kaimyninės šalys, matydamos successful pavyzdį pačios norėtų su Rusija palaikyti ryšius, mokytųsi kalbą, kažkas gal net atvažiuotų dirbti, turistų srautai ir t. t.
Panašiai su soft power gerai prasimušė Vokietija, Japonija, P. Korėja, vis labiau ryškėja Turkija - kurioje valdžia akivaizdžiai investavo į masinę kultūros plėtrą (globalios svarbos serialų industrija), turizmą, buvimą logistikos hubu tarp ES ir MENA bei netgi tolimesnės Azijos, ir į gamybą - kaip "fabriką".
RF turėjo viską ir galėjo pasiekti ko nori, nenaudodama jėgos, bet viską sudergė... Naudodama jėgą.Snowflakes will attack U <3
- 9 patinka
Comment
-
„Dvasinių ir moralinių pamatų apsaugos sistema“. Kaip Kremlius perrašo rusų kalbą.
Rusijoje išleistas naujas aiškinamasis valstybinės rusų kalbos žodynas. Jis yra privalomas oficialiam naudojimui ir turėtų būti naudojamas kaip informacinis leidinys mokyklose bei ekspertų vertinimams. Kuriant žodyną dalyvavo Rusijos stačiatikių bažnyčia, todėl daugelio žodžių apibrėžimai buvo perrašyti atsižvelgiant į politinius sumetimus. „Barents Observer“ išnagrinėjo žodyną ir sužinojo, kad gyvybė prasideda nuo apvaisinimo momento, televizija atlieka valstybę formuojantį vaidmenį, o Konstitucija nebėra pagrindinis šalies įstatymas.
„Veiksmingiausia valdymo forma sunkiais šaliai laikais, nes ji neeliminuoja priešiškų jėgų ir leidžia ribotai egzistuoti kitoms vertybių sistemoms, nei tradicinės.“ Pavyzdžiui, moksleivis, kuriam pavesta parašyti esė apie politinių režimų tipus, šį „autoritarizmo“ apibrėžimą ras Rusijos valstybinės kalbos aiškinamajame žodyne. O ieškodamas žodžio „demokratija“, tas pats mokinys atras, kad Vakarų šalyse tai yra valdymo forma, kai „valstybės institucijos veikia įtakingiausių asmenų interesais“.
Valstybinės kalbos aiškinamasis žodynas buvo išleistas 2025 m. Jo kūrėjai neslepia knygos tikslo: skatinti ir įtvirtinti valstybės ideologiją. Ją sudarę žmonės dalyvavo perrašant Konstituciją ir palaikė Vladimirą Putiną paskutiniuose prezidento rinkimuose.
Kaip tiksliai keičiasi žodžių reikšmės rusų kalboje?
Naujasis leidimas parengtas pagal Sergejaus Kuznecovo, kuris taip pat dirbo prie naujosios knygos, redaguotą Didįjį aiškinamąjį žodyną. Daugelis žodyno įrašų buvo visiškai nukopijuoti, bet ne tie, kuriuose sudarytojai nusprendė įterpti ideologinę žinutę.
Pavyzdžiui, humanizmas, remiantis Didžiuoju aiškinamuoju žodynu, yra „pasaulėžiūra, pagrįsta rūpesčiu žmogaus gerove“. Tačiau valstybinės kalbos žodyne apibrėžimas yra toks: „tradicinė rusų dvasinė ir moralinė vertybė: pasaulėžiūra, pagrįsta žmogaus asmenybės vertės, jo orumo, pagarbos kitiems, rūpesčio jų gerove ir teisės į laisvę, lygybę ir laimę principais“.
Sudarytojai tiesiog suteikė žodžiui naują reikšmę. Toks pats likimas ištiko ir „gailestingumas“, „orumas“, „kolektyvizmas“ bei kelis kitus žodžius, paminėtus tradicinių vertybių dekrete.
Apibūdindami žodį „gyvybė“, knygos autoriai nuėjo dar toliau – ne tik teigė, kad tai yra „tradicinė rusų dvasinė ir moralinė vertybė“, bet ir patikslino, kad žmogaus gyvybė prasideda prasidėjimo metu. Tai viena iš prielaidų, kuriomis remiasi abortų priešininkai.
Kai kuriose vietose autoriai neperrašė žodžių reikšmių, o pateikė reikiamus pasakojimus pavyzdžiais. Pavyzdžiui, straipsnyje žodis „prioritetas“ aiškinamas kaip „dvasinio gyvenimo prioritetas prieš materialųjį“ ir aiškinama: „tradicinė rusų dvasinė ir moralinė vertybė: pripažinimas, kad tikroji laimė ir pasitenkinimas kyla ne iš materialinių turtų, o iš gilių žmonių santykių, pagrįstų dvasinių vertybių, tokių kaip tikėjimas Dievu, meilė, užuojauta, sąžiningumas ir noras ugdyti geriausias savo vidines savybes, pirminės svarbos pripažinimu“.
Pati frazė „dvasinio gyvenimo prioritetas prieš materialųjį“ į žodyną perėjo tiesiai iš Vladimiro Putino dekreto.
Pati žodžio „konstitucija“ reikšmė pasikeitė. Pagal naująjį žodyną, „konstitucija“ nebėra pagrindinis valstybės įstatymas (kaip buvo anksčiau), o tiesiog „norminis aktas, teisiškai įsteigiantis valstybę, apibrėžiantis valstybės ir jos jurisdikcijai priklausančių žmonių abipuses teises ir pareigas, taip pat jos vidaus struktūrą“.
Žodyno skyrius skirtas politinei informacijai. Žodyne „hegemonas“ skaitytojas sužino, kad „Jungtinės Valstijos, kaip pasaulinis hegemonas, leidžia sau nepaisyti taisyklių, kad visada laimėtų“. O apibūdindami „kolonializmą“, autoriai aptaria kultūrinį kolonializmą – „Vakarų šalių politiką, kuria siekiama primesti savo ideologiją... kitų šalių žmonėms, siekiant nuslopinti jų nacionalinį identitetą ir įtvirtinti jų pavaldumo poziciją pasaulinėje rinkoje“.
Kaip autoriai plėtoja politinę darbotvarkę
Žodis „limitrofas“ („valstybinis darinys, atsiradęs tarp dviejų valstybių, negalėjusių susitarti dėl sienų“ – BTS) apibūdinamas taip: „XXI amžiaus Europoje: valstybė, naudojama kaip buferis tarp Vakarų Europos ir Rusijos, politiškai, ekonomiškai ir kultūriškai nepajėgi nepriklausomybės.“ Kremlius prieš pat plataus masto invaziją propagavo Ukrainos „nepriklausomybės stokos“ idėją, o dabar tas pats naratyvas nukreipiamas ir į Baltijos šalis.
„Dar viena bloga naujiena“
„Nežinau, kiek kruopščiai naujasis žodynas bus įdiegtas į ugdymo procesą, bet tai tikrai labai rimta; tai savotiškas vaikų mąstymo pertvarkymas. Niekada istorijoje ideologinė indoktrinacija nebuvo tokia plačiai paplitusi; trumpai tariant, daugiau blogų naujienų“, – sako istorikas, pedagogas ir istorinių žinių populiarintojas Michailas Kopica. Jis išvyko iš Rusijos netrukus po to, kai prasidėjo plataus masto invazija, anksčiau dirbęs istorijos ir socialinių mokslų mokytoju.
„Istorijos ir socialinių mokslų vadovėliuose yra specialūs skyriai – vartojamų sąvokų žodynai. Ir jei naujasis aiškinamasis žodynas taps standartu, jo turinys taip pat turės įtakos šiems skyriams, paveikdamas politinių ir socialinių bei ekonominių terminų formulavimą. Tai tarsi grybų sporos, kurios plinta visur ir užkrečia viską. Tai turės ilgalaikį poveikį“, – sako Michailas Kopica.
Žodyno naudojimas kaip valstybės ideologijos kūrimo priemonė yra sena tradicija, aiškina kalbininkas Michailas Kopotevas.
„Net pirmasis D. N. Ušakovo sovietinis aiškinamasis žodynas buvo sukurtas siekiant šviesti sovietų žmones. Pavyzdžiui, jis pasiūlė tokį žodžio „dešinysis“ apibrėžimą: „Reakcingas, konservatyvus, priešiškas progresyvioms politinio ir socialinio gyvenimo srovėms“. Po šimto metų šis apibrėžimas beveik nepakeistas buvo perkeltas į naująjį valstybinės kalbos žodyną.
Šis pavyzdys aiškiai parodo stebėtinai nerūpestingą žodyno sudarymo pobūdį. Didžioji dauguma apibrėžimų buvo tiesiog nukopijuoti iš Didžiojo aiškinamojo žodyno (abiejose redakcijos kolegijose dirba Sergejus Kuznecovas), praleistų tūkstančius žodžių. Jei tai būtų tikras leksikografinis darbas, toks žodynas negalėtų būti leidžiamas. Darbas su žodynu dar nebaigtas, bet jau aišku, kad kuriamas „teisingas“ žodynas“, – sako Kopotevas.
„Pirma, žodynas buvo papildytas žodžiais ir reikšmėmis, žyminčiomis „dvasines ir moralines vertybes“, ir tai yra laukiamas pakylėjantis imperinės ir sovietinės kalbų derinys“, – tęsia ekspertas. „Antra, žodynas pirmiausia papildomas teisine terminologija. Tai atspindi sudarytojų leksikografinį neprofesionalumą ir atskleidžia tikrąjį projekto tikslą: lingvistinę normą paversti teisine.
Tai aiškiai matyti iš to, kaip žodynas apibrėžia žodžių vartojimo sferas, pridėdamas tokias etiketes kaip „tik žiniasklaida, reklama ir grožinė literatūra“. Šios, atrodytų, grynai techninės etiketės slepia pagrindinį žodyno pavojų. Priminsiu, kad tai vienas iš keturių žodynų, patvirtintų federaliniu įstatymu Nr. 53-FZ, kuris buvo skubiai atnaujintas 2025 m. balandžio mėn.
„Iš esmės kuriamas visiškos kalbos kontrolės mechanizmas: žodynas įpareigoja vartoti žodžius su patvirtintomis reikšmėmis „visose privalomo valstybinės kalbos vartojimo srityse“.“ „Jis yra normatyvinis teisine šio žodžio prasme“, – pabrėžė Kopotevas.
„Žinoma, šis tikslas yra utopinis.“ Tačiau galiu įsivaizduoti, kad pagrindinis tikslas yra kitas: Nikolajui Kropačiovui, kuris yra Rusų kalbos tarybos prie Rusijos Federacijos vyriausybės narys, ir jo komandai bus suteikta galimybė atlikti kalbos vertinimus ir ateityje tikrinti dokumentus, o kartais net pačius pareigūnus, ar jie moka „valstybinę kalbą“. Tai atveria neribotas galimybes. Spėju, kad netrukus pamatysime tai, ką pats žodynas apibrėžia kaip „nusikalstamą pareigūnų piktnaudžiavimą jiems patikėtomis teisėmis ir įgaliojimais asmeniniam praturtėjimui“.
„Tai kažkoks naujas, precedento neturintis žodynas“, – mano Joensū universiteto lingvistas Grigorijus Gurinas. „Jis visiškai nėra skirtas atspindėti šiuolaikinę, realią žodžių vartoseną visoje jos įvairovėje ar užfiksuoti natūralias, nusistovėjusias rusų kalbos normas.“ Tai ne literatūrinės kalbos žodynas: jame visiškai trūksta, pavyzdžiui, šnekamosios kalbos žodžių ir reikšmių, netgi žymėjimo „šnekamoji kalba“. Ne, jau nekalbant apie šnekamąją kalbą ir panašiai. Beje, tai labai riboja jo tinkamumą ekspertinei analizei, nes jame trūksta ištisų žodyno ir leksinių reikšmių sluoksnių.
Šio žodyno tikslas – būti įrankiu aiškinant valdžios institucijų kalbą, kurią jis paprastai sąžiningai deklaruoja. Autoriai akivaizdžiai remiasi normos nurodymu, norma kaip nurodymu („kaip turėtų būti“), o ne norma kaip žodžių vartojimo atspindžiu („kaip sakoma“), anot Grigorijaus Gorino.Paskutinis taisė luknas; 2025.11.24, 21:00.
Comment
-
Iš Rusijos perspektyvos, sakyčiau, didžiausia jos nelaimė yra vis išmėtomas soft power. Atrodo buvo tikrai stipri bazė, ir praktiškai iki šios dienos jos yra likę, didelė vyresnė karta, vis dar didelis rusų kalbos mokėjimas, nepaisant visko vis dar vyksta rusų kalbos pamokos Lietuvoje, kur rusų 2% gyventojų toje vietovėje. Suprantu, kad Vakarų rinka, medijos, Holywood'as ko gero dar stipresni, bet toks jausmas, kad Rusija nepadarė savo darbo iki galo, o nereikėjo tiek daug darbo, Rusijai net nebuvo būtina labai stengtis, augintis ten ekonomiką, galėjo ir būt skurdesnė už dab. Lenkiją, su savais senų laikų lūšnynais, bet vis tiek ale cool šalis. Kažkas arčiausiai buvo 2000-2010 m. Gal eilinė nekompetencija, arba ką gauni kai valdo ne gudriausias, o su didžiausiais raumenimis. Tai matyt tas viskas ir išvirto, kad geriausiai ką sugeba tai flexint raumenimis ir netgi prireikus suduoti smūgį. Rusijos soft power patrauklumas toliau krenta. Tie visi balionai man atrodo neprideda taškų ne tik Lietuvos Vyriausybei bet ir pačiai Baltarusijai/Rusijai. Ukrainiečiams irgi nepadeda kai bombarduoja infrastruktūrą, tikisi, kad pavargs, atsibos, etc. Tačiau ta tokia rizika, nes istorijoje mažai atvejų kai tiesiog pavykdavo užbombint ir išvargint populiaciją, greičiau gali pavykt nušluot viską, kas pliuso nepridės. Rusija tiesiog eilinį kartą labai rizikuoja, bet čia bendrai man atitinka stereotipą apie slavišką norą rizikuot kartais labiau nei reik. Metaforinis lipimas į visokius kaminų bokštus sulūžusiom kopėčiom. Užlipsi būsi mldc, tave visi gerbs, nu bet jei sulūš kopečios tai sulūš, tokia dalia ir likimas.Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
Su Rusija pati didžiausia ironija yra ta, kad savo taip pageidaujamą ir siekiamą įtaką ir "didybę" po 90-ųjų jie visiškai lengvai galėjo pasiekti soft power priemonėmis. Nes jie jau turėjo labai daug ką, kas tam reikalinga, bazė buvo plati ir tvirta: stipri kultūrinė produkcija, turėjusi didelį populiarumą (nuo pop žvaigždžių iki filmų), sugebėjimas savo kultūrą pateikti kaip kažką "appealing" nuo mielų matrioškų iki "skaniausios vodkės pasaulyje" ir apsnigtų Sibiro platybių kur atvyk, turiste - ir pasijausi laisviausias pasaulyje (visai nesunku padaryti tokį šalies marketingą), kaimyninėse šalyse didžiulės rusų kalbą mokančių žmonių masės.
Ko reikėjo - bent pavaidinti demokratiškus pūkuotukus "pas mus čia laisvės, teisės, mes už taiką, mes už gėrį" ir antras dalykas - painvestuoti į technologinį progresą, gal netgi perimant dalį "fabriko" funkcijų iš Kinijos, pasinaudojant tuo, kad didžiulei Vakarų (ir ypač ES) rinkai Rusija yra geografiškai ir logistiškai netgi patogiau tam tikslui. Plius aišku ištekliai.
Ir viskas - tokiomis paprastomis priemonėmis, ta įtaka būtų pasiekta, kaimyninės ir ne tik kaimyninės šalys, matydamos successful pavyzdį pačios norėtų su Rusija palaikyti ryšius, mokytųsi kalbą, kažkas gal net atvažiuotų dirbti, turistų srautai ir t. t.
Panašiai su soft power gerai prasimušė Vokietija, Japonija, P. Korėja, vis labiau ryškėja Turkija - kurioje valdžia akivaizdžiai investavo į masinę kultūros plėtrą (globalios svarbos serialų industrija), turizmą, buvimą logistikos hubu tarp ES ir MENA bei netgi tolimesnės Azijos, ir į gamybą - kaip "fabriką".
RF turėjo viską ir galėjo pasiekti ko nori, nenaudodama jėgos, bet viską sudergė... Naudodama jėgą.Paskutinis taisė PoDV; 2025.11.24, 21:22.
Comment
-
Man beje Rusija chrestomatinis pavyzdys, kad soft power auginimui reikalinga demokratija ir laisvė. Aš tą periodą paankstinčiau iki kokių 1998-2005 metų, o gal net dar kažkiek anksčiau. Tą puikiai prisimenu: vaikystėje ir paauglystėje visai nežiūrėjau rusiškų filmų ir neklausiau rusiškos muzikos ir t.t. Visi jie man buvo šabloniniai ir persunkti oficiozine propaganda. Ir iš to atsirandantis įsitikinimas: nu ką tie rusai normalaus gali pastatyti. Kokie nors prancūziški filmai ar britų muzika va čia tai daiktas. Ir tada kažkur apie 1998 -1997 metus netyčia pastebėjau, kad visa tai pasikeitė: o, žiūriu rusai visai įdomius filmus išmoko pastatyti, o žiūrėk pas rusus neblogų atlikėjų atsirado, ir tie atlikėjai visokiem skoniam. Ir t.t. Bet yra bet. Tas lygis pirmuosius putinizmo metus išsilaikė, bet jau nuo 2005 tapo plika akimi pastebima: viskas pradėjo lėkštėti, nors išoriškai akivaizdžiai turtingiau darėsi, atlikėjai irgi visa labiau oficialėjo, akivaizdžiai atsirado ratas atlikėjų kurie gauna eterį ir valdžios malonę (ir kas be ko pinigus), o kas ne (stulbinančiai procesas koreliuoja su TV suvalstybinimu), režisieriai gal net nejausdami tiesiog instinktyviai pradėjo save savicenzūruoti vis labiau, ir nuo kokių 2008 metų vėl vis mažiau ir mažiau pradėjau jų pusėn kultūrine prasme žiūrėti.Parašė PoDV Rodyti pranešimą
Kažkas arčiausiai buvo 2000-2010 m. [/I]
P. S. Ta proga vienas prisiminimas. Bene 1988 metai. Sėdim 18 metų SA kariai ir žiūrim laisvėjančią TV. Rodo (o stebukle tuo metu) vakarietišką koncertą su Queen ir Freddy Mercury tikrai, dar kitom žvaigždėm. jau nebeprisimenu. Keli lietuviai rodom rusiukam ir kitiem (mes gi ir matę ir girdėję tokias žvaigždes). Rusiukai gan susidomėję, bet neužsidegę. Tuo metu kaip tik iškilo pas juos tokia grupė Kino su Viktor Coj (korėjiečiu iš Maskvos; man beje jis niekada nedarė įspūdžio). Girdžiu kaip rusiukai kalbasi: klausyk, jei jie ten Londone pamatytų Kino su Cojum, tai jie iš proto išeitų, jiems galvas nuneštų, kur tikras muzikos lygis yra. Jiems šimtas metų iki Kino lygio... Ir taip natūraliai tarp savęs kalba, vienas kitam linkčioja. (kaip sakoma nei verk, nei juokis, bet tame tarpe ir iš to rusiškas imperializmas išaugęs, todėl aš visada sakau, kad tai labai giliai įsišaknijęs dalykas, šimtmečių auklėjimo pasekmė, ir mes ir jie esam labai skirtingi fenomenai)
- 5 patinka
Comment
-
Tam ir tada, ir dabar labai trukdo tam tikros rusiško mentaliteto savybės. Keli pavyzdžiai, kurie man gyvenime liko ikoniniais pavyzdžiais kaip skiriasi lietuvių ir rusų mentalitetas. Jau esu kažkada senai rašęs: bene 1994 ar 1995 metai, berods popieriaus ir celiulozės didelė gamykla kažkur ten. RusTv rodo ir pasakoja: gamykla labai sunkiai išgyveno pereinamą periodą, darbininkai mėnesių mėnesiais negavo atlyginimų ir čia susivilioję potencialu (miškų kiek nori, energija pigiau grybo, atlyginimai maži) gamyklą nusipirko švedai. Darbininkai pradėjo gauti atlyginimus, gamykla dirbti pradėjo. Jaunas tada žurnalistas iš Maskvos klausinėja darbininkų apie atlyginimus ir t.t. Darbininkai gana rūsčiom minom, bet patvirtina: atlyginimus gaunam, darbo yra, atlyginimai geri, patys sako, kad jų mieste niekas tokių negauna. Ir tada žurnalistas paklausia: tai ko tokie rūstūs ? Ir tada viena moteriškė, jau vyresnė (kai pagalvoji mažai tikėtina, kad dar gyva šiuo metu) išrėžia ikoninę frazę: za deržavu obidno, lusche by nashi vziali, zachem nam eti. Vos neatsisėdau tada ir pagalvojau: neįsivaizduoju lietuvio darbininko tokiom sąlygom pasakančio kažką panašaus. Kaip tik jau tada matėsi, kad lietuviai kaip tik nori užsieniečių, akivaizdi nuostata, kad ten kur užsieniečiai, ten daugiau tvarkos ir viso kito gėrio. Irgi tada pagalvojau: vis tik kokie mes skirtingi... Bus sunku švedam ten pagalvojau (nežinau kiek laiko ten tie švedai išsilaikė).Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
Ko reikėjo - bent pavaidinti demokratiškus pūkuotukus "pas mus čia laisvės, teisės, mes už taiką, mes už gėrį" ir antras dalykas - painvestuoti į technologinį progresą, gal netgi perimant dalį "fabriko" funkcijų iš Kinijos, pasinaudojant tuo, kad didžiulei Vakarų (ir ypač ES) rinkai Rusija yra geografiškai ir logistiškai netgi patogiau tam tikslui. Plius aišku ištekliai.
.
Ir kitas pavyzdys, Ar iš 2002 ar iš 2003 metų. Lietuviai verslininkai atrado puikius baldus gaminantį fabrikėlį Rusijoje. Man atrodo lyg tai Altajuje. Gamina iš gero medžio, skandinavai partneriai sako tikrai eis Skandinavijoje ir Vokietijoje. Siūlo plėstis, bendradarbiauti, užsidirbti, vilioja eksporto į Europą galimybėmis. Direktorius ir savininkas sėdi, žiūri, ir skeptiškai sako: a velniam mum tai, kas ta Švedija ar Danija, nulis kažkoks. Ir tada: mes turim visoje Rusijoje parduotuvių ir su ypatingu pasididžavimu (tuo metu atvažiavęs tas lietuvis irgi šokiruotas pasakojo) vėl metė auksinę frazę: vy predstavliajete u nas dazhe v Moskve jest svoj magazin, v samoj Moskve jest, predstavliajete
- 5 patinka
Comment
-
Skaitant istoriją toks įspūdis ir susidaro, kad kaimynai slavai mus mato kaip keistuolius (pvz. estai - "čiūdai", Čudskoe oz.), išsišokančius.Parašė Sklansky Rodyti pranešimąSavo kiemo patriotizmas
Taip yra ir todėl, jog lietuviai daug didesni individualistai nei jie. Jie kolektyvinė visuomenė, kaip, beje, ir lenkai.
Paėmi kokį litvinizmą ir man atrodo visa to idėja, kad kaip čia kažkokia "mikrovalstybė" gali didžiuotis girdydami žirgus kitame Europos gale...
Jeigu lenkai būdami labiau europiniame, Vakarų civilizacijos kontekste to individualizmo turi daugiau (kas gal net lemia kiek taikingesnius santykius aplamai), tai Rusijoje atrodo tas labai komplikuota, netgi sprendžiant iš istorijos.
Paskutinis taisė PoDV; Vakar, 15:09.
Comment
-
Tai čia vištos ir kiaušinio problema, gausus energetiniai ištekliai leidžia per daug nesireformuoti, nepaleisti vadelių iš rankų, jei nori netgi turizmo turi leisti biznį liaudžiai, kuri praturtingėjusi gali užsimanyti politinių laisvių, per daug užsieniečių įtakos "chlopus" gadins.Parašė Tomizmas Rodyti pranešimąKo reikėjo - bent pavaidinti demokratiškus pūkuotukus "pas mus čia laisvės, teisės, mes už taiką, mes už gėrį" ir antras dalykas - painvestuoti į technologinį progresą, gal netgi perimant dalį "fabriko" funkcijų iš Kinijos, pasinaudojant tuo, kad didžiulei Vakarų (ir ypač ES) rinkai Rusija yra geografiškai ir logistiškai netgi patogiau tam tikslui. Plius aišku ištekliai.
Čia nekalbant apie `perimant dalį "fabriko" funkcijų iš Kinijos`, tam kiniečiai turėjo būti labai gilioje duobėje kad, leistų užsienio investicijas (vėl visokios įtakos, naujų elitų kilimas).
- 1 patinka
Comment
Comment