Statistika

[Lettered]

Washington DC ir Detroit yra gyvenvietės, kur daugiausiai gyvena afro-amerikiečių (ten ir daugiausiai žmogžudysčių įvykdoma pagal CIA Bureau, kartu su pora New Jersey miestelių kaip New Ark'as, Port Elizabeth). O kadangi vieša švietimo sistema JAV supuvus nuo vidurinių mokyklų, nieko stebėtino, jog juodukai neturėdami tiek lėšų leisti vaikų į privačias "baltųjų" priveligijuotas mokyklas ir sudarytų didžiąją neraštingųjų populiacijos dalį.

Jei tokia supuvus, tai kodėl geriausi pasaulio universitetai yra JAV?

[tivoli]

Jei tokia supuvus, tai kodėl geriausi pasaulio universitetai yra JAV?

Jie privatūs ir brangiausi... Harvarde, Jeile, Princtone, J. Hopkinse, UCLA sistema, Teksaso unija, IVY lygoje mokosi ne tik geriausi amerikiečiai, bet ir vieni geriausių pasaulio studentų neamerikiečių, bei vieni turtingiausių pačių amerikiečių vaikai. Ten netrūks niekad norinčių mokytis, kur tokia techninės ir intelektualinės bazės bei pinigų koncentracija. Jų diplomas tikras prekinis ženklas, jį turinčiam daug durų atidaryta... Bet pvz irgi tarp geriausių niekur nėra "the south" (Alabama, Kentukis, Luziana, Džiordžija, tenesis, Misispė, Arkanzasas, Misūris ir t.t.) universitetų, kur taip pat daugumą studentų (ironiška ir gyventojų taip pat) pvz. sudaro juodieji. Visi geriausi ir turitingiausi JAV universitetai yra suskoncentravę N. Anglijoje, Kalifornijoje ir Teksase.

Plius nemažai įtakos "world rankings" turi, jog patys amerikiečiai sudaro juos (pora "countability rankings" faktorių kaip "the use of english", "the number of the approved periodical scientific articles" įskaičiuojami į reitingus yra ypač palankūs JAV universitetams).
Bet čia jau daug detalių.

O šiaip esmė - tai viešų mokyklų itin prasta sistema, kuri atskleidžia tiek rasinę, tiek etninę nelygybę. O aukštojo mokslo sistema yra gerai išplėtota, bet galimybė turėti vienodai kokybiškas studijas veinodai gabiems studentams - priklauso nuo turimų pinigų kiekio.

[Lettered]

Jie privatūs ir brangiausi... Harvarde, Jeile, Princtone, J. Hopkinse, UCLA sistema, Teksaso unija, IVY lygoje mokosi ne tik geriausi amerikiečiai, bet ir vieni geriausių pasaulio studentų neamerikiečių, bei vieni turtingiausių pačių amerikiečių vaikai. Ten netrūks niekad norinčių mokytis, kur tokia techninės ir intelektualinės bazės bei pinigų koncentracija. Jų diplomas tikras prekinis ženklas, jį turinčiam daug durų atidaryta... Bet pvz irgi tarp geriausių niekur nėra "the south" (Alabama, Kentukis, Luziana, Džiordžija, tenesis, Misispė, Arkanzasas, Misūris ir t.t.) universitetų, kur taip pat daugumą studentų (ironiška ir gyventojų taip pat) pvz. sudaro juodieji. Visi geriausi ir turitingiausi JAV universitetai yra suskoncentravę N. Anglijoje, Kalifornijoje ir Teksase.

Plius nemažai įtakos "world rankings" turi, jog patys amerikiečiai sudaro juos (pora "countability rankings" faktorių kaip "the use of english", "the number of the approved periodical scientific articles" įskaičiuojami į reitingus yra ypač palankūs JAV universitetams).
Bet čia jau daug detalių.

O šiaip esmė - tai viešų mokyklų itin prasta sistema, kuri atskleidžia tiek rasinę, tiek etninę nelygybę. O aukštojo mokslo sistema yra gerai išplėtota, bet galimybė turėti vienodai kokybiškas studijas veinodai gabiems studentams - priklauso nuo turimų pinigų kiekio.

JAV juk kapitalistinė šalis, o ne komunistinė. Taip, kad natūralu, kad ne visi gali įpirkti mokslą. Negali būti viskas taip gražu, kad visi gautų gerą išsilavinimą, tokie jau kapitalizmo trūkumai.

[tivoli]

JAV juk kapitalistinė šalis, o ne komunistinė. Taip, kad natūralu, kad ne visi gali įpirkti mokslą. Negali būti viskas taip gražu, kad visi gautų gerą išsilavinimą, tokie jau kapitalizmo trūkumai.

Sakyčiau ne kapitalizmo, o vyraujaunčių baltųjų neoliberalizmo trūkumai. Tokių atskirčių nematyti Sakndinavijoje, kontinentinėje Europoje, kurioje vyrauja taip pat kapitalistinė logika.

[Lettered]

Sakyčiau ne kapitalizmo, o vyraujaunčių baltųjų neoliberalizmo trūkumai. Tokių atskirčių nematyti Sakndinavijoje, kontinentinėje Europoje, kurioje vyrauja taip pat kapitalistinė logika.

Skandinavijoje vyrauja kapitalistinė logika? Nepasakyčiau. Beto tie patys Europso universitetai taip pat atsilieka nuo JAV. Taip, kad be pinigų nieko nesukursi.

[Aš]

Dėjau į kitą forumą (SSC), todėl anglų kalba. Bet, manau, nesunkiai suprasite.

Oficialūs valiutos rezervai pasaulyje (nagrinėjant € ir $ santykio tendencijas):

Šaltinis.

[tivoli]

Skandinavijoje vyrauja kapitalistinė logika? Nepasakyčiau. Beto tie patys Europso universitetai taip pat atsilieka nuo JAV. Taip, kad be pinigų nieko nesukursi.

Gal Skandinavijoje vyrauja komunizmas? Skandinavijoje "pančiai" privačiam ( = kapitalizmu grįstam) verslui mažiausi pasaulyje. Socialdemokratija yra dar viena kapitalizmo forma.

Kaip minėjau reitinguose Europos universitetai nežiba, nes reitingui skaičiuoti įtraukiami indikatoriai yra gana palankūs anglosaksiškų kraštų universitetams. Vien ką pasako jog tavo mokslinis darbas nėra "užskaitomas" , jei jis nėra išleistas tam tikruose leidiniuose; darbas negaus didesnio koeficiento, jeigu šis nebuvo perspausdintas/išspausdintas anglų k. Beje daug ką pasako, jog tie reitingai sudaromi JAV vieno biuro, o tarp jo užsakovų yra New York Post ir Ivy lygos bei UCLA sistemos universitetai. Neneigiu, jog JAV universitetai yra vieni geriausių pasaulyje, bet pasitikėti aklai statistika... pirma, reikia išsiaiškinti indikatorius, kurie skaičiuoja reitingavimo sistemą.

[Aš]

Pagaliau Lietuvos užsienio prekybos deficitas sumažėjo (absoliutine savo reikšme; lyginant pirmuosius vienuoliką mėnesių sumažėjimas siekia 8,88%). Eksportas ir importas 2003-2008 m. sausio-lapkričio mėn.:


Čia galima matyti krizės atspindžius Lietuvos ekonomikoje:


Dabartinės tendencijos rodo optimistinius rezultatus. Belieka tikėtis, kad ekonomikai atsigavus prekių apyvarta stabilizuosis Lietuvos gamybos dėka, bet nebe importu:


Palyginimui, 2007-ųjų metų lapkričio mėnesį Lietuvos užsienio prekybos deficitas siekė 1958,7 mln. litų. T.y. 205,18% praėjusių metų lapkričio.

Išsamesnę statistiką galite rasti Lietuvos Statistikos Departamento puslapyje.

[a_p]

Dabartinės tendencijos rodo optimistinius rezultatus. Belieka tikėtis, kad ekonomikai atsigavus prekių apyvarta stabilizuosis Lietuvos gamybos dėka, bet nebe importu:

Toks gana kukliai optimistinis. Seip jau apytiksliai primetus lietuva per metus kiekvienam gyventojui praranda po 4.5klt, iskaitant kudikius ir senolius. Arba po 375lt per menesi.

Tai ar dar ka nors stebina, kad nusekus skolintu pinigu upei gyvenimas staiga eme prasteti?

[Edd]

Išankstiniais duomenimis per 11 2008 mėnesių natūralus (!) gyventojų prieaugis Vilniaus m. sav. buvo +821. Pridėjus migraciją, gyventojų skaičius 2008 Vilniaus m. sav. išaugo kažkur virš +2000 (Edd spėjimas). Įdomu ar ilgai toks prieaugis tęsis, įtariu kad nelabai.
Duomenys iš www.stat.gov.lt

[Aš]

EURid

Nagrinėjant proeuropietiškas nuotaikas ES šalyse narėse pagal .eu domeno populiarumą.



-/1000 - reikia suprasti kaip kiekį, tenkantį 1000 tos šalies gyventojų;
ccTLD - country code top-level domain - tos šalies kodo domenas;
ccTLD/.eu - koreliacija tarp ccTLD ir .eu kiekių 1000 tos šalies gyventojų (nepateikiama Maltai, Kiprui, Graikijai ir Bulgarijai dėl duomenų trūkumo).

Atsakymą apie proeuropietiškumą pateikiu grafiku (minimumas ir maksimumas pažymėti). Tą patį klausimą galima nagrinėti ir tiesiog .eu/1000 metodu. Tačiau tuomet didelę įtaką darys valstybės IT sklaidos lygis. Pavyzdžiui, Estijos .eu/1000 yra 2,32 karto didesnis už Lietuvos. Tai reikštų didelį skirtumą palankumui .eu domenui, o, kadangi bandau tai taikyti proeuropietiškumui, ir jam. Tačiau Estijoje apskritai 1000 gyventojų registruojama daugiau domenų (ccTLD), todėl naudojant ccTLD/.eu metodą pašalinamas IT lygio skirtumas ir gaunamas švelnesnis realesnis santykis.

Iš grafiko rezultatų matyti, kad Lietuva čia viršytų ES proeuropietiškumo vidurkį. Galima panagrinėti keletą kraštutinių reikšmių. Danijos rodiklį aiškinčiau pačių danų gyvenimu praeitimi - vikingų laikais. Britų - Sandraugos laikais. Abiem atvejais nuotaikos nacionalistinės. Pagal tai, kokią nuomonę aš turiu susidaręs iš įvairių diskusijų, tai gana gerai atspindi realijas. Sunkiau paaiškinti Ispanijos ir Portugalijos rodiklius. Galbūt tai ES periferijos sindromas. Didžiausias fenomenas čia būtų Airija.

Žinoma, nesakau, kad tai tikslus metodas nagrinėti tokiam klausimui, ir, darant sprendimus, tai galėtų būti tik vienas iš aspektų, bet ne vienintelis. Tačiau pateikiu tai kaip požiūrį kitu kampu, neskaitant jau pačios informacijos - statistikos.

Čia jos .eu domeno atžvilgiu šiek tiek daugiau (duomenys 2008 m. III ketv.):



Šaltinis.

Šiuo metu registruoti 3 025 945 .eu domenai. Tad pasaulio TLD reitinguose .eu netrukus pakils dar viena pozicija.

Lietuvos verslo požiūris į .eu domeną.

[Edd]

Eu domenų skaičius visai nerodo pro/anti -europietiškų nuotaikų ir toks susiejimas man atrodo kiek keistokai.

[Aš]

/\ kaip ir nurodžiau, neteigiu, jog toks požiūris yra tikslus. Tačiau tai yra subjektyvus požiūris (bandymas pažvelgti tam tikru kampu) ir kodėl gi jo nepaanalizavus (juolab, kad man patinka tematika).

Manau, kad bendrumo tarp proeupietiškumo ir .eu domeno populiarumo yra ir kad yra atitinkama koreliacija, stipresnė ar silpnesnė. Tačiau nesiginčiju, šio domeno paplitimą lemia ir ES lygiu veikiančių interesantų paplitimas kiekvienoje iš aptariamų šalių, ir kt. veiksniai. Būtų galima lyginti ir kainų tarp .eu ir ccTLD skirtumus.

[Edd]

Būtent, kad šio domeno paplitimą lemia labai daug veiksnių ir tik vienas iš jų yra proeuropietiškos nuotaikos.

[Mantas]

Pritariu Edd. Kad ir dėl tos pačios Estijos, jų .ee domenų registracija turi labai daug apribojimų (vienas domenas vienam fiziniam/juridiniam asmeniui), kitų šalių TLD taikomi gana dideli mokesčiai, todėl nenuostabu, kad kai kur renkamasi prieinamesnį variantą.

[tivoli]

Linksmoji (turbūt) statistika iš an-architecture.com. Turėtų patikti turbūt ilestmort, toshui ir kiteims šio amato besimokantiems ar užsimantiems.

[ilestmort]

Linksmoji (turbūt) statistika iš an-architecture.com. Turėtų patikti turbūt ilestmort, toshui ir kiteims šio amato besimokantiems ar užsimantiems.
Atvaizdas

norvegijoje ispanijoje italijoje - tai akivaizdu. ne veltui ten architektūra aukščiausiame lygyje. kiek nustebau dėl tik belgijos.

[Aš]

Šio sąrašo išvados kvestionuotinos, tačiau jos man išties paglosto širdį, todėl pasidalinsiu:

2009 Quality of Life Index (pozicija, valtybė, rezultatas)

 1. France         - 80 
 2. Switzerland    - 79                                     
 3. United States  - 78                                     
 4. Luxembourg     - 77                                     
 5. Australia      - 76                                     
 6. Belgium        - 75                                     
 7. Italy          - 74                                     
 8. Germany        - 73                                     
 9. New Zealand    - 72                                    
10. Denmark        - 71                                    
11. Malta          - 70                                     
--. Sweden         - 70                                     
--. Uruguay        - 70                                     
--. Lithuania      - 70                                     
--. Czech Republic - 70                                     
--. Norway         - 70                                     
--. Austria        - 70                                     
--. Netherlands    - 70                                     
--. Canada         - 70                                     
20. United Kingdom - 69

Visą sąrašą rasite čia.

Europiečiai gali didžiuotis savo gyvenimo standartais. 15/20 (75%) aukščiausiai įvertintų valstybių yra Europoje.

Paspaudę ant kiekvienos iš valstybių nuorodos galėsite pasižiūrėti, kokie konkretūs rodikliai ir kaip buvo įvertinti tos šalies atžvilgiu.

[John]

Hmm... Lietuva auksciau uz Kanada? Albanijos ar Rumunijos "gyvenimo kokybe" geresne, nei Singapuro? Ar as kazko nesuprantu, ar to saraso kurejai kazko uzvartojo

[Aš]

/\ yra labai svarbu įdėmiai įsiskaityti į pirmą mano sakinį. Jei Lietuva nebūtų 11-19 vietoje, turbūt ir šio sąrašo čia nebūtų. Kas iš mūsų pačių nuoširdžiai sutiktų, kad gyvenimo kokybė Lietuvoje apibendrinus yra tokia pati kaip ir Norvegijoje. O tavo pavyzdį būtų galima pakeisti iš Rumunijos-Singapūro į Bosniją ir Hercegoviną-Singapūrą

Tačiau tebūnie tai lašas optimizmo kai krizės metu aplink žiniasklaidoj vien tik niūrios naujienos.