Reiktų peržiūrėti saugumo reikalavimus statybų reglamentuose. Gal turėklai per žemi arba skersvėjai per dideli pučia iš nugaros pro langą žiūrint.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Rusijos vidaus politika. Putino režimo griežtėjimas
Collapse
X
-
Nebuvo šalia daugiaaukščio, todėl šiam Rosatom dukterinės įmonės CEO teko pamiškėje prigulti. Suvisam. Jau 20-as top nuo karo 2022m pradžios
https://charter97.org/ru/news/2025/9/19/656363/
Тюнин — уже 20-й топ-менеджер, погибший при загадочных обстоятельствах с начала войны в Украине. Около 10 дней назад под Калининградом нашли мертвым гендиректора компании по добыче калийно-магнивевых солей «К-Поташ Сервис» Алексея Синицына: обезглавленный труп лежал под мостом, на нем был закреплен буксировочный трос.
В августе стало известно о смерти Дмитрия Осипова, председателя совета директоров «Уралкалия», и Михаила Кенина, основателя и главного акционера ГК «Самолет» — крупнейшего в России застройщика. Причины их смерти остались неизвестными.Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
- 2 patinka
Comment
-
Pensininku saldyt nereikia, tegul gyvena, pensijas jiem reik moket ir sveikatos sistema palaikyt.Parašė Tomas Rodyti pranešimą
Dar anksti smogti tokiomis sankcijomis. Reikia palaukti rimtesnio šalčio (o Maskvos mieste tokių būna) ir tada jau bandyt atjunginėt elektrą. Sėkminga operacija galimai sutrikdytų ne tik elektros, bet ir šilumos tiekimą, o esant sėkmingoms aplinkybėms tai galėtų reikšti sprogusius vambzdžius ir radiatorius, šildymasį buržuikėm, gaisrus, nusinuodijimus CO ar mirtinai sušalusius pensininkus butuose
- 2 patinka
Comment
-
spėju tie tarybiniai pensininkai ir yra uoliausiai palaikantys karą...Parašė Zygis Rodyti pranešimą
Pensininku saldyt nereikia, tegul gyvena, pensijas jiem reik moket ir sveikatos sistema palaikyt.
- 2 patinka
Comment
-
Labiausiai karą palaiko tautinių mažumų atstovai ir provincijos gyventojai, t.y. kurie daugiausia ir darbinasi samdiniais kariauti.Parašė transpondster Rodyti pranešimą
spėju tie tarybiniai pensininkai ir yra uoliausiai palaikantys karą...
Comment
-
Samdosi dėl to, kad tai skurdžiausi regionai. Statistikos dėl palaikymo pagal tautas nėra, o jei ir būtų, neaiškus patikimumas tokių duomenų.Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Labiausiai karą palaiko tautinių mažumų atstovai ir provincijos gyventojai, t.y. kurie daugiausia ir darbinasi samdiniais kariauti.Paskutinis taisė Sula; 2025.11.05, 06:47.
Comment
-
Čia įdomus dalykas. Bet kai kurie indikatoriai rodo keistus dalykus. Galima sutikti, kad itin daug į karą žmonių siunčiančios Buriatija ir Tuva tai daro todėl, kad tai itin skurdūs regionai. Bet negalima nematyti, kad tarp tų regionų, kurie pasiuntė itin daug "dobrovolcų" yra ir Tatarstanas, ir Baškirija. O jų jau niekaip nepavadinsi nei skurdžiais, nei depresyviais regionais, kaip tik pagal tos šalies standartus tai regionai priskirtini prie turtingesnių. Ten jau niekaip nėra nei didelės bedarbystės, ir atlyginimai prie geresnių rusyno mastais. Mane stebina, kad pagal indikatorius Totorija ir Baškirija pasiuntė į karą apie 40-50 proc. daugiau kareivių nei gretimi grynai rusiški Sverdlovsko ir Čeliabinsko regionai (ten gyventojų kiekis labai panašus). O juk ir Čeliabinskas, ir Sverdlovsko regionas prie jau tokių core proputiniškų regionų priskirtini.Parašė Sula Rodyti pranešimą
Samdosi dėl, to, kad tai skurdžiausi regionai. Statistikos dėl palaikymo pagal tautas nėra, o jei ir būtų, nei neaškus patikimumas tokių duomenų.
Žinoma priežastys reikalauja gilios analizės. Girdėjau ir tokias spekuliacijas, kad tame pasireiškia ir muslimiškas charakteris (nes panašu, kad ir itin skurdūs ugro-finiški regionai visai nesiveržia kariauti): pas muslimus tas dar giliau išreikšta nei pas rusus - valdžia pasakė, reiškia reikia, valdžia gi geriau žino negu mes paprasti žmonės ir galų gale ką mes galime padaryti, nuo mūsų gi niekas nepriklauso (taip prasiveržia muslimiškas inšalach - viskam ano valia, nuo mūsų gi niekas nepriklauso). Be to ir karas Ukrainoje, o ne su broliškomis tautomis ...
- 2 patinka
Comment
-
Gali rištis su Aukso Ordos ar net Mongolų imperijos palikimu ir iki šių dienų tas išlikę. Istoriografijoje ne veltui yra terminas "totoriai-mongolai". Tai ką paminėjot yra tautos kalbiniu ir greičiausiai kultūriniu požiūriu artimos tautos totoriams ir mongolams. Rusai ar slavai bendrai buvo labiau totorių-mongolų pavaldiniai ir Rusijos atveju, perėmėjai. Gal tai lemia šiek tiek vangesnį nusiteikimą karui iš slavų ir ugrofinų pusės, nes kažkaip savų nelabai žudysi. Gal tai paaiškina vangesnį Baltarusijos įsitraukimą į karą (bent jau šiuo metu, o gal ir ateityje). Patys baltarusiai kažkaip labai nenori imt žudyt ukrainiečių bent jau kiek tenka matyt info.Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimą
Čia įdomus dalykas. Bet kai kurie indikatoriai rodo keistus dalykus. Galima sutikti, kad itin daug į karą žmonių siunčiančios Buriatija ir Tuva tai daro todėl, kad tai itin skurdūs regionai. Bet negalima nematyti, kad tarp tų regionų, kurie pasiuntė itin daug "dobrovolcų" yra ir Tatarstanas, ir Baškirija. O jų jau niekaip nepavadinsi nei skurdžiais, nei depresyviais regionais, kaip tik pagal tos šalies standartus tai regionai priskirtini prie turtingesnių. Ten jau niekaip nėra nei didelės bedarbystės, ir atlyginimai prie geresnių rusyno mastais. Mane stebina, kad pagal indikatorius Totorija ir Baškirija pasiuntė į karą apie 40-50 proc. daugiau kareivių nei gretimi grynai rusiški Sverdlovsko ir Čeliabinsko regionai (ten gyventojų kiekis labai panašus). O juk ir Čeliabinskas, ir Sverdlovsko regionas prie jau tokių core proputiniškų regionų priskirtini.
Žinoma priežastys reikalauja gilios analizės. Girdėjau ir tokias spekuliacijas, kad tame pasireiškia ir muslimiškas charakteris (nes panašu, kad ir itin skurdūs ugro-finiški regionai visai nesiveržia kariauti): pas muslimus tas dar giliau išreikšta nei pas rusus - valdžia pasakė, reiškia reikia, valdžia gi geriau žino negu mes paprasti žmonės ir galų gale ką mes galime padaryti, nuo mūsų gi niekas nepriklauso (taip prasiveržia muslimiškas inšalach - viskam ano valia, nuo mūsų gi niekas nepriklauso). Be to ir karas Ukrainoje, o ne su broliškomis tautomis ...
Bendrai europinėj Rusijos daly du istoriniai mentalitetai, stepinis ir miškų. Miškų - uždaresnės bendruomenės. Stepinis - aiškiau išreikšta valdžios vertikalė.
- 1 patinka
Comment
-
Bet Krymo totoriai ar Mongolijos (viena iš nedaugialio demokratiškų šalių Azijoje) mongolai ne tokie karingi kaip rusijoje esančios užkariaustos musulmoniškos tautos. Matyt, tai įsišaknėjusio imperinio sadizmo (viduramžių palikimas) ir islamo mišinys tas tautas veda prie savo susinaikinimo. Be to, šių tautų praradimas dar labiau smogs rusiškai demografijai, nes patys rusai tai nelabai gimdo.Parašė PoDV Rodyti pranešimą
Gali rištis su Aukso Ordos ar net Mongolų imperijos palikimu ir iki šių dienų tas išlikę. Istoriografijoje ne veltui yra terminas "totoriai-mongolai". Tai ką paminėjot yra tautos kalbiniu ir greičiausiai kultūriniu požiūriu artimos tautos totoriams ir mongolams. Rusai ar slavai bendrai buvo labiau totorių-mongolų pavaldiniai ir Rusijos atveju, perėmėjai. Gal tai lemia šiek tiek vangesnį nusiteikimą karui iš slavų ir ugrofinų pusės, nes kažkaip savų nelabai žudysi. Gal tai paaiškina vangesnį Baltarusijos įsitraukimą į karą (bent jau šiuo metu, o gal ir ateityje). Patys baltarusiai kažkaip labai nenori imt žudyt ukrainiečių bent jau kiek tenka matyt info.
Bendrai europinėj Rusijos daly du istoriniai mentalitetai, stepinis ir miškų. Miškų - uždaresnės bendruomenės. Stepinis - aiškiau išreikšta valdžios vertikalė.
Ir pagal demokratijos reitingą, Mongolija yra labai aukštai: https://freedomhouse.org/country/scoresPaskutinis taisė RokasLT; 2025.11.05, 22:44.
- 1 patinka
Comment
-
Visi kipčiakų atšakos tiurkai yra Aukso Ordos populiacijos palikuonys (jų gyvenamos teritorijos atitinka Aukso Ordos ribas). Aukso Ordoje mongolai buvo tik elitinė klasė, o dauguma populiacijos buvo tiurkai. Pati didžiausia šios atšakos tauta yra kazachai. Ar jie pasižymi kokiu nors ypatingu karingumu ir aršumu? Kad nelabai. Apie mongolus (šiuolaikinius) tai net kalbos nėra, jie visiškai chill tauta.
Iš viso labai keistas toks stereotipas apie mongolų užkariavimus kaip apie kažką "ypatingo", lyg jie ten būtų turėję kažkokią padidintą agresiją ar kažką panašaus. O tai europiečių "Naujojo Pasaulio" užkariavimai, visokie viduramžių Europos šimtamečiai karai, Rytų Azijos visokie geltonųjų raiščių sukilimai ar pilietiniai karai, Indijos vidaus pjautynės - čia buvo kažkas "geriau", kažkaip "civilizuočiau" kraują liejo? Na kad ne. Gal tas stereotipas kilo iš labai didelės užimtos teritorijos, bet kad didžioji dalis jos buvo stepės kurios retai gyvenamos ir kuriose labai lengva plėstis.
Tą situaciją su Rusijos tautinėmis mažumomis siečiau su ekonominiais dalykais - musulmoniškos mažumos yra prasčiau integruotos ir pasižymi didesniu skurdo lygiu, o kur daugiau skurdo, ten ir daugiau noro gauti pinigų net tokiais rizikingais būdais. Taip, Tatarstanas ir Baškirija yra Rusijos mastu gana pasiturintys regionai, bet kas juose dominuoja ekonomiškai ir gauna visą grietinėlę? Ar tik ne rusai, kurių Tatarstane yra 40% o Baškortostane 37% gyventojų? Ugrofiniškos tautos, dėl savo krikščioniškos - ortodoksinės religijos ir iš to sekančio didesnio kultūrinio panašumo į rusus, yra kur kas labiau integruotos, netgi labiau surusėjusios ir asimiliuotos.
Gali būti kad RF specialiai varoma didesnė kariuomenės propaganda tarp tautinių mažumų (o jei ekonomiškai jos prastesnėje situacijoje - dirva tam labai palanki), tuo siekiant padidinti rusų procentą šalyje, nes tarp Ukrainoje kariaujančių, nerusų procentas yra labai neproporcingas. Putinas savus taupo?Paskutinis taisė Tomizmas; 2025.11.06, 01:29.Snowflakes will attack U <3
- 3 patinka
Comment
-
O ko norėti, kad rusijos gilumoje propaganda tokia gaji, jei pavyzdžiui Šalčininkų raj. kaimo lietuviškose mokyklose 8-10 klasių mokiniai iš esmės apie savo būsimą profesiją pasisako, kad bus arba kontrabandininkais arba važiuos su kontraktu kariauti už rusiją.
Vienos rusės esu klausęs ko jos vyras ten išvažiavo, tai atsakė, kad pradžioje iš patriotizmo, dabar vien dėl pinigų.
Dar viena priežastis, kad dauguma važiuoja iš asmeninio nusivylimo. Kaip žinia rusijos gilumoje gyvenimo pasitenkinimo indeksas tikrai ne tarp pirmaujančių pasaulyje. Tai ir važiuoja su propagandos suformuota mintim, kad ten aš būsiu bent jau naudingas. Be to ir alkoholizmo įtakos atmesti nereikia.
Comment
-
Lietuviškose mokyklose? Kažkaip sunkiai tikisi. O kaip tuomet lenkiškose-rusiškose?Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimąO ko norėti, kad rusijos gilumoje propaganda tokia gaji, jei pavyzdžiui Šalčininkų raj. kaimo lietuviškose mokyklose 8-10 klasių mokiniai iš esmės apie savo būsimą profesiją pasisako, kad bus arba kontrabandininkais arba važiuos su kontraktu kariauti už rusiją.
- 1 patinka
Comment
-
Kontekste, kai (bent jau šiuo metu) baltarusių nemobilizuoja, yra Kalinausko pulkas, etc.Parašė Sula Rodyti pranešimą
Lietuviškose mokyklose? Kažkaip sunkiai tikisi. O kaip tuomet lenkiškose-rusiškose?
Comment
-
Rusijos gilumoj labiau atsiskleidžia Mongolų imperijos palikimas, pakraščiuose mažiau, paradoksaliai Mongolijoje tas atsiskleidžia mažiau, nes irgi pakraštys. "Mongolų imperijos" polius tikrai nėra Mongolija, o grubiai Pietų Rusija į pietus/pietryčius nuo Maskvos, galbūt Pavolgys, pietinės stepės. Kinija nors ir pakliuvo į Mongolų imperiją, ji jau atskiras darinys, manau, kad suveikė kiti dėsniai nei heartland'e.Parašė RokasLT Rodyti pranešimą
Bet Krymo totoriai ar Mongolijos (viena iš nedaugialio demokratiškų šalių Azijoje) mongolai ne tokie karingi kaip rusijoje esančios užkariaustos musulmoniškos tautos. Matyt, tai įsišaknėjusio imperinio sadizmo (viduramžių palikimas) ir islamo mišinys tas tautas veda prie savo susinaikinimo. Be to, šių tautų praradimas dar labiau smogs rusiškai demografijai, nes patys rusai tai nelabai gimdo.
Ir pagal demokratijos reitingą, Mongolija yra labai aukštai: https://freedomhouse.org/country/scores
Pvz. kai Mongolų imperija bandė imt Japoniją, tai minima, kad ten tikrų mongolų gal procentėlis kitas, o realiai Azijos ir gal net Europos (šiapus Uralo) tautų mišinys.Paskutinis taisė PoDV; 2025.11.06, 18:42.
Comment
-
Kaip lenkiškose nežinau, rusiškų tame krašte net nėra. Bet kadangi lietuviškas lanko vaikai kurie tarpysavyje dažnai bendrauja "tuteišiškai" manau lenkiškose situacija panaši.Parašė Sula Rodyti pranešimą
Lietuviškose mokyklose? Kažkaip sunkiai tikisi. O kaip tuomet lenkiškose-rusiškose?
Comment
-
Kaip tai nėra, yra ir ne viena. Baltojoje Vokėje, Šalčininkuose tikrai žinau.Parašė Visdarlietus Rodyti pranešimą
Kaip lenkiškose nežinau, rusiškų tame krašte net nėra.
Tik dauguma jų yra mišrios, dažniausiai lenkų-rusų, kaip ir Grigiškėse.
Ir šiaip tai kai kuriose lietuviškose yra gana stipri lietuvybė, kas lemia dalies vietinių ir vietos valdžios nepasitenkinimą.
Dauguma pažįstamų "vatnikų" yra baigę būtent lenkiškai rusiškas.
Paskutinis taisė Sula; 2025.11.07, 09:11.
- 2 patinka
Comment
-
rusiškas imperializmas ir susideda iš visuotinės dedovščinos, ypač kolonijose, bei jų skurdinimo. Tuo pačiu varant imperialistinę propagandą, kuri labiau efektyvi dėl visokeriopo infrastruktūrinio, kultūrinio atsilikimo. Kazachai, uzbekai... (jei ir vyksta pjautynės, tai tik dėl Stalino paliktų demarkacinių "minų") tarpusavyje nesipjauna, nes nėra rusiškos propagandos suformuoto pasaulio suvokimo, kuris šiuo atveju, nukreiptas į išorės priešus - ukrainiečius.Parašė Tomizmas Rodyti pranešimąVisi kipčiakų atšakos tiurkai yra Aukso Ordos populiacijos palikuonys (jų gyvenamos teritorijos atitinka Aukso Ordos ribas). Aukso Ordoje mongolai buvo tik elitinė klasė, o dauguma populiacijos buvo tiurkai. Pati didžiausia šios atšakos tauta yra kazachai. Ar jie pasižymi kokiu nors ypatingu karingumu ir aršumu? Kad nelabai. Apie mongolus (šiuolaikinius) tai net kalbos nėra, jie visiškai chill tauta.
<...>Paskutinis taisė RokasLT; 2025.11.07, 14:13.
- 1 patinka
Comment
-
Su Rusija pati didžiausia ironija yra ta, kad savo taip pageidaujamą ir siekiamą įtaką ir "didybę" po 90-ųjų jie visiškai lengvai galėjo pasiekti soft power priemonėmis. Nes jie jau turėjo labai daug ką, kas tam reikalinga, bazė buvo plati ir tvirta: stipri kultūrinė produkcija, turėjusi didelį populiarumą (nuo pop žvaigždžių iki filmų), sugebėjimas savo kultūrą pateikti kaip kažką "appealing" nuo mielų matrioškų iki "skaniausios vodkės pasaulyje" ir apsnigtų Sibiro platybių kur atvyk, turiste - ir pasijausi laisviausias pasaulyje (visai nesunku padaryti tokį šalies marketingą), kaimyninėse šalyse didžiulės rusų kalbą mokančių žmonių masės.Parašė Eidvis Rodyti pranešimąvadinas mažėja jų įtaka, nes būdami barbarais jie įtaką visų pirma supranta per karinę galią.
Ko reikėjo - bent pavaidinti demokratiškus pūkuotukus "pas mus čia laisvės, teisės, mes už taiką, mes už gėrį" ir antras dalykas - painvestuoti į technologinį progresą, gal netgi perimant dalį "fabriko" funkcijų iš Kinijos, pasinaudojant tuo, kad didžiulei Vakarų (ir ypač ES) rinkai Rusija yra geografiškai ir logistiškai netgi patogiau tam tikslui. Plius aišku ištekliai.
Ir viskas - tokiomis paprastomis priemonėmis, ta įtaka būtų pasiekta, kaimyninės ir ne tik kaimyninės šalys, matydamos successful pavyzdį pačios norėtų su Rusija palaikyti ryšius, mokytųsi kalbą, kažkas gal net atvažiuotų dirbti, turistų srautai ir t. t.
Panašiai su soft power gerai prasimušė Vokietija, Japonija, P. Korėja, vis labiau ryškėja Turkija - kurioje valdžia akivaizdžiai investavo į masinę kultūros plėtrą (globalios svarbos serialų industrija), turizmą, buvimą logistikos hubu tarp ES ir MENA bei netgi tolimesnės Azijos, ir į gamybą - kaip "fabriką".
RF turėjo viską ir galėjo pasiekti ko nori, nenaudodama jėgos, bet viską sudergė... Naudodama jėgą.Snowflakes will attack U <3
- 10 patinka
Comment
-
„Dvasinių ir moralinių pamatų apsaugos sistema“. Kaip Kremlius perrašo rusų kalbą.
Rusijoje išleistas naujas aiškinamasis valstybinės rusų kalbos žodynas. Jis yra privalomas oficialiam naudojimui ir turėtų būti naudojamas kaip informacinis leidinys mokyklose bei ekspertų vertinimams. Kuriant žodyną dalyvavo Rusijos stačiatikių bažnyčia, todėl daugelio žodžių apibrėžimai buvo perrašyti atsižvelgiant į politinius sumetimus. „Barents Observer“ išnagrinėjo žodyną ir sužinojo, kad gyvybė prasideda nuo apvaisinimo momento, televizija atlieka valstybę formuojantį vaidmenį, o Konstitucija nebėra pagrindinis šalies įstatymas.
„Veiksmingiausia valdymo forma sunkiais šaliai laikais, nes ji neeliminuoja priešiškų jėgų ir leidžia ribotai egzistuoti kitoms vertybių sistemoms, nei tradicinės.“ Pavyzdžiui, moksleivis, kuriam pavesta parašyti esė apie politinių režimų tipus, šį „autoritarizmo“ apibrėžimą ras Rusijos valstybinės kalbos aiškinamajame žodyne. O ieškodamas žodžio „demokratija“, tas pats mokinys atras, kad Vakarų šalyse tai yra valdymo forma, kai „valstybės institucijos veikia įtakingiausių asmenų interesais“.
Valstybinės kalbos aiškinamasis žodynas buvo išleistas 2025 m. Jo kūrėjai neslepia knygos tikslo: skatinti ir įtvirtinti valstybės ideologiją. Ją sudarę žmonės dalyvavo perrašant Konstituciją ir palaikė Vladimirą Putiną paskutiniuose prezidento rinkimuose.
Kaip tiksliai keičiasi žodžių reikšmės rusų kalboje?
Naujasis leidimas parengtas pagal Sergejaus Kuznecovo, kuris taip pat dirbo prie naujosios knygos, redaguotą Didįjį aiškinamąjį žodyną. Daugelis žodyno įrašų buvo visiškai nukopijuoti, bet ne tie, kuriuose sudarytojai nusprendė įterpti ideologinę žinutę.
Pavyzdžiui, humanizmas, remiantis Didžiuoju aiškinamuoju žodynu, yra „pasaulėžiūra, pagrįsta rūpesčiu žmogaus gerove“. Tačiau valstybinės kalbos žodyne apibrėžimas yra toks: „tradicinė rusų dvasinė ir moralinė vertybė: pasaulėžiūra, pagrįsta žmogaus asmenybės vertės, jo orumo, pagarbos kitiems, rūpesčio jų gerove ir teisės į laisvę, lygybę ir laimę principais“.
Sudarytojai tiesiog suteikė žodžiui naują reikšmę. Toks pats likimas ištiko ir „gailestingumas“, „orumas“, „kolektyvizmas“ bei kelis kitus žodžius, paminėtus tradicinių vertybių dekrete.
Apibūdindami žodį „gyvybė“, knygos autoriai nuėjo dar toliau – ne tik teigė, kad tai yra „tradicinė rusų dvasinė ir moralinė vertybė“, bet ir patikslino, kad žmogaus gyvybė prasideda prasidėjimo metu. Tai viena iš prielaidų, kuriomis remiasi abortų priešininkai.
Kai kuriose vietose autoriai neperrašė žodžių reikšmių, o pateikė reikiamus pasakojimus pavyzdžiais. Pavyzdžiui, straipsnyje žodis „prioritetas“ aiškinamas kaip „dvasinio gyvenimo prioritetas prieš materialųjį“ ir aiškinama: „tradicinė rusų dvasinė ir moralinė vertybė: pripažinimas, kad tikroji laimė ir pasitenkinimas kyla ne iš materialinių turtų, o iš gilių žmonių santykių, pagrįstų dvasinių vertybių, tokių kaip tikėjimas Dievu, meilė, užuojauta, sąžiningumas ir noras ugdyti geriausias savo vidines savybes, pirminės svarbos pripažinimu“.
Pati frazė „dvasinio gyvenimo prioritetas prieš materialųjį“ į žodyną perėjo tiesiai iš Vladimiro Putino dekreto.
Pati žodžio „konstitucija“ reikšmė pasikeitė. Pagal naująjį žodyną, „konstitucija“ nebėra pagrindinis valstybės įstatymas (kaip buvo anksčiau), o tiesiog „norminis aktas, teisiškai įsteigiantis valstybę, apibrėžiantis valstybės ir jos jurisdikcijai priklausančių žmonių abipuses teises ir pareigas, taip pat jos vidaus struktūrą“.
Žodyno skyrius skirtas politinei informacijai. Žodyne „hegemonas“ skaitytojas sužino, kad „Jungtinės Valstijos, kaip pasaulinis hegemonas, leidžia sau nepaisyti taisyklių, kad visada laimėtų“. O apibūdindami „kolonializmą“, autoriai aptaria kultūrinį kolonializmą – „Vakarų šalių politiką, kuria siekiama primesti savo ideologiją... kitų šalių žmonėms, siekiant nuslopinti jų nacionalinį identitetą ir įtvirtinti jų pavaldumo poziciją pasaulinėje rinkoje“.
Kaip autoriai plėtoja politinę darbotvarkę
Žodis „limitrofas“ („valstybinis darinys, atsiradęs tarp dviejų valstybių, negalėjusių susitarti dėl sienų“ – BTS) apibūdinamas taip: „XXI amžiaus Europoje: valstybė, naudojama kaip buferis tarp Vakarų Europos ir Rusijos, politiškai, ekonomiškai ir kultūriškai nepajėgi nepriklausomybės.“ Kremlius prieš pat plataus masto invaziją propagavo Ukrainos „nepriklausomybės stokos“ idėją, o dabar tas pats naratyvas nukreipiamas ir į Baltijos šalis.
„Dar viena bloga naujiena“
„Nežinau, kiek kruopščiai naujasis žodynas bus įdiegtas į ugdymo procesą, bet tai tikrai labai rimta; tai savotiškas vaikų mąstymo pertvarkymas. Niekada istorijoje ideologinė indoktrinacija nebuvo tokia plačiai paplitusi; trumpai tariant, daugiau blogų naujienų“, – sako istorikas, pedagogas ir istorinių žinių populiarintojas Michailas Kopica. Jis išvyko iš Rusijos netrukus po to, kai prasidėjo plataus masto invazija, anksčiau dirbęs istorijos ir socialinių mokslų mokytoju.
„Istorijos ir socialinių mokslų vadovėliuose yra specialūs skyriai – vartojamų sąvokų žodynai. Ir jei naujasis aiškinamasis žodynas taps standartu, jo turinys taip pat turės įtakos šiems skyriams, paveikdamas politinių ir socialinių bei ekonominių terminų formulavimą. Tai tarsi grybų sporos, kurios plinta visur ir užkrečia viską. Tai turės ilgalaikį poveikį“, – sako Michailas Kopica.
Žodyno naudojimas kaip valstybės ideologijos kūrimo priemonė yra sena tradicija, aiškina kalbininkas Michailas Kopotevas.
„Net pirmasis D. N. Ušakovo sovietinis aiškinamasis žodynas buvo sukurtas siekiant šviesti sovietų žmones. Pavyzdžiui, jis pasiūlė tokį žodžio „dešinysis“ apibrėžimą: „Reakcingas, konservatyvus, priešiškas progresyvioms politinio ir socialinio gyvenimo srovėms“. Po šimto metų šis apibrėžimas beveik nepakeistas buvo perkeltas į naująjį valstybinės kalbos žodyną.
Šis pavyzdys aiškiai parodo stebėtinai nerūpestingą žodyno sudarymo pobūdį. Didžioji dauguma apibrėžimų buvo tiesiog nukopijuoti iš Didžiojo aiškinamojo žodyno (abiejose redakcijos kolegijose dirba Sergejus Kuznecovas), praleistų tūkstančius žodžių. Jei tai būtų tikras leksikografinis darbas, toks žodynas negalėtų būti leidžiamas. Darbas su žodynu dar nebaigtas, bet jau aišku, kad kuriamas „teisingas“ žodynas“, – sako Kopotevas.
„Pirma, žodynas buvo papildytas žodžiais ir reikšmėmis, žyminčiomis „dvasines ir moralines vertybes“, ir tai yra laukiamas pakylėjantis imperinės ir sovietinės kalbų derinys“, – tęsia ekspertas. „Antra, žodynas pirmiausia papildomas teisine terminologija. Tai atspindi sudarytojų leksikografinį neprofesionalumą ir atskleidžia tikrąjį projekto tikslą: lingvistinę normą paversti teisine.
Tai aiškiai matyti iš to, kaip žodynas apibrėžia žodžių vartojimo sferas, pridėdamas tokias etiketes kaip „tik žiniasklaida, reklama ir grožinė literatūra“. Šios, atrodytų, grynai techninės etiketės slepia pagrindinį žodyno pavojų. Priminsiu, kad tai vienas iš keturių žodynų, patvirtintų federaliniu įstatymu Nr. 53-FZ, kuris buvo skubiai atnaujintas 2025 m. balandžio mėn.
„Iš esmės kuriamas visiškos kalbos kontrolės mechanizmas: žodynas įpareigoja vartoti žodžius su patvirtintomis reikšmėmis „visose privalomo valstybinės kalbos vartojimo srityse“.“ „Jis yra normatyvinis teisine šio žodžio prasme“, – pabrėžė Kopotevas.
„Žinoma, šis tikslas yra utopinis.“ Tačiau galiu įsivaizduoti, kad pagrindinis tikslas yra kitas: Nikolajui Kropačiovui, kuris yra Rusų kalbos tarybos prie Rusijos Federacijos vyriausybės narys, ir jo komandai bus suteikta galimybė atlikti kalbos vertinimus ir ateityje tikrinti dokumentus, o kartais net pačius pareigūnus, ar jie moka „valstybinę kalbą“. Tai atveria neribotas galimybes. Spėju, kad netrukus pamatysime tai, ką pats žodynas apibrėžia kaip „nusikalstamą pareigūnų piktnaudžiavimą jiems patikėtomis teisėmis ir įgaliojimais asmeniniam praturtėjimui“.
„Tai kažkoks naujas, precedento neturintis žodynas“, – mano Joensū universiteto lingvistas Grigorijus Gurinas. „Jis visiškai nėra skirtas atspindėti šiuolaikinę, realią žodžių vartoseną visoje jos įvairovėje ar užfiksuoti natūralias, nusistovėjusias rusų kalbos normas.“ Tai ne literatūrinės kalbos žodynas: jame visiškai trūksta, pavyzdžiui, šnekamosios kalbos žodžių ir reikšmių, netgi žymėjimo „šnekamoji kalba“. Ne, jau nekalbant apie šnekamąją kalbą ir panašiai. Beje, tai labai riboja jo tinkamumą ekspertinei analizei, nes jame trūksta ištisų žodyno ir leksinių reikšmių sluoksnių.
Šio žodyno tikslas – būti įrankiu aiškinant valdžios institucijų kalbą, kurią jis paprastai sąžiningai deklaruoja. Autoriai akivaizdžiai remiasi normos nurodymu, norma kaip nurodymu („kaip turėtų būti“), o ne norma kaip žodžių vartojimo atspindžiu („kaip sakoma“), anot Grigorijaus Gorino.Paskutinis taisė luknas; 2025.11.24, 21:00.
Comment
Comment