Lietuvos ekonomikos aktualijos

[PoDV]

Nelygybė turbūt labiau pasako apie ilgalaikę viešojo administravimo kokybės lygį, gebėjimą tvarkytis su struktūrinėmis problemomis, visokie ilgalaikiai skurdai, nedarbai ir pan. problemos.

Tai Lietuvoje prasčiau su regionų ekonomika ir soc. atskirties kamuojamų žmonių integracija. Aišku, čia matyt dar šviežias 1990s chaoso palikimas, nuo kurio neišsiblaivom, kai kažkokia grupė geba neblogai turtėti, bet kiti dėl įvairių priežasčių tarsi stovi vietoje arba situacija gerėja nežymiai ar bent nepakankamai gerai.

Produktyvumas, BVP tai visai kiti dalykai, parodantys visą šalį, tos šalies medianą arba vidurkį.

[Sula]

Įdėjote žemėlapius, kurie tiesioginės koreliacijos nerodo.

Kubos lygybę kaip sovietyne, nebent ant popieriaus. PAR irgi pavyzdys kas gaunasi su didele nelygybe ir kaip tokiu būdu uždirbti turtai neatneša didelės laimės bei ilgainiui ir turtai iššvaistomi.

Ne apie laimes gi čia diskutuojame.

[mantasm]

Ne apie laimes gi čia diskutuojame.

Ne apie laimes ir sakau. PAR sėkmingai stagnuoja nuo kolonijinių laikų pabaigos. Savo laiku dėl to ir gyveno geriau, kad lygybės buvo sąlyginai daugiau nei pas kaimynus. O Kuboje lygybės irgi nėra.

[Sula]

Pirmas dvidešimtukas šalių pagal Gini koeficientą. Kas tarp jų bendro, ekonomikos taip pat? :

Faroe Islands	Northern Europe	Europe					22.71	2018
Slovakia	Eastern Europe	Europe	6.7	4.1	6.7	1996	24.1	2021
Slovenia	Southern Europe	Europe	5.9	3.7	5.9	1998	24.3	2021
Belarus	Eastern Europe	Europe	6.9	3.6	6.9	2002	24.4	2020
Ukraine	Eastern Europe	Europe	5.9	3.5	7.6	2006	25.6	2020
Moldova	Eastern Europe	Europe	8.2	3.6	8.3	2003	25.7	2021
Netherlands	Western Europe	Europe	9.2	4.2	9.2	1999	25.7	2021
United Arab Emirates	Western Asia	Asia					26.0	2018
Iceland	Northern Europe	Europe		4.0			26.1	2017
Czech Republic	Eastern Europe	Europe	5.2	3.7	5.2	1996	26.2	2021
Azerbaijan	Western Asia	Asia	9.7		9.5	2001	26.6	2005
Belgium	Western Europe	Europe	8.2	4.2	8.3	2000	26.6	2021
Syria	Western Asia	Asia					26.6	2022
Algeria	Northern Africa	Africa	9.6	4.0	9.6	1995	27.6	2011
Finland	Northern Europe	Europe	5.6	3.9	5.7	2000	27.7	2021
Norway	Northern Europe	Europe	6.1	4.1	6.0	2000	27.7	2019
Armenia	Western Asia	Asia	8.0	5.0	25.8	2004	27.9	2022
Denmark	Northern Europe	Europe	8.1	4.0	12.0	2000	28.3	2021
Bhutan	Southern Asia	Asia		6.6			28.5	2022
Poland	Eastern Europe	Europe	8.8	4.6	8.7	2002	28.5	2021

[mantasm]

GINI turi bėdą kai su mažu ultraturtingu sluoksniu ir daug bėdžių gaunasi žemas koeficientas. Dėl to Baltarusija ir Danija atrodo panašiai lygios.

[DeSadas]

Šiaip tai turi, tendencija tokia, kad kuo šalies produktyvumas didesnis tuo ir nelygybė joje mažesnė.

nera tokios koreliacijos

[Gator]

Kubos lygybę kaip sovietyne, nebent ant popieriaus. PAR irgi pavyzdys kas gaunasi su didele nelygybe ir kaip tokiu būdu uždirbti turtai neatneša didelės laimės bei ilgainiui ir turtai iššvaistomi.

Kame pavyzdys jei ji viena turtingiausių Afrikoje su didžiausia nelygybe?
Tiesa dabar jau ritasi žemyn kai ANC bukučiai Rodezijos pavyzdžiu nusprendė, kad ne protas, o odos spalva aktualiau svarbiausiuose vakstybės vystymo postuose.

[mantasm]

Kame pavyzdys jei ji viena turtingiausių Afrikoje su didžiausia nelygybe?
Tiesa dabar jau ritasi žemyn kai ANC bukučiai Rodezijos pavyzdžiu nusprendė, kad ne protas, o odos spalva aktualiau svarbiausiuose vakstybės vystymo postuose.

Tai va ir ritasi žemyn kai turtinga išsilavinusi mažuma netenka valdžios.

[Sula]

Tai va ir ritasi žemyn kai turtinga išsilavinusi mažuma netenka valdžios.

Tai prieštarauja diskutuojamai tezei: Turtinė lygybė => šalies produktyvumas.

[mantasm]

Tai prieštarauja diskutuojamai tezei: Turtinė lygybė => šalies produktyvumas.

Tai ir dabar ten lygybės nėra. Tik valdžia apačių rankose. O turtingoji dalis liko, bet ją po truputi naikina. O vėliau matyt buvęs apačių elitas taps nauju turtingųjų sluoksniu su ta pačia nelygybe.

[Lettered]

nera tokios koreliacijos

Yra, rytų ir pietų Europoje nelygybė didesnė, atitinkamai ten matom ir produktyvumas mažesnis. Šiaip logiška, jei darbuotojų žema kvalifikacija ir žemas produktyvumas, jų ir pajamos sąlyginai bus mažos.

[Sula]

Yra, rytų ir pietų Europoje nelygybė didesnė, atitinkamai ten matom ir produktyvumas mažesnis. Šiaip logiška, jei darbuotojų žema kvalifikacija ir žemas produktyvumas, jų ir pajamos sąlyginai bus mažos.

Taigi didžiausia lygybė pasauliniu, net ne Europiniu, lygiu yra Slovakijoje, Baltarusijoje, Moldovoje, Ukrainoje...

[mantasm]

Taigi didžiausia lygybė pasauliniu, net ne Europiniu, lygiu yra Slovakijoje, Baltarusijoje, Moldovoje, Ukrainoje...

Lygybė ar GINI koeficientas su tam tikru aklu tašku?

[sankauskas]

Šiaip tai turi, tendencija tokia, kad kuo šalies produktyvumas didesnis tuo ir nelygybė joje mažesnė.

Na taip, koreliaciją gal ir būtų galima pritempti iki statistiškai reikšmingo dydžio. Bet čia susiduriame su taisykle numeris vienas statistikoje - correlation does not imply causation.

[Sula]

Lygybė ar GINI koeficientas su tam tikru aklu tašku?

Žmonės deda GINI, kai pateiks kitus rodiklius, diskutuosim, lyginsim pagal juos.

[mantasm]

Žmonės deda GINI, kai pateiks kitus rodiklius, diskutuosim, lyginsim pagal juos.

Tiesiog sakau, kad panašus GINI Baltarusijoje ir Danijoje ant žemės duoda gerokai kitokį vaizdą.

[digital]

Vilniaus regionas tapo turtingiausiu Baltijos šalyse: „Įspūdingas Vilniaus šuolis“

Ilgą laiką turtingiausiu regionu Baltijos šalyse buvo Talino regionas, tačiau 2022 metais Vilnius aplenkė Taliną, skelbia „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Įspūdingas Vilniaus šuolis, turint omenyje, kad dar 2014 metais Talino regionas buvo 22 proc., o 2004 metais – net 40 proc. turtingesnis nei Vilniaus regionas.

Reikia turėti omenyje ir tai, kad Talino regione (Harju apskrityje) yra sukuriama 60 proc. Estijos BVP, Rygos regione yra sukuriama 69 proc. Latvijos BVP, o Vilniaus regione – vos 44 proc. Lietuvos BVP.

Estijos BVP vienam gyventojui yra aukštesnis nei Lietuvos. Estijos BVP vienam gyventojui 2022 m. siekė 76 proc. ES vidurkio, o Lietuvos – 67 proc., nepaisant to, kad Vilniaus regiono rodiklis siekė 100 proc. ES vidurkio, o Talino – 99 proc.

[Arunasx]

EY: į Lietuvą pernai pritraukti 28 TUI projektai rodo atoslūgį, tačiau ateities perspektyvos palankios https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...yvos-palankios

Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) Europoje pernai sumažėjo 4%, o Lietuvoje – 40%. Tačiau mūsų šalis išlieka tarp dešimties Europos valstybių, kurioms tenka daugiausia TUI projektų 1 mln. gyventojų. Tačiau tyrime pateiktas investicijų sentimento rodiklis, atskleidžiantis pozityvius investuotojų lūkesčius ir ateities planus Lietuvoje investuoti, išlieka aukštas – 68% (ES vidurkis – 72%).
Pagal bendrai pritrauktų projektų skaičių pernai mūsų šalis atsidūrė 24-oje vietoje tarp 44 vertintų šalių (pernai buvo 20-ta). Latvija atsidūrė 28-oje, o Estija – 34 vietoje.
Vis dėlto, vertinant santykinius rodiklius, L. Dičpetrio teigimu, Lietuva išlaikė gana aukštas pozicijas: 1 mln. gyventojų teko 10,02 TUI projekto (10 vieta), 1 mln. gyventojų teko 605,1 projekto sukurtos darbo vietos (11 vieta).
Iš viso TUI projektai Lietuvoje pernai sukūrė 1.691, Latvijoje – 1.265, Estijoje – 1.230 darbo vietų.
Didžioji TUI dalis pernai Europoje teko trims valstybėms: Prancūzijai (1.194 projektai), Jungtinei Karalystei (985) ir Vokietijai (733).
Už didžiojo trejeto rikiavosi Turkija (375 projektai) ir Ispanija (304). Pažymėtina, kad Turkijoje pernai sukurta 17% daugiau TUI projektų, tuo metu Vokietija patyrė 12% susitraukimą.
EY Europos investicinio patrauklumo tyrimo duomenimis, investuotojai, ketinantys plėsti savo dabartinę veiklą Baltijos šalyse, daugiausia dėmesio yra linkę skirti investicijoms į mokymo centrų plėtrą (Lietuvoje – 61% apklaustųjų), taip pat galima tikėtis reikšmingos plėtros mokslinių tyrimų ir plėtros (angl. R&D) srityje, nes su šia sritimi savo investicijų plėtros planus Lietuvoje sieja 54% apklaustųjų.

[MedinisStrazdas]

Palankios tai mažės užsienio investicijos ir didės vietinės investicijos? Ar čia "palankios" nes toliau pridėtinė vertė bus išvežama iš šalies užsienio investuotojų?

[Sklansky]

Jeigu kas dvejoja vokiečių brigados ekonomine nauda Lietuvai.

Kelias dienas Vilniuje viešėjęs Marco Fuchsas, kosmoso pramonės bendrovės OHB generalinis direktorius, VŽ pasakoja, kad į Lietuvą atvyko ieškoti naujų galimų partnerysčių. O tai padaryti paskatino glaudesnis lietuvių ir vokiečių bendradarbiavimas saugumo srityje: „Vokietija čia dislokuoja savo karius, su jais čia persikels didžiulė bendruomenė, tai bus postūmis visai šalies ekonomikai.“

Plačiau: https://www.vz.lt/inovacijos/2024/05...#ixzz8b3wDw3IQ