Rinkimų apygardos ir jų ribos

[Al1]

Kaip tik siūlant įvesti tik balsavimą už partijas, atsiranda galimybė į seimą papulti neaišku kam. Priešingai, turėtų būti panaikintas balsavimas už partijų sąrašus, o turėtų būti visi seimo nariai renkami tiesiogiai balsuojant už kandidatą.

[c2h5oh]

Esu prieš tokią sistemą, kadangi:
a) populistams sunkiau sekasi vienmandatėse.

Gražulis, Veselka, Bradauskas - išrinkti vienmandatėje, ir ne po vieną kadenciją. Ankstesnėse kadencijose panašių vienmandatininkų irgi buvo. Kokybinį skirtumą tarp vienmandatininkų ir sąrašininkų įžiūrėti sunku.

[Lettered]

Iš Romo citatatos:

Labai nesigilinau, bet nesuprantu, kaip nepaliekant vienmandatininkų galima balsuoti už konkretų asmenį. Geriausia reforma būtų, jei balsavimo pagal sąrašus išvis neliktų, nes jis palankiausias sąrašo viršūnėlėje besitrinantiems partiniams trintukams. Juk daug yra politikų, kurių atrodo nelabai kas mėgsta, bet jie vis Seime ir Seime. Dauguma rinkėjų juk nereitinguoja ir pavardžių neanalizuoja. Pabalsuoja už partiją ir tiek. O balsuojant tik už konkrečius asmenis būtų sunkiau prasmukti į Seimą atsitiktiniams - balsuojama būtų atsakingiau. Norint balsų kandidatui neužtektų gerai pasirodyti tarp partiečių ir gauti gerą vietą sąraše - reikėtų kažką parodyti ir rinkėjams.

Geras pastebėjimas, beto partijų lyderiai dalyvauja ir vienmandatėse ir pagal sąrašą, ir laimėję vienmandatėse savo visus reitingus sąraše perleidžia kažkam kitam, kuris nepopuliarus ir nebuvo aukštai išreitinguotas, tokia kaip ir apgavystė gaunasi, kada išreitinguoji vienus, bet patenka į seimą kiti.

[senasnamas]

Iš Romo citatos:

Neliktų vienmandatininkų
Reformos gairėse teigiama, kad pagrindiniai jos tikslai yra įtvirtinti sistemą, kuri leistų Seimą renkančiam piliečiui balsuoti už konkretų asmenį, o ne už partijos sąrašą, taip pat atsisakyti parlamentarų rūšiavimo į daugiamandatininkus ir vienmandatininkus.

Labai nesigilinau, bet nesuprantu, kaip nepaliekant vienmandatininkų galima balsuoti už konkretų asmenį. Geriausia reforma būtų, jei balsavimo pagal sąrašus išvis neliktų, nes jis palankiausias sąrašo viršūnėlėje besitrinantiems partiniams trintukams. Juk daug yra politikų, kurių atrodo nelabai kas mėgsta, bet jie vis Seime ir Seime. Dauguma rinkėjų juk nereitinguoja ir pavardžių neanalizuoja. Pabalsuoja už partiją ir tiek. O balsuojant tik už konkrečius asmenis būtų sunkiau prasmukti į Seimą atsitiktiniams - balsuojama būtų atsakingiau. Norint balsų kandidatui neužtektų gerai pasirodyti tarp partiečių ir gauti gerą vietą sąraše - reikėtų kažką parodyti ir rinkėjams.

[Romas]

LRT radijo laida „LRT aktualijų studija“,
www.lrt.lt 2013 m. balandžio 8 d. 20:54

Kam būtų naudinga nauja Seimo rinkimų sistema?

Teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis mano, kad jo pasiūlyta nauja Seimo rinkimų sistema padidintų rinkėjų aktyvumą ir rinkimuose dalyvautų daugiau jaunų žmonių
(...)

J. Razma atkreipia dėmesį ir į tai, kad siūlomas rinkimų modelis skatina Seimo narius rinkti iš apskričių, o tai esą turėtų neigiamų pasekmių svarstant valstybės biudžetą.
(...)


M. Jastramskio nuomone, siūlomo Seimo rinkimų modelio pagrindas – „apygardų perbraižymas“. „Jis galėtų ne daug ką, gal ne viską, bet šį tą pakeisti mūsų partinės sistemos žemėlapyje. Ir šiaip, aš manau, kad ponas J. Bernatonis nesiūlytų tokios rinkimų reformos, kuri būtų nepalanki jo partijai“, – svarsto politologas.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=61099153

[Aš]

Išversiu Bernatonio pasiūlymą į žmonių kalbą, kad nereikėtų per daug sukt galvos. Bernatonis siūlo naikinti vienmandates rinkimų apygardas, kadangi liktų galimybė balsuoti tik už kandidatų sąrašus. Tų sąrašų vietoje dabar esančio vieno daugiamandatėje apygardoje (visos Lietuvos) būtų dešimt, atitinkančių apskritis. Bet paties fakto, kad vienmandačių nelieka, tai nekeičia.

Esu prieš tokią sistemą, kadangi:
a) populistams sunkiau sekasi vienmandatėse. Pažiūrėkite į Darbo partijos rezultatus. Vienmandatėse žmonės geriau pažįsta savo kandidatus, todėl turi galimybę siekti didesnio išrinkto parlamentaro atskaitingumo;
b) savivaldose dominuojančią padėtį užimančios partijos dažnai tuo piktnaudžiauja, kai kur monopolizuojamas ir vietinis verslas, ypač vietinė spauda, reklamos rinka. Diskriminuojami valstybinėse įstaigose dirbantys nepalankias politines pažiūras turintys darbuotojai (dažnai mokytojai). Todėl tam, kad toks piktnaudžiavimas būtų bent kiek kompensuojamas, logiška palikti dalį mandatų, renkamų pagal sąrašus.

Taigi, esu už dabartinės dvilypės sistemos išlaikymą.

Bernatonio argumentai du: jo siūlomos sistemos mažesnės išlaidos ir vienodas parlamentarų statusas (pagal išrinkimo būdą). Tačiau rinkiminė sistema visų pirma turi būti orientuota į kokybę, o ne į kainą. O Bernatonio teiginys, esą parlamentarai dabar skirstomi į išrinktus daugiamandatėje ir vienmandatėje, neturi pagrindo, kadangi nei kam nors tai rūpi, nei eiliniai rinkėjai tą iš viso atsimena.

Tai labiau primena darbo imitavimą siekiant pokyčių ten, kur jų visiškai nereikia. Rinkiminė Lietuvos sistema yra visiškai adekvati ir nusistovėjusi. Ministras galėtų paieškoti ir aktualesnių darbų.

[Romas]

ELTA 2013 m. balandžio 5 d. 06:33
Teisingumo ministras J.Bernatonis užsimanė estiškai rinkti Seimą
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=61071295


"Žinių radijas" 2013 m. balandžio 5 d. 21:28
J.Bernatonis atmeta kritiką dėl siūlomos Seimo rinkimų reformos
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=61080637

[Romas]

Seimo rinkimų sistemos pakeitimai

"Lietuvos Žinios 2013.04.05

Roberta TRACEVIČIŪTĖ
Ant diskusijų stalo - Seimo rinkimų reforma

Į teisingumo ministro Juozo Bernatonio siūlymą svarstyti galimą Seimo rinkimų reformą reaguota prieštaringai. Dalis valdančiųjų mano, kad tam jau pribrendo reikalas, opozicijos atstovai įžvelgia siekį sukelti sumaištį.

Teisingumo ministro J.Bernatonio nuomone, Seimą galėtume rinkti pagal estišką modelį. Seimo frakcijoms jis jau išdalijo tokias parlamento rinkimų reformos gaires. Politikai jas vertina skirtingai.

Neliktų vienmandatininkų
Reformos gairėse teigiama, kad pagrindiniai jos tikslai yra įtvirtinti sistemą, kuri leistų Seimą renkančiam piliečiui balsuoti už konkretų asmenį, o ne už partijos sąrašą, taip pat atsisakyti parlamentarų rūšiavimo į daugiamandatininkus ir vienmandatininkus.
Ministro siūlyme numatyta, kad Seimo nariai būtų renkami tik daugiamandatėse rinkimų apygardose, Lietuvą padalijus į dešimt jų, pagal apskričių ribas. Mandatai tarp apygardų būtų paskirstyti pagal jose gyvenančių rinkėjų skaičių.
Politinės partijos galėtų kelti kandidatų sąrašus vienoje, keliose ar visose apygardose. Taip pat galėtų būti keliami ir nepriklausomi kandidatai. Rinkėjai galėtų balsuoti už vieną kandidatą, o į Seimą būtų išrinkti daugiausia balsų apygardoje surinkę politikai.
Jeigu per pirmąjį etapą visi nariai neišrenkami, likę laisvi mandatai būtų paskirstomi tarp politinių partijų, kurios peržengė 5 proc. nacionalinį barjerą, sąrašų. Trečiajame etape mandatai, kurie liktų neišdalyti taikant paprastosios kvotos metodą, būtų paskirstyti nacionaliniu mastu kaip kompensaciniai mandatai partijoms, peržengusioms 5 proc. barjerą. Vieną mandatą gautų partija, surinkusi daugiausia mandatų apygardose, kitą - pagal rezultatus apygardose antra likusi partija ir t. t.

Paprastesnė sistema
J.Bernatonio teigimu, reformos gairėse numatyta rinkimų sistema yra panaši į mūsų šalyje egzistavusią tarpukariu, o dabar sėkmingai veikiančią Estijoje ir Suomijoje.
Pasak J.Bernatonio, dabartinė "sudėtinga Seimo rinkimų sistema" sulaukia nemažai gyventojų kritikos. Esą tai ir yra pagrindinis akstinas diskutuoti apie jos keitimą. "Mano supratimu, jeigu rinkimų sistema bus patrauklesnė, paprasta, žmonėms suprantama ir tenkinanti jų lūkesčius, daugiau žmonių dalyvaus rinkimuose", - įsitikinęs ministras.
J.Bernatonis tikino, kad į įstatymų pataisas šie siūlymai suguls tik tada, jei sulauks politinio palaikymo. "Juk įstatymą reikės priimti Seime. Jeigu visus tenkina dabartinė sistema, vadinasi, dar nesubrendome tobulesnei", - teigė jis.
(...)

http://www.lzinios.lt/Lietuvoje/Ant-...inkimu-reforma

[sauls]

Paskutinis pranešimas atkeltas iš Seimo rinkimų - 2012 temos.
Rinkimų rezultatai yra patvirtinti ir juos reikia gerbti.


Čia demografinis klausimas.

Ar kas nors galėtų suskaičiuoti pagal
- 2011 m. surašymo duomenis (gyventojų skaičius yra seniūnijų ir kaimų tikslumu),
- pilnamečių santykinį dydį apygardose;
- bei pagal VRK patvirtintas rinkiminių apygardų ribas:

1) Kiek apytikriai rinkėjų buvo 2012 rinkiminėse apygardose
2) Kiek didžiausiose apygardose buvo daugiau rinkėjų nei mažiausiose
3) Kuriose savivaldybėse (ar jų grupėse) reikėtų pridėti / atimti rinkiminių apygardų.

Klausimą, kurias konkrečiai apygardas naikinti ar plėsti, palikime politikams.

Galėtų šią problemą labai paprastai spręsti: apygarda didėja, jei rinkėjų aktyvumas mažas ir atvirkščiai. Tokiu atveju natūraliai susibalansuotų, kad kiekvieną seimo narį išrenka maždaug vienodas balsuojančių (o ne gyvenančių kaip dabar) skaičius!

[Romas]

Paskutinis pranešimas atkeltas iš Seimo rinkimų - 2012 temos.
Rinkimų rezultatai yra patvirtinti ir juos reikia gerbti.


Čia demografinis klausimas.

Ar kas nors galėtų suskaičiuoti pagal
- 2011 m. surašymo duomenis (gyventojų skaičius yra seniūnijų ir kaimų tikslumu),
- pilnamečių santykinį dydį apygardose;
- bei pagal VRK patvirtintas rinkiminių apygardų ribas:

1) Kiek apytikriai rinkėjų buvo 2012 rinkiminėse apygardose
2) Kiek didžiausiose apygardose buvo daugiau rinkėjų nei mažiausiose
3) Kuriose savivaldybėse (ar jų grupėse) reikėtų pridėti / atimti rinkiminių apygardų.

Klausimą, kurias konkrečiai apygardas naikinti ar plėsti, palikime politikams.

[Romas]

Seimo rinkimų apygardų dydžio pakeitimai

Šiandien www.15min.lt išspausdino straipsnį ta pačia tema.
Susidaro įspūdis, kad kartojasi forume išsakyti argumentai.
Bet kiekvienas žmogus gali naudotis tais pačiais oficialių duomenų šaltiniais ir prieiti prie panašių išvadų.


Savaitraštis "15 minučių" 2013.03.01
Dovilė Jablonskaitė
Rinkėjai: lygus ir lygesni

4-5 psl.



6 psl.



7 psl.

(paspaudus - įskaitomas tekstas)
http://www.15min.lt/laikrastis

Pasirodo, anksčiau rinkiminių apygardų dydis nuo vidurkio galėjo svyruoti ±5% (didžiausioje apygardoje galėjo būti 10,1% rinkėjų daugiau nei mažiausioje);
o paskui priimtas Rinkimų įstatymo pakeitimas, kad apygardų dydis nuo vidurkio skiriasi ±20% (didžiausioje apygardoje yra 1,5 karto rinkėjų daugiau nei mažiausioje).

Realybėje tas įstatymas jau buvo "nežymiai" pažeistas per rinkimus.
Jei skaičiuotume 2011 m. gyventojų surašymo rezultatus, tai skirtumas tarp didžiausios (didmiesčio priemiestyje) ir mažiausios apygardos (turbūt Kaune, Šiauliuose ar kaime) sieks dar daugiau.

[Romas]

Vidutinėje rinkimų apygardoje Lietuvoje yra 36140 rinkėjų (jei įskaičuoti ir užseinyje balsuojančius - 36.687).
Pasirodo, didžiausios ir mažiausios rinkimų apygardos rinkėjų skaičius skiriasi lygiai pusantro karto.

Kelios apygardos su didžiausiu, artimu vidurkiui ir mažiausiu rinkėjų skaičiumi

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpai...query=&p_tr2=2

Pastebimai didesnės apygardos yra Vilniuje ir didelių miestų priemiesčiuose, o Kaune (su kai kuriomis išimtimis) mažesnės.
Pvz., Vilniuje rinkimų apygardos rikėjų skaičius svyruoja nuo 39,0 iki 42,6 tūkst. Naujamiesčio apygardoje yra 35,2 tūkst. rinkėjų, bet pridėjus užsienyje balsuojančius jų bus net 48,8 tūkstančio.
Kaune 5 apygardose yra 28,9-31 tūkst. rinkėjų, tik dviejose yra virš 39 tūkst.

Vienas deputatas atstovauja rinkėjų:



Pagal dabartinius rinkėjų sąrašus (be užsienyje esančių ir be kitur deklaravusiųjų):
- Vilniuje (su priemiesčiais) turėtų būti bent 2 papildomos apygardos
- Kaune - viena mažiau
- Kauno ir Klaipėdos priemiesčiuose - "šiek tiek" daugiau
- kaimiškoje Lietuvos teritorijoje - viena-dviem apygardomis mažiau


Apygardų skaičiaus pokytis - jei visose būtų po 36,1 tūkst. rinkėjų



Aišku, rinkimų apygardos - ne vaistinė, kur galima tiksliai pamatuoti. Gal iki kitų rinkimų apygardos bus vienodesnio dydžio.
Tokių pakeitimų turbūt neįmanoma padaryti tik VRK sprendimais - reikia platesnio susitarimo.


Bet kokiu atveju reikia gerbti rinkimų rezultatus pagal dabartines taisykles.