Parašė Aleksio
					
						
						
							
							
							
							
								
								
								
								
									Rodyti pranešimą
								
							
						
					
				
				
			
		
			
			
				Pamąstymas perskaičius - jeigu į Rusijos propagandos agresiją atsakome tiesiog sava kontr-propaganda, tai:
a) Leidžiame Rusijai primesti mums savo darbotvarkę ir brėžti viešojo naratyvo kryptį bei turinį, nes bet kuris atoveiksmis tėra atsaku į kažkieno kito jau padarytą veiksmą;
b) Švaistome ganėtinai menkus savo resursus iš anksto žinomai beviltiškai kovai, nes Lietuvos turimi kontr-propagandos finansiniai šaltiniai, priemonės, sklaidos kanalai ir, deja, kokybė negali lygintis su Rusijos propagandos ištekliais;
c) Pervedame viešąją informacinę erdvę į nuolatinio karo stovį, tokiu būdu atgrasydami nuo jos tą dalį visuomenės, kuri įsijungusi informacijos šaltinį nori pramogos ar praktinės informacijos, o ne karo, užkaitinančio ir taip nuo kasdienių rūpesčių įkaitusias smegenis;
d) Tos dalies visuomenės, kuri mielai įsijungs į kovą, sąmonėje įsijungiame nuolatinės kovos režimą, neišvengiamai peraugantį į neapykantą, atimančią sugebėjimus kritiškai vertinti ne tik savus, bet ir priešo veiksmus, priimti racionalius, šaltu išskaičiavimu ir tolima perspektyva paremtus sprendimus;
e) Todėl nepastatę fizinio barjero (svetimų kanalų išjungimo, o savų apmokestinimo už ne-ES pagamintos produkcijos transliavimą) Rusijos propagandai esame pasmerkti pralaimėjimui;
f) Ir atvirkščiai - Rusijos propagandinės agresijos užkardymas sudarytų galimybę diktuoti savą informacinę darbotvarkę Lietuvos viešojoje erdvėje, kurti savą viešąjį naratyvą ir daryti visuomenę atsparia priešiškam informaciniam terorui.
Vaizdžiai sakant, dabar iš visų pakampių skambantys reikalavimai jokiu būdu nedrausti rusiškų TV kanalų ir rusiškų TV laidų, filmų, muzikos, nes esą taip "bus įvesta putiniška cenzūra, o Lietuva niekuo nesiskirs nuo Putino režimo", vietoje to "auklėti ir šviesti visuomenę, pateikiant savas ir teisingas įvykių versijas, mokyti žmones kritiškai vertinti informaciją" (kai kas nusikalbėjo net iki siūlymų mokyti visuomenę filosofijos), tolygu siūlymui riteriui išeiti į kovą prieš stipresnį ir gausesnį priešą be šarvų ir skydo, tik su kalaviju. Tai, žinoma, gražu ir puikiai atitinka blogiausių Holivudo filmų tradicijas, bet neturi nieko bendra su tikra kova - žinoma, jeigu riteris nori išeiti iš jos gyvas ir nugalėjęs.
	a) Leidžiame Rusijai primesti mums savo darbotvarkę ir brėžti viešojo naratyvo kryptį bei turinį, nes bet kuris atoveiksmis tėra atsaku į kažkieno kito jau padarytą veiksmą;
b) Švaistome ganėtinai menkus savo resursus iš anksto žinomai beviltiškai kovai, nes Lietuvos turimi kontr-propagandos finansiniai šaltiniai, priemonės, sklaidos kanalai ir, deja, kokybė negali lygintis su Rusijos propagandos ištekliais;
c) Pervedame viešąją informacinę erdvę į nuolatinio karo stovį, tokiu būdu atgrasydami nuo jos tą dalį visuomenės, kuri įsijungusi informacijos šaltinį nori pramogos ar praktinės informacijos, o ne karo, užkaitinančio ir taip nuo kasdienių rūpesčių įkaitusias smegenis;
d) Tos dalies visuomenės, kuri mielai įsijungs į kovą, sąmonėje įsijungiame nuolatinės kovos režimą, neišvengiamai peraugantį į neapykantą, atimančią sugebėjimus kritiškai vertinti ne tik savus, bet ir priešo veiksmus, priimti racionalius, šaltu išskaičiavimu ir tolima perspektyva paremtus sprendimus;
e) Todėl nepastatę fizinio barjero (svetimų kanalų išjungimo, o savų apmokestinimo už ne-ES pagamintos produkcijos transliavimą) Rusijos propagandai esame pasmerkti pralaimėjimui;
f) Ir atvirkščiai - Rusijos propagandinės agresijos užkardymas sudarytų galimybę diktuoti savą informacinę darbotvarkę Lietuvos viešojoje erdvėje, kurti savą viešąjį naratyvą ir daryti visuomenę atsparia priešiškam informaciniam terorui.
Vaizdžiai sakant, dabar iš visų pakampių skambantys reikalavimai jokiu būdu nedrausti rusiškų TV kanalų ir rusiškų TV laidų, filmų, muzikos, nes esą taip "bus įvesta putiniška cenzūra, o Lietuva niekuo nesiskirs nuo Putino režimo", vietoje to "auklėti ir šviesti visuomenę, pateikiant savas ir teisingas įvykių versijas, mokyti žmones kritiškai vertinti informaciją" (kai kas nusikalbėjo net iki siūlymų mokyti visuomenę filosofijos), tolygu siūlymui riteriui išeiti į kovą prieš stipresnį ir gausesnį priešą be šarvų ir skydo, tik su kalaviju. Tai, žinoma, gražu ir puikiai atitinka blogiausių Holivudo filmų tradicijas, bet neturi nieko bendra su tikra kova - žinoma, jeigu riteris nori išeiti iš jos gyvas ir nugalėjęs.
 Tada paimti ir užsakyti, kad tas klipas suktųsi per Rusijos televizijas. Žinoma, niekas tenais tokių klipų transliuoti neleistų, bet vien tas faktas sukeltų šiokį tokį skandaliuką, o skandaliukai pritraukia dėmesį, tai galbūt per visokius youtubus ir socialines medijas pavyktų pritraukti netgi daugiau dėmesio, nei kad jį leidžiant per Kremliaus valdomus kanalus, o ir transliacijos nieko nekainuotų. Manau galima būtų rasti nelabai brangių ir ganėtinai efektyvių būdų kaip pasiųsti rusams žinutę, ypač apie tai, kad mes Lietuvoje smerkiame ne pačius rusus, o Putiną, nes viena didžiausių problemų yra ta, kad nemeilę Putinui rusai dažnai supranta kaip nemeilę jiems patiems.
							
						
Comment