Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė andyour Rodyti pranešimą

    Įdomu, kaip jie skaičiavo karo grėsmę. Nes jei nelietuvis rinktusi kur gyventi, greičiausiai visos valstybės palei sieną su Rusija būtų paskutinėje vietoje nepriklausomai nuo indekso aukštumo.
    Iš kur informacija, kad tą grėsmę skaičiavo?
    Pagal tai ką matau ant paveiksliuko, tai neskaičiavo.

    Comment


      Parašė Gator Rodyti pranešimą

      Iš kur informacija, kad tą grėsmę skaičiavo?
      Pagal tai ką matau ant paveiksliuko, tai neskaičiavo.
      Paveiksliuke paminėta safety

      Comment


        Detaliau čia:

        https://www.numbeo.com/quality-of-li...ntry=Lithuania

        Comment


          Parašė andyour Rodyti pranešimą

          Paveiksliuke paminėta safety
          Tai tokiame kontenste beveik visada reiškia nusikalstamumo lygį valstybėje.

          Comment


            Parašė andyour Rodyti pranešimą

            Įdomu, kaip jie skaičiavo karo grėsmę. Nes jei nelietuvis rinktusi kur gyventi, greičiausiai visos valstybės palei sieną su Rusija būtų paskutinėje vietoje nepriklausomai nuo indekso aukštumo.
            Suomija 6 vietoje, Norvegija 10, jos dar ilgesnę sieną su Rusija turi.

            Comment


              Welcome:
              Vilniaus CBD pasiekus 20% vakansiją, biurų pastatai kovoja dėl tų pačių nuomininkų https://www.vz.lt
              2025 m. Vilniuje išnuomota mažiau modernių biurų ploto nei užpernai, skaičiuoja nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovės. Ekspertų vertinimu, pastatų savininkai rungiasi dėl tų pačių klientų, o pastarieji kraustosi, ieškodami efektyvesnio suplanavimo, bet ne plėsdami savo darbo erdves.
              NT paslaugų bendrovių duomenimis, 2025 m. vidutinis išnuomoto biuro sostinėje plotas – ketvirtadaliu mažesnis nei 2024-aisiais, o dėl užbaigtų naujų A klasės verslo centrų jų vakansija viršijo B klasės.
              Raimondas Reginis, NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas, teigia, kad pernai pasiūla augo sparčiau nei paklausa. Pasak jo, A klasės biurų laisvų patalpų lygis tapo aukštesnis nei B klasės: vakansija per 2025 m. išaugo nuo 8,8% iki 10,8%, A klasės biuruose ji siekia 12,8%, o B klasės – 9,2%.
              R. Reginio teigimu, šiemet Vilniuje turėtų būti užbaigti 8 verslo centrai, kurie pasiūlą papildys 49.000 kv. m ploto: didžiausi projektai – „Sąvaržėlė“ Konstitucijos pr. ir „Tech Zity Vilnius“ pirmasis etapas.
              „2026 m. antrąjį pusmetį ir 2027 m. bus periodas, kai biurų savininkai galės gerinti užimtumo rodiklius, nes tuomet galime ir nepamatyti atidaromų naujų biurų pastatų sostinėje. Tačiau vargu ar galime tikėtis sugrįžimo į tokį periodą, kai biurų segmente fiksavome tikrai žemą laisvų patalpų lygį (4–7%)“, – svarsto pašnekovas.
              Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
              Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

              Comment


                Ilga laika jokiu didesniu nauju investuotoju neateina. O ir kai kurie senieji (pvz Binance) veikla nutraukia. Su sia profesionalu vyriausybe ir dabartine geopolitine situacija kazin ar situacija labai pageres.

                Comment


                  Binance, atėjęs čia prieš kelis metus nes Estijoje nenorėjo pateikti ataskaitų centriniam bankui, yra senasis investuotojas ir dar kaip geras pavyzdys pateikiamas?

                  Comment


                    Taip, puikus pavyzdys. Dešimtis milijonų per metus sumokantis verslas Lietuvai yra naudingas. Dabar išeis į Latviją ir ten mokesčius mokės. Big win for Lithuania.

                    Comment


                      Parašė Zygis Rodyti pranešimą
                      Taip, puikus pavyzdys. Dešimtis milijonų per metus sumokantis verslas Lietuvai yra naudingas. Dabar išeis į Latviją ir ten mokesčius mokės. Big win for Lithuania.
                      ar tavo galvele bent pagalvoja kokia rizika atnesa tie keliasdesimt milijonu per metus? ar nelabai? Nei jie cia zmoniu daug darbino, nei kazkokiu R&D centru dare. Bet ka jie su savim nese, tai didele paslepta rizika.

                      Comment


                        FinTech ypatingai rizikingas sektorius del pinigu plovimo rizikos, turintiems banku licenzijas valstybe turi ir suteiktu draudima iki 100k lesu. Geriau ju maziau, bet sekmingesni. Nemanau, kad noretume atsidurti kokiam skandale, kad vyko nusikalteliu ar sankcionuotu saliu pinigu plovimas Lietuvoje. Dar maziau noretume, kad kazkas bankrutuotu ir valstybes biudzeto reiketu ismoketi draudimo ismokas

                        Comment


                          Laimei dauguma tų šaraškino kontorų neturi bankų licencijų ir jokios valstybės garantijos jiems nepriklauso. Ir kita laimė, kad Revolutas tapęs banku išsipirdolino į UK.
                          Paskutinis taisė Tomas; 2026.02.09, 13:31.
                          It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                          Comment


                            Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                            Laimei dauguma tų šaraškino kontorų neturi bankų licencijų ir jokios valstybės garantijos jiems nepriklauso. Ir kita laimė, kad Revolutas tapęs banku išsipirdolino į UK.
                            Aha, labai gerai, tegul eina į visokias Šveicarijas ir ten mokesčius moka, nes geriau pakelkim GPM "daug" uždirbantiems, dar kokį pvm, kad infliacija per maža nebūtų.

                            Parašė Makaulius Rodyti pranešimą

                            ar tavo galvele bent pagalvoja kokia rizika atnesa tie keliasdesimt milijonu per metus? ar nelabai? Nei jie cia zmoniu daug darbino, nei kazkokiu R&D centru dare. Bet ka jie su savim nese, tai didele paslepta rizika.
                            Ir kokias jau tas rizikas jums asmeniškai atnešė? Kad valstybės išlaidos 30% viršija pajamas ir šiemet skolinamės 6 mlrd. Eur tam deficitui padengti turbūt nėra jokia rizika? Turbūt labai džiaugiatės, kad investicijų į Lietuvą ateina n kartų mažiau, nes "rizikų bus mažiau".
                            Paskutinis taisė Lettered; 2026.02.09, 13:42.
                            Flickr

                            Comment


                              Parašė Makaulius Rodyti pranešimą

                              ar tavo galvele bent pagalvoja kokia rizika atnesa tie keliasdesimt milijonu per metus? ar nelabai? Nei jie cia zmoniu daug darbino, nei kazkokiu R&D centru dare. Bet ka jie su savim nese, tai didele paslepta rizika.
                              Kokias tas rizikas atneša, papasakok? galvele tu galvele. Visam pasauly crypto egzistuoja ir de facto jau legaliai. Ar yra AML rizika? Taip. Bet Lietuvoje licencijos neišdavus, kitur gaus. Plius kalbam apie didžiausią crypto exchange pasaulyje. Per tokius rūpintojėlius investicijos ir aplenkia. Žymiai didesnė rizika neturėt ekonominio augimo ir pajamų, gyvent prasiskolinus kur ryškiai išlaidos ir pajamos nebesueina.

                              Comment


                                Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                Laimei dauguma tų šaraškino kontorų neturi bankų licencijų ir jokios valstybės garantijos jiems nepriklauso. Ir kita laimė, kad Revolutas tapęs banku išsipirdolino į UK.
                                Revolut turi apribota UK banking licenziją, o EU Revolut Bank UAB.
                                Operational Status: Revolut operates as a bank in many European countries using its Lithuanian entity, Revolut Bank UAB. In the UK, it is currently in the mobilization stage before fully launching as a bank, as reported by Sifted.

                                Comment


                                  Parašė Dundorfas Rodyti pranešimą
                                  Revolut turi apribota UK banking licenziją, o EU Revolut Bank UAB.
                                  Bando gauti Prancūzijoje

                                  Comment


                                    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                                    Aha, labai gerai, tegul eina į visokias Šveicarijas ir ten mokesčius moka, nes geriau pakelkim GPM "daug" uždirbantiems, dar kokį pvm, kad infliacija per maža nebūtų.

                                    o ką darys, kai šveicarai dešimtadaliu padidins PVM, nes reikia pinigų gynybai? https://www.news.admin.ch/de/newnsb/...VTfI32dBYGgJPI

                                    Comment


                                      Parašė sauls Rodyti pranešimą
                                      o ką darys, kai šveicarai dešimtadaliu padidins PVM, nes reikia pinigų gynybai? https://www.news.admin.ch/de/newnsb/...VTfI32dBYGgJPI
                                      Turbūt nieko nedarys, nes PVM 8% ir taip mažiausias Europoje, siūlote daryte kaip Šveicarijoje, sumažinti ir Lietuvoje iki to "padidinto" 9%?
                                      Flickr

                                      Comment


                                        Think tank tikrai įdomus tyrimas, klausytis galima pagreitinus 1,25x ir bus kondensuotas pusvalandis
                                        Kur slypi Lietuvos potencialas? Dalius Misiūnas, Dainius Vilčinskas


                                        p.s. iš dabartinių lyderšypų sveiką protą matau gal tik pas finansų ir energetikos (tapo socbebrų partijos nariu "iš reikalo") ministrus.
                                        Visa kita šušara yra kolchozų pirmininkų mąstymo lygio nematantys toliau to, kaip per čekiukus išvogti pinigus.
                                        Paskutinis taisė Arunasx; 2026.02.22, 09:00.
                                        Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
                                        Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                                        Comment


                                          VMI: per dešimtmetį PVM atotrūkis Lietuvoje sumažėjo perpus – iki 13,2% https://www.vz.lt
                                          Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) nuomone, įvairių šešėlio mažinimo priemonių paketas, kurį pastarąjį dešimtmetį palaipsniui įdiegė mokesčių administratorius, buvo svarbiausias faktorius, padėjęs ženkliai sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį Lietuvoje.
                                          Remiantis Europos Komisijos (EK) prognozėmis, 2024 m. PVM atotrūkis Lietuvoje sieks 13,2%, kai 2015 m. jis siekė 26,9%, ketvirtadienį pristatydama mokesčių administratoriaus rezultatus ir ateities planus nurodė Edita Janušienė, VMI vadovė.
                                          Prie atotrūkio mažėjimo reikšmingai prisidėjo mokesčių administratoriaus 2017 m. pradėta diegti išmanioji mokesčių administravimo sistema – tada startavo jos elektroninis sąskaitų faktūrų posistemis i. SAF.
                                          2021 m. buvo žengtas antras žingsnis – pradėtas naudoti išmaniosios kontrolės procesų valdymo posistemis i. KON.
                                          Pasak VMI vadovės, nuo tada išmaniosios i. KON stebėsenos dėka kasmet į biudžetą papildomai surenkama apie 60 mln. Eur PVM.
                                          Dar geresnių rezultatų tikimasi iš užpernai pradėti pilotinio projekto, kai PVM deklaracijos pradėtos vertinti realiu laiku ir mokesčių mokėtojams suteikiama galimybė savanoriškai ištaisyti klaidas, patikslinant deklaraciją.
                                          „Nuo projekto pradžios 2024 m. rudenį iki šių metų vasario pradžios projektas palietė 6.000. klientų, 80% jų ištaisė klaidas ir į biudžetą papildomai sumokėjo 37 mln. Eur. Viena taisyklė, vienas įspėjimas ir 37 mln. Eur į biudžetą“, – E. Janušienę cituoja BNS.
                                          Pasak VMI vadovės, prie PVM atotrūkio automobilių prekybos srityje mažinimo prisidėjo ir drauge su „Regitra“ įgyvendintas projektas, kai nuo 2021 m. pavasario kiekvienai transporto priemonei tapo privalomas automobilio savininko deklaravimo kodas (SDK). Automobilių sektoriaus sumokami mokesčiai išaugo beveik tris kartus – nuo 176 mln. Eur 2020 m. iki 500 mln. Eur 2024–2025 m., nurodė E. Janušienė.
                                          Pavežėjų vidutinės mėnesio pajamos, VMI pradėjus gauti duomenis iš platformų, nuo 2019 iki 2024 m. išaugo nuo 140 Eur/mėn. iki 1.200 Eur/mėn.
                                          Vis tik PVM atotrūkis Lietuvoje išlieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Siekdama jį mažinti VMI pernai spalį pasirašė susitarimą su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl techninės pagalbos Lietuvai mažinant šešėlį ir PVM atotrūkį.
                                          p.s. vien iš perekupų 324 mln. Easy money.
                                          Ir visus cypiančius dėl kasos aparatų online reikia spausti, buvo sočiai laiko įsidiegti.
                                          Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
                                          Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                                          Comment

                                          Working...
                                          X