Parašė Torkas
					
						
						
							
							
							
							
								
								
								
								
									Rodyti pranešimą
								
							
						
					
				
				
			
		Skelbimas
				
					Collapse
				
			
		
	
		
			
				No announcement yet.
				
			
				
	
Ekonominė situacija Vilniaus miesto savivaldybėje
				
					Collapse
				
			
		
	X
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Bet jie leidžia sutaupyti tiek išlaidų. Sakysime, kiek kainavo garsieji valdovų rūmai (pridedu: 340 mln.)? Joks miestas neleistų sau tokio objekto iš kišenės. O šiandien jis stovi, yra traukos centras (turistams) ir neša pelną savivaldybei.Parašė Creatium Rodyti pranešimąUžtenka kalbėto apie "nacionalinius" ir "respublikinius" objektus iš oro. Pateikite skaičius kiek jie atneša grynųjų pinigų į savivaldybės biudžetą - tada galėsim kalbėti toliau.
Dabar gi bandot įrodyti kažką, remdamiesi iš kažkur paimtais teiginiais, kurie nėra pagrįsti jokiais skaičiais.
Ar "nacionaliniai" ir "respublikiniai" objektai Vilniaus biudžetui atneša 500 mln. Lt pajamų?Paskutinis taisė Torkas; 2015.06.12, 15:52.
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Aš taip niekur neteigiau. Vienintelis mano teiginys - yra ~10 proc "sostiniškųjų" dirbančiųjų.Parašė Lettered Rodyti pranešimąKuom pagrįstas manymas, kad Vilniuje viešasis sektorius užimą didesnę dalį? Jau buvau įdėjęs statistiką, kad Vilniaus apskrityje procentas ne didesnis nei kitose.
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Labai nenustebčiau, jei ir BVP/gyventojui Vilniuje yra gerokai pervertintas. Tokias prielaidas man leidžia daryti su atitinkamais teiginiais dažniausiai sutinkama sekanti informacija:
Kas labai gerai sutampa su VP, LG ir panašiais kašalotais, dirbančiais visur, bet registruotais - Vilniuje.2011 m. Vilniaus apskrityje buvo sukurta 38,1 procento viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Daugiausia bendrosios pridėtinės vertės sukurta didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje (32,1 proc.)
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Pala... Tai Valdovų rūmai buvo atstatyti dėl to, kad Vilniuje yra koncentruojama centrinė valdžia?Parašė Torkas Rodyti pranešimąBet jie leidžia sutaupyti tiek išlaidų. Sakysime, kiek kainavo garsieji valdovų rūmai (pridedu: 340 mln.)? Joks miestas neleistų sau tokio objekto iš kišenės. O šiandien jis stovi, yra traukos centras (turistams) ir neša pelną savivaldybei.
Remiantis tokia logika: per 7 metus, kai buvo atstatinėjami Valdovų rūmai, jie kainavo 340 mln. Lt (tavo skaičius). Per 7 metus Vilnius dėl tokio GPM skirstymo neteko: 7x500 = 3,5 mlrd. Lt. Kur valstybė investavo Vilniuje 3,5 mlrd. Lt, kurie "atsipirko"?
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Ne, tai atskiri dalykai, bet, kaip minėjau jau aukščiau, sostinės projektai yra finansuojami nepalyginamai dosniau ir tai turime matyti kaip vieną iš pačios savivaldybės išlaidas mažinančių dedamųjų.Parašė Creatium Rodyti pranešimąPala... Tai Valdovų rūmai buvo atstatyti dėl to, kad Vilniuje yra koncentruojama centrinė valdžia?
Remiantis tokia logika: per 7 metus, kai buvo atstatinėjami Valdovų rūmai, jie kainavo 340 mln. Lt (tavo skaičius). Per 7 metus Vilnius dėl tokio GPM skirstymo neteko: 7x500 = 3,5 mlrd. Lt. Kur valstybė investavo Vilniuje 3,5 mlrd. Lt, kurie "atsipirko"?
Vėlgi, aš nenoriu pasakyti, kad viskas buvo teisinga, ar kad Vilnius - parazitas. Tiesiog kai ką yra priimta matyti pernelyg tiesmukai.
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Skaičius prašau, kokie projektai Vilniuje buvo finansuoti valstybės lėšomis ir kokio dydžio jos buvo.Parašė Torkas Rodyti pranešimąNe, tai atskiri dalykai, bet, kaip minėjau jau aukščiau, sostinės projektai yra finansuojami nepalyginamai dosniau ir tai turime matyti kaip vieną iš pačios savivaldybės išlaidas mažinančių dedamųjų.
Vėlgi, aš nenoriu pasakyti, kad viskas buvo teisinga, ar kad Vilnius - parazitas. Tiesiog kai ką yra priimta matyti pernelyg tiesmukai.
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
O koks skirtumas kur randasi viešosios įstaigos, jei jos teikia paslaugas visai Lietuvai.Parašė Torkas Rodyti pranešimąBet Klaipėda neturi Nacionalinių, Respublikinių ir pan. objektų, kurių finansavimu apkrauti visi. Teisinga? Valdiškų darbo vietų kūrimas koncentruojasi sostinėje, o jas išlaiko visi. Teisinga? Galbūt tada pradėkime kalbėti apie bet kokio viešojo sektoriaus išlaikymą iš savivaldybės pajamų?
Jei ginčas tik dėl darbo vietų pasiūlos, kažin ar kitiems miestams labai jau reikalingos biudžetinių įstaigų menkai apmokamos darbo vietos?
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Klausimas geras ir teisingas. Manau tiesiog bendrame miesto finansavime turėtų atsispindėti tų tik sostinei būdingų darbo vietų atlyginimų netto suma su tam tikru koeficientu. Nes tie žmonės savo atlyginimus įlieja į Vilniaus ekonomiką.Parašė andyour Rodyti pranešimąO koks skirtumas kur randasi viešosios įstaigos, jei jos teikia paslaugas visai Lietuvai.
Jei ginčas tik dėl darbo vietų pasiūlos, kažin ar kitiems miestams labai jau reikalingos biudžetinių įstaigų menkai apmokamos darbo vietos?
O galbūt tikrai čia galėtume pasinaudoti skaidresniais principais, leisti savivaldybėms konkuruoti dėl sąlygų tam tikroms funkcijoms išpildyti sudarymo?
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Gal turėjo omeny, kad statybos kompanija uždirbo dalį tos sumos ir išleido Vilniuje, o jei nebūtų Valdovų rūmų, nebūtų jie dirbę apskritai niekadaParašė Creatium Rodyti pranešimąPala... Tai Valdovų rūmai buvo atstatyti dėl to, kad Vilniuje yra koncentruojama centrinė valdžia?
Remiantis tokia logika: per 7 metus, kai buvo atstatinėjami Valdovų rūmai, jie kainavo 340 mln. Lt (tavo skaičius). Per 7 metus Vilnius dėl tokio GPM skirstymo neteko: 7x500 = 3,5 mlrd. Lt. Kur valstybė investavo Vilniuje 3,5 mlrd. Lt, kurie "atsipirko"?
 
Gana daug statybininkų atvyksta dirbti iš regionų, atlyginimus išleidžia namuose/regionuose.
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Aš manau, kad jei mieste gyvena tam tikras kiekis žmonių, jiems reikia atitinkamo kiekio paslaugų, teikiamų viešojo sektoriaus.Parašė Torkas Rodyti pranešimąKlausimas geras ir teisingas. Manau tiesiog bendrame miesto finansavime turėtų atsispindėti tų tik sostinei būdingų darbo vietų atlyginimų netto suma su tam tikru koeficientu. Nes tie žmonės savo atlyginimus įlieja į Vilniaus ekonomiką.
O galbūt tikrai čia galėtume pasinaudoti skaidresniais principais, leisti savivaldybėms konkuruoti dėl sąlygų tam tikroms funkcijoms išpildyti sudarymo?
Jei vilniečiai uždirba daugiau nei kitų miestų gyventojai, tai pagal GMP procentaliai jų miestas gaus daugiau.
Ar tai blogai, kad tavo uždirbti pinigai pasilieka tavo mieste? Tada pvz. Vilnius galės turėti metro, o Kaunas negalės, nes nužsidirba sau. Dėl to sostinė visada bus patrauklesnė ir toliau siurbs gyventojus iš kitų miestų.
Daug įmonių dirba visoje Lietuvoje, bet pvz. didelė dalis vadovybės su dideliais atlyginimais sėdi Vilniuje. Jei skaityti, kad vadovybei(o ne vadovybė), sukuria darbą eiliniai darbuotojai, tada gal ir neteisinga būtų. Bet kapitalizme darbą duoda tie kas jį organizuoja.
Manau, kad viešosios paslaugos turi būti visoje Lietuvoje vienodos kokybės, kas ir yra, bet ne Vilniuje.Paskutinis taisė andyour; 2015.06.12, 17:01.
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Ar statė ne Panevėžio statybos trestas? Pagal tokią logiką, tai Vilniaus Valdovų rūmų statybos 350 mln. Lt įliejo į Panevėžio ekonomiką ir generuojamą BVP (PST registruota tenai, kaip suprantu).Parašė andyour Rodyti pranešimąGal turėjo omeny, kad statybos kompanija uždirbo dalį tos sumos ir išleido Vilniuje, o jei nebūtų Valdovų rūmų, nebūtų jie dirbę apskritai niekada
 
Gana daug statybininkų atvyksta dirbti iš regionų, atlyginimus išleidžia namuose/regionuose.
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Manau, jau trečią kartą kalbame apie tą patį: yra viešasis sektorius (policininkai, medikai, mokytojai) ir yra viešojo sektoriaus dalis - valstybės biurokratija bei valdininkija (ministerijos, žinybos, agentūros). Dėl pirmojo nekyla klausimų, nes tai yra būtina kiekvieno miesto egzistencijai.Parašė andyour Rodyti pranešimąAš manau, kad jei mieste gyvena tam tikras kiekis žmonių, jiems reikia atitinkamo kiekio paslaugų, teikiamų viešojo sektoriaus.
Jei jie uždirba daugiau nei kitame mieste, tai pagal GMP procentaliai jų miestas gaus daugiau.
Ar tai blogai, kad tavo uždirbti pinigai pasilieka tavo mieste? Tada pvz. Vilnius galės turėti metro, o Kaunas negalės. Dėl to sostinė visada bus patrauklesnė ir toliau siurbs gyventojus iš kitų miestų.
Antrasis luomas gi yra tam tikros formos subsidija savivaldybei, kurioje jis reziduoja. Ir jei tai subsidija, tai ta subsidija turi būti atimama per kažkokį kitą instrumentą.
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Dar nepagrindei kaip Vilnius gauna "subsidiją" 500 mln. Lt/metus.Parašė Torkas Rodyti pranešimąManau, jau trečią kartą kalbame apie tą patį: yra viešasis sektorius (policininkai, medikai, mokytojai) ir yra viešojo sektoriaus dalis - valstybės biurokratija bei valdininkija (ministerijos, žinybos, agentūros). Dėl pirmojo nekyla klausimų, nes tai yra būtina kiekvieno miesto egzistencijai.
Antrasis luomas gi yra tam tikros formos subsidija savivaldybei, kurioje jis reziduoja. Ir jei tai subsidija, tai ta subsidija turi būti atimama per kažkokį kitą instrumentą.
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
O kaip tai yra subsidija? Manau, kad jei biurokratai dirbtų privačiame sektoriuje, savivaldybė gautų daugiau pinigų mokesčiais, nes jie tiesiog uždirbtų daugiau ir daugiau įmokėtų GPM.Parašė Torkas Rodyti pranešimąAntrasis luomas gi yra tam tikros formos subsidija savivaldybei, kurioje jis reziduoja. Ir jei tai subsidija, tai ta subsidija turi būti atimama per kažkokį kitą instrumentą.
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Turiu pastebėti, kad jūsų diskusijos stilius labai nekonstruktyvus. Čia jūs pats tokį teiginį susigalvojote tai gal ir pagrįskit? Arba galit parodyti dar vieną savivaldybę be Vilniaus, kuri kelių remontui gali gauti 40 mln. vienkartinę išmoką. Nes bus svarbus renginys.Parašė Creatium Rodyti pranešimąDar nepagrindei kaip Vilnius gauna "subsidiją" 500 mln. Lt/metus.
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Galbūt. Greičiausiai. Bet dabar jų darbo vieta sukurta būtent sostinėj ir ten jie leidžia savo atlyginimus.Parašė andyour Rodyti pranešimąO kaip tai yra subsidija? Manau, kad jei biurokratai dirbtų privačiame sektoriuje, savivaldybė gautų daugiau pinigų mokesčiais, nes jie tiesiog uždirbtų daugiau ir daugiau įmokėtų GPM.
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Gal neskaitot ką rašot? Pagrįskit skaičiais kokio dydžio ta "subsidija" yra ir kaip ji koreliuoja su mano minėtu ir visur kitur aprašytu 500 mln. Lt praradimu dėl neteisingo GPM dydžio?Parašė Torkas Rodyti pranešimąTuriu pastebėti, kad jūsų diskusijos stilius labai nekonstruktyvus. Čia jūs pats tokį teiginį susigalvojote tai gal ir pagrįskit? Arba galit parodyti dar vieną savivaldybę be Vilniaus, kuri kelių remontui gali gauti 40 mln. vienkartinę išmoką. Nes bus svarbus renginys.
Tu trauki atskirus projektus, bet bijai parodyti viso vaizdo. 350 mln. Lt Valdovų rūmai + 40 mln. Lt (iš kur čia tokia suma? kiek žinau buvo skirta 25 mln.) gatvėms per 7 metus. Tarkim lieka dar 3 mlrd. Lt, kuriuos Vilnius atidavė. Kur jie?
Parašė Torkas Rodyti pranešimą<..>
Antrasis luomas gi yra tam tikros formos subsidija savivaldybei, kurioje jis reziduoja. Ir jei tai subsidija, tai ta subsidija turi būti atimama per kažkokį kitą instrumentą.
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Ir dėl to nenusipelno viešojo sektoriaus paslaugų?Parašė Torkas Rodyti pranešimąGalbūt. Greičiausiai. Bet dabar jų darbo vieta sukurta būtent sostinėj ir ten jie leidžia savo atlyginimus.
 Nes dirba sostinėje?
							
						
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Kaunas yra laikinoji ir būsimoji Sostinė!Parašė Lettered Rodyti pranešimąAr jums tokia situacija atrodo normali, kad Vilnius, turintis dvigubai daugiau gyventojų nei Kaunas, gauna į biudžetą GPM tik vos daugiau už Kauną?
Negali būti kažkoks pasienio miesteliokas neturintis lietuvių gyventojų, išskyrus valdžiažmogius, ir, kurį greitai atsiims Rusija, būti šios šalies sostine.
Comment
 
Comment