Darbo kodekso liberalizavimas

[index]

Šiaip, būtų logikos turėti du skirtingus darbo kodeksus, skirtingiems darbuotojų tipams:

1) Liberalus, leidžiantis daug ir be apribojimų dirbti, lengvai keisti darbą tiems, kuriems to reikia ir kurie sugeba dėl visų garantijų susitarti su darbdaviu;
2) Stipriai saugantis darbuotojų teises tiems darbuotojams, kurie neturi derybinės galios prieš darbdavį ir kurie tikrai gali būti išnaudojami - siuvėjoms, kasininkams etc.

Priskirti vienai iš grupių nesunkiai galima pagal darbo užmokestį, nustačius protingą ribą pvz. vidutinis atlyginimas arba 1,5 vidutinio atlyginimo.

[Lettered]

Šiaip, būtų logikos turėti du skirtingus darbo kodeksus, skirtingiems darbuotojų tipams:

1) Liberalus, leidžiantis daug ir be apribojimų dirbti, lengvai keisti darbą tiems, kuriems to reikia ir kurie sugeba dėl visų garantijų susitarti su darbdaviu;
2) Stipriai saugantis darbuotojų teises tiems darbuotojams, kurie neturi derybinės galios prieš darbdavį ir kurie tikrai gali būti išnaudojami - siuvėjoms, kasininkams etc.

Priskirti vienai iš grupių nesunkiai galima pagal darbo užmokestį, nustačius protingą ribą pvz. vidutinis atlyginimas arba 1,5 vidutinio atlyginimo.

2 grupė irgi turi derybines galias, kaip ir kvalifikuotas programuotojas ar suvirintojas gali emigruoti į Norvegiją ar Airiją, lygiai taip ir nekvalifikuoti visokie dėžių nešiotojai ir padavėjai. Ir čia ne teorinė galia, o reali, kuria masiškai darbuotojai naudojasi.

[Creatium]

2 grupė irgi turi derybines galias, kaip ir kvalifikuotas programuotojas ar suvirintojas gali emigruoti į Norvegiją ar Airiją, lygiai taip ir nekvalifikuoti visokie dėžių nešiotojai ir padavėjai. Ir čia ne teorinė galia, o reali, kuria masiškai darbuotojai naudojasi.

Naudojasi ir tą jaučią darbdaviai. Prisiminkit vis augančius skundus apie realiai faktiškai trūkstamą darbo jėgą.

[abruo]

Nu matai apie ką aš ir kalbu. Jeigu DK patobulinamas darbuotojui naudinga kryptimi - tai darbo sąlygų gerinimas. Jeigu patobulinamas verslui naudinga kryptimi - tai jau grįžimas į viduramžius.

Iš darbuotojo pusės – taip, grįžimas atgal, kur jau buvo būta ir iš kur darbuotojai pasiekė, kad būtų išeita. Verslui, aišku, atrodo kitaip, ir tai yra normalu. Bet darbuotojai gali savo interesus ginti. Jų požiūris nėra kažkuo mažiau teisingas.

Kalbėti apie įmonių spaudimus darbuotojui manau išvis neverta - nes tokiais atvejais kažkas vis dėl to yra negerai: arba darbuotojui nesvarbu jo paties teisės arba jis yra toks "unikalus", kad įmonė jį gali tą pačią dieną pakeisti kitu.

Tiesa. Ir tai rodo, kad darbuotojas dažniausiai yra silpnesnėje pozicijoje. Įmonei lengviau pakeisti jį, nei jam - įmonę. Ir tai, kad jam nesvarbu jo teisės ar tai, kad jis neturi reikiamų kompetencijų, nesuteikia teisės bloginti jo sąlygas. Priešingai - reikia imtis kuo geriau atstovauti jo teises. Jei darbdavys galės jį greičiau išmesti ar liepti dirbti daugiau viršvalandžių, tai taip tik pablogins jo gyvenimo kokybę ir sąmoningumo ar kompetencijų tikrai nepridės. Kaip ir Užkalnio patyčios iš gaunančių minimumą neprivers jų stebuklingai imtis iniciatyvos, kurti verslą ar kelti kvalifikaciją. Greičiau priešingai.

Pavyzdžiui, leidimas dirbti daugiau viršvalandžių, negu anksčiau - juk tai naudinga abejoms pusėms. Įmonė gauna galimybę sparčiau vystyti veiklą, darbuotojai gauna galimybę to norėdami dirbti daugiau ir už tai gauti daugiau.

Kartais tai tikrai naudinga abiems pusėms. Bet tokie atvejai toli gražu nesudaro daugumos. Dauguma žmonių yra paprasti vidutinybės, kurie daugiau 8 h vargiai gali dirbti be lėtinės žalos sveikatai. Kitos privilegijos irgi atitinkamai. Kai kurie verslininkai dešimtmečius neturi atostogų, jiems ir nereikia. Bet vidutinybėms reikia.

Net darbuotojo atleidimui taikomų reikalavimų sumažinimas darbuotojui gali išeiti į naudą. Vietoje to, kad įmonė spaustų darbuotoją pačiam atsisakyti darbo ir išeiti negavus jokios išeitinės, įmonė dabar galės sumokėti nebe tokią didelį išeitinę ir atleisti darbuotoją anksčiau laiko.

Turint omeny dabartinį Lietuvos įmonių kontekstą - sutinku. Bet tik laikinai, kol pasikeis mentalitetas. Išeitinė nėra dovana už gražias akis ar padėka už ilgą darbą įmonėje. Išeitinė paprastam darbuotojui reikalinga užsitikrinti išgyvenimą, kol bus rastas naujas darbas.

Greitesnė darbuotojų kaita gali užtikrinti ir tai, kad prasčiausi darbuotojai bus keičiami geresniais, o tai suteikia daugiau galimybių geriau dirbantiems žmonėms, kurie einamuoju momentu negali rasti darbo (nes kokia nors įmonė negali atleisti blogo darbuotojo, nes jam reikės išmokėti milžinišką išeitinę).

Taip, tokia galimybė atsiras. Klausimas, koks bus to šalutinis poveikis. Nes keičiami bus ne tik prasčiausi, bet ir daugiausiai kainuojantys ar paprašę daugiau teisių ar didesnio atlyginimo, pavyzdžiui. Kam išlaikyti pvz. 10-metų patirties turintį programuotoją su dideliu atlyginimu, jei galima priimti studentą už minimumą, komanda per pusę metų mėnesius jį apmokys ir tada seniorus bus galima atleisti (teko pačiam su tuo susidurti). Darbo kodeksas saugo ne tik prasčiausius, saugo visus.

Mano požiūriu visi šie pakeitimai yra požiūrio kampo klausimo lygyje. Norėsi įžvelgti neigiamos įtakos - įžvelgsi, net jeigu dėl to reikės užsimerkti prieš teigiamą įtaką. Ir atvirkščiai. Visiems darbuotojams ir visoms įmonėms neįtiksi. Tačiau tai, kas dabar buvo priimta, yra nepalyginamai geriau, negu senasis DK.

Visiems, aišku, neįtiksi. O kaip matuoti tą gerumą? Pakilusiu BVP? Nedarbo lygiu? Savižudybių, depresijos diagnozių skaičiaus padidėjimu/sumažėjimu? Laimės indeksu? Pagal kiekvieną metriką gausim vis kitokį rezultatą. Aš visada linkęs klausti, kaip pasikeis vidutinio statistinio žmogaus gyvenimas - ar jam bus daugiau socialinio saugumo, užtikrintumo, galimybių išlaikyti šeimą, paimti paskolą. Ar bus daugiau pagalbos ligos atveju ir t.t.

Atvirai pasakius, tai valstybė neturėtų koncentruotis į Maximos kasininkes ar McDonaldo dėliotojus ir vadovautis jų norais.

Valstybė nėra virš šių darbuotojų, kad galėtų nepaisyti jų interesų, bloginti darbo sąlygas ir pan. Valstybė yra šitie darbuotojai. Yra daugybė žmonių, kurie per gyvenimą na niekaip neištemps aukščiau kasininko pozicijos. Bet, nepaisant to, jie vis viena turi turėti žmoniškas darbo sąlygas.

Pluša žmonės viršvalandžių tiek, kiek pasako ir už kuriuos net nesumoka.

Vat būtent. Statistinis darbuotojas nei protestuos, nei gins savo teises, nes jis nėra pozicijoje tai daryti, dėl vienokių ar kitokių susiklosčiusių priežasčių. Ar tikrai teisinga dėl kokių 5% dirbančiųjų pasmerkti šituos darbuotojus dar sunkesniam darbui?

[Lettered]

Naudojasi ir tą jaučią darbdaviai. Prisiminkit vis augančius skundus apie realiai faktiškai trūkstamą darbo jėgą.

Įdomus paradoksas gaunasi, darbdaviai skundžiasi, kad trūksta darbuotojų, o darbuotojai, kad trūksta darbo ir emigruoja dirbti pas kitus darbdavius, gal reiktų jiems kokį susitikimą suorganizuoti, kad rastų vieni kitus?

[Creatium]

Įdomus paradoksas gaunasi, darbdaviai skundžiasi, kad trūksta darbuotojų, o darbuotojai, kad trūksta darbo ir emigruoja dirbti pas kitus darbdavius, gal reiktų jiems kokį susitikimą suorganizuoti, kad rastų vieni kitus?

Kažkur galai juk tikrai nesueina. Kai kasininkas dirba paskutines gyvenimo valandas viršvalandžius ir už tai negauna net didesnio užmokesčio (kaip čia kai kurie suponuoja), o čia pat įmonė ieško šaltkalvio ar ūkininkas padėjėjo už dvigubą atlyginimą...

[index]

2 grupė irgi turi derybines galias, kaip ir kvalifikuotas programuotojas ar suvirintojas gali emigruoti į Norvegiją ar Airiją, lygiai taip ir nekvalifikuoti visokie dėžių nešiotojai ir padavėjai. Ir čia ne teorinė galia, o reali, kuria masiškai darbuotojai naudojasi.

Tik ta atseit derybinė galia nepadeda nekvalifikuotam darbuotojui gauti pakankamai gero atlyginimo ir susitarti su darbdaviu dėl gerų darbo sąlygų be valstybės įsikišimo, ką padaro tas pats programuotojas ar finansų sektoriaus darbuotojas.

Įdomus paradoksas gaunasi, darbdaviai skundžiasi, kad trūksta darbuotojų, o darbuotojai, kad trūksta darbo ir emigruoja dirbti pas kitus darbdavius, gal reiktų jiems kokį susitikimą suorganizuoti, kad rastų vieni kitus?

Struktūrinis neatitikimas. Mažai uždirba ir darbų negauna vienokios kvalifikacijos žmonės ir vienose Lietuvos vietose, darbuotojų trūksta visai kitos kvalifikacijos (turiu omeny "specialybę") ir kitose vietose.

[Lettered]

Tik ta atseit derybinė galia nepadeda nekvalifikuotam darbuotojui gauti pakankamai gero atlyginimo ir susitarti su darbdaviu dėl gerų darbo sąlygų be valstybės įsikišimo, ką padaro tas pats programuotojas ar finansų sektoriaus darbuotojas.

Kodėl nepadeda? Kartais taip būna, kad nekvalifikuoti uždirba daugiau už specialistus, nes jų labiau trūksta.

Struktūrinis neatitikimas. Mažai uždirba ir darbų negauna vienokios kvalifikacijos žmonės ir vienose Lietuvos vietose, darbuotojų trūksta visai kitos kvalifikacijos (turiu omeny "specialybę") ir kitose vietose.

Taip, bet pažiūrėkim ko kur trūksta, pvz. medikų kaimuose, vairuotojų Kaune arba suvirintojų Klaipėdoje laivų statykloje, bet kodėl medikai, vairuotojai, suvirintojai nevažiuoja iš savo Vilniaus ar Biržų į tuos miestus dirbti, o emigruoja dar toliau į užsienį dirbti?

[index]

Kodėl nepadeda? Kartais taip būna, kad nekvalifikuoti uždirba daugiau už specialistus, nes jų labiau trūksta.

Ganėtinai retas atvejis, jei kalbame apie tikrai nekvalifikuotus, o ne iš tikro aukštos kvalifikacijos blue collar darbuotojus (t.y. kai kuriuos statybininkus, traktorių, kombainų vairuotojus kaime etc. ).

Taip, bet pažiūrėkim ko kur trūksta, pvz. medikų kaimuose, vairuotojų Kaune arba suvirintojų Klaipėdoje laivų statykloje, bet kodėl medikai, vairuotojai, suvirintojai nevažiuoja iš savo Vilniaus ar Biržų į tuos miestus dirbti, o emigruoja dar toliau į užsienį dirbti?

Čia dar kitas dalykas (kas jau išnyko kai kuriose srityse, bet kai kuriose dar yra), tai apskritai niekingas valstybinio sektoriaus finansavimas (dėl ko iš esmės visi darbuotojai valstybiniame sektoriuje uždirba mažai, nepriklausomai nuo kvalifikacijos) ir kvaili darbdaviai, nesuprantantys, kad reikia darbuotojui mokėti daugiau, jei jo nori (bet šitas vienas pasitaisys savaime).

Dėl emigrantų, tai mažuose miesteliuose yra apskritai susiformavusi "emigracijos kultūra", kur visi tiesiog "žino", kad "Lietuvoje blogai ir vienintelė išeitis emigruoti", dėl ko kai kurie net nebando dirbti kituose miestuose Lietuvoje, nors kokiame Vilniuje ar Klaipėdoje ir gyventų ne blogiau.

[Arunasx]

Priėmus naująjį Darbo kodeksą atsiras privilegijuotas luomas?

Viena iš pasikeitusių naujojo Darbo kodekso nuostatų – atostogų laikas. Darbuotojams, kurių darbą reguliuoja šis įstatymas, kasmetinės atostogos nuo 28 kalendorinių dienų trumpėja iki 20 darbo dienų. Vadinasi, pagal ankstesnę tvarką, išnaudojęs dvi savaites atostogų, darbuotojas turėdavo dar 14 dienų, kurias galėdavo pasiskirstyti savo nuožiūra, o dabar jam lieka tik 10 dienų. Kitaip tariant, atostogos galimai sutrumpėja 4 dienomis (jei dalis jų paskirstoma mažesnėmis nei 5 darbo dienos atkarpomis).

Tačiau 50 Valstybės tarnybos įstatymo straipsnis teigia, kad valstybės tarnautojams kasmet suteikiamos 28 kalendorinių dienų atostogos. Valstybės tarnautojams, turintiems daugiau kaip 5 metų valstybės tarnybos stažą, už kiekvienų 3 metų tarnybos stažą vėliau suteikiama papildomai po 3 kalendorines dienas, bet bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=72453822

p.s. vat taip. Klerkai yra partijų atrama ir jų negalima skriausti. Juk partijos negali pas privatininką įkišti savo žmogaus vien todėl kad jis "geras ir savas".

[Lettered]

Priėmus naująjį Darbo kodeksą atsiras privilegijuotas luomas?

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=72453822

p.s. vat taip. Klerkai yra partijų atrama ir jų negalima skriausti. Juk partijos negali pas privatininką įkišti savo žmogaus vien todėl kad jis "geras ir savas".

Čia laikinas dalykas, naujas Seimas perkels DK (kuris dar bus keičiamas) ir ten.

[lietus]

Valstybės tarnybos įstatymas irgi ruošiasi būti keičiamas, bet minimum metus tai tikrai nesikeis, o dar įvertinus tai, kad patys seimo nariai atostogauja vadovaudamiesi būtent šiuo įstatymu....

[Aleksio]

Vis dėlto vertinant kasmetinių atostogų trukmę, darbuotojų sąlygos bus vienos prasčiausių visoje Europoje

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/....d?id=72468512

[J.U.]

Kiekviena valstybė anksčiau ar vėliau pereina prastų sąlygų darbuotojams fazę. Kadangi Lietuva dar nuo Brunono užtvatinimo kuoka laikų velkasi uodegoje, tai darbo sąlygų atžvilgiu taip pat esame atsilikę. Pasitaisys po kurio laiko viskas.

[Sula]

Gal kas nors aiškinosi, ar yra palikta naujame DK sutrumpinta 1 val. diena prieš šventes ? Aš neradau.

[Aleksio]

Gal kas nors aiškinosi, ar yra palikta naujame DK sutrumpinta 1 val. diena prieš šventes ? Aš neradau.

Šiandien pasidžiaugėme priešpaskutinį kartą (nes š.m. gruodžio 31d. bus šeštadienis).

[senasnamas]

Pataisytame Darbo kodekse nebelieka nulinių sutarčių
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/....d?id=72750808

[haveimooed]

Gal kas nors aiškinosi, ar yra palikta naujame DK sutrumpinta 1 val. diena prieš šventes ? Aš neradau.

Naujame kodekse buvo panaikinta, bet šiandien grąžino

[R.D.]

Europos Komisija suabejojo socialiniu modeliu Lietuvoje

„Lieka abejonių, ar pagal naująjį socialinį modelį užtikrinama pakankama socialinė apsauga“, - sakoma ataskaitoje

„Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių Europos Sąjungoje ir didėja nuo 2012 m. Ji atsiranda dėl žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo didelio skirtumo, didelių darbo užmokesčio skirtumų, riboto mokesčių sistemos progresyvumo ir minimalios socialinės apsaugos sistemos silpnumo“, - rašoma dokumente.

Kaip čia taip nutiko, juk tautai buvo aiškinama, kad naujas darbo kodeskas yra panaceja nuo socialinių ligų, o visi, kas nesutiko, buvo šmeižiami.

[Pedigree]

Kas buvo šmeižiami? Pirminis tas kodeksas buvo neoliberalus bullshitas, ačiū dievui Prezidentė vetavo. Su jos veto kodeksas buvo normalus, ir, manau, tinkamas priimti. Ne?