Lietuvių - estų santykiai

[gerietis]

Nu ir būtų maybe Estija, jei pati matyt nebūtų tiek užgožta likusių skandinavų, ...

Supratau kad estai skandinavai, tik neaišku kas tie skandinavai - užgožėjai.

[Stadionas]

Supratau kad estai skandinavai, tik neaišku kas tie skandinavai - užgožėjai.

Islandija

[PoDV]

Supratau kad estai skandinavai, tik neaišku kas tie skandinavai - užgožėjai.

Švedija, Danija yra žinomiausios šalys, kažkiek Suomija ir Norvegija žinomesnė.
Netgi Islandija yra žinomesnė už Estiją.
Visos užgožia Estiją žinomumu, o Estija nėra Vakarų Europa netgi plačiausia įmanoma prasme (kaip Suomija), ekonomiškai skurdesnė.

Estai "skandinavai" labai informal prasme, kažkur minėjau, kad mums "Šiaurės šalys" keistokas terminas, paprasčiau tiesiog "Skandinavija", o estai tokie kopijuokliai Skandinavijos, latviai ir lietuviai ne tiek.

[suoliuojantis]

Baikit jūs apie tai, kad estai kopijuoja skandinavus: ne vieną kartą iš skandinavų girdėjau, kad jei estai juos kopijuotų, tai mokestinė ir socialinė Estijos politika būtų absoliučiai kitokia. Nes dabar ji ten visai ne skandinaviška. O beje labai artima būtent Baltijos kaimynėms

O gal ir nereikia jiems kopijuoti skandinavų ? Gal skandinavams juos reikia kopijuoti ? Nes pvz. žiūrint į Estijos vyriausybinės organizacijos Invest in Estonia puslapį, tai jau skandinavams į estus reikia lygiuotis, o ne atvirkščiai. Va kaip pvz. Estijos vyriausybinė agentūra lygina human resources kokybę kaimyninėse šalyse, ir Vokietijoje. Nereikia stebėtis, kad Estijos darbo jėga pati kokybiškiausia Mūsų human resources tai išvis prasti.

Kaip jie rašo: Estonia's key assets in human resources are strong IT skills, good knowledge of foreign languages, high quality vocational and higher education, liberal labour legislation and an entrepreneurial mindset.
While according to the model, Estonia scores considerably higher than its competitors in human resources, the average labor cost is considerably lower than in Western Europe.

Tik kodėl tokie geri žmogiškieji resursai tokie pigūs ?


Mokestinė aplinka aišku irgi visus skandinavus deda į kampą:



Nors pripažįsta, kad su infrastruktūra dar šiek tiek reikia pasitempti


Nu ir kažkaip pasikuklino bendrai verslo aplinką pas save pasiskelbti geriausia. Nors vis tik parašė: Estonia’s competitive economy supports multinational companies to high growth startups. We are a Northern European hub for industrial, global business services and supply chain sectors and a world leader in IT.


Visa tai ir išduoda, kad jie labai jau mum, o ne skandinavams artimi

[Keliauninkas]

ir gal dėl to skandinaviški bankai iškelia savo valdymo padalinius iš Vilniaus į Taliną

[PoDV]

https://www.lrt.lt/lituanica/aktuali...-konkurencijos

Arogancija, statuso siekis ar noras tobulėti: kas slypi už lietuvių ir estų konkurencijos?

Neseniai Estijos žiniasklaidoje pasirodė politologo Tonio Saartso komentaras apie tai, kaip Lietuva aplenkė Estiją.

Neseniai Estijos visuomeninio transliuotojo ERR naujienų portalo nuomonių skiltyje politologas Tonis Saartsas trumpai apžvelgė 150 metų Baltijos šalių ekonominį vystymąsi.

Estijos politologas aprašė galimas estų nuotaikas, kurie ėmė nerimauti kodėl Lietuva pradėjo vytis ar net aplenkinėti Estiją.

Mano nuomone, bent jau kas liečia mūsų regioną, tai siečiau su Lenkijos atsigavimu, kuris prasidėjo Lenkijai pagaliau turint savo valstybę, tuo pačiu motyvuojant ir Lietuvą vytis likusią Europą. Estijos sėkmė jaučiu eina per Vokietijos ir Švedijos įtaką, baltvokiečių elitą. Šios šalys praktiškai valstybingumo neprarado per visą modernesnės Europos istorijos laikotarpį. Lietuva, o ir rusams atiduota Lenkijos dalis labiausiai atsiliko regione (dab. Baltijos šalys) būtent cariniu laikotarpiu. Po II pasaulinio karo, atsilikimas buvo bendras būdingas dėl planinės ekonomikos ir izoliacijos visai Rytų Europai, bet regionų skirtumai tarp Baltijos šalių mažėjo. Lenkija netgi visai pakilo, šiek tiek šluostydama nosį ir Estijai, turėdama Nepriklausomybę pokariu ir lengvesnę posocialistinę transformaciją.

Iš kitos pusės Estija tikisi, kad būdama labiau "ordnung" visuomene dėl protestantiško (vokiško/skandinaviško) palikimo, išlaikys tam tikrus pranašumo elementus prieš Lietuvą ir kažkiek net prieš Lenkiją, turiu omeny stereotipų mūšiuose. Tai kažkiek verčia juos tikėtis, kad tas Lietuvos aplenkimas yra atsitiktinis, net kažkuo istoriškai nepagrįstas imant būtent pastaruosius 150 metų (nors imant kokius 500 metų būtų geras klausimas).

Norint mums geriau suvokti estų nuotaikas, galim pažiūrėt ir į Rumuniją. Ilgą laiką buvo atslikęs kraštas, kažkiek to palikimo yra likę, bet jau po 30 metų nuo socializmo griūties šalis stovi daug arčiau Vidurio Europos ir tų pačių Baltijos šalių nei Čaučesku valdymo piko, kai Rumunija ko gero gyveno kukliau nei net SSRS ir turėjo daugiau panašumų su ta pačia Šiaurės Korėja. Bulgarija buvo turtingesnė už Rumuniją, priešingai nei dabar.

---
Kas liečia mūsų konkuravimą, tai ateityje norėčiau kad būtų daugiau centrinio planavimo, mums nereiktų liūdėti, kad kažkas tenka Talinui, o ne Vilniui (estams atvirkščiai). Dabar tokios lyginimosi nuotaikos šiek tiek virsta į paklodžių tampymą į visas puses, pirštų rodymus. Dabartiniam etape gal tas irgi padeda, gal pavyks ir mums turėt kaimynų kelių kokybę ir priežiūrą (tik neaišku kada) tik tie santykiai toksiškesni. Logiška ateitis kaip tik kurti kažkokią naują Lenkijos-Suomijos ATR versiją ilguoju laikotarpiu, daugiau gerų variantų nėra apart esamos ES. Po truputį mokytis šiauriečių suomių, estų ir latvių to "ordnung", o mums suteikt kiekybinį svorį visam regionui.

[Tomizmas]

Iš kitos pusės Estija tikisi, kad būdama labiau "ordnung" visuomene dėl protestantiško (vokiško/skandinaviško) palikimo, išlaikys tam tikrus pranašumo elementus prieš Lietuvą ir kažkiek net prieš Lenkiją, turiu omeny stereotipų mūšiuose. Tai kažkiek verčia juos tikėtis, kad tas Lietuvos aplenkimas yra atsitiktinis, net kažkuo istoriškai nepagrįstas imant būtent pastaruosius 150 metų (nors imant kokius 500 metų būtų geras klausimas)..

Yra toks stereotipas apie protestantišką ordnungą, didele dalimi ir estų tariamas "pranašumas" (kurio realiai nėra likę) yra tuo paremtas, bet kyla didelių abejonių, kiek tas stereotipas yra tikslus.

Dėl Estijos ordnungo nieko blogo negaliu pasakyti - kiek teko keliauti po Estiją, tai tvarkinga, gražu, prižiūrėta ir t. t. bet kiti mūsų protestantiški kaimynai - Latvija, kažkaip to stereotipinio ordnungo neatitinka nė iš tolo. Aišku, daug kas primintų šioje vietoje Latvijos tautinę sudėtį ir nurašytų ant to, bet kažkodėl nešvarą, atsilupusius fasadus ir žoles virš kelių matau ir grynai latviškuose regionuose - tai nėra kažkurios tautinės mažumos dalykas, tai bendros valstybei būdingos problemos.

Katalikiškos Lietuva ir YPAČ Lenkija turi žymiai daugiau panašumo į stereotipinį vokišką ordnungą, negu latviai (kas labai keista, nes būtent latvius valdė vokiečiai).

Ir toje pačioje Vokietijoje - pietinė katalikiška Vokietija stovi daugybe laiptelių aukščiau už šiaurinę protestantišką Vokietiją.

Taip, Estija kultūriškai ir istoriškai artima Skandinavijai ir to paneigti neįmanoma, Lietuva - Lenkijai ir centrinei Europai, to irgi paneigti neįmanoma, tik klausimas, kiek tas skandinaviškumas buvo, ir kiek dar išliks "kokybė ženklu". Skandinavija tapo klestinti istoriškai gana neseniai - ilgą laiką tai buvo šaltas ir gūdus Europos kampas, tais ATR laikais Lenkija buvo nesulyginamai įtakingesnė ir gal netgi turtingesnė už Skandinaviją. Matant vystymosi greičius ir tendencijas, klausimas ar Lenkija + Lietuva (ir visa Centrinė Europa as whole) su laiku netaps vėl aukščiau Skandinavijos, nes potencialas tam yra žymiai didesnis, ir kaip jau minėjau - progresavimo greičiai kiti.

[Red Neck]

Žiūrint kur tą progresą matom. Švedų, danų, suomių aukštasis mokslas, ypač socialiniai mokslai, tai šviesmečiais priekyje lyginant su Lietuva ir apie jokius pasivyjimus net kalbos nėra. Inovacijos, MTP, žinių ir technologijų sukuriama vertė Lietuvoje, iki Skandinavijos mums dar labai toli. Žinioms imlaus produkto vertės grandinėje mes esame gale kaip kvalifikuotos darbo jėgos tiekėjai. Visą didžiausią pridėtinę vertę pasiima tie patys Skandinavai.

[digital]

Labai daug netiesos.

[Red Neck]

Kokios netiesios? Tai pateikit faktus. Kiek Lietuvos bankų, telekomunikacijų bendrovių veikia Švedijoje? Kokią vietą užima KTU ir kokią Karolinska tarp technologijų universitetų?

[digital]

"apie jokius pasivyjimus net kalbos nėra"

[Red Neck]

Jūs rimtai manot, kad KTU gali pasivyti Aalto University? O ISM SSE?

[digital]

Aišku, kad gali. Gal ne dabar, bet 10-20 metų laikotarpyje - kodėl ne?

[Red Neck]

Pagal Times Higher Education rating (jų yra įvairių, bet visi maždaug rodo tą patį) Aalto University 196 vieta, KTU 1201-1500. Palyginimui Tartu, kuris mūsų regione daro didžiausią pažangą reitingas yra 301-350.
Tamsta kalbate vėjus, na bet, matyt, moderatoriai tai sau gali leisti, skirtingai nei mirtingieji forumo nariai.

[digital]

Pagal Times Higher Education rating (jų yra įvairių, bet visi maždaug rodo tą patį) Aalto University 196 vieta, KTU 1201-1500. Palyginimui Tartu, kuris mūsų regione daro didžiausią pažangą reitingas yra 301-350.

O VU kurioje vietoje? Ir vis tiek klausimas lieka - kodėl po 10 metų situacija negali pasikeisti?

[DeSadas]

Žiūrint kur tą progresą matom. Švedų, danų, suomių aukštasis mokslas, ypač socialiniai mokslai, tai šviesmečiais priekyje lyginant su Lietuva ir apie jokius pasivyjimus net kalbos nėra. Inovacijos, MTP, žinių ir technologijų sukuriama vertė Lietuvoje, iki Skandinavijos mums dar labai toli. Žinioms imlaus produkto vertės grandinėje mes esame gale kaip kvalifikuotos darbo jėgos tiekėjai. Visą didžiausią pridėtinę vertę pasiima tie patys Skandinavai.

nepasakyciau kad daug tiesios , bet realiai viskas priklausys nuo priimamu sprendimu, tiek universitetu vadovybeje, tiek svietimo ministerijoje, tiek verslo. Netgi nuo vyriausybes politikos.

[Red Neck]

o vu kurioje vietoje? Ir vis tiek klausimas lieka - kodėl po 10 metų situacija negali pasikeisti?

vu 1001-1200.

[digital]

Kažkada lyg buvo 500, ar maišau kažką?

[Red Neck]

Tai čia kitas reitingas: QS World University Rankings 2026
Ten VU 446 vietoje, Tartu 362, Aalto 114, KTU 741-750

[ALV77]

apie pieno riebuma daznai tie reitingai. Sudarytojai renka parameles ir kriterijai daznai absurdiski, ypac humanitariniams dalykams. Vien ka reiskia kai driskiu lomonosovas auksciau kokio tai Bolonijos universiteto... manau viska pasako...