Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Statistika

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Iš kur žinai, kad mastai investavimo padidėtų i Kiniją? poreikiai dėl to, kad Kinija taptų demokratinė, JAV tikrai nepadidėtų.
    Žiūriu labai mėgti visokią statistika, bet i Rusiją vis dėlto investicijos augo sparčiau už kitas? O bendrai lyginti mastus absurdiška, žinant Rusijos pragyvenimo lygį.
    Flickr

    Comment


      Parašė Lettered Rodyti pranešimą
      Iš kur žinai, kad mastai investavimo padidėtų i Kiniją? poreikiai dėl to, kad Kinija taptų demokratinė, JAV tikrai nepadidėtų.
      Vadovaujuosi sveiku protu, objektyvia logika, neapakinta nacionalizmo ar kitų šališkumo veiksnių.

      Tu gali su manimi nesutikti iki begalybės. Todėl palikime tai įvertinti kitiems, galbūt bus manančių, jog nesu teisus.

      Žiūriu labai mėgti visokią statistika, bet i Rusiją vis dėlto investicijos augo sparčiau už kitas?
      Imkimės matematikos. Pirmos klasės klausimas, vertė - 100 litų.

      Jei turime du skaičius, vieną labai mažą lyginant su antruoju. Tarkime, vienetą ir šimtą. Kurį lengviau procentaliai padidinti? Vienetą padidinkime vienetu ir turėsime 100% augimą. Šimtą padidinkime 99 (tai yra, 99 kartus daugiau) ir turėsime 99%, t.y., mažesnį augimą.


      O bendrai lyginti mastus absurdiška, žinant Rusijos pragyvenimo lygį.
      Aš tavęs ir klausiu, kodėl jis toks, jei tai yra turtingiausių pasaulio valstybių gamtiniais ištekliais, patraukli investuotojams ir t.t.? Bene, Kinijos pragyvenimo lygis didžiajai daliai populiacijos toli gražu ne aukštas.

      Matyt kažkas su Rusija tikrai negerai. Kas? Nagi, tavo savimonė dar nemirus, tuo aš šventai tikiu.
      Įžvalgos.lt - FB - G+

      Comment


        Parašė Lettered Rodyti pranešimą
        Iš kur žinai, kad mastai investavimo padidėtų i Kiniją? poreikiai dėl to, kad Kinija taptų demokratinė, JAV tikrai nepadidėtų.
        Žiūriu labai mėgti visokią statistika, bet i Rusiją vis dėlto investicijos augo sparčiau už kitas? O bendrai lyginti mastus absurdiška, žinant Rusijos pragyvenimo lygį.
        Investicijos i Rusija auga, nes auga naftos kaina
        Kiekvienas nori prie "lovio", nes, net ir rizikuojant, gali tekti skanus kasnelis. Tai pakankamai isskirtine situacija, kaip ir faktas, kad religiniu ar kitokiu fanatiku valdoma S.Arabija yra viena artimiausiu JAV sajungininkiu (velgi del tu paciu priezasciu).

        Kinijos atvejis irgi pakankamai isskirtinis. Tai didele (is esmes didziausia) pasaulio rinka aktuali JAV ne vein del pigiu prekiu, bet ir JAV prekiu eksporto galimybiu del augancio vartojimo toje salyje. Taip pat JAV ir Kinija dabar jau pakankamai artimai susijusios finansiniais saitais: Kinija disponuoja milzinisku grynuju $ rezervu ($1,8 trln.), del kurio JAV is esmes yra priversta gyventi "santuokoje" su Kinija. Taigi yra pakankamai aktualiu veiksniu, kurie yra svarbesni uz demokratijos buvima ar nebuvima.

        Ir vis del to, ziurint i kitas salis, korupcija ir ivairios laisves zaidzia labai svarbu vaidmeni. Kad tuo isitikintum, tereikia pazvelgti i Skandinavijos salis ar Airija, kurios neturedamos is esmes jokiu "koziriu" (kaip Kinija ar Rusija) yra mylimos visu ir visur. Dar galime pazvelgti i Lietuva ir Estija. Is esmes identiskos salys, taciau Lietuvoje daugiau korupcijos, menkesnis vldzios organizuotumas... rezultatus matome, o jie pasireiskia keleriopai didesniu TUI kiekiu Estijoje, nei Lietuvoje.

        Pagaliau, pabandyk atsidaryti savo firmele, tarkim, UK ir Rusijoje. UK tai galesi padaryti per kelias dienas ir niekas net neprasys apskaitos popieriu ar nereikalaus mokesciu, kuomet Rusijoje toks procesas tau kainuotu daug nervu, pinigu, o galbut ir gyvybe (jei imsi konkuruoti "ne savo" sferoje).
        Paskutinis taisė John; 2008.07.18, 01:30.

        Comment


          Parašė Rodyti pranešimą
          Nežinau, ar šitą jau esate matę, ar dar ne.

          Ekonominės laisvės indeksas.

          11. Danija
          12. Estija
          <...>
          14. Islandija
          <...>
          16. Suomija
          <...>
          26. Lietuva
          27. Švedija
          <...>
          34. Norvegija
          <...>
          38. Latvija

          Tikrai žavu, kad aplenkėme Švediją ir Norvegiją, tačiau estai mums įrodo, kad galime daugiau.

          Lietuvos duobė yra, nenustebinsiu, korupcija. Čia mes turime mažiausią balą ir jis gana ženkliai prastesnis už visus likusius. Tuo tarpu, indekso kaimynė Švedija čia turi pavyzdinį įvertį. Įsivaizduokite, jei mes pabūtume racionalūs, konstruktyvūs, geranoriški, tik tiek tereikia, kad atsidurtume dar kur kas geresnėje pozicijoje. O juk visi tie išvardinti poreikiai yra naudingi mums patiems, tai nėra kažkas, ko nenorėtume atsisakyti.

          Juk šis indeksas be sausos politinės situacijos šalyje parodo dar ir kaip patrauklu į ją investuoti. O TUI yra mūsų duona, bent jau nemaža jos riekė.

          O, ir dar pamiršau:
          <...>
          134. Rusija
          Gal ir patrauklu investuoti, bet tai tik teoriniai standartizuoti rodikliai iš praktinių rodiklių. Šie indeksai turbūt iš kiekybinių padaryti sustandartizuoti į "ale" kokybinius. Vien kelia juoką, kuomet iš karto po Švedijos, Urugvajus ir Botswana (nors žinau, kad tai viena pažangiausių iš AU šalių) eina, bet tada kur renkies verslą daryti? Taip, taip - tai skirtingos rinkos ir regionai, bet vistiek standartizacijos metodas sulygina visus. Manau didelę įtaką čia padaro daugybės rodiklių standartizacija į vieną skaičiuką. Kad ir paprasčiausios daugialypės regresijos modelis, niekuomet tau neatskleis tiesos (vienas skaičiukas iš daugybės kintamųjų), jei bent koreliacijų neatrasi šalia. Na gal skeptiškai žiūriu, bet niekuomet vienu stastisniu indeksu nepasitikiu.


          Taipogi manu, kadesame šalis su maža rinka, darbo jėgos kocentracija (kuri ir taip dar labiau mažėja, o kokybės rodikliai nedidėja), tad ir po to ir investicijos neplaukia.

          Plius infrastruktūra (biurokratizacija, valstybinė parama) yra pakankmai skurdi verslą plėtoti ir investicijoms. Švedija ir Norvegijos vien darbo našumas ir darbo kokybės rodikliai per valandą yra aukščiausi pasaulyje, tad ar kas norės investuoti į Lietuvą, (nebent rūpi kaštų didelis klausimas, bet ir tai našumas Skandinavijoje atperktų akštus turbūt).

          Plius, pvz. šiame Šiaurės Europos regione (jei apskritai Europos neskaiktysi kaip vienos rinkos ir regiono) yra didelė konkurencija dėl investicijų (tą įrodo ir indeksiniai šie rodikliai) - visos 3 Baltijos ir visos 4 Nordic šalių indeksai mažai skiriasi popieriuke,tačiau tada ateina kokybiniai darbo, verslo suvaržymo rodikliai( Lietuvai kaip minėjai kiša koją kyšiai; tuo tarpu Švedija ir Norvegija yra soc. gerovės valstybės, kuomet verslą dažnai veržia (turbūt ir investicijas kai kada atbaido) profsąjungos, pati valstybė dėl didelių įsipreigojimų piliečio gerovei, bei pakankamai dideli mokesčiai).

          Beto, dabar "ant bangos" "coorporate" verslas, o Lietuva nesukūrus nė vienos TNC's stambesnės ir pastebesnės Europos rinkoje (na nebent "MAžeikų Nafta", kuri priklauso nuo Ivano vamzdžio; ir Maxima, kuri melžia ir gauna didžiausią pelną Lietuvoje). Lietuva yra kitų (skandinavų, vokiečių) TNC's valdos ir kolonija (pradedant telekomunikacijomis ir baigiant bankininkystės sektoriumi).
          Paskutinis taisė tivoli; 2008.07.18, 01:29.
          Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
          Dordrechtas/Haarlemas
          Nesebaras/Plovdivas
          Kiolnas

          Comment


            Tai taip ir neatsakei į klausimą, kodėl padidėtų ženkliai investicijos į Kiniją, tik pasigyrei, kad esi sveiko proto ir objektyviai logiškas. Rusijos gamtinius išteklius jau valdo pati Rusija ir niekam jų neatiduos, nors pasaulio bendrovės mielai į juos investuotų nepaisant Rusijos nedemokratijos (Vokietija jau tiesia dujotietį su Rusija). Į Kiniją investuoja, nes ten pigi darbo, o Rusijoje ji ne tokia pigi, bet ir ne tokia brangi ir gerai gyvenanti, kad galima taip smarkiai išvystyti vartojimą kaip kokioje UK.
            Flickr

            Comment


              Parašė Lettered Rodyti pranešimą
              Tai taip ir neatsakei į klausimą, kodėl padidėtų ženkliai investicijos į Kiniją, tik pasigyrei, kad esi sveiko proto ir objektyviai logiškas.
              Todėl, kad žmonės renkasi vertybes, o ne antivertybes, žmonės renkasi geresnę galimybę verslauti iš keleto. Man tai taip akivaizdu, kad tiesiog suvedžiau tai į sveiką protą. Bet tu reikalauji išdėstyti pažodžiui, skiemenimis. Jei pačio logika to nesuvokia, kuo mane įtikinti sunku, dėstau.

              Rusijos gamtinius išteklius jau valdo pati Rusija ir niekam jų neatiduos, nors pasaulio bendrovės mielai į juos investuotų nepaisant Rusijos nedemokratijos (Vokietija jau tiesia dujotietį su Rusija).
              Aš ir neneigiu, kad ji juos valdo. Aš teigiu, kad ji juos valdo taip apgailėtinai, kaip reta. Išskyrus energetinį šantažą, kuriam prielaidas tie ištekliai sudaro (bet tada galima kalbėti apie apgailėtiną moralę).

              Vokietijai tas dujotiekis reikalingas, nes energetika yra būtina.

              Beje, jei jau apie energetiką, kaip stabilumas atsiliepia valstybės pelnui puikiai iliustruoja Rusijos energetikos užtikrinimo stabilumas kad ir Lietuvos atžvilgiu. Naftotiekiai sugenda nepataisomai. Jei tik būtų alternatyva, Lietuva tikrai neinvestuotų į Rusijos žaliavą.

              Į Kiniją investuoja, nes ten pigi darbo, o Rusijoje ji ne tokia pigi, bet ir ne tokia brangi ir gerai gyvenanti, kad galima taip smarkiai išvystyti vartojimą kaip kokioje UK.
              Rusijoje darbo jėga yra nemokama, lyginant su darbo jėga D. Britanijoje.

              Beje, stebina brangios darbo jėgos pateikimas kaip privalumo investitoriams.

              Parašė tivoli Rodyti pranešimą
              Gal ir patrauklu investuoti, bet tai tik teoriniai standartizuoti rodikliai iš praktinių rodiklių. Šie indeksai turbūt iš kiekybinių padaryti sustandartizuoti į "ale" kokybinius.
              Yra be galo sunku itin tiksliai apibrėžti bendrinį rodiklį vienu vieninteliu reitingo skaičiumi. Tačiau tai orientyras ir nebent diskutuotinas, tačiau ne iš esmės.

              Dauguma tyrimų pateikia savo paklaidas. Tebūnie ir čia paklaidos galimybė, ji egzistuoja neišvengiamai. Net 50 vietų šūvis pro šalį, kas reikštų visišką šio reitingo absurdiškumą, o jo kvestionuoti aš nė neketinu, Rusijos kailio nė truputėlio negelbėja.

              Vien kelia juoką, kuomet iš karto po Švedijos, Urugvajus ir Botswana (nors žinau, kad tai viena pažangiausių iš AU šalių) eina, bet tada kur renkies verslą daryti? Taip, taip - tai skirtingos rinkos ir regionai, bet vistiek standartizacijos metodas sulygina visus.
              Minėjau, jog reitingo realizacija nėra vien TUI. Tokie reitingai kaip ir potencialaus investuotojo pasirinkimas neturėtų būti atsiejami nuo valstybės raidos ir regiono gyvenimo konteksto.

              Bet, tarkime, kad skaidysime pasaulį regionais. Imsime AU šalis ir rinksimės kur investuoti. Dabar vaizdas keičiasi ir reitingas įgauna prasmę.

              Manau didelę įtaką čia padaro daugybės rodiklių standartizacija į vieną skaičiuką. Kad ir paprasčiausios daugialypės regresijos modelis, niekuomet tau neatskleis tiesos (vienas skaičiukas iš daugybės kintamųjų), jei bent koreliacijų neatrasi šalia. Na gal skeptiškai žiūriu, bet niekuomet vienu statistiniu indeksu nepasitikiu.
              Kad tavo minimos koreliacijos, kontekstas būtinas, paminėjau. Tačiau pateik konkretų pavyzdį Rusijos atžvilgiu šiame indekse, kodėl jis neturėtų būti laikomas pagrįstu.

              Jo rezultatas Rusijai man puikiai atspindi realijas, tiek taikant bendrą požiūrį, tiek taikant tai prie regiono konteksto.

              Taipogi manau, kad esame šalis su maža rinka, darbo jėgos kocentracija (kuri ir taip dar labiau mažėja, o kokybės rodikliai nedidėja), tad ir po to ir investicijos neplaukia.
              Kad esame maža rinka manyti nereikia, mes tokia šalimi tikrai esame

              Lietuvos TUI trūkumą grįsčiau atsakingų asmenų nekompetencija, konstruktyvių sprendimų nebuvimu, korupcija, perdėta biurokratija.

              Plius infrastruktūra (biurokratizacija, valstybinė parama) yra pakankmai skurdi verslą plėtoti ir investicijoms. Švedija ir Norvegijos vien darbo našumas ir darbo kokybės rodikliai per valandą yra aukščiausi pasaulyje, tad ar kas norės investuoti į Lietuvą, (nebent rūpi kaštų didelis klausimas, bet ir tai našumas Skandinavijoje atperktų akštus turbūt).
              Teisingai paminėta biurokratija.

              Drįsčiau suabejot darbo našumo per valandą paminėjimu. Juk tai nėra faktas, kad vienas švedas per valandą turėdamas tas pačias sąlygas padaro daugiau nė vienas lietuvis. Tiesiog Švedijos įmonės yra tiek modernizuotos, jog dirba našiau, naudoja mažiau žmoniškųjų resursų, kuria aukštesnės pridėtinės vertės produktus arba santykinai daugiau jų visoje BVP dalyje (jei našumas buvo konvertuotas į BVP/t) ir t.t..

              Tai reiškia, kad ir Lietuvoje tai įmanoma, tereikia investuoti, kaip kad reikėjo Švedijoje. Todėl ankstesnius savo (ir dalinai tavo) argumentus/trukdžius investicijoms laikau esminiais, o minėtą našumą arba antriniu arba/ir anų faktorių padariniu.

              Plius, pvz. šiame Šiaurės Europos regione (jei apskritai Europos neskaiktysi kaip vienos rinkos ir regiono) yra didelė konkurencija dėl investicijų (tą įrodo ir indeksiniai šie rodikliai) - visos 3 Baltijos ir visos 4 Nordic šalių indeksai mažai skiriasi popieriuke,tačiau tada ateina kokybiniai darbo, verslo suvaržymo rodikliai( Lietuvai kaip minėjai kiša koją kyšiai; tuo tarpu Švedija ir Norvegija yra soc. gerovės valstybės, kuomet verslą dažnai veržia (turbūt ir investicijas kai kada atbaido) profsąjungos, pati valstybė dėl didelių įsipreigojimų piliečio gerovei, bei pakankamai dideli mokesčiai).
              Paskutinius minėtus socialinio atsakingumo fragmentus Švedija ir Norvegija gali sau leisti nors kaip ir prabangą. Jos turi kuo tai atsverti.

              Mūsų Šiaurės Europos kaimynai yra ne tik mūsų konkurentai, kaip pateikei pastraipos pradžioje, bet ir vieni didžiausių mūsų investuotojų. Visos Skandinavijos ir Baltijos valstybės patenka į investuotojų Lietuvoje TOP10, išskyrus Norvegiją, kuri yra arti jo, ir Islandiją, kuri ten nepatenka dėl objektyvių priežasčių (pernelyg mažas ekonominis potencialas). Glaudi pačių Skandinavijos valstybių konkurencija ir dabartinė jų situacija įrodė, jog tai netrukdo nei tų valstybių vystymuisi, nei jų tarpusavio santykiams.
              Paskutinis taisė ; 2008.07.18, 02:37.
              Įžvalgos.lt - FB - G+

              Comment


                Parašė Rodyti pranešimą
                Todėl, kad žmonės renkasi vertybes, o ne antivertybes, žmonės renkasi geresnę galimybę verslauti iš keleto. Man tai taip akivaizdu, kad tiesiog suvedžiau tai į sveiką protą. Bet tu reikalauji išdėstyti pažodžiui, skiemenimis. Jei pačio logika to nesuvokia, kuo mane įtikinti sunku, dėstau.

                Aš ir neneigiu, kad ji juos valdo. Aš teigiu, kad ji juos valdo taip apgailėtinai, kaip reta. Išskyrus energetinį šantažą, kuriam prielaidas tie ištekliai sudaro (bet tada galima kalbėti apie apgailėtiną moralę).

                Vokietijai tas dujotiekis reikalingas, nes energetika yra būtina.

                Beje, jei jau apie energetiką, kaip stabilumas atsiliepia valstybės pelnui puikiai iliustruoja Rusijos energetikos užtikrinimo stabilumas kad ir Lietuvos atžvilgiu. Naftotiekiai sugenda nepataisomai. Jei tik būtų alternatyva, Lietuva tikrai neinvestuotų į Rusijos žaliavą.

                Rusijoje darbo jėga yra nemokama, lyginant su darbo jėga D. Britanijoje.

                Beje, stebina brangios darbo jėgos pateikimas kaip privalumo investitoriams.
                Žmonės gal ir renkasi vertybes, bet verslininkams vienintelė vertybė yra $. Aišku geriau investuoti demokratinėjė aplinkoje, bet jei nebus ko ten uždirbti, nebus ir investicijų.
                Iš kur žinai, kad blogai valdo Rusija savo ištklius? nei tu ten domėjaisi labai situacija nei ką, bet, kad šiuo metu tai daro geriausiai tai faktas.
                Brangesnė darbo jėga rodo, kad aukštesnis pragyvenimo lygis yra šalyje ir tuo pačiu žmonių vartojimas, todėl ir geriau ten investuoti.
                Flickr

                Comment


                  Brangesnė darbo jėga nebūtinai reiškia aukštesnį pragyvenimo lygį, tai gali būti ir darbo rinkos išsibalansavimo ir ekonomikos perkaitimo signalas. O aukštesnis pragyvenimo ir šalies išsivystymo lygis reiškia didesnį stabilumą ir mažesnę riziką.

                  O kad Rusiaj labai blogai tvarkosi su resursais ir visiškai neinvestuoja į ateitį, tai čia faktas. Va, galiu viena įdomesnį straipsnį įpastint tiem,kurie skaito rusiškai.

                  Газовые недра России опустошены

                  Россия угодила в «газовую яму». Который год подряд добыча голубого топлива топчется на месте.

                  На днях глава «Газпрома» Алексей Миллер заявил, что через 10 лет его компания станет самой дорогой в мире. Капитализация газового гиганта должна достигнуть 1 трлн. долларов. Трудно сказать, удастся ли раздуть цену монополии до таких величин. Дело в том, что все газпромовские запасы нефти и газа тянут только на 206 млрд. долларов…
                  Но план Миллера может и выгореть. Особенно учитывая, что правительство Виктора Зубкова на прощание дало отмашку ошеломляющему росту цен на энергоносители. В 2011 г. стоимость газа дорастет внутри страны до мирового уровня. Для этого тарифы будут повышать рекордными темпами.

                  Конечно, монополия будет довольна. Да и у правительства нашлось оправдание. Оказывается, стране с крупнейшими в мире запасами газа грозит… острый дефицит голубого топлива.

                  Россия угодила в «газовую яму». Который год подряд добыча голубого топлива топчется на месте. При этом, с одной стороны, внутреннее потребление газа растет на 3-5% в год. С другой — мы по рукам и ногам связаны долгосрочными зарубежными контрактами. Экспорт отъедает немалую часть добычи. В прошлом году Россия отправила за кордон треть газа (190 из 650 млрд. куб. метров).

                  Вот и вышло так, что мы сами загнали себя в клещи. «При нынешних темпах роста экономики уже в 2012 г. внутреннее потребление газа сравняется с уровнем его добычи. Значит, мы либо останемся без экспорта газа, либо без экономического роста, либо без того и другого», — предрекает директор Центра по эффективному использованию энергии Игорь Башмаков.

                  Первый звоночек уже прозвенел. В прошлом году поставки газа в дальнее зарубежье снизились на 5%. Так что кризис — у ворот. Основная проблема в том, что старые месторождения истощаются, а добраться до новых запасов не хватает сил. Вот показательный факт. В 2005 г. на полную проектную мощность вышло месторождение Заполярное. Прошло три года, но добыча газа в стране с тех пор не выросла, а упала! Между тем Заполярное было последней из остававшихся у нас мощных газовых кладовых Западной Сибири. Этот регион — опора «Газпрома». Сибирские месторождения-гиганты Уренгой, Ямбург, Медвежье и Заполярное дают три четверти добываемого в стране голубого топлива.

                  С Заполярным связывали огромные надежды. Но оно не смогло компенсировать двукратное падение добычи на основной газовой житнице страны — Уренгойском месторождении. Уренгой «высасывают» с 1981 г., и ясно, что конец — не за горами… Также на грани истощения Ямбург и Медвежье…

                  В общем, недра Сибири практически опустошены. Надо двигаться дальше. Куда? Самая крупная газовая «кубышка» — Ямал. Там открыто 26 месторождений с разведанными запасами 10 трлн. кубометров. Немало топлива хранит шельф Баренцева моря: недра Штокмановского месторождения оцениваются в 3,7 трлн. кубометров.

                  Пора бы вскрыть эти кладовые. Но разработка перспективных месторождений который год — в подвешенном состоянии. За чем же дело стало? «За последние 15 лет наш газовый сектор деградировал с точки зрения технической и инженерной мысли. Я боюсь, что он сегодня просто физически не в состоянии работать с крупными месторождениями», — поясняет президент Института энергетической политики Владимир Милов.
                  С этой мыслью согласны многие эксперты. «Несколько лет обсуждали, кто будет партнером при разработке Штокмана. При этом никто не задавался вопросом, как вообще оттуда газ добывать. А это по техническим условиям добычи одно из самых сложных месторождений в мире», — добавляет глава лаборатории проблем ТЭК С. Алексашенков.
                  Ровно та же проблема — с газовыми запасами Ямала. Этот уникальный полуостров 9 месяцев в году находится подо льдом. Поэтому в «Газпроме» по сей день идут дискуссии, как «тащить» оттуда трубу? То ли вести ее через море в Ненецкий округ и Коми. То ли тянуть «вниз» — к основному входу в действующую систему газопроводов.

                  Нельзя сказать, будто монополия не делает совсем ничего, чтобы выкарабкаться из «газовой ямы». Месяц назад «Газпром» представил долгожданную стратегию развития отрасли до 2020 года. Компания пообещала, что через 12 лет увеличит добычу газа с нынешних 548 млрд. до 670 млрд. кубометров.

                  Реализации этих планов очень поспособствует недавний подарок правительства. Оно без конкурса передало «Газпрому» гигантское Чаяндинское месторождение. «Поставки с Чаяндинского и Ковыктинского месторождений достигнут 60 млрд. кубометров. С «Сахалина-2» — 21 млрд., Бованенковского — 115 млрд.», — подсчи¬тал Максим Шеин из «Брокеркредитсервиса».

                  Так что в целом планы спасения отрасли из болота выглядят реалистично. Правда, есть три больших «но».

                  Во-первых, по подсчетам экспертов, монополии все равно не хватает 30 млрд. куб. газа, чтобы довести добычу до обещанных 670 млрд. кубометров. И где их взять — неизвестно.

                  Во-вторых, у «Газпрома» есть «старая добрая» традиция — сильно затягивать сроки сдачи новых месторождений.

                  В-третьих, выбираться из ямы монополия намерена за счет населения.
                  Хотя есть и другой вариант. У России — огромный потенциал экономии голубого топлива. У нас 50% котельных, работающих на газе, имеют КПД ниже 80%, 32% — ниже 60%. Если довести КПД котельных до 90%, экономия газа достигнет 60 млрд. куб. м в год. Это равно добыче на Штокмане.

                  В общем, прежде чем лезть в карманы согражданам, не помешает прошерстить внутренние резервы. А то и впрямь получится «самая дорогая в мире корпорация». Для населения.

                  Sorry, tik nepamenu šaltinio iš kur šitą atkapsčiau.
                  Jūsų,
                  Analitikas PlėtRa™

                  Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

                  Comment


                    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                    Žmonės gal ir renkasi vertybes, bet verslininkams vienintelė vertybė yra $. Aišku geriau investuoti demokratinėjė aplinkoje, bet jei nebus ko ten uždirbti, nebus ir investicijų.
                    Sutinku su tavimi, dėl teiginio pabaigos. Jei šalis neturi ko pasiūlyti, tai ji nepritrauks kapitalo kad ir kokia šventa bebūtų. Tačiau bandžiau pasakyti, jog sąlygos vystyti verslą valstybėje įtakoja investavimo patrauklumą kaip ir jos ekonominis potencialas (aš dabar nekalbu apie abiejų šių kriterijų savitarpio svorio santykį). Ir štai čia tu tam pritari:
                    Aišku geriau investuoti demokratinėjė aplinkoje <...>
                    O tiek ir tebuvo bandoma pasakyt.

                    š kur žinai, kad blogai valdo Rusija savo ištklius? nei tu ten domėjaisi labai situacija nei ką, bet, kad šiuo metu tai daro geriausiai tai faktas.
                    Faktas yra tas, kad pragyvenimo lygis, jos išsivystymas, yra tikrai prastas kaip tokiai turtingai gamtiniais resursais šaliai. Iš to aš ir žinau. Jei Rusija deramai valdytų savo turtus, jei nukreiptų juos tokiam valstybės klestėjimui, kokį mes įsivaizduojame (intelektualinis, technologinis, ne militaristinis ir t.t.), tai nereikėtų paskui kvestionuoti jokių indeksų, beliktų jais gėrėtis.

                    Brangesnė darbo jėga rodo, kad aukštesnis pragyvenimo lygis yra šalyje ir tuo pačiu žmonių vartojimas, todėl ir geriau ten investuoti.
                    Tu esi dalinai teisus, tačiau ne šia logika remiamasi. Bent jau ne didžiųjų kompanijų, kurių produkcijos pagrindas yra parduodamas ne vienoje toje valstybėje, kur pagaminamas.

                    Investitoriai renkasi tokią šalį, kurioje jiems produktą pagamins kokybiškiausiai/pigiausiai/greičiausiai ir kurioje jie nemato grėsmės savo privačiai nuosavybei arba tos grėsmės dydis neviršija jų individualaus rizikos/pelno santykio.
                    Įžvalgos.lt - FB - G+

                    Comment


                      Parašė Rodyti pranešimą
                      Faktas yra tas, kad pragyvenimo lygis, jos išsivystymas, yra tikrai prastas kaip tokiai turtingai gamtiniais resursais šaliai. Iš to aš ir žinau. Jei Rusija deramai valdytų savo turtus, jei nukreiptų juos tokiam valstybės klestėjimui, kokį mes įsivaizduojame
                      Na matai, reiktų čia pažiūrėti iš istorinės pusės, Rusija buvo Sovietų sąjunga daug metų, vėliau iš vis anarchija ar visiškas laukinis kapitalizmas, dabar Putinas bando visus tuos oligarchus, kurie susikrovė milijardus patvarkyti, kad valstybė uždirbtų iš išteklių, o ne pavieniai asmenys.
                      Flickr

                      Comment


                        Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                        Na matai, reiktų čia pažiūrėti iš istorinės pusės, Rusija buvo Sovietų sąjunga daug metų, vėliau iš vis anarchija ar visiškas laukinis kapitalizmas, dabar Putinas bando visus tuos oligarchus, kurie susikrovė milijardus patvarkyti, kad valstybė uždirbtų iš išteklių, o ne pavieniai asmenys.
                        Lietuva irgi buvo toje sąjungoje (sąjungoje kabutėse) daug metų. Lietuva, nors ir labai kaprizingai, renkasi kitą vystymosi kryptį, kitokį identitetą. Ir be gamtinių resursų klodų mums sekasi geriau.

                        O dėl pavienių asmenų užsidirbimo - mes atsiribosime nuo tavo interpretacijų, o pasiremsime turto pasiskirstymo šalyje - GINI - indeksu (velnias, dar vienas susimokęs prieš Rusiją indeksas, ar ne):

                        Distribution of family income - Gini index

                        This index measures the degree of inequality in the distribution of family income in a country. The index is calculated from the Lorenz curve, in which cumulative family income is plotted against the number of families arranged from the poorest to the richest. The index is the ratio of (a) the area between a country's Lorenz curve and the 45 degree helping line to (b) the entire triangular area under the 45 degree line. The more nearly equal a country's income distribution, the closer its Lorenz curve to the 45 degree line and the lower its Gini index, e.g., a Scandinavian country with an index of 25. The more unequal a country's income distribution, the farther its Lorenz curve from the 45 degree line and the higher its Gini index, e.g., a Sub-Saharan country with an index of 50. If income were distributed with perfect equality, the Lorenz curve would coincide with the 45 degree line and the index would be zero; if income were distributed with perfect inequality, the Lorenz curve would coincide with the horizontal axis and the right vertical axis and the index would be 100.
                        Atitinkamas Rusijos rodiklis yra 40,5. Na, ką galiu pasakyt, Lietuvos geresnis (36).

                        Tačiau naivu yra sakyti, kad Rusija rūpinasi tolygesniu turto pasiskirstymu. Visų pirma, jei žmogus užsidirbo legaliais būdais, tai rodo jo gabumą ir dėl to jis neturi būti baudžiamas. Antra, Rusija tiesiog monopolizuoja tiek savo vidinę energetikos rinką, tiek bandoma daryti tai viso regiono mastu (investicijos į Iraną, Šiaurės Afriką, Baltijos jūros dujotiekis, t.t.), kad galėtų sėkmingiau finišuoti likusius tuos kelis dešimtmečius su savo energetiniu šantažu.

                        Putinas bando patvarkyti oligarchus, sakai. Išdykėlis, iš veido ir nepasakytum

                        O aš sakau, kad tas heroizmas Rusijoje jau privedė prie dviejų stambaus kalibro nusikaltėlių, kaip Stalinas ir Leninas, o dabar veda prie Putino.

                        Einšteinas yra taikliai prilyginęs nacionalizmą vienai labai bjauriai ligai ir nurodęs tai kaip nemažos pasaulio problemų dalies kaltininką. Realizmas, objektyvumas, savikritika, saikas ir nacionalizmas - visi šie turėtų būti neatsiejami. Kas nutinka, kai imama vadovautis tik keletu iš šių veiksnių, matome Rusijoje.
                        Paskutinis taisė ; 2008.07.18, 13:15.
                        Įžvalgos.lt - FB - G+

                        Comment


                          Parašė Rodyti pranešimą
                          Dauguma tyrimų pateikia savo paklaidas. Tebūnie ir čia paklaidos galimybė, ji egzistuoja neišvengiamai. Net 50 vietų šūvis pro šalį, kas reikštų visišką šio reitingo absurdiškumą, o jo kvestionuoti aš nė neketinu, Rusijos kailio nė truputėlio negelbėja.
                          Kad tavo minimos koreliacijos, kontekstas būtinas, paminėjau. Tačiau pateik konkretų pavyzdį Rusijos atžvilgiu šiame indekse, kodėl jis neturėtų būti laikomas pagrįstu.

                          Jo rezultatas Rusijai man puikiai atspindi realijas, tiek taikant bendrą požiūrį, tiek taikant tai prie regiono konteksto.
                          Aš neminėjau Rusijos, prašau neišsigalvoti. Man kolkas jinai neįdomi. Manau šis indeksas atspindi Rusijos šalies problemas. Aš, aš tik kritiškas tavo palyginimui su Švedija ir Norvegija, kurios yra žemiau Lietuvos.

                          Minėjau, jog reitingo realizacija nėra vien TUI. Tokie reitingai kaip ir potencialaus investuotojo pasirinkimas neturėtų būti atsiejami nuo valstybės raidos ir regiono gyvenimo konteksto.
                          Aš pasilieku prie klasikinės sąvokos kaip geresnio rodiklio tai TUI/FDI (foreign direct investment) rodiklio, kuris ir parodo investicijų mąstus ir srautus, bei tendencijas kur verslas investuoja. Pvz Švedija bei Danija nors ir gauna mažiau nei Rusija (nežinau, šiaip lyginu su šia rinka, nes žiūri bandai man ją vis priklijuoti ) TUI/FDI, bet per vieną žmogų 170 mln populiacijos šis rodiklis būtų toks menkas palyginus su 8mln ir 4,5mln. populiacijomis. Va čia ir išyškėja kokybės matas. Taipogi manau, kad geras rodiklis yra IIP (international investment position), parodo kaip kaip moka valstybė tvarkyti savo fiskalinį balansą, kokia ji protinga. Manau reikia žiūrėti į tavo pateikto indekso visus atskirus rodiklius, o ne į vieną skaitinę reikšmę.

                          Bet, tarkime, kad skaidysime pasaulį regionais. Imsime AU šalis ir rinksimės kur investuoti. Dabar vaizdas keičiasi ir reitingas įgauna prasmę.
                          Bet aš kalbu apie visą Šiaurės Europą kaip regioną, kur kaip matai rodikliai yra panašūs, bet dėl įvairių kitų kokybinių rodiklių mums tik trupiniai dažniausiai nukrenta kovoja su skandinavais dėl investicijų. Juk eksportui bei investicijoms verslininkas pasiruošęs neinvestuos į AU, jei norės pelno atsiriekti iš ES, ar ne?

                          Mano hipotetinis pasiūlymas, tai būtų "ala nauja Beneliukso sąjunga ES" 3 Baltijos valstybių, tai bent populiacijos rodiklis jau viršytų Suomijos, Danijos.Taip, 3 Baltijos rinkos ir taip skaitomos kaip viena rinka, tačiau manau reikėtų labiau glaudinti ir sulieti rinkas (manau daugiau ir resursų vidiniam vartojimui atsirastų), taip pat kai kurią įstatyminę bazę.


                          Kad esame maža rinka manyti nereikia, mes tokia šalimi tikrai esame
                          Sutinku, tačiau čia kalba "lietuiškumas" turbūt

                          Lietuvos TUI trūkumą grįsčiau atsakingų asmenų nekompetencija, konstruktyvių sprendimų nebuvimu, korupcija, perdėta biurokratija.
                          Sutinku, kad perdaug biurokratijos yra blogai, bet pati biurokratija yra gerai, nes tai racionalizacijos rodiklis (būdingas vakarams). Jau geriau biurokratija, nei autokratija, kaip kokioj Rusijoje, kur nežinai kada tavo verslą atims ar net nacionalizuos. Arba gal net nušaus gatvėje...


                          Drįsčiau suabejot darbo našumo per valandą paminėjimu. Juk tai nėra faktas, kad vienas švedas per valandą turėdamas tas pačias sąlygas padaro daugiau nė vienas lietuvis.
                          Logikos klaida, t.y faktas, t.y oficialus vien eurostato ir CIA rodiklis. Tai daug ką pasakantis rodiklis taip pat. Pvz.:

                          For example, in 2005, Denmark had a GDP per capita (PPP) of US$ 34,740. Divided by 75.9% of the people in employment, each worker produces an average of US$ 46,381. If we now take Belgium, which has a much lower employment rate, we obtain : 31,244 / 61.1 x 100 = US$ 51,135. This means that the productivity per worker is higher in Belgium than in Denmark, in spite of Denmark's higher GDP per capita.

                          Tiesiog Švedijos įmonės yra tiek modernizuotos, jog dirba našiau, naudoja mažiau žmoniškųjų resursų, kuria aukštesnės pridėtinės vertės produktus arba santykinai daugiau jų visoje BVP dalyje (jei našumas buvo konvertuotas į BVP/t) ir t.t..
                          Tas tiesiog juokingai atrodo šioje vietoje. Verslas ten nors ir nevaržomas, bet yra tam tikri "obligations" į investicijas į žmogų, tuo tarpu Lietuvoje jos yra minimalios. Tas tiesiog, tai vyriausybės ir vastybinių struktūrų darbas, jų reikalavimas iš verslo tam tikros socialinės atsakomybės.


                          Tai reiškia, kad ir Lietuvoje tai įmanoma, tereikia investuoti, kaip kad reikėjo Švedijoje. Todėl ankstesnius savo (ir dalinai tavo) argumentus/trukdžius investicijoms laikau esminiais, o minėtą našumą arba antriniu arba/ir anų faktorių padariniu.
                          Ne tereikia, o reikia. Kažkodėl susidaro įvaizdis iš tavo paskymų (gal klystu; pataisyk, jei taip), kad pirma tegu ekonomika išauga, o poto ir žmogiškuosius resursus bus galima investuoti. Skandinavų politika, deja buvo atvirkštinė. Norėčiau, kad ir lietuviai taip galvotų.

                          Paskutinius minėtus socialinio atsakingumo fragmentus Švedija ir Norvegija gali sau leisti nors kaip ir prabangą. Jos turi kuo tai atsverti.
                          Tai ne prabanga. Tai visuomenės/valstybės logika. Tai visuomenės bazė, į kurią turi atsižvelgti bet koks verslas ir valstybės struktūros. Švedija 7-8 dešimt. sedėjo giliame ekonominiame nuosmūkyje. Tačiau, išlaidų į žmogų nemažino - nes tai socialdemokratija, o ne proliberalioji dešinių logikos valdoma valstybė, kuomet kuo daugiau tečerizmo - tuo geriau verslui. Suomijos ekonominis stebuklas po 9 -dšmt. taip pat susijęs su socialdemokratija. Tai buvo vienas irgi pilkesnių Europos užkampių, kuris sugebėjo liberalizuoti verslo aplinką, bet nesumažino įsipareigojimų savo piliečiui. Lietuva turi atrasti savo kelią, ir tikiuosi, kad tai bus socialdemokratinis kelias (Tikiuos tu to pačio linki irgi, jei norime pilnai integruotis į Nordic "bloką").

                          Mūsų Šiaurės Europos kaimynai yra ne tik mūsų konkurentai, kaip pateikei pastraipos pradžioje, bet ir vieni didžiausių mūsų investuotojų. Visos Skandinavijos ir Baltijos valstybės patenka į investuotojų Lietuvoje TOP10, išskyrus Norvegiją, kuri yra arti jo, ir Islandiją, kuri ten nepatenka dėl objektyvių priežasčių (pernelyg mažas ekonominis potencialas). Glaudi pačių Skandinavijos valstybių konkurencija ir dabartinė jų situacija įrodė, jog tai netrukdo nei tų valstybių vystymuisi, nei jų tarpusavio santykiams.
                          Neteigiau, kad trukdo. Tik pateikiau, kai kurias prielaidas ir pastebėjimus. Kai kuriuos rodiklius.
                          Paskutinis taisė tivoli; 2008.07.18, 13:59.
                          Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
                          Dordrechtas/Haarlemas
                          Nesebaras/Plovdivas
                          Kiolnas

                          Comment


                            Kokiais dar legaliais būdais tau kas nors užsidirbo Rusijoje? Matosi, kad visiškai neišmanai, kokia realiai situacija yra ir buvo ten, o indeksus nukopinti iš interneto šiais laikais ir pirmokas gali. Putinas savo kadensijos pradžioje susikvietė visus tuos aligarchus ir pasakė, i praeitį nežiūrėsiu, kiek užsidirbot tiek, o dabar valstybei mokesčius mokėkit. Chodorkovskis nepasidavė Putinui ir dabar matome, kas yra. Tokioje šalyje, kaip Rusija negali būti demokratijos, nes tada visi dėl valdžios ir savo interesų vieni kitus išpjautų ir būtų dar didesnis chaosas.
                            O dėl dujų monopolizavimo, tai kiekviena įmonė to sieka.
                            Flickr

                            Comment


                              Parašė tivoli Rodyti pranešimą
                              Aš neminėjau Rusijos, prašau neišsigalvoti. Man kolkas jinai neįdomi. Manau šis indeksas atspindi Rusijos šalies problemas. Aš, aš tik kritiškas tavo palyginimui su Švedija ir Norvegija, kurios yra žemiau Lietuvos.
                              Anoks čia išsigalvojimas, pasakei tai diskusijos apie Rusiją kontekste, neteisingai priėmiau. Beje, palyginimas ne mano, aš tik konstatuoju šaltinio iškeltą teiginį.

                              Švedija reitinge nukentėjo dėl jos valdžios išlaidų (ir smarkiai), tai gal ir nėra pats objektyviausias kriterijus vertinti verslo laisvę šalyje.

                              Aš pasilieku prie klasikinės sąvokos kaip geresnio rodiklio tai TUI/FDI (foreign direct investment) rodiklio, kuris ir parodo investicijų mąstus ir srautus, bei tendencijas kur verslas investuoja. Pvz Švedija bei Danija nors ir gauna mažiau nei Rusija (nežinau, šiaip lyginu su šia rinka, nes žiūri bandai man ją vis priklijuoti ) TUI/FDI, bet per vieną žmogų 170 mln populiacijos šis rodiklis būtų toks menkas palyginus su 8mln ir 4,5mln. populiacijomis. Va čia ir išyškėja kokybės matas. Taipogi manau, kad geras rodiklis yra IIP (international investment position), parodo kaip kaip moka valstybė tvarkyti savo fiskalinį balansą, kokia ji protinga. Manau reikia žiūrėti į tavo pateikto indekso visus atskirus rodiklius, o ne į vieną skaitinę reikšmę.
                              Galima paimti ir patį TUI, padalinti populiacijai ir laikyti tai rodikliu, argumentuojant, kad TUI atėjimas yra grįstas tam tikrais kriterijais.

                              Tačiau aš nelinkęs nurašyti tokios metodikos, kaip šis indeksas. Galbūt reikėtų diskutuoti dėl kiekvieno iš jo sudėtinių rodiklių svorinių koeficientų parinkimo teisingumo.

                              Sutinku, kad tuo pačiu Švedijos atveju, jos balą nusvėręs rodiklis, kaip jau minėjau, nėra tas esminis. Galbūt jis buvo interpretuotas kaip biurokratizmo kiekis šalyje, tada tai neatitiktų realybės (Lietuvos analogiškas rodiklis tai įrodo). Nežinau, kokį svorį jis turi (jei tokie yra), bet gretinant likusius reitingo rodiklius kad ir su Lietuvos galima manyti, jog per didelį.

                              Jei grįžtume prie Rusijos (neprimetu tau šios temos, juk galėčiau sakyti, kad tu iššokai iš konteksto, tad tik bandau apimti viską), jai Švedijos atvejo pritaikyti negalėtume. Jos atžvilgiu neigiami yra ir tie rodikliai, kurie turėtų būti sunkesni.

                              Bet aš kalbu apie visą Šiaurės Europą kaip regioną, kur kaip matai rodikliai yra panašūs, bet dėl įvairių kitų kokybinių rodiklių mums tik trupiniai dažniausiai nukrenta kovoja su skandinavais dėl investicijų. Juk eksportui bei investicijoms verslininkas pasiruošęs neinvestuos į AU, jei norės pelno atsiriekti iš ES, ar ne?
                              Bet juk Šiaurės Europa - ne vienintelis regionas. Verslininkas gali rinktis regioną, o tada - to regiono viduje.

                              O kodėl Šiaurės Europoje mums nukrenta sąlyginai tik trupiniai, galima bandyti suprasti iš tvyrančių stereotipų. Baltijos šalys dar neprilygsta savo įvaizdžiu Skandinavijai. Be to, Skandinavijos šalys yra nemažai pažengusios technologiškai, tai inovatyvios šalys, jos sukuria naujų nišų investuotojams. Perkamoji galia ten didesnė. Korupcija ir biurokratizmas mažesni (ypač šiuos kriterijus akcentuoju).

                              Mano hipotetinis pasiūlymas, tai būtų "ala nauja Beneliukso sąjunga ES" 3 Baltijos valstybių, tai bent populiacijos rodiklis jau viršytų Suomijos, Danijos.Taip, 3 Baltijos rinkos ir taip skaitomos kaip viena rinka, tačiau manau reikėtų labiau glaudinti ir sulieti rinkas (manau daugiau ir resursų vidiniam vartojimui atsirastų), taip pat kai kurią įstatyminę bazę.
                              Pritariu. Visiškai.

                              Buvau kažkada numetęs tokią mintį, kaip Jungtinės Baltijos Valstijos. Daugiau juokais ir ne kaip vieną valstybę suvokiant. Visiškai pritariu dėl potencialo apjungimo, bėda tik mentalitete - kaimynui gero linkim labai per aplinkui (man susidaro toks įspūdis). Estai labiau linkę atsiriboti nuo likusių Baltijos valstybių, nė su jomis sietis. Jie nori save atvaizduoti kaip šiaurės europiečius, sąsajos su baltais jiems, jų suvokimu, trukdo. Jie, kaip savo strateginį partnerį, labiau mato Suomiją nė Latviją ar Lietuvą. Latvija nori būti Baltijos šalių bamba. Galime aptikti konkurencijos fragmentų civilinėje aviacijoje (airBaltic, flyLAL), energetikoje (kabelis į Švediją), kitur. Tokia konkurencija neišvengiama, mes jos neišvengiame savo valstybės viduje, tai ko norėt iš išorės. Tačiau kaip gali Beneliuksas, taip galėtume ir mes keist savo požiūrį ir konkuruot kuo konstruktyviau. Bet, kaip paminėjau pradžioje, suvesčiau tai į mentaliteto kaitą.

                              Bet taip, įmanoma ir būtų naudinga

                              Sutinku, kad perdaug biurokratijos yra blogai, bet pati biurokratija yra gerai, nes tai racionalizacijos rodiklis (būdingas vakarams). Jau geriau biurokratija, nei autokratija, kaip kokioj Rusijoje, kur nežinai kada tavo verslą atims ar net nacionalizuos. Arba gal net nušaus gatvėje...
                              Žinoma, tik reikėtų ne vien tinkamos rūšies valdžios struktūros, bet ir kokybiškos/efektyvios tinkamos rūšies valdžios struktūros.

                              Logikos klaida, t.y faktas, t.y oficialus vien eurostato ir CIA rodiklis. Tai daug ką pasakantis rodiklis taip pat. Pvz.:
                              For example, in 2005, Denmark had a GDP per capita (PPP) of US$ 34,740. Divided by 75.9% of the people in employment, each worker produces an average of US$ 46,381. If we now take Belgium, which has a much lower employment rate, we obtain : 31,244 / 61.1 x 100 = US$ 51,135. This means that the productivity per worker is higher in Belgium than in Denmark, in spite of Denmark's higher GDP per capita.
                              Tu manęs nesupratai (spėju taip).

                              Norėjau pasakyti, kad nepaisant to, jog vienam žmogui toje šalyje tenka didesnis BVP kiekis per tam tikrą laiko kvantą (mėgstu fiziką), tai nereiškia, jog tai yra pasiekiama nemokamai. Tai nėra fizinių tos valstybės piliečių duomenų palyginimas ar panašiai. Investuok Lietuvoje į ūkio modernizavimą, darbo našumo didinimą ir vienam Lietuviui tenkanti BVP dalis per analogišką laikotarpį taip pat padidės.

                              Patrauklumui investuoti nusakyti galima atsižvelgti nebent į tai, kad kažkas jau investavo ir dabar tu gali prisidėti savo investicija pasidalindamas tą našų verslą. Tačiau, bet kuriuo atveju, pradžioje turės kažkas investuoti į nenašųjį, o tą teko daryti ir Švedijoje.

                              Tas tiesiog juokingai atrodo šioje vietoje. Verslas ten nors ir nevaržomas, bet yra tam tikri "obligations" į investicijas į žmogų, tuo tarpu Lietuvoje jos yra minimalios. Tas tiesiog, tai vyriausybės ir vastybinių struktūrų darbas, jų reikalavimas iš verslo tam tikros socialinės atsakomybės.
                              Socialinė atsakomybė, be abejo, įtakoja darbo našumą. Jau seniai buvo nustatyta, kad geriau išsimiegojęs žmogus per trumpesnį laiką (kurio dalį, tarkime, sunaudoja tam pačiam miegui) gali nudirbti nebūtinai mažiau, o būdamas žvalesnis, gal ir kokybiškiau (labai paviršutiniškas pavyzdys, nereikia priimti tiesmukai).

                              Tačiau pagrindine našumo priežastimi laikyčiau ūkio modernizavimą bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos dalies didinimą visoje ūkio struktūroje (pastarasis kriterijus nebūtinai tiesiogiai įtakoja patį našumą, tačiau tai atsiliepia statistikai, kai darbo našumas dalinamas žmogui per tam tikrą laiką nuo viso sukurto BVP).

                              Ne tereikia, o reikia. Kažkodėl susidaro įvaizdis iš tavo paskymų (gal klystu; pataisyk, jei taip), kad pirma tegu ekonomika išauga, o poto ir žmogiškuosius resursus bus galima investuoti. Skandinavų politika, deja buvo atvirkštinė. Norėčiau, kad ir lietuviai taip galvotų.
                              Aš už paralelų vystymąsi

                              Tivoli, ar ne tu pats paminėjai, kad Skandinavai savo ekonomiką apsunkina itin didele socialine atsakomybe?

                              Reikia suprasti ir tai, jog perdėtas arba, sakykime kitaip, skubotas, itin didelės socialinės atsakomybės užkrovimas gali padaryti meškos paslaugą, apsunkinti ekonomiką tiek, kad ji nebebus pajėgi toliau tos soc. atsakomybės užtikrinti prideramai. Todėl ir esu už kompromisinį tolygų subalansuotą vystymąsi. Kelkime tiek ūkį, tiek soc. gerovę kartu. Kad vienas paremtų kitą, bet netaptų antram rakštimi.

                              Beje, šio mano pastebėjimo nereikia laikyti manymu, jog Lietuvoje yra būtent taip. Tiesiog galiu pateikti pavyzdį (nesiekite su diskusijos kontekstu), įsivaizduokime, kad darbo užmokesčio minimumas padidinamas tiek, jog įmonės nebepajėgia mokėti. Tai ir būtų minėtos logikos iliustracija, atrodytų, siekiama socialiai padėti, bet rezultatas greičiausiai būtų atvirkštinis.

                              Gali nė neabejoti, kad soc. atsakomybę regiu kaip būtinybę ir tikslą. Tačiau visų tikslų reikia siekti pakopomis, tai irgi buvau dėstęs kitoje temoje.

                              Tai ne prabanga.
                              Bet koks trukdis ekonomikai yra prabanga. Kad tai yra trukdis ekonomikai (galbūt duodantis mažesnę žalą konkrečiai jai, bet didesnę naudą apskritai), berods, iš tavo lūpų nuskambėjo. Tiesiog pritaikiau tokį epitetą.

                              Tai visuomenės/valstybės logika. Tai visuomenės bazė, į kurią turi atsižvelgti bet koks verslas ir valstybės struktūros. Švedija 7-8 dešimt. sedėjo giliame ekonominiame nuosmūkyje. Tačiau, išlaidų į žmogų nemažino - nes tai socialdemokratija, o ne proliberalioji dešinių logikos valdoma valstybė, kuomet kuo daugiau tečerizmo - tuo geriau verslui. Suomijos ekonominis stebuklas po 9 -dšmt. taip pat susijęs su socialdemokratija. Tai buvo vienas irgi pilkesnių Europos užkampių, kuris sugebėjo liberalizuoti verslo aplinką, bet nesumažino įsipareigojimų savo piliečiui. Lietuva turi atrasti savo kelią, ir tikiuosi, kad tai bus socialdemokratinis kelias (Tikiuos tu to pačio linki irgi, jei norime pilnai integruotis į Nordic "bloką").
                              Man tos frazės, kaip socialdemokratinis, taip atgrasančiai skamba, matyt, asociacijos su politika kaltos Manau, kad turiu tinkamas vertybes ir jomis vadovaujuosi, tam man nebūtini pavadinimai. Tačiau taip, linkiu Lietuvai socialinės gerovės, nesakyk, kad dėl to dvejoji

                              Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                              Kokiais dar legaliais būdais tau kas nors užsidirbo Rusijoje?
                              Ar tai ten neįmanoma?

                              Matosi, kad visiškai neišmanai, kokia realiai situacija yra ir buvo ten, o indeksus nukopinti iš interneto šiais laikais ir pirmokas gali.
                              Nesu gudresnis už penk.. pirmoką Tiesa, aš disponuoju tyrimą atlikusių žmonių teiginiais, ne savo, jei kalbame apie indeksą, todėl ir apeliuoti turėtum į jų nusimanymą. Greičiausiai, jiems nė nesilyginti į tavąjį

                              Putinas savo kadensijos pradžioje susikvietė visus tuos oligarchus ir pasakė, i praeitį nežiūrėsiu, kiek užsidirbot tiek, o dabar valstybei mokesčius mokėkit. Chodorkovskis nepasidavė Putinui ir dabar matome, kas yra.
                              Man tiesiog keista, kad žmogų įkišo į kalėjimą, nusavino jo turtą ir naudoja jį moraliai nusikalstamai. Korupcijos bausmes regiu kitokias.

                              Tokioje šalyje, kaip Rusija negali būti demokratijos, nes tada visi dėl valdžios ir savo interesų vieni kitus išpjautų ir būtų dar didesnis chaosas.
                              Aš nesu linkęs šitaip pasmerkti Rusijos tolimesnei degradacijai. Nors jos situaciją, kaip galima suprasti, regiu blogesnę nė tu, tačiau esu įsitikinęs, kad demokratija ten galima. Tereikia išaugti iš kaprizingo spuogais išberto berniuko amžiaus.

                              O dėl dujų monopolizavimo, tai kiekviena įmonė to sieka.
                              Ne visos tai naudoja šantažui. O ypač valstybiniu lygmeniu.
                              Paskutinis taisė ; 2008.07.18, 15:04.
                              Įžvalgos.lt - FB - G+

                              Comment


                                Tai reikia įsigilinti į šalies ekonomiką ir bendrą situaciją, kas vykta, kokiais būdais uždirbami tie milijardai, tada ir nebus keista, kodėl į kalėjimą pasodino. Nebent tau čia normalu, kad vieni milijardieriai, o kiti skursta.
                                Gal ir bus Rusijoje demokratja, bet reikia, kad pasikeistų bent kelios kartos, nes dabar per stipriai viską užvaldžiusi yra KGB.
                                Flickr

                                Comment


                                  Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                  Gal ir bus Rusijoje demokratja, bet reikia, kad pasikeistų bent kelios kartos, nes dabar per stipriai viską užvaldžiusi yra KGB.
                                  Pirmas ir pagrindinis mano klausimas - ar rusai to nori?

                                  Jei Rusijos visuomenės absoliuti daugumą į jį atsakytų TAIP, tai jau būtų lūžis.

                                  Tačiau turbūt rusai mano, kad ir dabar jų šalis yra demokratiška ir kad tas klausimas dėl to neturi prasmės, o yra tik bandymas sumenkinti jų šalį. Drįsčiau suabejoti tuo, kad rusai laiko sovietinius nusikaltimus savo šalies gėda, bet ne, netgi, pasididžiavimu, sovietinę, t.y., nusikaltimų atributiką vertybėmis (džiaugčiausi suklydęs) ir t.t..

                                  Pasižiūrėkime, kaip skiriasi rusų požiūris į nacius ir į sovietus. Vieni puolė jų šalį, kiti - vadavo ir plėtė. Aš nesakau, kad abiejų pusių nusikaltimai identiški, tačiau faktas tas, kad abiejų pusių nusikaltimai buvo milžiniškų mastų. Tačiau deklaruojami kaltinimai visiškai neproporcingi istorijai. Pabandykite sovietų žvaigždę iškelti virš kokio Maskvos pastato. O tada svastiką.

                                  Man ne kartą teko girdėti Baltijos šalių prilyginimus naciams, teigimą, jog tai yra Rusijos priešai. Ir tai nebūtinai ateina iš eilinių piliečių, kartais iš jų žiniasklaidos, oficialių valstybės atstovų (ypač karo reikalams). Rusų tautai kaip niekam šiame regione, mano manymu, būtina keisti mentalitetą (ir aš tikrai gerbiu tą tautą), tačiau tam sąmoningai pagalius į ratus kiša tautos vedliai.

                                  Jei turėčiau galimybę paklaust, tarkime, Putino, paklausčiau jo, ko trūksta, kad Rusija taptų strategine JAV partnere, kaip, pavyzdžiui, D. Britanija ir atvirkščiai niekaip šia nuostata nekenkiant visoms trečiosioms šalims. Abejoju, ar jis sugebėtų į tai atsakyti be demagogijos ir abstrakcijų. Jei trūksta tik savitarpio susikalbėjimo, tai dėl tokio lygio žmogiškųjų resursų ir išteklių švaistymo, kuris yra įtakotas konfrontacijos, belieka stvertis už galvos.
                                  Paskutinis taisė ; 2008.07.18, 15:41.
                                  Įžvalgos.lt - FB - G+

                                  Comment


                                    Na viskam reikia laiko, tiesiog dauguma žmonių gimė ir gyveno sovietų sajungoje, tad per 20 metų dabar nėra ko norėti, kad viskas apsiverstų ir nereikia kaltinti pačių žmonių dėl to, tokios susiklostė istorinės aplinkybės.
                                    Abejoju ar rusai labai didžiuojasi tuo, kad Stalinas ištrėmė ir išžudė jų pačių visą inteligentiją.
                                    Paskutinis taisė Lettered; 2008.07.18, 15:44.
                                    Flickr

                                    Comment


                                      Parašė Rodyti pranešimą
                                      Tačiau aš nelinkęs nurašyti tokios metodikos, kaip šis indeksas. Galbūt reikėtų diskutuoti dėl kiekvieno iš jo sudėtinių rodiklių svorinių koeficientų parinkimo teisingumo.
                                      Na matai, kaip suprantančiam nemažai statistikos (taip, manau ), galima sukurti bet kokį indeksą pasirenkant tam tikrą logiką. Tačiau būtent sudėtiniai indekso parametrų svoriai yra pirminis šatinis, kurį reikėtų nagrinėti (pateikiau regrsjos modelio pavyzdį).



                                      Bet juk Šiaurės Europa - ne vienintelis regionas. Verslininkas gali rinktis regioną, o tada - to regiono viduje.
                                      Norėjau akcentuoti, jog AU ar ES yra skirtumas investuoti vien dėl verslininko tikslų, kuriame regione jis nori investutoi ir gauti pelną.

                                      Norėjau pasakyti, kad nepaisant to, jog vienam žmogui toje šalyje tenka didesnis BVP kiekis per tam tikrą laiko kvantą (mėgstu fiziką), tai nereiškia, jog tai yra pasiekiama nemokamai. Tai nėra fizinių tos valstybės piliečių duomenų palyginimas ar panašiai. Investuok Lietuvoje į ūkio modernizavimą, darbo našumo didinimą ir vienam Lietuviui tenkanti BVP dalis per analogišką laikotarpį taip pat padidės.
                                      Tai ir išsiaiškinome. Skandinavijoje našumas yra didesnis ne tik dėl didesnių technologijų, bet ir dėl "obligations" (pabrėžiu ne "regulations") investutoti į žmogiškąjį kapitalą. Lietuvoje to nėra. Nėra atsakomybės.

                                      Patrauklumui investuoti nusakyti galima atsižvelgti nebent į tai, kad kažkas jau investavo ir dabar tu gali prisidėti savo investicija pasidalindamas tą našų verslą. Tačiau, bet kuriuo atveju, pradžioje turės kažkas investuoti į nenašųjį, o tą teko daryti ir Švedijoje.
                                      Nepyk tingiu aiškinti. Pasiskaityk, jei rasi ir įdomu apie Švedijos (JAV, Vokietijos ir Prancūzijos) modelius, kad ir Lash Scot "The end of organized capitalism". Ten ir atskleidžiama ideologijos, vertybinės skalės, turtingųjų reguliacijos, valstybės vaidmens kintamieji kaip veikia skirtingai soc. gerovę, industrializacijos, ekonomikos augimo potencialo mastus tose valstybėse. taip pat kiti yra D. Harvey. Jei norėsi daugiau literatūros rašyk į AŽ. Galėsiu parašyti.

                                      Tačiau pagrindine našumo priežastimi laikyčiau ūkio modernizavimą bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos dalies didinimą visoje ūkio struktūroje (pastarasis kriterijus nebūtinai tiesiogiai įtakoja patį našumą, tačiau tai atsiliepia statistikai, kai darbo našumas dalinamas žmogus per tam tikrą laiką nuo viso sukurto BVP).
                                      Nepamiršk, kad dauguma Europos valstybių kaip ir kitos vakarų valstybės yra dominuojamos paslaugų sferos. Ne paslaptis, jog būtent, paslaugos, kurias atlieka žmogus, o ne perkamas produktas, yra aukštai įkanuojami skandinavų. Pabandyk nueiti į kirpyklą arba dantistą Danijoje ir nueik į tas pačias įstaigas Ispanijoje. Pajusi kainų skirtumą, kuris nueina žmogui už atliktą darbą.

                                      Tivoli, ar ne tu pats paminėjai, kad Skandinavai savo ekonomiką apsunkina itin didele socialine atsakomybe?
                                      Minėjau, todėl ir norėčiau tokios atsakomybės ir naštos verslui, kokia yra Skandinavijoje. Būtent Lietuvoje trūksta atsakomybės. Tokia našta Skandinavijoje yra sąlyginai lyginant su Lietuva.

                                      Reikia suprasti ir tai, jog perdėtas arba, sakykime kitaip, skubotas, itin didelės socialinės atsakomybės užkrovimas gali padaryti meškos paslaugą, apsunkinti ekonomiką tiek, kad ji nebebus pajėgi toliau tos soc. atsakomybės užtikrinti prideramai.
                                      Taip gali, bet tam yra tam tikra valstybės logika ir fiskalinė politika. Lietuvoje tokios turbūt nerasta.

                                      Todėl ir esu už kompromisinį tolygų subalansuotą vystymąsi. Kelkime tiek ūkį, tiek soc. gerovę kartu. Kad vienas paremtų kitą, bet netaptų antram rakštimi.
                                      Idealiam pasaulyje toks modelis egzistuoja, tačiau dažnai į soc. atsakomybę nusispjaunama, vardan ekonominio augimo praktiškai išskyrus galbūt skandinavus (dar galima pridėti prancūzus, Beneliuksą, vokiečius ir austrus).

                                      Beje, šio mano pastebėjimo nereikia laikyti manymu, jog Lietuvoje yra būtent taip. Tiesiog galiu pateikti pavyzdį (nesiekite su diskusijos kontekstu), įsivaizduokime, kad darbo užmokesčio minimumas padidinamas tiek, jog įmonės nebepajėgia mokėti. Tai ir būtų minėtos logikos iliustracija, atrodytų, siekiama socialiai padėti, bet rezultatas greičiausiai būtų atvirkštinis.
                                      Bet kažkodėl Lietuvoje, kur mokesčiai yra maži sąlyginai palyginus su Švedija, egzistuoja vokeliai, o ne Švedijoje.

                                      Gali nė neabejoti, kad soc. atsakomybę regiu kaip būtinybę ir tikslą. Tačiau visų tikslų reikia siekti pakopomis, tai irgi buvau dėstęs kitoje temoje.
                                      Taigi ir norėčiau sužinoti, kokios pakopos turėtų būti pagal tave pasiekti soc. atsakomybę? Prioritetą teiki pradžioje ekonominiam augimui, ar investicijoms į infrastruktūrą ir žmogiškąjį kapitalą? Koks planas? Ar renkiesi skandinavišką ar tarkim P. Korėjos/Taivano (nepamiršk, jog Lietuvoje nėra kolektyvinės tokios sąmonės ir nėra tokio fenomeno kaip konfucionizmas) pavyzdį? O gal Prancūzišką dislokacijos ar vokišką koorporatyvinį organizuotą modelį? Ar anglosaksišką proliberalųjį?

                                      Bet koks trukdis ekonomikai yra prabanga. Kad tai yra trukdis ekonomikai (galbūt duodantis mažesnę žalą konkrečiai jai, bet didesnę naudą apskritai), berods, iš tavo lūpų nuskambėjo. Tiesiog pritaikiau tokį epitetą.
                                      Matai aš žiūriu aukščiau yra žmogus, ne ekonomika. Taip ,taip, reikalinga ir ekonomika. Bet man niekada ekonomika aukščiau žmogaus nebus, ir investicijos valstybės į žmogų nebus prabanga. Ekonomikai gali būti prabanga ir nemokamas mokslas, nemokama sveikatos apsauga - iš ko galėtų ekonomika pasipelnyti. Beje, ta soc. gerovės kilpa turbūt nėra tokia smaugianti Skandinavijoje, jei verslumo rodikliai ir visi kiti gyvenimo kokybės pasauliniai rodikliai yra aukščiausi Skandinavijoje (ir Rytų Azijos industrializuotose valstybėse).

                                      Man tos frazės, kaip socialdemokratinis, taip atgrasančiai skamba, matyt, asociacijos su politika kaltos Manau, kad turiu tinkamas vertybes ir jomis vadovaujuosi, tam man nebūtini pavadinimai. Tačiau taip, linkiu Lietuvai socialinės gerovės, nesakyk, kad dėl to dvejoji
                                      Gali vėl tą pačią literatūrą pasiskaityti. Galiu rekomenduoti J. Kemeny, Esping-Anders savišvietai. Socialdemokratija/koorporatyvizmas/liberalizmas/konfucionizmas - tai yra politika, bet gyvenimas yra politika. Socialdemokratija nėra lietuviška "kirkiliška" nomenklatūrinė politika, tai vertybės, pasaulėvaizdis, ekonominė logika, visuomenės gerovė, jos suvokimas ir daugybė kitų dalykų kaip ir kitos ideologijos( liberalizmas, koorporatyvizmas ir t.t.).
                                      Paskutinis taisė tivoli; 2008.07.18, 15:44.
                                      Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
                                      Dordrechtas/Haarlemas
                                      Nesebaras/Plovdivas
                                      Kiolnas

                                      Comment


                                        Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                        Na viskam reikia laiko, tiesiog dauguma žmonių gimė ir gyveno sovietų sajungoje, tad per 20 metų dabar nėra ko norėti, kad viskas apsiverstų ir nereikia kaltinti pačių žmonių dėl to, tokios susiklostė istorinės aplinkybės.
                                        Teigiama, kad situacija ne gerėja, bet prastėja. O manęs tai nestebina, kai matau valstybės vykdomą politiką.

                                        Būtų visai įdomu padiskutuoti tema Kaip pasiekti, jog Rusija priklausytų gerajai pasaulio ašiai?. Susilaikyčiau nuo kaltinimų Rusijai toje temoje, man daug svarbesnis būtų konstruktyvaus sprendimo radimas. Šį klausimą aš matau kaip esminį sprendžiant gal net visos Žemės ateities vystymosi problemas.

                                        Parašė tivoli Rodyti pranešimą
                                        Na matai, kaip suprantančiam nemažai statistikos (taip, manau ), galima sukurti bet kokį indeksą pasirenkant tam tikrą logiką. Tačiau būtent sudėtiniai indekso parametrų svoriai yra pirminis šatinis, kurį reikėtų nagrinėti (pateikiau regrsjos modelio pavyzdį).
                                        Jei tie svoriai parinkti teisingai, gali žiūrėti ir į galutinį rezultatą. Iš pažiūros, vėliau mes ir diskutavome dėl tų svorių teisingumo ir nustatėm (ar tik man taip atrodo), kad Rusijos padėtis bet kuriuo atveju išlieka bloga, o Švedijos galbūt ir yra pernelyg kritiška.

                                        Bet kažkodėl Lietuvoje, kur mokesčiai yra maži sąlyginai palyginus su Švedija, egzistuoja vokeliai, o ne Švedijoje.
                                        Tu lygini minimumus čia ir ten, bet nepridedi prie to ir įmonių pajėgumų mokėti tam tikras algas čia ir ten. Vokeliai pas mus gali būti vien dėl įaugusios į kraują korupcijos, eini pas daktarą - nešiesi saldainių, vystai projektą - duodi otkatą. Tai gali būti dėl prastesnio baudžiamumo, antikorupcinės priemonės galbūt veikia prasčiau nė Švedijoje.

                                        Taigi ir norėčiau sužinoti, kokios pakopos turėtų būti pagal tave pasiekti soc. atsakomybę? Prioritetą teiki pradžioje ekonominiam augimui, ar investicijoms į infrastruktūrą ir žmogiškąjį kapitalą? Koks planas?
                                        Pradžioje - į žmogiškąjį kapitalą ir dėl to, kad tai būtų suvokta kaip vertybė, į kurią dera lygiuotis. Esu įsitikinęs, kad turint kilstelėtą žmogiškąjį faktorių, vėliau ir ekonominį bus lengviau pakelti. Tačiau reikėtų pasižiūrėti konkrečius tos soc. gerovės kriterijus, vienų dera reikalauti tuoj pat ir besąlygiškai, kitus, kurie skaudžiausiai atsiliepia ekonomikai finansiškai (bent iš pradžių), bet nesikerta su demokratijos normomis, diegti palaipsniui. Jei pavardinsi kriterijus, pamėginsiu padėlioti.

                                        Aš pirmiausiai investuočiau į būtiniausius dalykus, kaip, pavyzdžiui, sveikatos apsauga. Užtikrinčiau privalomas suteikti laisves ir teises. Humanišką įstatyminę bazę. Investuočiau į tai, kas ateityje duos man dividendų, pavyzdžiui, mokslą, jei tai valstybė, kompetencijos kėlimą, jei tai verslo struktūra. Akivaizdu, kad be tam tikrų dalykų ir ekonomika negalėtų augti.

                                        Galbūt tu turi omenyje ir kitokių kriterijų, kaip sakiau, pateik pabandysiu sudėlioti į vietas pagal save.

                                        Ar renkiesi skandinavišką ar tarkim P. Korėjos/Taivano (nepamiršk, jog Lietuvoje nėra kolektyvinės tokios sąmonės ir nėra tokio fenomeno kaip konfucionizmas) pavyzdį? O gal Prancūzišką dislokacijos ar vokišką koorporatyvinį organizuotą modelį? Ar anglosaksišką proliberalųjį?
                                        Esu daug kartų minėjęs, jog matau Skandinavijos šalis kaip orientyrą Baltijos šalims daugeliu aspektų.

                                        Matai aš žiūriu aukščiau yra žmogus, ne ekonomika. Taip ,taip, reikalinga ir ekonomika. Bet man niekada ekonomika aukščiau žmogaus nebus, ir investicijos valstybės į žmogų nebus prabanga. Ekonomikai gali būti prabanga ir nemokamas mokslas, nemokama sveikatos apsauga - iš ko galėtų ekonomika pasipelnyti. Beje, ta soc. gerovės kilpa turbūt nėra tokia smaugianti Skandinavijoje, jei verslumo rodikliai ir visi kiti gyvenimo kokybės pasauliniai rodikliai yra aukščiausi Skandinavijoje (ir Rytų Azijos industrializuotose valstybėse).
                                        Sutinku su tavimi, klausimas čia buvo ne tiek ar žmogus svarbus, bet kaip suderinti žmogaus gerovės plėtrą su ekonomikos plėtra. Aš manau, kad tai labai glaudžiai susiję. Jei aš sakau, kad vystyčiau tai paraleliai, tai nereiškia, kad žmogaus, bendrąja prasme, svarba nublunka.
                                        Paskutinis taisė ; 2008.07.18, 16:17.
                                        Įžvalgos.lt - FB - G+

                                        Comment


                                          Uždirbančiųjų per 12.000 Lt padaugėjo 1,5 karto

                                          Parašė VZ.lt
                                          Pirmąjį 2008 m. ketvirtį daugiau nei 12.001 Lt per mėnesį prieš mokesčius iš darbo santykių uždirbo pusantro karto daugiau asmenų nei pirmąjį ketvirtį pernai. Vidutiniškai didžiausius atlyginimus gauna 25-35 m. amžiaus žmonės.

                                          Šie duomenys yra tik apie dirbančiuosiuos, apdraustus valstybiniu socialiniu draudimu, kurie per pirmąjį ketvirtį dirbo ne mažiau kaip 30 dienų.

                                          Naujausiais Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) duomenimis, pirmąjį 2008 m. ketvirtį daugiau nei 12.001 Lt per mėnesį uždirbo 6.068 asmenys, jie sudarė 0,5% apdraustųjų socialiniu draudimu. Pernai pirmąjį ketvirtį tiek uždirbo 3.846 asmenys, jie sudarė 0,3% apdraustųjų.

                                          Visose amžiaus grupėse didesnį atlyginimą gavo daugiau vyrų nei moterų. Šių metų pradžioje daugiau nei 12.001 Lt per mėnesį uždirbo 1.578 moterys ir beveik tris kartus daugiau vyrų – 4.490. O, pavyzdžiui, amžiaus grupėje iki 25 metų, tiek uždirbo 6 moterys ir 23 vyrai.

                                          Amžiaus grupėje nuo 25 iki 35 metų didesnį nei 12.001 Lt atlyginimą gavo 468 moterys ir 2,6 kartus daugiau vyrų – 1.246.

                                          Didžiausias vidutinis atlyginimas pirmąjį ketvirtį buvo tarp 25-35 m. amžiaus žmonių – 2.174 Lt per mėnesį. Žmonės iki 25 m. amžiaus vidutiniškai uždirbo 1.483 Lt, 35-45 m. amžiaus – 2.046 Lt, 45-55 m. – 2.002 Lt, 55-65 m. – 1.964 Lt, vyresni nei 65 m. – vidutiniškai 1.613 Lt per mėnesį.

                                          Nuo 10.001 iki 12.000 Lt per mėnesį iki mokesčių pirmąjį ketvirtį uždirbo 3.639 asmenys – 73% daugiau nei pernai pirmąjį ketvirtį (2.108 asmenys).

                                          Nuo 5.001 iki 10.000 Lt per mėnesį uždirbo 47.073 asmenys, tai buvo 65% daugiau nei pernai (28.510 žmonių).

                                          Mažiausiai – iki 224 Lt per mėnesį – pirmąjį ketvirtį uždirbo 13,5% dirbančiųjų mažiau nei pernai pirmąjį ketvirtį, bet, kaip ir pernai, tiek uždirbančių daugiausiai buvo moterų. Šiemet iki 224 Lt per mėnesį uždirbo 27.347 žmonės (17.102 moterys ir 10.245 vyrai), pernai – 31.625 (19.814 moterų ir 11.811 vyrų).

                                          VZ.LT rašė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, pernai vidutiniškai daugiau nei 100.000 Lt algos prieš mokesčius per mėnesį gaunančių žmonių padaugėjo dar keturiais ir iš viso jų šalyje buvo dvylika. Tačiau nė vienas iš gavusiųjų per 100.000 Lt prieš mokesčius, arba daugiau nei 70.000 Lt "į rankas", per mėnesį neuždirbo daugiau kaip pusės milijono litų.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X