Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Combat]

Įdomu kaip Tavo Provincijai sektųsi, jei Vilniaus jai neatiduotų savo 60% GPM.

O iš kur jam tie 60 proc. GPM besigautų, jei būtų „patrumpintas“ finansų srautas į Vilnių. Gi Vilnius – praktiškai biudžetinės įstaigos: ministerijos, aukštosios mokyklos, ligoninės, visokiausių įmonių regionuose administraciniai centrai. Tai ir yra jo produktas.

Tarkime, jei taip įvyktų, Vilnius kai lydomi lašiniai keptuvėje pradėtų tirpti; gyventų praktiškai iš emigrantų siunčiamų pinigų ir su 1 mlrd skola.

[Lettered]

O iš kur jam tie 60 proc. GPM besigautų, jei būtų „patrumpintas“ finansų srautas į Vilnių. Gi Vilnius – praktiškai biudžetinės įstaigos: ministerijos, aukštosios mokyklos, ligoninės, visokiausių įmonių regionuose administraciniai centrai. Tai ir yra jo produktas.

Tarkime, jei taip įvyktų, Vilnius kai lydomi lašiniai keptuvėje pradėtų tirpti; gyventų praktiškai iš emigrantų siunčiamų pinigų ir su 1 mlrd skola.

Tai, kad kaip tik Provincijoje tik biudžetinės įstaigos likusios, o Vilniuje didžioji dalis gamybos, verslo centrai ir t.t., kurie išlaiko visą Lietuvą.

[Combat]

Tai, kad kaip tik Provincijoje tik biudžetinės įstaigos likusios, o Vilniuje didžioji dalis gamybos, verslo centrai ir t.t., kurie išlaiko visą Lietuvą.

O tu va šitą pažiūrėk. Potencialas yra gan stiprus.

LRŽA tik dėl pavyzdžio leptelėjau, bet atsirado žmonių, kurie rimtai rimtai tai pradėjo diskutuoti; kilo įvairių minčių.

LR raida gal būtų pozityvesnė, jei neliktų centrinių Vilniaus partijų ir esamų proporcijų Seime. Seime turėtų atstovauti tik etniniuose Lietuvos regionuose galinčios veikti partijos su jų centrais ten, kvota Seime turėtų būti vienoda nepaisant etninio regiono dydžio, be jokių jungimosi į kažkokias frakcijas galimybių. Turi būti palikta seimūno atšaukimo galimybė, jei jis netinkamai atstovauja rinkėjų regione interesus. O dabar tai gaunasi taip: pateko į Seimą regione ir iš karto prisišliejo prie „Vilniaus centro“, o tinkamai atstovaujantis regiono interesus lieka blaškytis Seimo „tyruose“.

[Zosys]

nu va, kaip aš ir sakiau gryniausi Uspaskicho kliedesiai su Tomaševskio papildymais. Uspaskichas juk 1-oje kadencijoje kliedėjo apie vienmandačio seimo kūrima, kad galėtų Lietuvos parlamente šeimininkauti be jokių partijų, tik su rusų rubliais lyg grafas Repninas Žečpospolitos šliachtos sambūriuose + dar kažkokie "etniniai regionai" allia Tomaševskio svaičiojimai apie "kantoninę Litwa".

.

[Gator]

Netgi žiniasklaida padarytų didelę gerą įtaką, jei daugiau rašytų ir pabrėžtų teigiamus dalykus. Tik kažkodėl yra priešingai. Turbūt neveltui sakoma, kad neskaitantys laikraščių ir nežiūrintys žinių yra laimingesni.

Siaip butent purvasklaida ir prisideda nemazai prie tos paskutines vieto grafike, juk dominuoja skandalingos laidos kaip abipus sienos ir tt.., zinios irgi puola kuo blogesnes zinias pirmiausiai pranesti. Kartais man atrodo, kad kazkas specialiai visa tai daro, siokia tokia konspiracijos teorija gautusi jau cia..
Nenuostabu, kad nemazi emigracijos srautai su tokiu poziuriu.

[Lettered]

Siaip butent purvasklaida ir prisideda nemazai prie tos paskutines vieto grafike, juk dominuoja skandalingos laidos kaip abipus sienos ir tt.., zinios irgi puola kuo blogesnes zinias pirmiausiai pranesti. Kartais man atrodo, kad kazkas specialiai visa tai daro, siokia tokia konspiracijos teorija gautusi jau cia..
Nenuostabu, kad nemazi emigracijos srautai su tokiu poziuriu.

O kitų šalių žiniasklaidoje tik saulutė šviečia, paukšteliai čiulba ir gėlytės žydi? Na nebent kokioje KLDR.

[bebop]

Lietuvių investicijos užsienyje padvigubėjo
http://vz.lt/article/2012/3/20/lietu...je-padvigubejo

Lietuva pernai sukaupė 53% daugiau tiesioginių užsienio investicijų
http://vz.lt/article/2012/3/20/lietu...io-investiciju

[a_p]

O kitų šalių žiniasklaidoje tik saulutė šviečia, paukšteliai čiulba ir gėlytės žydi? Na nebent kokioje KLDR.

Tas tai ne, bet lietuviška purvasklaida tikrai persistengia su savo asmeninėmis vendetomis, parsidavinėjimu reklamos užsakovams ir tulžies cisternom.

Klaikus skirtumas palyginus su "uzsienio" žiniasklaidos rašinėliais tomis pačiomis temomis.

[Gator]

O kitų šalių žiniasklaidoje tik saulutė šviečia, paukšteliai čiulba ir gėlytės žydi? Na nebent kokioje KLDR.

Kam tas perdejimas ironizuojant?
a_p jau atsake.

[J.U.]

Aš manau, kad Lietuvoje žiniasklaidos, kaip tokios praktiškai nėra. Yra didelė, nežinia kam dirbanti, propagandos mašina.

[senasnamas]

Neblogas straipsnis apie ekonomikos šakas, produktyvumą ir pinigų dalybas:
Kodėl kasininkė Airijoje uždirba kelis kartus daugiau negu kasininkė Lietuvoje?

Pažvelgus į Europos Sąjungos šalių darbo našumo duomenis, galima daryti išvadą, kad, norint tapti turtinga šalimi, reikia genėti žemės ūkio, miškininkystės, pramonės ir statybos medžius, sodinti kasybos, energetikos, telekomunikacijų ir nekilnojamojo turto jaunuolynus, nes būtent pastarieji keturi sektoriai sukuria daugiausia pridėtinės vertės vienam darbuotojui. Lietuva kasybos sektoriaus negali plėtoti dėl menkų žemės išteklių, energetikos sektoriaus renesanso dar reikės laukti ne vienus metus, o telekomunikacijų paslaugų sektorius ir taip yra gana efektyvus bei konkurencingas, tad belieka nekilnojamasis turtas.

Kažkokia netikėta išvada . Ir statybos sektorius atskiriamas nuo nekilnojamojo turto sektoriaus.
Dažnai aiškinama, kad pramonė nesvarbi, reikia pereiti prie paslaugų ekonomikos ir t. t., tačiau kaip tik pramonė daug paslaugų šakų ir maitina:

Tiesa yra tai, kad pramonės sektoriaus įmonės pačios sukuria santykinai nedaug pridėtinės vertės, tačiau gamindamos produkciją jos duoda darbo kitiems sektoriams. Pavyzdžiui, automobilius gaminanti įmonė naudojasi informacinių technologijų, dizaino, finansinėmis, konsultacinėmis, teisinėmis, mokslinių tyrimų ir kitomis paslaugomis. Be to, ši įmonė duoda darbo kitoms aukštųjų technologijų pramonės įmonėms, tiekiančios gamybos įrenginius ar tam tikras dalis. Taip pat nereikia pamiršti, kad pagaminti automobiliai turi būti transportuojami, tad transporto sektorius taip pat atsiriekia nemažą dalį pyrago.

Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje pramonės sektorius 2007 m. sukūrė 2,2 trln. eurų, arba vos 19 proc. visos ekonomikoje sukurtos pridėtinės vertės. Tačiau pramonės sektorius davė darbo kitiems sektoriams net už 5,1 trln. eurų. Taigi, jei Europa nuspręstų tapti paslaugų ekonomika ir visiškai atsisakytų pramonės, ekonomika susitrauktų ne 19, o mažų mažiausiai visais 63 procentais.

Pramonės sektoriaus svarbą ekonomikai puikiai iliustruoja Vokietijos pavyzdys – jos pramonės įmonės sunaudoja trečdalį visų aukštos pridėtinės vertės ir trečdalį visų transporto paslaugų. Suomijos elektronikos pramonė, kurios liūto dalį sudaro „Nokia“ ir antrinės įmonės, suformuoja daugiau negu du trečdalius mokslinių tyrimų paslaugų sektoriaus užsakymų, tad be šio sektoriaus Suomija taip pat prarastų didžiąją dalį savo mokslinio potencialo.

Deja, iššvaistyto mokslinio potencialo pavyzdys gali būti Lietuva, kurioje mokslinių tyrimų paslaugų sektoriaus efektyvumas yra vienas mažiausių ir nusileidžia net statybos bei prekybos sektoriams. Tai gali būti paaiškinta tuo, kad šis vijoklinis sektorius, kitaip negu Suomijoje ar Vokietijoje, neturi savo medžio, į kurį galėtų įsitvirtinti ir kuris galėtų parodyti augimo kryptį. Taigi, peršasi išvada, kad, norint užtikrinti darnaus ir derlingo ekonominio sodo augimą, visų pirma, reikia skatinti pramonės sektorius, kurie ne tik patys kurtų didelę pridėtinę vertę, bet ir duotų „darbo“ kitiems aukštą pridėtinę vertę kuriantiems sektoriams.

Gudrūs šiauriečiai pietiečiams seka pasakas apie deindustrializaciją, o patys tik didina gamybą:

Tačiau gera žinia ta, kad iš esmės Europos Sąjungoje pramonės sektorius nesitraukia – per pastaruosius dešimt metų pramonės gamyba mažėjo vos aštuoniose valstybėse, tad teiginys, kad visa Europa išgyvena deindustrializacijos epochą, viso labo yra mitas. Įdomu tai, kad deindustrializacija sparčiausiai vyko Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Kipre – būtent tose šalyse, kurios šiuo metu patiria didžiausias ekonomikos problemas ir yra slegiamos sunkiausios skolų naštos.

Pramonės svarbą ekonomikai puikiai iliustruoja tai, kad nors pramonė Europos Sąjungos šalyse sukuria vos 19 proc. visos pridėtinės vertės, jos gaminiai sudaro daugiau negu du trečdalius viso eksporto.

Turint omenyje, kad visas Lietuvos eksportas 2011 m. sudarė vos 20 mlrd. eurų, pakartojusi Airijos sėkmės istoriją, Lietuva sugebėtų per trumpą laiką kone padvigubinti savo eksportą. Deja, šiuo metu Lietuvoje paslaugų eksportas, kurio pagrindas – transporto paslaugos, sudaro vos penktadalį viso šalies eksporto, o informacinių technologijų paslaugų eksportas siekia vos 100 mln. eurų.

Pabaigoje Lietuvai siūlomi du keliai - arba labiau orientuotis į pramonę, arba aukštos pridėtinės vertės paslaugas. Žinoma, vienas kitam netrukdo. Bet gamyba kažin ar vokiečius pavysim , manau, geriau orientuotis į protinį darbą, potencialo yra, šis tas jau ir nuveikta.
Todėl tokius piliečius, pvz., kaip I. Laursas reikėtų branginti - valdžia turėtų bėgioti paskui jį, klausyti patarimų ir tenkinti visus jo pageidavimus .

[Gator]

Labai geras straipsnis, pramone yra viso ko pagrindas, salis turinti gera pramone niekada neskurs.
Keista tavo isvada - jei vokieciu nepavysim tai neapsimoka pramones vystyt, o kuo blogai but antriems ar tretiems po vokieciu? Nera juk taip, kad pramone naudinga tip pirmaujanciai pramones valstybei, o visoms kitoms jau nieko gero.

[senasnamas]

Nėra ta išvada labai tvirta . Matyt, ekonomistai turėtų įvertinti galimybes ir nuspręsti, į ką labiau sutelkti dėmesį. Man tik atrodo, kad mažai šaliai labiau prie veido tinka paslaugos nei gamyba. Bet kaip matyti iš straipsnio, pramonė tą paslaugų sektorių ir maitina. Tai galbūt įmanoma viską protingai derinti.

[Eimantas]

Ir gal nuo radiatorių reikia pradėti Nes prieš kelis metus parduotuvėje vietoje nebuvo norimo dydžio, sako "vokiečiai nespėja gaminti". Absurdas iš tikro, mes jiems turėtumėm nespėti gaminti.

[a_p]

Nėra ta išvada labai tvirta . Matyt, ekonomistai turėtų įvertinti galimybes ir nuspręsti, į ką labiau sutelkti dėmesį. Man tik atrodo, kad mažai šaliai labiau prie veido tinka paslaugos nei gamyba. Bet kaip matyti iš straipsnio, pramonė tą paslaugų sektorių ir maitina. Tai galbūt įmanoma viską protingai derinti.

Problema tame, kad paslaugos gali įdarbinti tik ganėtinai ribotą visuomenės sluoksnį ("ofiso žiurkes"). O ką daryt su likusiais (tais kurie šiaip stovėtų prie staklių) - neaišku, vien statybininkų, vairuotojų ir panašių "paprastų paslaugų" darbų nepakanka.

Plius pridėkim tai, kad daugeliui labiau hitech paslaugų šalia reikia ir gamybinės bazės. Kitaip labai sudėtinga (=brangu) teoriją laikyti šalia praktikos.
Todėl rimtos firmos net ir dabar gamybą vis laiko "prie savęs" net ir toje pačioje brangioje vokietijoje. O jei kuri nors pradeda iškėlinėti gamybą, tai nepriklausomai nuo visų patikinimų ilgainiui paskui ją beveik neišvengiamai iškeliauja ir R&D, nes taip paprasčiau ir efektyviau.

[senasnamas]

Problema tame, kad paslaugos gali įdarbinti tik ganėtinai ribotą visuomenės sluoksnį ("ofiso žiurkes"). O ką daryt su likusiais (tais kurie šiaip stovėtų prie staklių) - neaišku, vien statybininkų, vairuotojų ir panašių "paprastų paslaugų" darbų nepakanka.

Tai aktualiau stambioms šalims. Smulkios šalys gali išgyventi vien teikdamos paslaugas stambesniems kaimynams. Kad ir Liuksemburgas. Anksčiau pramonės sektorius vaidino svarbų vaidmenį, po to nunyko ir jį puikiai atsvėrė finansų paslaugų sektorius. Kokioj JAV taip nelabai išeitų. Jau matėm, kaip atrodo, kai gamyba iškeliama į Aziją ir visi užsimano būti makleriais ir brokeriais. Lietuva irgi galėtų mokytis ir kai ką perimti iš tokių šalių kaip Airija, Liuksemburgas, Singapūras.
Lietuvoje tik atrodo, kad yra darbo jėgos perteklius. Iš tikrųjų kvalifikuotos darbo jėgos trūksta. Darbo skelbimų gausa rodo, kad nedarbas yra struktūrinis, t. y. darbuotojai neturi reikalingos kvalifikacijos. Patvarkius kai kuriuos įstatymus, mokesčius mažoje šalyje nedarbo problemą galima išspręsti labai greitai. Žinoma, reikia, kad keistųsi ir žmonių mąstymas: lietuviams dar trūksta verslumo, aktyvumo, pasitikėjimo.

[Aleksio]

Tai aktualiau stambioms šalims. Smulkios šalys gali išgyventi vien teikdamos paslaugas stambesniems kaimynams. Kad ir Liuksemburgas. Anksčiau pramonės sektorius vaidino svarbų vaidmenį, po to nunyko ir jį puikiai atsvėrė finansų paslaugų sektorius. Kokioj JAV taip nelabai išeitų. Jau matėm, kaip atrodo, kai gamyba iškeliama į Aziją ir visi užsimano būti makleriais ir brokeriais. Lietuva irgi galėtų mokytis ir kai ką perimti iš tokių šalių kaip Airija, Liuksemburgas, Singapūras.

Liuksemburgas pirmauja pasaulyje pagal užsienio skolą vienam gyventojui, Airija - 3-je vietoje. Nekokie iš jų mokytojai.

[senasnamas]

Rašiau "kai ką perimti". Skolas galima palikti, mokam užsiauginti ir patys . Airijos augimas porą dešimtmečių buvo gana įspūdingas. Būtų tinkamai valdę finansus, krizę nelabai ir būtų jautę.

[Gator]

Iniciatyva iki 3% didinti NT mokestį sulaukė Seimo pritarimo
vz.lt

Konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymas didinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą iki 3% skinasi kelią Seime. Viliamasi, kad didesnis mokestis padės savivaldybėms sėkmingiau kovoti su apleistų statinių bei pastatų savininkais. Šiuo metu nekilnojamasis turtas gali būti apmokestintas nuo 0,3% iki 1% turto vertės.
Po pateikimo p. Razmos siūlomai Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisai Seimo nariai pritarė. Už posėdyje antradienį balsavo 42, prieš buvo 7, susilaikė 24 parlamentarai. Klausimo svarstymas suplanuotas gegužės 17 d.


"Verslo žinios" rašė, kad NT plėtotojų bei rinkos ekspertų nuomone, tokia baudžiamoji priemonė esant rinkos sąstingiui ir trūkstant finansavimo šaltinių tik apsunkins verslo gyvenimą, o rimtų investicijų be paklausos nepaskatins.

Ponas Razma taip pat įžvelgia, kad praplėtus NT mokesčio tarifo ribas gali imti skųstis NT savininkai esą jie neturi lėšų pastatams remontuoti, be to, didesnio mokesčio norintys išvengti pastatų savininkai gali siekti "neskaidriai daryti įtaką savivaldybių politikams.

Primename, kad p. Razma įstatymo pataisas užregistravo dar pernai vasarą. Iš pradžių jis prašė tarifą kelti iki 5%, o vėliau apsiribojo 3%. Ponas Razma projekto aiškinamajame rašte teigia, kad tarifą didinti tik iki 3% nutarta, atsižvelgus į Seimo Teisės departamento pastabas bei diskutuojant išgirstas abejones, jog padidinimas iki 5% būtų per didelis.

Butu gal protinga 3% taikyti apleistiems statiniams, o tvarkingiems statiniams 3% yra ziaurus smugis.

[Wycka]

Iniciatyva iki 3% didinti NT mokestį sulaukė Seimo pritarimo
vz.lt

Konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymas didinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą iki 3% skinasi kelią Seime. Viliamasi, kad didesnis mokestis padės savivaldybėms sėkmingiau kovoti su apleistų statinių bei pastatų savininkais. Šiuo metu nekilnojamasis turtas gali būti apmokestintas nuo 0,3% iki 1% turto vertės.
Po pateikimo p. Razmos siūlomai Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisai Seimo nariai pritarė. Už posėdyje antradienį balsavo 42, prieš buvo 7, susilaikė 24 parlamentarai. Klausimo svarstymas suplanuotas gegužės 17 d.


"Verslo žinios" rašė, kad NT plėtotojų bei rinkos ekspertų nuomone, tokia baudžiamoji priemonė esant rinkos sąstingiui ir trūkstant finansavimo šaltinių tik apsunkins verslo gyvenimą, o rimtų investicijų be paklausos nepaskatins.

Ponas Razma taip pat įžvelgia, kad praplėtus NT mokesčio tarifo ribas gali imti skųstis NT savininkai esą jie neturi lėšų pastatams remontuoti, be to, didesnio mokesčio norintys išvengti pastatų savininkai gali siekti "neskaidriai daryti įtaką savivaldybių politikams.

Primename, kad p. Razma įstatymo pataisas užregistravo dar pernai vasarą. Iš pradžių jis prašė tarifą kelti iki 5%, o vėliau apsiribojo 3%. Ponas Razma projekto aiškinamajame rašte teigia, kad tarifą didinti tik iki 3% nutarta, atsižvelgus į Seimo Teisės departamento pastabas bei diskutuojant išgirstas abejones, jog padidinimas iki 5% būtų per didelis.

Butu gal protinga 3% taikyti apleistiems statiniams, o tvarkingiems statiniams 3% yra ziaurus smugis.

Šiaip esu prieš mokesčių didinimą, kada apmokestinamas turtas ir darbas (nebent tokių mokesčių tikslas būtų ekologija ar nacionalinės produkcijos — prekių ir paslaugų — skatinimas/parama), tačiau šįkart esu linkęs pritarti J. Razmos pasiūlymui. Tik mažiausią tarifą 0,3% reikėtų dar sumažinti iki 0,15%, ir jį taikyti gamybinėms patalpos (pvz fabrikas) ir aptarnavimo sferos patalpoms (pvz viešbučiams), ypač jeigu tos patalpos yra kaimo vietovėse. Didžiausią — 3% — tarifą taikyti, be jokios abejonėms, apleistiems pastatams ir nebaigtoms statyboms (kai nuo statybos darbų pradžios praėjo 18 mėnesių). Argumentas, neva savininkai neturi pinigų remontui/statyboms užbaigti, yra kone absurdiškas — jeigu pastatas yra ne tavo kišenei, tai parduok jį kuo greičiau, o pinigus investuok į tokią veiklą/turtą, kas yra tavo kišenei. Padidėjus NT mokesčiui, logiška, padaugės pasiūlymų pirkti apleistus ir nebaigtus statyti namus, ir tai numuš jų rinkos kainą. Savo ruožtu tai didins NT rinkos patrauklumą ir miestų estetinį vaizdą, nes potencialus investuotojas turės didesnę paskatą įsigyti, susiremontuoti, pritaikyti komercinei veiklai ar asmeniniams poreikiams iki šiol nenaudotą ar menkai naudotą NT. Nes dabar graudžiai atrodo apleisti, kartais net po gaisro (kuris įvyko prieš kelis metus) namai Vilniaus ir Kauno centre, kada smulkieji verslininkai skundžiasi nepajėgiantys sumokėti nuomos už komercines patalpas.