Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rinkimų apygardos ir jų ribos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Stadionas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Su vienmandatėm turės surinkti 50%+1. O daugiamandatėj užteks 5%.

    Geras pavyzdys yra Prancūzija. Prezidento rinkimuose Le Pen nuolat antram ture. O parlamento rinkimuose vienmandatėse pastringa.

    Pritariu, kad daugiamandatėje atstovavimas partijomis gaunasi geresnis. Bet asmenybės daug labiau veikia vienmandatėse. Jei turėtume stiprią partinę kultūrą, tada daugiamandatė su gerokai žemesne nei 5% kartele būtų visai gerai.
    šiaip viskas gerai kaip yra su toms vienmandatiem ir ju braižymų, o kad "vatnikų" partijai sunkiau balsų bus gauti nematau problemos (tas pats ir atvirkščiai jei būtų), pilna tų lenkų kitose partijose už kurios irgi galima balsuot.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Matuką partija nugrūdo į galą, reiškia žmonės išreitingavo, jei pakilo į viršų. Su vienmandatėmis sudėtingiau, gali laimėti kandidatas su vos keliolika procentų balsų, tuo tarpu daugiamandatėse mandatai pasiskirsto proporcingai kiek kuri partija gavo balsų, taip sakant visi gaunasi yra atstovaujami.
    Su vienmandatėm turės surinkti 50%+1. O daugiamandatėj užteks 5%.

    Geras pavyzdys yra Prancūzija. Prezidento rinkimuose Le Pen nuolat antram ture. O parlamento rinkimuose vienmandatėse pastringa.

    Pritariu, kad daugiamandatėje atstovavimas partijomis gaunasi geresnis. Bet asmenybės daug labiau veikia vienmandatėse. Jei turėtume stiprią partinę kultūrą, tada daugiamandatė su gerokai žemesne nei 5% kartele būtų visai gerai.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Stadionas Rodyti pranešimą

    šiap, kad "Matuką" išrinko, o Kasčiūna nuleido ir yra patvirtinimas, kad tai veikia.
    Galima ir atvirkščiai paimt - rinko Matuką, o gavo į komplektą ir Kasčiūną.

    Komentuoti:


  • Stadionas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Daugiamandatėse balsuoji ne už konkretų asmenį, o už visą sąrašą sudėliotą pagal partijos viršūnėlių norus. Nebent leistų reitinguoti keliasdešimt pavardžių. Nes dabar sakykim balsuoji už Kasčiūną, o išrenki Matuką.
    šiap, kad "Matuką" išrinko, o Kasčiūna nuleido ir yra patvirtinimas, kad tai veikia.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Daugiamandatėse balsuoji ne už konkretų asmenį, o už visą sąrašą sudėliotą pagal partijos viršūnėlių norus. Nebent leistų reitinguoti keliasdešimt pavardžių. Nes dabar sakykim balsuoji už Kasčiūną, o išrenki Matuką.
    Matuką partija nugrūdo į galą, reiškia žmonės išreitingavo, jei pakilo į viršų. Su vienmandatėmis sudėtingiau, gali laimėti kandidatas su vos keliolika procentų balsų, tuo tarpu daugiamandatėse mandatai pasiskirsto proporcingai kiek kuri partija gavo balsų, taip sakant visi gaunasi yra atstovaujami.

    Komentuoti:


  • Kitas Džiugas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Daugiamandatėse balsuoji ne už konkretų asmenį, o už visą sąrašą sudėliotą pagal partijos viršūnėlių norus. Nebent leistų reitinguoti keliasdešimt pavardžių. Nes dabar sakykim balsuoji už Kasčiūną, o išrenki Matuką.
    Daugiamandatėse gali balsuoti už iki 5 konkrečių asmenų sąrašo viduje. Numeriukai biuletenyje nieko nereiškia, tai yra tarsi santrumpos vardams ir pavardėms, vienintelis atvejis kada jie kažką reikštų – jeigu 100% rinkėjų neduotų nei vieno asmeninio balso.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Kitas Džiugas Rodyti pranešimą

    Nežinau kodėl, bet pasiūlius naikinti vienmandates apygardas visada kyla isterija, tarsi daugiamandatės apygardose kandidatai atseit negauna asmeninių balsų – kas yra visiška nesąmonė.
    Daugiamandatėse balsuoji ne už konkretų asmenį, o už visą sąrašą sudėliotą pagal partijos viršūnėlių norus. Nebent leistų reitinguoti keliasdešimt pavardžių. Nes dabar sakykim balsuoji už Kasčiūną, o išrenki Matuką.

    Komentuoti:


  • Kitas Džiugas
    replied
    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    Šiaip reikėtų grįžti svarstyti tą variantą, kur dar kokiais 2013 metais siūlė tuometis teisingumo ministras Bernatonis, nesvarbu, kaip mes t principą vadinsime vadinsime - smetonišku, lenkišku ar estišku. Būtų kelios daugiamandatinės apygardos, kur visi rinktų keletą kandiddatų. Pasikeitus demograifjai koks nors regionas nepajustų, jei iš jo turimų, pvz. 9 mandatų vienas atitiktų Vilniaus miestui.
    Kaip niekam neskauda (isskyrus rinkimų kandidatus) , kad mes į Europarlamentą renkame nebe 13, o 12 ar 11 deputatų.
    Nežinau kodėl, bet pasiūlius naikinti vienmandates apygardas visada kyla isterija, tarsi daugiamandatės apygardose kandidatai atseit negauna asmeninių balsų – kas yra visiška nesąmonė.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Istoriškai 71 apygarda (1 atiteko lietuvios piliečiams užseinyje) atsirado pagal mažiausią tuo metu buvusiį rajoną

    Dabar kai prieš kiekvienus rinkimus perpaišomos ribos, atsiranda vis daugiau nepatenkintų. Yra apygardų, kurios kartais apima net 3 skirtingas savivaldybes.

    Pastumdyti ribas aplink Kauną nebus didilė problema. Labai sudėtinga bus pastumdyti ribas šiaurės rytų Lietuvoje, kur visos apygardos dabar turi rinkėjų deficitą.

    Aplink Vilnių bus irgi sudėtinga. Jei lokiioje nors "proficitinėj" Nemenčinės apygardoje bus aritmetiškai nuo jos atskiriamos lenkiškos apylinkės ir kaip beviltiška mažuma priskiriamos prie lietuviškų apygardų, tai sukels įtampų ir kaltinimų džerimanderingu.

    Problema ne tik su lenkais. Koks nors Žvėrynas ar Naujamiestis irgi būtų labai nepatenkintas jei keletas jo apylinkių būtų prijungti prie kokių nors "jedisntvinių" apygardų. Tiesa, pas mus tokių nelabai yra., tačiau pasistengus galima Naujininkus skirtine pire Naujamiesčio, o jungti su Markučiais ir su senąja Naująja Vilnia (kuri dabar praskiesta naujai priemiesčių vilniečiais), ir prie tokio Pietų Vilniaus dariniio o "dėl skaičiaus" pridėti porą apylinkių kokioje Čiurlionio ar Kęstučio gatvėje. Dauguma būtų raudona, o dirbtinai sudaryta beviltiška konservatorinė mažuma būtų nepatenkinta.

    Šiaip reikėtų grįžti svarstyti tą variantą, kur dar kokiais 2013 metais siūlė tuometis teisingumo ministras Bernatonis, nesvarbu, kaip mes t principą vadinsime vadinsime - smetonišku, lenkišku ar estišku. Būtų kelios daugiamandatinės apygardos, kur visi rinktų keletą kandiddatų. Pasikeitus demograifjai koks nors regionas nepajustų, jei iš jo turimų, pvz. 9 mandatų vienas atitiktų Vilniaus miestui.
    Kaip niekam neskauda (isskyrus rinkimų kandidatus) , kad mes į Europarlamentą renkame nebe 13, o 12 ar 11 deputatų.

    Komentuoti:


  • Kitas Džiugas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Kur programerių arba fūristų apygarda?
    Ar čia Honkongas su funkcinėmis apygardomis?

    Parašė DeSadas Rodyti pranešimą

    SUPRANTU, as turiu omeni apie stabiluma kad kazkokia stabili apygarda formuotusi, o ne butu kaitaliojama ir perbraizoma kas metai.
    Apygardos buvo „stabilios“ 24 metus, kol toks „stabilumas“ buvo pripažintas nekonstituciniu. Perbraižoma kas 4 metai, bet ir tai daugumos apygardų tas neliečia.

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Parašė Stadionas Rodyti pranešimą

    tai ir yra daroma 4 metams kas kiekvienus seimo rinkimus.
    SUPRANTU, as turiu omeni apie stabiluma kad kazkokia stabili apygarda formuotusi, o ne butu kaitaliojama ir perbraizoma kas metai.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    Vienas iš apygardų sudarymo principų yra kad jų gyventojai būtų panašūs pagal veiklą, tautybę ir pan.
    Dabar porą rinkimų Eišiškėse problemų dėl džerimanderingo nėra, nes jos priskirtos prie Šalčininkų apygardos.
    Bet panašios problemos yra šiaurinėje Vilniaus rajono dalyje, kai pora ar daugiau lenkiškų apylinkių aritmetiškai buvo priskirta prie Molėtų -Širvintų apygardos.
    Kur programerių arba fūristų apygarda?

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Anksčiau buvusiose nuorodose tie principai yra išvardinti.

    Komentuoti:


  • Stadionas
    replied
    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    Vienas iš apygardų sudarymo principų yra kad jų gyventojai būtų panašūs pagal veiklą, tautybę ir pan..
    čia rimtai yra kažkur tokia nesąmonė parašyta?

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Parašė Stadionas Rodyti pranešimą
    o tai kažkur Eišiškes butu pakeitusios esminiai rezultatus ir arba kur dar juos galėjo priskirt?
    Vienas iš apygardų sudarymo principų yra kad jų gyventojai būtų panašūs pagal veiklą, tautybę ir pan.
    Dabar porą rinkimų Eišiškėse problemų dėl džerimanderingo nėra, nes jos priskirtos prie Šalčininkų apygardos.
    Bet panašios problemos yra šiaurinėje Vilniaus rajono dalyje, kai pora ar daugiau lenkiškų apylinkių aritmetiškai buvo priskirta prie Molėtų -Širvintų apygardos.

    Komentuoti:


  • Stadionas
    replied
    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    Toks švelnus sukčiavimas vadinasi džerimanderingu.


    Jo ankstesnių pavyzdžių yra šioje temoje.
    Klasikinis pavyzdys - ilgai buvusi klasikinė džerimanderingo Varėnos - Eišiškių apylinkė, kur 40-45% lenkiškoje pusėje buvusių rinkėjų niekada neturėdavo savo kandidato.
    o tai kažkur Eišiškes butu pakeitusios esminiai rezultatus ir arba kur dar juos galėjo priskirt?

    Komentuoti:


  • Stadionas
    replied
    Parašė DeSadas Rodyti pranešimą

    As sito elementariai nesuprantu negi negalima paziurejus tendencijas gyventoju mazejimo ar didejimo , pertvarkyt apygardas kokiems penkiems metams,kad butu minimalus stabilumas?
    tai ir yra daroma 4 metams kas kiekvienus seimo rinkimus.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė DeSadas Rodyti pranešimą

    As sito elementariai nesuprantu negi negalima paziurejus tendencijas gyventoju mazejimo ar didejimo , pertvarkyt apygardas kokiems penkiems metams,kad butu minimalus stabilumas?
    Neįmanoma, nes kai kur gyventojų 5% padidėja per vienerius metus, o kai kur atitinkamai sumažėja. Tai čia natūraliai užprogramuotas dalykas, kad ribos perbraižomos per kiekvienus rinkimus.
    Šiaip reiktų naikinti tas vienmandates, nes dabar tos apygardos dirbtinai sukurtos apjungiant kelias savivaldybes, kartais labai skirtingas. Vietos reikalus turi spręsti savivaldybės, o ne Seimo nariai. Plius su vienmandatėmis nuplaukia daug balsų, kartais išrenkamas Seimo narys su vos keliolika procentų gautų balsų pirmame ture.
    Paskutinis taisė Lettered; 2022.10.25, 13:25.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Parašė Stadionas Rodyti pranešimą
    būtų neblogai atpjauti dali Nemenčinės, Molėtam ir gal "Vatnikai" vieną vietą mažiau turėtu.
    Toks švelnus sukčiavimas vadinasi džerimanderingu.

    džèrimanderingas (angl. gerrymandering), sąmoningas manipuliavimas rinkiminių teritorijų ribomis siekiant laimėti rinkimus

    https://www.vle.lt/straipsnis/dzerimanderingas/
    Jo ankstesnių pavyzdžių yra šioje temoje.
    Klasikinis pavyzdys - ilgai buvusi klasikinė džerimanderingo Varėnos - Eišiškių apylinkė, kur 40-45% lenkiškoje pusėje buvusių rinkėjų niekada neturėdavo savo kandidato.

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Parašė Stadionas Rodyti pranešimą

    būtų neblogai atpjauti dali Nemenčinės, Molėtam ir gal "Vatnikai" vieną vietą mažiau turėtu.
    As sito elementariai nesuprantu negi negalima paziurejus tendencijas gyventoju mazejimo ar didejimo , pertvarkyt apygardas kokiems penkiems metams,kad butu minimalus stabilumas?

    Komentuoti:

Working...
X