Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Lettered]

Kaunas ir yra toks kinda rygietiškas, tik jau paturbintas.
Naujamiestis praktiškai Lietuvos Ryga, tik gyvesnis ir labiau renovuotas, europinis toks.
Senamiestis tik susikeitęs biškį vietom su Rygos Naujamiesčiu, labiau neglected vietų yra.
Priemiesčiai toks mixed bag. Mikrorajonai tai man kažkas link Rygos, ypač Dainava, tik kas gerai, kad medžiuose tie namai pasislėpę, bet žiemą vis tiek liūdna. Eiguliai, Šilainiai geriau, tik gaila kad vis tik spėjo pradėt developint tuos Šilainius, geriau sustoję būtų su Eiguliais. Geriausias mikrorajoninis urbanizmas Kaune, kažkaip ir nėra baisu ten taip, o Šilainiai kažkokia nedadielka, tik fasadai čiut čiut geresni.

Iš kitos pusės, manau vis tiek labiau developed nemažai kur.

Mano svajonė, kad Kaunas labiau atitiktų Talino lygį ir jau eit link Vakarų Europos daugiau mažiau, tiesiog palikt tą sovietinį šleifą, ką aš čia slėpsiu Tai tiesiog gražesni Šančiai ir Žaliakalnis, daugiau konversijų aplink Centrą, nusimetimas to kažkokio rūstaus pramoninio šleifo iki galo.

Jeigu pasistatys tramvajų, tai tada tikrai niekuom nenusileis Talinui, jau ir dabar žymiai daugiau statybų, gyvybės nei Taline.

[PoDV]

Jeigu pasistatys tramvajų, tai tada tikrai niekuom nenusileis Talinui, jau ir dabar žymiai daugiau statybų, gyvybės nei Taline.

Tame ir bajeris, kad tos autostradytės, kurios žudo Centrą, turėtų tapt kažkas kaip Talino centre gatvės, tik jaukesnės dėl upės artumo ir gerų rekreacijos sprendinių suradimo. Atsirastų medžiai, suoliukai, dviračių takai ir bėgiai per vidurį.

[Tomas]

Vos kvėpuojančio investicijų į NT fondo Baltic Horizon valdymo bendrovę nupirko lietuvių Grinvest:
https://view.news.eu.nasdaq.com/view...=en&src=listed

[digital]

Vilnius nebėra vienintelis šalies ekonomikos variklis

Šiandien Lietuva demonstruoja įspūdingą ekonominį atsparumą ir spartų augimą, tačiau tai nėra vien tik Vilniaus sėkmės istorija. Augimą visoje šalyje stipriai skatina verslas regionuose, todėl tik apie 45 proc. viso šalies BVP sukuriama sostinėje. Palyginimui, Latvijos sostinė Ryga generuoja apie 66 proc. BVP, o Estijos sostinė Talinas – 62 proc. Tai rodo, kad Lietuva yra kur kas labiau diversifikuota ir turi ne vieną dominuojantį miestą, o kelis augimo centrus.

Išankstiniais 2025 m. „Eurostat“ duomenimis, Kauno regionas jau generuoja apie 17 mlrd. eurų BVP. Klaipėda stiprėja kaip uostas, pramonės ir logistikos centras, o Šiauliai ir Panevėžys taip pat žengia į priekį. Čia augantys verslai kuria darbo vietas, kelia atlyginimus ir skatina vietinį vartojimą, todėl Lietuvos miestai ir regionai tampa vis konkurencingesni, o augimo dinamika nebėra susitelkusi tik sostinėje.

„Pastaraisiais metais stebimą reikšmingą Kauno proveržį bei kitų regionų augimą patvirtina ir paskolų statistika. Aktyviai finansuojame smulkias bei vidutines įmones regionuose, kurios yra ekonomikos augimo variklis. Ilgametė patirtis leidžia išgirsti vietos verslo poreikius, tad nenuostabu, kad banko duomenimis, nors ir stambus verslas ar jo buveinės yra koncentruotos Vilniuje, tačiau apytiksliai vos 35 proc. viso „Luminor“ smulkių ir vidutinių įmonių paskolų portfelio yra sutelkta Vilniaus regione. Apie 28 proc. portfelio yra Kaune, 24 proc. Klaipėdos bei iki 13 proc. Šiaulių bei Panevėžio regionuose“, – sako „Luminor“ banko Verslo klientų skyriaus vadovas Darius Tamašauskas.

Plėtros galimybės slypi regionuose

Kaip rodo naujausi Pasaulio verslumo stebėsenos tyrimo GEM duomenys, kas septintas naujas verslas gimsta už Vilniaus ribų. Anot eksperto, nors Vilnius išlieka pagrindiniu startuolių centru, verslumas jau tapo geografiškai įvairesnis. Sostinėje tebesukuriama apie trečdalį (29 proc.) naujų verslų, tačiau net 68 proc. pradedančiųjų verslininkų, tikinčių, kad jų verslas augs, yra įsikūrę regionuose.

[Arunasx]

Pasauliniame inovacijų indekse Lietuva šoktelėjo iš 35-os į 33-tą vietą https://www.lrt.lt

Pasauliniame inovacijų indekse Lietuva šiemet pakilo per dvi pozicijas į 33-tą vietą, antradienį pranešė Inovacijų agentūra. 2024 metais Lietuva buvo 35-ta, o 2023-aisiais – 34-ta.
„Užimta aukšta vieta yra dar reikšmingesnė, įvertinus pasaulyje vyraujantį ekonominį neapibrėžtumą ir nemažėjančius geopolitinius iššūkius, kurie reikšmingai veikia mūsų regiono investicinę aplinką“, – pranešime teigė laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Lietuvos reitingą labiausiai kilstelėjo aukštas įvertinimas moterų su aukštuoju išsilavinimu užimtumo (trečia vieta pasaulyje), mobiliųjų programėlių kūrimo (aštunta vieta) kategorijose. Be to, Lietuva išlieka tarp lyderių pagal vienaragių vertę palyginti su ekonomikos dydžiu.
„Visgi yra sričių, kuriose Lietuvai svarbu pasitempti, jei norime išnaudoti visą savo potencialą. Pavyzdžiui, pagal tokius parametrus, kaip vietinio kreditavimo apimtys privačiam sektoriui, žemas jaunimo demografinis potencialas ar mokslininkų ir verslo bendradarbiavimas tarptautiniu mastu, atrodome silpniau“, – pranešime sakė Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė.
Pirmoji indekse ir šiemet buvo Šveicarija, po jos sekė Švedija ir JAV. Tarp Baltijos šalių Lietuva liko antra – ją gerokai pralenkė Estija (16 vieta), o Latvija šiek tiek atsiliko (41 vieta). Lenkija reitinge užėmė 39-ą vietą.
Pasaulinį inovacijų indeksą kasmet sudaro ir skelbia Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO). Indeksu siekiama pateikti kuo visapusiškesnį valstybių inovacijų sektorių paveikslą, pasitelkiant apie 80 aktualių indikatorių ir išryškinant kiekvienos valstybės inovacines stiprybes bei silpnybes.

[Arunasx]

Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga su Žygimantu Mauricu
Baltijos šalys nuo 22:25
Tikrai yra kuo pasidžiaugti. Verta pasiklausyti.
Lietuvos BVP susilygino su LV+EE. Skaičiuojant nuo ES vidurkio Lietuvos vidurinė klasė sudaro jau 50%, kai 2005 metais buvo tik 2%.

[Arunasx]

Kodėl nekrenta AB „Biurokratija LT“ akcijų kaina www.vz.lt

„LinkedIn“ erdvėse klaidžioja juokelis, kad jei AB „Biurokratija LT“ būtų listinguojama biržoje, jos akcijoms niekada nepritrūktų investuotojų dėmesio. AB „Biurokratija LT“ akcijos kaina neabejotinai būtų pašokusi į aukštumas praėjusią savaitę, kai Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) išplatino pranešimą su biurokratams, rodos, negera naujiena – šių metų pirmąjį pusmetį administracinė našta verslui sumažėjo 12 mln. Eur. Nuo 2014 m., kai EIM atlieka reguliavimo naštos stebėseną, našta iš viso sumažėjo apie 173 mln. Eur, taigi, maždaug po 14 mln. Eur kasmet, skaičiuoja ministerija. Tačiau pro investuotojo į AB „Biurokratija LT“ akis nebūtų prasprūdusi EIM pranešime kiek žemiau įrašyta informacija, kad prisitaikymo prie naujo reguliavimo išlaidos per tą patį pirmąjį pusmetį verslui padidėjo 16,47 mln. Eur. Taigi, biurokratinė našta Lietuvoje šiais metais dar padidėjo. Augtų ir AB „Biurokratija LT“ vertė.
Naujausias bandymas mažinti beprasmių reikalavimų naštą buvo šį pavasarį prie Vyriausybės įsteigta biurokratijos mažinimo komisija, prie kurios vairo stojo tuometinis premjeras Gintautas Paluckas. Kovą su biurokratijos slibinu skelbė ir EIM, ir kitos institucijos. Tačiau esminis lūžis šioje kovoje taip ir neįvyko.
„Vyriausybės įsteigta Perteklinių reikalavimų verslui šalinimo komisija atliko daugiau deklaratyvų vaidmenį, nei ėmėsi rimtų veiksmų“, – VŽ tvirtina Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas. Pasak jo, vien pačios LVK suburta komisija yra išnagrinėjusi 50 unikalių skundų dėl biurokratizmo, parengusi konkrečius siūlymus. Deja, jie „juda sunkiai“, konstatuoja konfederacijos vadovas.
Lietuvoje tebėra gyva vadinamojo „auksavimo“ (gold-plating) tradicija, kai pati šalis sugriežtina taisykles labiau, nei reikalauja ES direktyvos, ir visa tai užmeta ant galvos savo verslui. „Tokios priemonės reiškia vertę nekuriančias darbo valandas ir tai verslui tampa tiesioginėmis sąnaudomis“, – tvirtina A. Romanovskis.

[bucaneer]

Baltijos šalių BVP palyginimas 1913 – 2024 pagal naują Adomo Klimanto daktaro disertaciją Oksfordo universitete. Teigia, kad tai pirmas kartas, kai į vienodą ir tarptautiniu mastu palyginamą skalę perskaičiuoti viso laikotarpio ekonominiai rodikliai. Visa disertacija pasiekiama čia.

[Sula]

Kažkaip keistokai atrodo Latvijos ir Estijos GDP pikas gūdžiausiais pokario stalinizmo metais. Viršyjo, vadinasi, dabartinius rodiklius.

[bucaneer]

Autorius pabrėžia, kad BVP rodo gamybos pajėgumus, o sovietinėje ekonomikoje gamyklų produktyvumas menkai koreliuoja su gyvenimo kokybe. Po karo Vakarų Europos ekonomika kiek lėčiau atsigavinėjo, o stalinistinė ekonomika agresyviai varė ūkininkus į gamyklas, dėl to santykiniame grafike gaunasi pikas. Prie to dar prisidėjo tai, kad Baltijos šalių populiacija nuo karo nukentėjo žymiai labiau nei Vakarų Europoje, tad per capita rodikliai keitėsi greičiau.

[mantasm]

Kažkaip keistokai atrodo Latvijos ir Estijos GDP pikas gūdžiausiais pokario stalinizmo metais. Viršyjo, vadinasi, dabartinius rodiklius.

Vakarų europoj pokaryje irgi labai nesaldu buvo. Kolonijinės imperijos ne iš gero gyvenimo griuvo.

[Lettered]

Kažkaip keistokai atrodo Latvijos ir Estijos GDP pikas gūdžiausiais pokario stalinizmo metais. Viršyjo, vadinasi, dabartinius rodiklius.

Nemaža dalis Europos po karo buvo fiziškai sugriauta ir dar nebuvo spėjus atsigauti, taip pat apskritai ta pati Prancūzija buvo iš esmės dar agrarinė šalis kaip ir Lietuva tarpukariu.

[Sula]

Vakarų europoj pokaryje irgi labai nesaldu buvo. Kolonijinės imperijos ne iš gero gyvenimo griuvo.

Nelabai aišku, kokia Vakarų Europa įtraukta šioje metodikoje. Be sovietų okupuotos dalies, ar su ja.
Nė už ką nepatikėčiau, kad nors ir kare kažkiek nukentėjusi Prancūzija 1950 m. buvo apyligė stalinistinio rojaus Latvijai.

[mantasm]

Nelabai aišku, kokia Vakarų Europa įtraukta šioje metodikoje. Be sovietų okupuotos dalies, ar su ja.
Nė už ką nepatikėčiau, kad nors ir kare kažkiek nukentėjusi Prancūzija 1950 m. buvo apyligė stalinistinio rojaus Latvijai.

Spėju įtraukta ir Franko Ispanija, ir Salazaro Portugalija, ir badaujantys Nyderlandai. Dėl sovietų okupuotos dalies, tai įdomu dar į kurią pusę keistų statistiką. Sakykim kokia Čekija (ar Čekoslovakija, kada ten jas vėl sujungė) po karo laikėsi geriau už Austriją. Vengrija irgi tikrai neprastai buvo. Rumunija ar dalis Jugoslavijos irgi ne tiek daug buvo nukentėjusios nuo karo ir atsilikimas nebuvo toks milžiniškas kaip keliais dešimtmečiais vėliau.

[bucaneer]

Disertacijoje Vakarų Europos regionas apibrėžiamas taip: "Western core: Austria, Belgium, Denmark, France, Germany (West Germany, 1950–1997), the Netherlands, Norway, Sweden, Switzerland, and the UK". (Kitos Vakarų Europos šalys, o taip pat ir Suomija, patenka į kitą kategoriją "Western periphery").

Irgi į temą iš disertacijos - 2PK poveikis BVP rodikliams Europos valstybėse:

[Stadionas]

Irgi į temą iš disertacijos - 2PK poveikis BVP rodikliams Europos valstybėse:

Suomija netekusi antro pagal dydį miesto tik -4proc?

[bimbam]

Nei vienoje vakarų valstybių nebuvo tiek destrukcijos (išskyrus Vokietiją) kokia buvo baltijos šalyse ir būtent Lietuvoje. Nei vienoje nebuvo deportuoti į Sibirą dešimtys tūkstančių inteligentų, o po to dar dešimtys tūkstančių tų pačių inteligentų nacių konclageriuose, ne vienoje vakarų valstybėje nebuvo išžudyta tiek žydų (o jie dar ir turtingesni, daugiau kūrė BVP), imant procentaliai nuo populiacijos, tai pat vakarų vastybėse nebuvo mobilizuojama tiek daug karių į tiek sovietines ir nacių kariuomenes, bei nei vienoje vakarų valstybėje po karo nevyko partizaninis karas kuriame dalyvavo dešimtys tūkstančių ir iš esmės dar išeikvojo nemažą dalį likusių vis dar sveikų vyrų. Nemanau kad ir Pranzūzija buvo taip subombarduota, kaip Lietuva.

[Arunasx]

Jei nors kiek domina LR biudžeto pajamos, kosminis visokių socialinių išlaidų augimas, tai siūlau paklausyti bent nuo 14:45

[Romas]

Irgi į temą iš disertacijos - 2PK poveikis BVP rodikliams Europos valstybėse:

Geriau jis išvis nebūtų rašęs skaičiukų iš Palubinsko žinyno Rytų Europoje. Gudijoje ir Ukrainoje, kur buvo sugriauti ištisi miestaii ir žuvo daug žmonių, BVP mažėjimas 3 - 4 kartus mažesnis nei Prancūzijoje ir toks pat kaip be jokio šūvio vikiečiams pasidavusioje Danijoje.

[Arunasx]

According to the newly released International Tax Competitiveness Index 2025 by the Tax Foundation (USA)
https://taxfoundation.org/wp-content...2025_10-21.pdf