LT-DE. Lietuvių - vokiečių santykiai. Klaipėdos kraštas 1923-1939

[laimutis]

Ar 1918 ar 1919 m. buvo idėja aplamai jungtis Lietuvai su Prūsija, tačiau ji itin nebuvo palaikoma, kadangi natūraliai visas naujos sąjungos gyvenimas būtų nukeliavęs į Karaliaučių

Niekas ir ne būtų Nemuno kairiosios pusės ( Mažosios Lietuvos ) atidavę naujai atsikūrusiai Lietuvos respublikai, ten mažai buvo belikę mažlietuvių.
Paryžiaus sutartimi, kurią pasirašė ir Vokietija, Mažosios Lietuvos šiaurinę dalį, Klaipėdos kraštą, buvo numatyta grąžinti (tiksliau perduoti) Lietuvai. Jos 99 straipsnis aiškino, kodėl Klaipėdos krašto negalima palikti Vokietijos suverenumui: nes „šis kraštas visada buvo lietuviškas [...] ir ypač dėl to, kad Klaipėdos uostas yra vienintelis Lietuvos išėjimas į jūrą“. Priminsiu, kad tuo metu Palangą ir Šventąją valdė Latvija - Lietuvai jas grąžino pagal 1921 m. sienos sutartį (už trigubai didesnio ploto kompensaciją prie Daugpilio).

[Gnoss]

Niekas ir ne būtų Nemuno kairiosios pusės ( Mažosios Lietuvos ) atidavę naujai atsikūrusiai Lietuvos respublikai, ten mažai buvo belikę mažlietuvių.
Paryžiaus sutartimi, kurią pasirašė ir Vokietija, Mažosios Lietuvos šiaurinę dalį, Klaipėdos kraštą, buvo numatyta grąžinti (tiksliau perduoti) Lietuvai. Jos 99 straipsnis aiškino, kodėl Klaipėdos krašto negalima palikti Vokietijos suverenumui: nes „šis kraštas visada buvo lietuviškas [...] ir ypač dėl to, kad Klaipėdos uostas yra vienintelis Lietuvos išėjimas į jūrą“. Priminsiu, kad tuo metu Palangą ir Šventąją valdė Latvija - Lietuvai jas grąžino pagal 1921 m. sienos sutartį (už trigubai didesnio ploto kompensaciją prie Daugpilio).

On the other hand, gal kai kurios valstybės tiesiog norėjo labai apkarpyti Vokietiją, ką ir padarė.

[laimutis]

Tilžės aktas: faktai ir versijos

Šiandien Tilžės aktas vertinamas ne tik nevienareikšmiškai, bet kartais ir visiškai priešingai. Požiūrių spektras platus: vieni jį lygina su Vasario 16-osios aktu ir teigia, kad be jo šiandien neturėtume Klaipėdos, o kiti tvirtina, jog dokumentas visiškai neatspindėjo daugumos lietuvininkų siekių.

http://www.lzinios.lt/sitemain/Istor...ai-ir-versijos

[laimutis]

Istorinis aktas, apie kurį žinome tiek mažai

A.Medalinskas. Ir štai Mažoji Lietuva su savo kultūros šviesuoliais, dideliu būriu lietuvininkų valstiečių, su savo vėliava ir himnu tampa Lietuvos valstybės dalimi. Tiesa, tai įvyko ne iš karto po Tilžės akto, o po Klaipėdos sukilimo, praėjus ketveriems su trupučiu metų nuo 1918-ųjų lapkričio 30 dienos. Kas nutinka vėliau? Krašte, kuriame, kaip teigiama, daugumą sudarė lietuvininkai, taip norėję prisijungti prie Didžiosios Lietuvos, nežinia kodėl staiga patriotinės nuotaikos Lietuvos atžvilgiu ima silpnėti. Kodėl?
V.Šilas. Dėl prancūzų ir anglų intrigų Lietuvai nepavyko Klaipėdos krašto gauti visateisiškai, o tik kaip autonomiją. Todėl Lietuvos valstybės veikimas Klaipėdos krašte buvo apribotas. Didelę įtaką ten gyvenantiems žmonėms per tiesioginę, taip pat ir ekonominę paramą iš Vokietijos įgijo vokietininkai. Todėl ne visi lietuvininkai, lietuvių kilmės žmonės buvo lojalūs Lietuvos valstybei.
A.Matulevičius. Lietuvininkai turėjo tik nedidelę daugumą Klaipėdos krašte. Kai vyko gyventojų surašymas, kai kurie vietos gyventojai jau nenorėjo būti priskirti nei prie vokiečių, nei prie lietuvių ir užsirašė klaipėdiškiais. Lietuvos valstybės padėtį sunkino ir tai, kad net ir po laimėto Klaipėdos krašto sukilimo vietos valdžia dažnai buvo ne lietuvininkų, o vokiečių, nes lietuvininkai per amžius Prūsijos valstybėje neturėjo aukštesnių postų, tarp jų buvo labai mažai dvarininkų, stambiųjų ūkininkų. Dėl to Klaipėdos autonominiame krašte vadovaujamas pozicijas pramonėje ir žemės ūkyje, vietos valdžioje užėmė vokiečiai. Vykdomosios valdžios organas Klaipėdos krašte buvo direktorija, kurioje daugumą sudarė vokiečiai.

http://www.lzinios.lt/sitemain/Istor...iek-mazai-Foto

[laimutis]

Klaipėdos sukilimo herojai – užmarštyje

Drąsiausio tarpukario Lietuvos užsienio politikos žingsnio – Klaipėdos krašto prijungimo prie respublikos dalyviai grimzta į užmarštį. Šiandien tik besidomintieji istorija žino, jog vienas iš sukilimo organizatorių buvo tuometis šalies premjeras Ernestas Galvanauskas, o vienas iš aktyvių jo dalyvių – legendinis lakūnas Steponas Darius.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/k...1#.UtabAvuog5h

[laimutis]

Kaip A.Nikžentaitis Klaipėdos kraštą okupavo

Ne bet kas, o Lietuvos istorijos instituto direktorius (jau nebe - Slaptai.lt) A.Nikžentaitis priešinosi, kad Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašytų sausio 15 d. – Klaipėdos krašto atgavimo – ir spalio 16 d. – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido aukų – datas. Mat pagal jį, 1923 m. sausį Klaipėdos krašte jokio sukilimo nebuvo, paprasčiausiai Lietuvos kariai su šauliais jį okupavo, o civiliai lietuvininkai išžudyti kaip Vokietijos reicho piliečiai. Ne vienas tokio akibrokšto papiktintas mokslininkas, visuomenininkas paskelbė argumentuotus atsakymus. Prof. A.Piročkinas tokius istoriko prasimanymus pavadino dergimu, “ bene aukščiausia niekinimo [iškiliausių, tautos pasididžiavimą keliančių Lietuvos istorijos įvykių – V.T.] viršūne” (1). Manęs A.Nikžentaičio išsišokimai, jo vertybinės nuostatos nestebina. Kaip esu rašęs, jis yra viešai prisipažinęs, kad jam Valentino diena svarbesnė negu Vasario 16-oji, priešinosi gen. P.Plechavičiaus apdovanojimui ir bandė prieš šį aktą išprovokuoti Lenkijos valdžios ir Lietuvos lenkų reakciją. Dar 2003 m. sausio 15 d. Klaipėdoje memorialinės lentos sukilimui atminti atidengimą ciniškai sulygino su šunų naudojamu savo teritorijos pažymėjimu. Beje, jam pritarė pavaldinys – istorikas Č.Laurinavičius.

http://www.slaptai.lt/gyvenimo-skand...a-okupavo.html

[laimutis]

Ambasadorius V.Žalys: „Klaipėdos sukilimo nebuvo“

Sukilimas Klaipėdoje 1923 metų sausį – tai tik romantinės istorijos mėgėjų fantazija. Į uostamiestį viešos paskaitos skaityti atvykęs Lietuvos ambasadorius Moldovoje ir istorikas Vytautas Žalys paragino pagaliau išsilaisvinti iš stereotipų ir į tuomečius įvykius Klaipėdos krašte pažiūrėti blaiviai: “Tai buvo Klaipėdos krašto prijungimas Lietuvos šaulių ir savanorių pajėgomis”.

http://www.lrytas.lt/-12107654951209...m#.Utb-__uog5g

[Gnoss]

Manau, kad ir nereikia kaip kirviu nukirsti (pavyzdžiui, tai buvo sukilimas). Iš vienos pusės, Lietuva turėjo tiek ekonominių, tiek teritorinių, tiek sentimentalių pretenzijų (nors čia tai atrodo labai reliatyvu, manau, kad čia labiau jau šiais laikais yra taip argumentuojama, o pačių klaipėdiškių elgesys rodo ką kita), tai galima pavadinti ir sukilimu, bet karinių pajėgų įvedimas į svetimą teritoriją, na mano manymu tai yra okupacija, bet, be abejo, šita okupacija, kai tautinė valstybė prisijungia santykiniai tautinę teritoriją nesulyginama su tarybine ar nacistine okupacija, dėl ko tikriausiai dabar visi šio žodžio ir bijo dėl jo negatyvių padarinių. Pavyzdžiui mokykloje šis klausimas gali būti puikiai panaudotas debatams.

[laimutis]

JAV karo laivai Klaipėdos uoste. 1927 m. rugpjūčio 1-5 d. Klaipėdoje viešėjo du JAV kariniai laivai - eskadriniai mininkai, pastatyti 1919 ir 1920 metais. Atvykę laivai "USS Whipple (DD-217)" ir "USS Barker (DD-213)" buvo prisišvartavę Dangės upėje, kur juos galėjo apžiūrėti ir miestiečiai.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus www.limis.lt

Kodėl šie laivai nepasirodė Klaipėdoje 1939 m. kai Lietuvai iškilo pavojus?

[Aleksio]

1927 m. rugpjūčio 1-5 d. Klaipėdoje viešėjo du JAV kariniai laivai - eskadriniai mininkai, pastatyti 1919 ir 1920 metais. Atvykę laivai "USS Whipple (DD-217)" ir "USS Barker (DD-213)" buvo prisišvartavę Dangės upėje, kur juos galėjo apžiūrėti ir miestiečiai.
Kodėl šie laivai nepasirodė Klaipėdoje 1939 m. kai Lietuvai iškilo pavojus?

Jeigu turima omeny šituos du laivus - tuo metu jie tarnavo JAV Azijos laivyne prie Kinijos krantų.

[laimutis]

Uoste. Apie 1939-1940 m. Leidėjas Fritz Krauskopf, Königsberg Pr., Steindamm 64

ebay.de

[laimutis]

Uostas. Klaipėdos okupacija 1939 m. kovas 23 d.

ebay.de

[laimutis]

Uostas. Klaipėdos okupacija 1939 m. kovas 23 d.

ebay.de

[laimutis]

Vokietijos karių rikiuotė Žiemos uosto krantinėje. Klaipėdos okupacija 1939 m. kovas 23 d.

ebay.de

[laimutis]

Žiemos uostas. Klaipėdos okupacija 1939 m. kovas 23 d.


ebay.de

[laimutis]

Klaipėdos krašto aneksija 1939 m.


ebay.de

[laimutis]

Negaliu gerai išversti, bet suprantu kad čia 1939 m. Vokietija siunčia dovanas į "išlaisvintą" nuo Lietuvos Klaipėdą. Tada Liepojos gatvė.

ebay.de

[Dadis]

Negaliu gerai išversti, bet suprantu kad čia 1939 m. Vokietija siunčia dovanas į "išlaisvintą" nuo Lietuvos Klaipėdą. Tada Liepojos gatvė.

Atvaizdas
ebay.de

Istorija mėgsta kartotis - neprimena Rusijos "humanitarinių konvojų" į Ukrainą?

[laimutis]

Istorija mėgsta kartotis - neprimena Rusijos "humanitarinių konvojų" į Ukrainą?

Dar kaip primena, tiesiog kartojasi istorija.

[laimutis]

Vokietijos kariuomenė Klaipėdos uoste 1939.03.22.

ebay.com