Lietuvos ekonomikos aktualijos

[mantasm]

PPP minusas ir yra, kad vertinama yra tik vietinės prekės ir paslaugos, t.y. pagrinde tik ta 50% dalis, tai taip ir gaunasi, pagal PPP Izraelio piliečiai gyvena vienodai, bet realiai gali sau leisti dvigubai daugiau keliauti ar dvigubai daugiau nusipirkti kokių Apple akcijų.

Ne. PPP skaičiuoja tą patį bazinį prekių ir paslaugų krepšelį visur. Jei krepšelyje būtų Apple akcijos, atitinkamai ir imtų jų kainą visur. Apple akcijų turbūt neįtraukia, bet transportą ir telekomunikacijas įtraukia.

[Lettered]

Ne. PPP skaičiuoja tą patį bazinį prekių ir paslaugų krepšelį visur. Jei krepšelyje būtų Apple akcijos, atitinkamai ir imtų jų kainą visur. Apple akcijų turbūt neįtraukia, bet transportą ir telekomunikacijas įtraukia.

Gyvenimo kokybę lemia ne tik tai, kiek bazinių prekių ar paslaugų gali nusipirkti. Plius toks dalykas kaip švietimas, tai Afganistane už vieną eurą jo gali dar daugiau "nusipirkti", o kokioje Suomijoje gerokai mažiau dėl didesnių mokytojų atlyginimų, bet ar tai ką nors parodo apie kokybę?

[evil]

Gyvenimo kokybę lemia ne tik tai, kiek bazinių prekių ar paslaugų gali nusipirkti. Plius toks dalykas kaip švietimas, tai Afganistane už vieną eurą jo gali dar daugiau "nusipirkti", o kokioje Suomijoje gerokai mažiau dėl didesnių mokytojų atlyginimų, bet ar tai ką nors parodo apie kokybę?

PPP ir nerodo gyvenimo kokybės, o tik perkąmąją galią. Gyvenimo kokybei yra daugiau prisigalvotų indeksų, bet jie jau labiau tinkami tik Butkevičiui naudoti ("negalim palyginti, bet palyginkim")

[mantasm]

Gyvenimo kokybę lemia ne tik tai, kiek bazinių prekių ar paslaugų gali nusipirkti. Plius toks dalykas kaip švietimas, tai Afganistane už vieną eurą jo gali dar daugiau "nusipirkti", o kokioje Suomijoje gerokai mažiau dėl didesnių mokytojų atlyginimų, bet ar tai ką nors parodo apie kokybę?

Suomijoje tuo pačiu švietimas yra pigesnis, bet geresnis už kai kurias brangesnes valstybes. O švietimo kokybei lyginti yra kiti reitingai. Kaip ir sveikatos apsaugai. Pavyzdžiui JAV absoliučiais doleriais išleidžia milžiniškas sumas, bet sveikatos apsaugos kokybė atsilieka nuo gerokai „pigesnių“.

[Sula]

Gyvenimo kokybę lemia ne tik tai, kiek bazinių prekių ar paslaugų gali nusipirkti. Plius toks dalykas kaip švietimas, tai Afganistane už vieną eurą jo gali dar daugiau "nusipirkti", o kokioje Suomijoje gerokai mažiau dėl didesnių mokytojų atlyginimų, bet ar tai ką nors parodo apie kokybę?

Būtent. Palyginkime pvz. tą pačią kirpyklą, autoservisą, teatrą, polikliniką, kolegiją, muziejų, visuomeninį transportą, komunalinę įmonę ir t.t. ir pan. Kaune ir Kandahare.

[sankauskas]

Būtent. Palyginkime pvz. tą pačią kirpyklą, autoservisą, teatrą, polikliniką, kolegiją, muziejų, visuomeninį transportą, komunalinę įmonę ir t.t. ir pan. Kaune ir Kandahare.

Price adjusted indeksas naudojamas tik panašaus išsivystymo šalių pajamų vertei nustatyti. Tai Kandaharą su Kaunu tikrai galima lyginti.

[MedinisStrazdas]

Na kad savings būtų 20% visuomenėje tai turbūt seniai nebuvo tokių reiškinių, o iš to 30% wants dauguma taip pat atliekami vietinėje rinkoje, pvz bilietai į koncertus/kina/teatrą.

Suomijoje tuo pačiu švietimas yra pigesnis, bet geresnis už kai kurias brangesnes valstybes. O švietimo kokybei lyginti yra kiti reitingai. Kaip ir sveikatos apsaugai. Pavyzdžiui JAV absoliučiais doleriais išleidžia milžiniškas sumas, bet sveikatos apsaugos kokybė atsilieka nuo gerokai „pigesnių“.

Todėl reikia lyginti ne GDP, o Actual individual consumption (AIC). Deja tokį skaičiuoja beveik vien to europos šalys, nors gali pasiskaičiuoti pats jei netingi.

[mantasm]

Todėl reikia lyginti ne GDP, o Actual individual consumption (AIC). Deja tokį skaičiuoja beveik vien to europos šalys, nors gali pasiskaičiuoti pats jei netingi.

Vartojimo skaičiavimas irgi nėra optimalu. Sakykim afganistanietis mokslui išleidžia 1 pinigą už 1 mokslo vienetą (pradinę), o suomis - 100 už 10 vienetų (mokykla + universitetas + kvalifikacijos kėlimas vėliau). Tada vartojimo indeksas nevertina nei mokslo kokybės, nei kiekybės.

[MedinisStrazdas]

Vartojimo skaičiavimas irgi nėra optimalu. Sakykim afganistanietis mokslui išleidžia 1 pinigą už 1 mokslo vienetą (pradinę), o suomis - 100 už 10 vienetų (mokykla + universitetas + kvalifikacijos kėlimas vėliau). Tada vartojimo indeksas nevertina nei mokslo kokybės, nei kiekybės.

Bet ne mokslo kokybę vertinam, o gyvenimo kokybę.

[mantasm]

Bet ne mokslo kokybę vertinam, o gyvenimo kokybę.

Lygiai ta pati logika galios ir kitkam. AIC parodo tik kiek žmonės suvartoja. Nevertina nei santykinės kokybės, nei kiekybės dėl kainų lygio ar kultūrinių bei istorinių aspektų.

[MedinisStrazdas]

Lygiai ta pati logika galios ir kitkam. AIC parodo tik kiek žmonės suvartoja. Nevertina nei santykinės kokybės, nei kiekybės dėl kainų lygio ar kultūrinių bei istorinių aspektų.

Tai tokio rodiklio kuris visa tai įvertins tarp šalių nelabai egzistuoja.

[tajus2]

Bet ne mokslo kokybę vertinam, o gyvenimo kokybę.

Tai kitaip sakant kuo lengviau mokytis ir kuo mažiau galvą reikia laužyti - tuo gyvenimas geresnis

[MedinisStrazdas]

Tai kitaip sakant kuo lengviau mokytis ir kuo mažiau galvą reikia laužyti - tuo gyvenimas geresnis

Jeigu pajamos didesnės ir be mokslo tai kodėl ne.

[Lettered]

Tai kitaip sakant kuo lengviau mokytis ir kuo mažiau galvą reikia laužyti - tuo gyvenimas geresnis

Mokslo kokybę sunku palyginti, galima palyginti nebent pajamas, kurias sugeneruoja baigę tuos mokslus.

[gerietis]

Price adjusted indeksas naudojamas tik panašaus išsivystymo šalių pajamų vertei nustatyti. Tai Kandaharą su Kaunu tikrai galima lyginti.

Kandaharo negalima lyginti su Kaunu, Kandaharo gyventojai daug mažiau išleidžia muziejams.

[gerietis]

Na kad savings būtų 20% visuomenėje tai turbūt seniai nebuvo tokių reiškinių

Nu jo, pas mane savings kokia 66,66% nuo mėnesio pajamų.
Nors nelabai aišku kaip vertinti, jei seivinau seivinau ir pyst nusipirkau butą. Arba motociklą. Tai čia buvo seivingas, needsai ar wantsai?

[Sula]

Bet ne mokslo kokybę vertinam, o gyvenimo kokybę.

Mokslo kokybė nėra gyvenimo kokybės dalis?

[MedinisStrazdas]

Nu jo, pas mane savings kokia 66,66% nuo mėnesio pajamų.
Nors nelabai aišku kaip vertinti, jei seivinau seivinau ir pyst nusipirkau butą. Arba motociklą. Tai čia buvo seivingas, needsai ar wantsai?

Tai čia lyginame valstybės lygiu o ne individualius išskirtinus atvejus.


Lietuvos namų ūkių taupymo norma sudaro –0,5 proc. p., kaimyninėje Latvijoje ji siekia 2,7 proc. p., o Estijoje – net 11,3 proc. p. Estijos gyventojai savo taupymu lenkia ir ES vidurkį (10,8).

Šaltinis:https://www.lb.lt/lt/naujienos/l-gud...usiai-europoje

Mokslo kokybė nėra gyvenimo kokybės dalis?

tik viena iš sudedamūjų.

[Laure23]

Paskutinis išvykstantis išjunkite šviesą. https://lnk.lt/straipsniai/visi/liet...ejetuke/215228

Lietuva pastaraisiais metais bene labiausiai ekonomiškai vargstanti valstybė, taip sako Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Tai rodo specialus ekonomikos vargo indeksas. Pagal jį, pirmąjį šių metų pusmetį, Lietuva užėmė 3 vietą Europos Sąjungoje (ES). Sunkiau nei lietuviams, šį pusmetį buvo tik ispanams ir graikams.

Spėju instituto analitikas padarė taip - atsidarė pradinį Eurostat puslapį, kuriame pirmi trys indikatoriai būtent ir nurodyti BVP augimas ketvirtyje, infliacijos lygis ir nedarbo lygis. Parsisiuntė visus šitus indikatorius, paėmė iš trijų vidurkį ir dar tada inputin'o rezultatus į chatgpt kad aprašytų turimus rezultatus. 15 minučių, ir tu esi visų tabloidinių puslapių coveryje ir dar gali užsimesti klyčkę 'mokslininkas'.

[bim_bam]

Lietuvos namų ūkių taupymo norma sudaro –0,5 proc. p., kaimyninėje Latvijoje ji siekia 2,7 proc. p., o Estijoje – net 11,3 proc. p. Estijos gyventojai savo taupymu lenkia ir ES vidurkį (10,8).

Šaltinis:https://www.lb.lt/lt/naujienos/l-gud...usiai-europoje

Senoka informacija. Dabar jau išmokom taupyti. Bent jau per koroną.
https://tradingeconomics.com/lithuania/personal-savings