Europoje skirtingai suvokiamas posakis, kad žmogus – savo laimės kalvis
http://iq.lt/dienos-grafikas/europoj...laimes-kalvis/
http://iq.lt/dienos-grafikas/europoj...laimes-kalvis/
Ypač patiko "net nekviečiamas" 

.
Žmonės dažnai bijo net stengtis. Galvoja, įdėsiu pastangų, bet jei nepasiseks, tai būsiu tik sugaišęs laiką. Toks mąstymas labiausiai ir smukdo. Nes kažko atkakliai siekiant vis tiek einama į priekį ir net jei ne viskas vyksta pagal norus, žmogus tobulėja ir atveria sau galimybių, apie kurias gal net negalvojo. Net ir gavęs 20 neigiamų darbdavių atsakymų įgyja tam tikros patirties ir būna toliau pažengęs nei tas, kuris darbo net neieškojo. Vyresni žmonės save "žudo" taip: jau per senas dirbti, darbdaviams reikia jaunų, nepritapsiu naujoje vietoje, nemoku anglų kalbos, sveikata neleis dirbti ir t. t. Tai yra save užprogramuoja sėdėjimui namuose ir dejavimui. Ir net nepagalvoja, kad, pvz., 30 metų ar dar didesnė darbo patirtis yra neįkainojamas turtas, kurio nesuteiks net trys Oksfordai. Tai reikėtų pamėginti tą kažkaip išnaudoti. Kiekvienas turi atitinkamų privalumų, tik dažnai mėgstama mazochistiškai sutelkti dėmesį į trūkumus. Suaugusiam, aišku, keistis sunkiau, todėl pagrindai turėtų būti dedami mokykloje, šeimoje. Netgi žiniasklaida padarytų didelę gerą įtaką, jei daugiau rašytų ir pabrėžtų teigiamus dalykus. Tik kažkodėl yra priešingai. Turbūt neveltui sakoma, kad neskaitantys laikraščių ir nežiūrintys žinių yra laimingesni.
Comment