Lietuvos ekonomikos aktualijos

[daktaras]

/\ vis tiek vyktarūka rinkėjai nesupras...

[senasnamas]

Apskritai, neteko girdėti nė vienos alternatyvos kritikuojamai "naktinei mokesčių reformai" (nesakau, kad ji buvo gera, sakau, kad daug alternatyvų nebuvo).

Tuo metu buvusios situacijos "peržaisti" neįmanoma, todėl galima tik pasvarstyti, kas būtų, jei... Pvz., vienas iš variantų apkarpyti išmokas/išlaidas, bet neliesti mokesčių ir negąsdinti verslo. Juk kai kurie mokesčiai buvo skubiai padidinti, po to, pamačius, kad tai nepasiteisino, vėl sumažinti. Nemačiau skaičiavimų, ar padidėjo surinkimas padidinus mokesčius (spėju, kad ne), tačiau krito į akis bukas buhalterinis Vyriausybės skaičiavimas: mokesčių mokėtojų tiek ir tiek, padidinsim tiek ir tiek ir surinksim atitinkamai daugiau. O kad dalis pereis į šešėlį, bankrutuos ar tiesiog persikraustys į kitą šalį ir mokesčių mokėtojų bazė tiesiog sumažės, tai čia nesvarbu. Daug ką pasako iš privataus pokalbio cituojama Kubiliaus frazė: didinam dabar, po keturių metų niekas neatsimins. Matyt, tai buvo esminė priežastis didinti iškart. Lietuva "pasireklamuoja" kaip valstybė, kurioje mokesčiai gali pasikeisti per naktį, o po to deda dideles pastangas, kad pritrauktų investuotojų. Skubūs neapgalvoti veiksmai mokesčių srityje kainuoja daugiau nei vienas kitas pasiskolintas milijardas.

[ViR2]

Atsakyma i iskelta hipoteze rasi cia:
http://www.vmi.lt/lt/?itemId=10121222

[sausuolis75]

Vidutinis vieno darbuotojo produktyvumas nuo 2005 metų Lietuvoje padidėjo 32 proc., daugiausiai ES, ir šiuo metu gerokai viršija 2008 metų lygį. Estijos, kuri pastaraisiais metais pritraukė daugiau išorės ir vidaus investicijų, bet prarado mažiau darbo jėgos dėl emigracijos, darbo našumas išlieka panašus kaip 2007 metais. Gal galima daryti prielaidą, kad pastarąjį dešimtmetį Lietuvą paliko žemesnio nei vidutinio produktyvumo darbuotojai? Dar svarbesnis klausimas yra nuo ko priklauso šalies progresas – vidutinio darbo našumo ar, pavyzdžiui, penktadalio gabiausių, versliausių ir darbščiausių šalies gyventojų kompetencijų?

N.Mačiulis (Swedbank)

[senasnamas]

Produktyvumas didėja, bet patiems darbuotojams iš to mažai naudos. Dar vienas straipsnis apie tą nelemtą minimalią algą.
Minimalus mėnesio atlyginimas Lietuvoje jau 11 metų nėra teisingas
Vienas teisininkas aiškina, kad Lietuva jau senokai pažeidžia Europos socialinę chartiją.

„Chartija nustato, kad atskaičius mokesčius MMA turi sudaryti 60 procentų vidutinio mėnesio atlyginimo (VMA) realių pajamų. Vidutinė alga apskaičiuojama 3 kartus per metus – už rugpjūtį ji buvo 1673 litų, todėl MMA – 1004 litų. Nuo gruodžio vidutinė alga yra didesnė, vadinasi, ir MMA į rankas turės būti jau ne 1004, o 1012 litų“, – teigė St. Tomas. Pasak mokslininko, jau 11 metų šis įstatymas yra privalomas.

Tą Chartiją Seimas balsavimu priėmė 2001 m.

„Jau dabar kilogramas bulvių parduotuvėje pačiame Paryžiaus centre, jei paverstume litais, kainuoja 2,07 lito. Tai pigiau nei Maximoje. 12 didelių kiaušinių Paryžiaus centre kainuoja 3,76 lito (1,09 €). Prancūzijoje MMA yra 62 procentai, tai sudaro į rankas 1128 €.

Baiminamasi, kad smulkus verslas negalės mokėti 1012 litų atlyginimo, tačiau tai, dėstytojo manymu, nėra problema. "Jeigu smulkus verslas negali tiek mokėti, tai reikia sumažinti mokesčius.

Seniai aišku, kad atlyginimą galima didinti mokesčių sąskaita - mažesni mokesčiai, pigesnė darbo vieta, daugiau dirbančių ir bendras mokesčių surinkimas gal net nenukentėtų. Esminis dalykas, kad žmonės būtų skatinami dirbti. Mokesčių sistema turi skatinti dirbti, o ne laukti pašalpų. O kad atsirastų noras dirbti, reikia elementaraus dalyko - atlyginimo turi užtekti pragyvenimui.

Lietuvos ekonomikos organizavime esama kažko kvailo – jei kainos Lietuvoje jau aukštesnės už Paryžiaus, tai ką čia ir bepridursi. Apskritai, pasak St. Tomo, daliai verslininkų būdingas labai siauras mąstymas – kelti kainas ir užsidirbti kuo greičiau čia ir dabar. „Kuo turtingesni tie 680 tūkstančių žmonių, tuo daugiau jie gali išleisti, nupirkti prekių, tuo geriau bus visiems verslininkams ir visai Lietuvos ekonomikai.

Lietuvoje rasti logikos tarp darbuotojų efektyvumo pokyčių, atlyginimų dydžio ir kainų gana sudėtinga.

[ViR2]

Idomu tas tamsta Tomas bent yra buves paryziaus parduotuvej, ar kaip ir visi populistai ieskantys pigiaus demesio metosi skaiciais is galvos ir tikisi, kad pataikys? Kad ir tie patys kiausiniai: Foggia (IT) - 1.24eur uz 6, Roma - ±1.60eur uz 6, Milano - ±1.50eur uz 6, Leon - 1.35eur uz 6. Maistas tiek Italijoj tiek Prancuzijoj zenkiai brangesnis ir praktiskai lietuviskas kainas tereik i eurus daugumoj vietu paverst, ypac pieno produktu ir mesos. Tai ka jis bando apgaut ? Kainos beje Spalio - Gruodzio pradzios.

Senasnamas, teko girdeti apie pajamu multiplikavimo efekta? Viskas saunu piliecio perspektyvoj, bet jei ir MMA pakelsi ir dar mokescius sumazinsi, tai nereiks, kad mokesciu surenkama suma atitinkamai padides O mokesciai Lietuvoj ir taip nera dideli isskyrus darbo apmokestinima, kuri ir reikejo sprest su NPD, sodra ir t.t. o ne MMA kelimu.

[sausuolis75]

Jūs pažiūrėkite į šaltinį - ekspertai.eu...po violetinės isterijos daugiau ir komentarų apie jo rimtumą nebereikia.

[senasnamas]

Viskas saunu piliecio perspektyvoj, bet jei ir MMA pakelsi ir dar mokescius sumazinsi, tai nereiks, kad mokesciu surenkama suma atitinkamai padides

O jei padidės dirbančių skaičius? Nedarbo sumažėjimas pats savaime jau yra teigiamas dalykas. Sumažės pašalpų gavėjų, vadinasi, biudžete tam dalykui reikės mažiau lėšų. Todėl ir mažesnis mokesčių surinkimas nebus baisus.

Jūs pažiūrėkite į šaltinį - ekspertai.eu...po violetinės isterijos daugiau ir komentarų apie jo rimtumą nebereikia.

Šabloninis mąstymas. Minimali alga su pedofilija neturi nieko bendra. Kaip ir kitos temos, kuriomis rašyti delfi ar kitiems portalams galbūt "ne formatas".

[Recoiler]

Vidutinis vieno darbuotojo produktyvumas nuo 2005 metų Lietuvoje padidėjo 32 proc., daugiausiai ES, ir šiuo metu gerokai viršija 2008 metų lygį. Estijos, kuri pastaraisiais metais pritraukė daugiau išorės ir vidaus investicijų, bet prarado mažiau darbo jėgos dėl emigracijos, darbo našumas išlieka panašus kaip 2007 metais. Gal galima daryti prielaidą, kad pastarąjį dešimtmetį Lietuvą paliko žemesnio nei vidutinio produktyvumo darbuotojai? Dar svarbesnis klausimas yra nuo ko priklauso šalies progresas – vidutinio darbo našumo ar, pavyzdžiui, penktadalio gabiausių, versliausių ir darbščiausių šalies gyventojų kompetencijų?

N.Mačiulis (Swedbank)

Atvaizdas

Atvirai pasakius man tie Maciulio grafikai tai visiskai "nijasni". Duomenis pateikiami, kad tik geriau atrodytu...

Neperseniausiai buvo imetes stai toki...


Pas Adomena facebooke, uzgincijau, kad niekur mes nesivejam vakaru europos panaudodamas elementaru palyginima, kur atvaizduojamas absoliutus valstybes BVP, bei BVP vienam gyventojui per tuos pacius metus...



Tai patyliukais istryne lauk ta savo posta suprates, kad cia yra tiesiog elementarus smegenu pudrinimas...

Su situo grafiku velgi tas pats... Paimami 2005 metai, nustatomas kazkoks indeksas ir dziaugiamasi kreive Reikia atsiminti, kad tai paciais 2005 metais mes buvom gerokai zemiau ES vidurkio ir dar tebesam, o Ispanai auksciau. I 2011 metu absoliucius duomenis uzmeskit aki ir ir bus aisku, kad tie grafikai nieko verti http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm...n&toolbox=type

[ViR2]

Recoiler, koki tool'sa naudoji grafikams?

Neskubek indeksu nurasyt, indeksai leidzia ivertint pati "development trend", nes absoliutus dydziai suteikia didelem ekonomikom naudos, nes ju mazesnis augimo procentas generuoja didesni absoliutu dydi O griztant apie vejimasi, geriau yra ziuret indeksus, taciau jei analizuoji ne pacia dinamika, o bukle (zemiau vidurkio, auksciau vidurkio, gerai/blogai) tada gali naudot absoliuciu dydziu skale.

O jei padidės dirbančių skaičius? Nedarbo sumažėjimas pats savaime jau yra teigiamas dalykas. Sumažės pašalpų gavėjų, vadinasi, biudžete tam dalykui reikės mažiau lėšų. Todėl ir mažesnis mokesčių surinkimas nebus baisus.

Viskas saunu ir grazu jei tik dirbanciu daugiau, bet 100% koreliacijos tarp to ir mokesciu surinkimo nera. Darbo apmokestinimo pajamos (be sodros) nera reiksminga dalis

[Recoiler]

Recoiler, koki tool'sa naudoji grafikams?

https://www.google.com/publicdata/

Neskubek indeksu nurasyt, indeksai leidzia ivertint pati "development trend", nes absoliutus dydziai suteikia didelem ekonomikom naudos, nes ju mazesnis augimo procentas generuoja didesni absoliutu dydi O griztant apie vejimasi, geriau yra ziuret indeksus, taciau jei analizuoji ne pacia dinamika, o bukle (zemiau vidurkio, auksciau vidurkio, gerai/blogai) tada gali naudot absoliuciu dydziu skale.

Ar tau tikrai normalu suindeksuoti Vokietijos ir LT BVP tarkim i viena ir ta pati indeksa? Cia visiskai skirtingos kategorijos Mano mintis yra ta, kad pvz.: 1% svedijos BVP augimo butu ekvivalentiskas 12% Lietuvisko BVP augimui... Jei perdalintum vienam BVP gyventojui, tai 1% Svedu augimo tolygus ~7-8% (nepamenu tikslaus skaiciaus). Procentiskai augam alia ir daugiau, bet uzmesk aki i grafika ir pamatysi, kad vertikalioje asyje skirtumas dideja begant metams Cia lygiai tas pats, kai tarkim vaziuoja du automobiliai, vienas 50 km/h kitas 100 km/h, pirmasis didina 5% greiti antras tarkim 1%, bet finale antrasis vistiek ir toliau tolsta nuo to pirmojo Aisku as nesu ekonomistas, bet su statistika pakankamai draugauju ir mano nuomone cia yra vienas is elementariu pavyzdziu kaip galima pusti migla ir taip daroma

[Lettered]

Recoiler, koki tool'sa naudoji grafikams?

Neskubek indeksu nurasyt, indeksai leidzia ivertint pati "development trend", nes absoliutus dydziai suteikia didelem ekonomikom naudos, nes ju mazesnis augimo procentas generuoja didesni absoliutu dydi O griztant apie vejimasi, geriau yra ziuret indeksus, taciau jei analizuoji ne pacia dinamika, o bukle (zemiau vidurkio, auksciau vidurkio, gerai/blogai) tada gali naudot absoliuciu dydziu skale.

Kam tuomet naudoti tuos visus "development trend" indeksus, jei jie praktiškai nieko nereiškia? Koks čia vijimasis, jei turi žemą bazę ir gali augti procentaliai daugiau net nesukurdamas didelės vertės. Gal dar reiktų įdėti į tą grafiką kokią Trečiojo pasaulį šalį, kur pvz. atsidarė kokia viena įmonė ir bvp iš kart tais metais paaugo kelioliolika procentų? Tokie indeksai įdomūs nebent tik visokiems nuo gyvenimo atitrūkusiems akademiniams ekonomystams.
Apie visokių mačiulių ateities prognozių ir indeksų tikslumą galima įsitikinti pasižiūrėjus 2008 makroekonomikos apžvalgą, kur 2009 prognozuojamas 6,5% augimas
http://www.swedbank.lt/lt/previews/get/45/rss

[sausuolis75]

Pataisykite jeigu klystu, tačiau Mačiulio tarp ruošusių tą apžvagą nėra.
Kritikuotina apžvalgos vieta iš prognozių srities, pateiktame grafike-praeities vaizdavimas, taigi skirtumas šioks toks yra.
Sutinku,kad reikia abejoti viskuo, jeigu yra kritikuotinų vietų-kritikuoti...tik konstruktyviai.
Kartais tenka lyginti Lietuvą ir Rusiją viename forume.Jeigu yra nuostata (netaikau paskutiniems pasisakiusiems), kad 'viskas blogai"-rasi dešimtis grafikų, kad Lietuvoje yra blogai.
Gerai būti realistu, tačiau jeigu rinktis "lazdos palenkimą" į teigiamą ar neigiamą pusę, aš renkuosi optimizmą, nes chroniški verkšlentojai (sakau gi, netaikau pašnekovams jau stovi skersai gerklės.

[Lettered]

Gerai būti realistu, tačiau jeigu rinktis "lazdos palenkimą" į teigiamą ar neigiamą pusę, aš renkuosi optimizmą, nes chroniški verkšlentojai (sakau gi, netaikau pašnekovams jau stovi skersai gerklės.

Tai čia nieko nereikia rinktis, tik žiūrėti į paprastus faktus, rodiklius, bet ne kažkokius indeksus, kuriuos gali išvedinėti kaip tik nori

[Recoiler]

Pataisykite jeigu klystu, tačiau Mačiulio tarp ruošusių tą apžvagą nėra.
Kritikuotina apžvalgos vieta iš prognozių srities, pateiktame grafike-praeities vaizdavimas, taigi skirtumas šioks toks yra.
Sutinku,kad reikia abejoti viskuo, jeigu yra kritikuotinų vietų-kritikuoti...tik konstruktyviai.
Kartais tenka lyginti Lietuvą ir Rusiją viename forume.Jeigu yra nuostata (netaikau paskutiniems pasisakiusiems), kad 'viskas blogai"-rasi dešimtis grafikų, kad Lietuvoje yra blogai.
Gerai būti realistu, tačiau jeigu rinktis "lazdos palenkimą" į teigiamą ar neigiamą pusę, aš renkuosi optimizmą, nes chroniški verkšlentojai (sakau gi, netaikau pašnekovams jau stovi skersai gerklės.

Sutinku su tavimi, taciau Maciulio viesinami ir liaupsinami tie grafikai yra tik saves apgaudinejimas

[ViR2]

Lettered, 2008 Maciulis toliau sedejo ISM
Kas link bazes, tai nesuprantu, jei zmogus dirbdamas uzdirba 1% daugiau ir tokiu zmoniu yra 100, tai tikrai nera didesnis augimas nei 10 zmoniu dirbantiems ir uzdirbantiems 5% daugiau Del bazes itakos yra indexas, kuris naikina bazes itaka naturiniuose skaiciuose. Ekonometrikoj realus skaiciai naudojami, kada kalbi apie gerove ar pacia ekonomika stabilumo bukleje, bet neanalizuoji jos dinamikos. Kaip minejai, esi susidures su statistika, tai man nereikes aiskinti, kodel analizuojant dinamikas naudojami logoritmai, lyginamosios bazes indeksuojamos, o nalaizuojami rezultatai ziurimi procentinemis israiskomis, o ne "kuris daugiau bulviu prikase, kastuvas ar eskavatorius"

Statistika, ypac ekonometrikoj turi nusistovejusias taisykles, todel lygint obuolius su kriausem negalima ir sitoj vietoj jau prasideda manipuliavimas.

[Silber418]

Tęsiant diskusiją apie Lietuvą ir Švediją, noriu pasidalinti informacija, kurią neseniai atradau. Praėjusį savaitgalį vyko kūrybingų ir verslių jaunų žmonių, 21 - 30 metų amžiaus, susitikimas Stokholme. BalticLab yra projektas, kurio tikslas suvienyti Baltijos jūros regione (o ypač Švedijos, Lenkijos, Lietuvos bei Rusijos (Kalinigrado srities ir Sankt Peterburgo)) gyvenančius jaunus, inovatyviai mąstančius ir verslius žmones, kurie siekia įgyvendinti savo idėjas arba jau yra jas įgyvendinę. Projektą įsteigė Baltijos Jūros Šalių Tarybos sekretoriatas (Council of the Baltic Sea States | CBSS) Stokholme bendradarbiaudamas su Švedijos Institutu (SI). Projekto įkūrėjai reziduoja Stokholme.
Šiemet susitikimas vyko gruodžio 14 - 17 dienomis Stokholmo verslo "bažnyčioje" ("Entrepreneurial Church/Entrepenörskyrkan") arba kūrybinės dirbtuvėse. Iš anskto atrinkti dalyviai susitikimo metu dalinosi savo idėjomis bei turėjo galimybę dalyvauti žymiojo Antano Mockaus paskaitoje.
Pertraukų metu švedai mokė sparčiai išpopuliarėjusio LunchBeat.

Daugiau informacijos: BalticLab, CBSS.

Iš tiesų, gaila, kad tik šiandien sužinojau apie tokį projektą.

[Eidvis]

Ar tau tikrai normalu suindeksuoti Vokietijos ir LT BVP tarkim i viena ir ta pati indeksa? Cia visiskai skirtingos kategorijos Mano mintis yra ta, kad pvz.: 1% svedijos BVP augimo butu ekvivalentiskas 12% Lietuvisko BVP augimui... Jei perdalintum vienam BVP gyventojui, tai 1% Svedu augimo tolygus ~7-8% (nepamenu tikslaus skaiciaus). Procentiskai augam alia ir daugiau, bet uzmesk aki i grafika ir pamatysi, kad vertikalioje asyje skirtumas dideja begant metams Cia lygiai tas pats, kai tarkim vaziuoja du automobiliai, vienas 50 km/h kitas 100 km/h, pirmasis didina 5% greiti antras tarkim 1%, bet finale antrasis vistiek ir toliau tolsta nuo to pirmojo Aisku as nesu ekonomistas, bet su statistika pakankamai draugauju ir mano nuomone cia yra vienas is elementariu pavyzdziu kaip galima pusti migla ir taip daroma

Recoiler, deje, tačiau tu esi neteisus. Nu, čia mano nuomone O tavo paimtas pavyzdys su automobiliais dar neteisingesnis:

Automobilis A važiuoja 50 km/h ir greitėja 5% (į minutę)
Automobilis B važiuoja 100 km/h ir greitėja 1% (į minutę).

Rezultatas po 5 minučių:
A: 64 km/h
B: 105 km/h
Taigi automobilis A po 5 minučių nuo B atsilieka jau tik 41 km/h (nebe 50 kmh/h).

Bet kadangi suprantu, ką norėjai pasakyti, tai paimkim pavyzdį, kuris atitiktų tavo mintį:
A: važiuoja 5 km/h ir greitėja po 5%
B: važiuoja 100 km/h ir greitėja 1%.

Taip, po 5 min. tarp jų greičio skirtumas tik išauga. Ir galbūt iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad automobiliui A nėra šansų prisivyti automobilio B, nes tarp jų greičio skirtumas tik didėja, tačiau jis ima ir aplenkia automonilį B pagal greitį jau po 78 minučių. Kaip tai nutiko?

O nutiko taip dėl to, kad jeigu automobilio A greitėjimas procentine išraiška yra didesnis - jis ankščiau ar vėliau vistiek aplenks automobilį B.

Lygiai taip pat yra ir su ekonomika. Jeigu Zimbabvėje ekonomika paaugtų 100%, o Švedijos 1%, ar mes galėtumėm sakyti, kad Švedijos ekonomika auga daug greičiau ir kad Zimbabvei dėl to reikėtų susirūpinti? Zimbabvėj, norint pasiekti tokį patį augimą, kaip ir Švedijos ne procentine, o dolerių išraišką, jai reikėtų augti 1000% per metus - tai realiame gyvenime neįmanoma. Dėl to ir būtų naivu Zimbabvės nežmonišką ekonominę plėtrą laikyti "prasta", o Švedijos 1% augimą "geru". Juk zimabviečio gyvenimas per metus pagerėtų dvigubai, o tuo tarpu švedas gerėjimo nė napajustų.

Taigi tavo pateiktame pavyzdyje aiškiai matosi, kad procentine išraiška mes artėjame prie Švedijos - t.y. jeigu prieš tai Lietuvos BVP sudarė 10% Švedijos BVP (gyventojui), tai dabar matome, kad jau sudaro >20% Švedijos lygio. Tai ar mes vejamės, ar tolstam nuo Švedijos? Suprantu, kad pinigine prasme skirtumas padidėja, tačiau pinigine prasme to niekas neskaičiuoja, nes tai neatspindi tiesos. O tiesa yra tokia, kad jeigu Lietuva išlaikytų savo augimą, o Švedija savo - ateityje Lietuva aplenktų Švediją. O jeigu aplenktų - vadinasi vejamės ir vysimės tol, kol mūsų augimo tempai bus spartesnis už Švedijos.

[Lettered]

Tai ar mes vejamės, ar tolstam nuo Švedijos? Suprantu, kad pinigine prasme skirtumas padidėja, tačiau pinigine prasme to niekas neskaičiuoja, nes tai neatspindi tiesos. O tiesa yra tokia, kad jeigu Lietuva išlaikytų savo augimą, o Švedija savo - ateityje Lietuva aplenktų Švediją. O jeigu aplenktų - vadinasi vejamės ir vysimės tol, kol mūsų augimo tempai bus spartesnis už Švedijos.

Šiaip tai visi kaip tik ir skaičiuoja bvp tenkantį gyventojui, t.y. tą piniginės dydį ir faktas tas, kas skirtumas auga. Kai pasieksim pakankamą ekonomikos lygį, kad užtektų augimo skirtumo tam, kad bvp pradėtų artėti prie Švedijos, tada ir galėsim sakyti, jog vejamės. Augimo tempai niekada nebus vienodi, aš pats manau, kad jie turėtų didėti Lietuvos naudai nei yra dabar, bet kaip patirtis parodo prognozės net metams į priekį yra bereikmės šiais laikais, tad vertinkim tik tai, kas yra dabar. Jeigu uždirbi 1000Lt, kaimynas 10000Lt, o po 10 metų uždirbi jau 2000Lt, o kaimynas 13000Lt, reiškia kaimynas tapo 1000Lt turtingesnis už tave per tuos 10 metų, nors tau asmeniškai atrodo labai kietai, jog uždirbi net dvigubai daugiau

[Silber418]

Šiaip, TVF prognozė Švedijos ekonomikai nebloga - per artimiausius penkis metus 1 gyventojui tenkanti BVP dalis padidės kiek daugiau negu 10 tūkst. JAV dolerių. Įdomu, kad Švedija jau aplenkė arba artimiausiu aplenks dvigubai mažiau gyventojų turinčią Daniją pagal šį rodiklį.
Iš esmės Recoiler pateiktuose grafikuose esančios kreivės atspindi tendenciją, kad nepaisant glaudžių ryšių ekonominių ryšių su Švedija, nėra tiesioginės koreliacijos tarp šių valstybių ekonominio vystymosi.
Kita vertus, jeigu Lietuvos ekonomikos augimo tendencijos ateityje bus panašiomis į dabartines, tai pagal vienam gyventojui tenkančią BVP dalį galima bus rungtyniauti su Italija ar JK.