Lietuvos ekonomikos aktualijos

[PoDV]

Na tokie dalykai Indijoje yra (kol kas) vis dar suprantami, bet vienoje turtingesnių pasaulyje ES šalių... Net iš Rytų Europos atvažiavus atrodo nesuprantama.

Prancūzija visumoje tuo chaotiškumu ir tvarkos trūkumu labai susišaukia su Latvija. Kai tuo tarpu Lietuvoje vaizdas miestuose ir net rajoniniuose miesteliuose (paskutiniu metu labai pagražėjusiuose), aišku dar anksti lyginti su Vokietija, bet yra tendencija ir greitas judėjimas būtent ta kryptimi - vokiško ordnungo.

Dar ženklinimą ir šiaip kelių tvarkymo reikalus sutvarkytų magistralėse, tai būtų nemažas žingsnelis Tai ir įvaizdžio pagerinimas nesudėtingu būdu, ir faktas, kad čia "vokiško ordnungo" siekianti šalis Dabar per tuos kelius dar truputį jaučiasi atsilikimas nepaisant visų BVP augimų. Nors miesteliai, sutinku, net ir jūsų Čiančia (susišaukia man su kaunietiškais Šančiais ) eina jau link "vokiško ordnungo" lygio

[MedinisStrazdas]

Vėl nežinau kiek tam turi įtakos klimatas, bet ten prieš 20-30, o kartais ir seniau pastatyti keliai dar visai gerai laiko, kuomet Lietuvoj jau senai iš jų ieko nebūtų likę.

Klimatas turi daug įtakos. Dėl šilto klimato jie gali kloti kietesnį asfalto mišinį kuris mūsų sąlygomis tiesiog sutrupėtų. (Čia puikus Kvebeko pavizdys, kur klojamas Prancūzijos mišinys Kanadoje ir dėl to kvebeke prasčiausi keliai kadandone nes sutrupa kiekvieną žiemą.) Taip pat pats blogiausias keliui atvejis yra kai naktį pašalą, o diena atitirpsta, nes tada kasdien yra plėšoma danga. Pas mus tokių dienų daug, Italijoje to nebūna.

Priežiūra taip pat turi daug įtakos, pas mus būna pastatoma ir stovėk 10 metų be priežiūros, remontai kasmet yra normalu nes tai yra reikalinga priežiūrai ir bendroje sumoje gaunasi pigiau.

šiaip kiek teko važinėti europoje tai neskaitant vokietijos su savo autobanais yra labai ryškus skirtumas tarp mokamų ir nemokamų kelių. Nemokami dažnai būna lietuvos lygio, o mokami lyg naujai pakloti. Aišku kai kelio pravažiavimas kainuoja daugiau nei tuo keliu nuvažiuoti sudegintas kuras (Ispanija) tai matyt ir turi iš ko perklojinėti.

[Gator]

https://en.wikipedia.org/wiki/List_o...y_average_wage
Čia kolegos jau lenkia Ispaniją, bet net aš kaip Lietuvos optimistas, nustenau. kad triuškina mus dvigubai ispanai pagal algas į rankas: 889 vs 1784
Suprantama, kad GDO ir algos ne visai koreliuoja, bet skirtumas smarkiai per didelis, kad apie kažkokį lenkimą kalbėti.

[deep'as]

https://en.wikipedia.org/wiki/List_o...y_average_wage
Čia kolegos jau lenkia Ispaniją, bet net aš kaip Lietuvos optimistas, nustenau. kad triuškina mus dvigubai ispanai pagal algas į rankas: 889 vs 1784
Suprantama, kad GDO ir algos ne visai koreliuoja, bet skirtumas smarkiai per didelis, kad apie kažkokį lenkimą kalbėti.

Tam kad kažkaip apčiuopiamai lenktume, turim lenkti tiek pagal GDP PPP tiek GDP Nominal, tiek atlyginimais. Tup tarpu dabar beviltiškai smarkiai atsiliekam nuo tos pačios Ispanijos ir tai kad Ispanijos GDP PPP krito dėl sumenkusio turizmo ir lockdowno tai dar nereiškia kad Lietuvos mokytojas, inžinierius ar statybininkas pradėjo gyvent geriau nei ispanas. Ne, nepradėjo ir dar negreit tas bus. Džiugu kad Graikiją ir Portugaliją jau galima sakyt beveik prisivijom ir per kelis metus tikriausiai jau aplenksim, bet kaip kažkas jau minėjo tai kad tas pasimatytų tiesiog viešojoje infrastruktūroje, prireiks dar ne vieno dešimtmečio. Nes tie patys portugalai ir graikai ne vieną dešimtmetį kaupė savo turtą kai mes tik dabar įlipom į panašų pajamų lygį.

[Gator]

GDP per capita 2019m PPP pagal pasaulio banką Ispanija 42k, Lietuva 38k. Tai čia dar nesant jokiai koronos ir turizmo krizei.
Tai tik 10proc skirtumas maždaug.

Tiesa nominalus per capita 19k vs 29K (bet irgi ne dvigubai, o pusantro karto)

[deep'as]

Aukštas nedarbo lygis Ispanijoje iš dalies paaiškina.

[Lettered]

Tam kad kažkaip apčiuopiamai lenktume, turim lenkti tiek pagal GDP PPP tiek GDP Nominal, tiek atlyginimais. Tup tarpu dabar beviltiškai smarkiai atsiliekam nuo tos pačios Ispanijos ir tai kad Ispanijos GDP PPP krito dėl sumenkusio turizmo ir lockdowno tai dar nereiškia kad Lietuvos mokytojas, inžinierius ar statybininkas pradėjo gyvent geriau nei ispanas. Ne, nepradėjo ir dar negreit tas bus. Džiugu kad Graikiją ir Portugaliją jau galima sakyt beveik prisivijom ir per kelis metus tikriausiai jau aplenksim, bet kaip kažkas jau minėjo tai kad tas pasimatytų tiesiog viešojoje infrastruktūroje, prireiks dar ne vieno dešimtmečio. Nes tie patys portugalai ir graikai ne vieną dešimtmetį kaupė savo turtą kai mes tik dabar įlipom į panašų pajamų lygį.

Mokytojai dar gal ir negyvena taip pat gerai, bet nepamirškim, kad nemaža dalis dirba korepetitoriais ir turi papildomų pajamų. Panašiai kaip ir visa šalis, labai daug kas dirba papildomai neoficialiai ar apskritai pajamas gauna ne iš darbo užmokesčio, nes neapsimoka. Statybininkų ne vieną žinau, kuris jau grįžo į Lietuvą, nes čia galima užsidirbti daugiau, taip pat nežinau nei vieno, kuris paskutiniais metais būtų išvažiavęs dirbti į Ispaniją. Dar turiu kelis pažįstamus architektus dirbančius Barselonoje, tai nežinantiems gali pasirodyti, kad čia toks miestas įspūdinga Gaudi architektūra tobula vieta tokiam darbui, bet realiai dirba ten tik dėl norėjimo pakeisti aplinką, uždirba centus, Lietuvoje ir šioje srityje jau didesni atlyginimai. Vilniuje vidutines pajamas uždirbanti šeima gali sau leisti nusipirkti naują 100 kv. kotedžą pora km nuo centro Kalnėnuose, Barsoje tokia pati šeima gyventų pora km nuo centro mažame tamsiame bute su smirdančiu vandeniu iš čiaupo ir išsimušinėjančia elektra.

[Sula]

GDP per capita 2019m PPP pagal pasaulio banką

Tai kad tas PPP indeksas kartais sunkiai paaiškinamas. Prisiminkime Azerbaidžano PPP "average salary" virš 2000 USD.

[deep'as]

Mokytojai dar gal ir negyvena taip pat gerai, bet nepamirškim, kad nemaža dalis dirba korepetitoriais ir turi papildomų pajamų. Panašiai kaip ir visa šalis, labai daug kas dirba papildomai neoficialiai ar apskritai pajamas gauna ne iš darbo užmokesčio, nes neapsimoka. Statybininkų ne vieną žinau, kuris jau grįžo į Lietuvą, nes čia galima užsidirbti daugiau, taip pat nežinau nei vieno, kuris paskutiniais metais būtų išvažiavęs dirbti į Ispaniją. Dar turiu kelis pažįstamus architektus dirbančius Barselonoje, tai nežinantiems gali pasirodyti, kad čia toks miestas įspūdinga Gaudi architektūra tobula vieta tokiam darbui, bet realiai dirba ten tik dėl norėjimo pakeisti aplinką, uždirba centus, Lietuvoje ir šioje srityje jau didesni atlyginimai. Vilniuje vidutines pajamas uždirbanti šeima gali sau leisti nusipirkti naują 100 kv. kotedžą pora km nuo centro Kalnėnuose, Barsoje tokia pati šeima gyventų pora km nuo centro mažame tamsiame bute su smirdančiu vandeniu iš čiaupo ir išsimušinėjančia elektra.

Kalbate apie labai subjektyvius dalykus, gyvenimo kokybę, kuri yra visų skitrtingai vertinama, taip pat apie slepiamas pajamus kurios yra taip pat slepiamos tiek Ispanijoj tiek Lietuvoj ir t.t. Nekilnojamą turtą, kuris yra ne tik gyvenimo kokybės išraiška, bet ir investicija. Lyginate Ispanijoje gyvenančius imigrantus iš Lietuvos su vietiniais lietuviais, bet ne imigrantais iš kažkur kitur. Į ispaniją niekas nevažiuoja uždarbiauti net neapsimoka, skirtumas nėra toks didelis kaip anksčiau, labiau apsimoka Skandinavijoj. Kaip bebūtų, makroekonominiai rodikliai kolkas nerodo kad vidutinis Ispanijos ispanas gyvena prasčiau nei vidutinis Lietuvos lietuvis.

[Zorro]

Lietuvoje nedarbui pakilus iki 14,9 proc., pramonės sektoriuje trūksta rekordinio darbuotojų skaičiaus. Panaši situacija, kaip teigiama, ir statybų sektoriuje, kurioje šiandien jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Minėtų sektorių atstovai užsimena, kad dėl tokio darbo jėgos trūkumo gali būti kalti tiek „juodi pinigai“, tiek valstybės mokamos išmokos, tiek emigracija.

https://m.delfi.lt/verslas/verslas/a...hp?id=85667337

[Sula]

Ta kvalifikuotų darbuotojų kategorija yra bazinių profesijų atstovai (apdailininkai, baldininkai, vairuotojai, staklių operatoriai, žemutinės grandies vadyba ir pan.) su mažesne nei vidutine alga.. Neseniai teko pranaršyti šimtus CV ir darbo pasiūlymų. Aukštesnės kvalifikacijos specialistų pradedant nuo 1000-1200 EUR į rankas, nelabai trūksta. Tokie "juodais" pinigais ar juolab pašalpomis rečiau susigundo.

[MedinisStrazdas]

Tai nieko naujo kad lietuvoje yra vienų profesijų perteklius o kitų trūkumas. ne vien pas mus taip. Kita problema yra kai kalbi su kokiu direktoriumi, sako niekas neateina į fabriką naktinės pamainos dirbti. Tai kiek moki? Minimumą. Tai dėl to niekas ir neateina.

[Lettered]

Ta kvalifikuotų darbuotojų kategorija yra bazinių profesijų atstovai (apdailininkai, baldininkai, vairuotojai, staklių operatoriai, žemutinės grandies vadyba ir pan.) su mažesne nei vidutine alga.. Neseniai teko pranaršyti šimtus CV ir darbo pasiūlymų. Aukštesnės kvalifikacijos specialistų pradedant nuo 1000-1200 EUR į rankas, nelabai trūksta. Tokie "juodais" pinigais ar juolab pašalpomis rečiau susigundo.

Čia jūs rimtai? Už 1-1,2K Eur galima rasti kvalifikuotą specialistą ir dar aukštesnės kvalifikacijos? Kuriame čia sektoriuje tokie stebuklai vyksta?

[Sula]

Čia jūs rimtai? Už 1-1,2K Eur galima rasti kvalifikuotą specialistą ir dar aukštesnės kvalifikacijos? Kuriame čia sektoriuje tokie stebuklai vyksta?

Labai rimtai. Rašau nuo. T.y. nuo 1700-2000 EUR "ant popieriaus". Juolab, kad darbo skelbimai taip ir formuluojami dažniausiai.Be to, siūlau nusileisti ant žemės, ypač regionuose.

Vilniaus savivaldybė:

Darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis
Poskyrio vadovas	1995	3	2056
Patarėjas	2331	15	2552
Projekto vadovas	2493	3	2709
Vyresnysis specialistas	–	53	1802
Vyresnysis socialinių išmokų specialistas	–	50	1802
Vyriausiasis socialinių išmokų specialistas	–	11	1955
Architektas	1415	9	1729
Archyvaras	1271	11	1328
Kalbininkas	–	3	1884
Ekonomistas, apskaitos buhalteris, finansininkas	1558	18	1857

Žemės ūkio ministerija

Pareigybės pavadinimas	2019 m. (EUR)	2020 m. II ketv. * (EUR)
Ministras	4,275	4,482
Ministerijos kancleris	3,490	4,393
Viceministras	3,821	4,735
Ministro patarėjas	2,838	3,498
Vyriausiasis patarėjas	3,791	3,475
Vyresnysis patarėjas	3,235	2,829
Grupės vadovas	3,877	4,174
Skyriaus vedėjas	3,268	3,362
Patarėjas	2,485	2,454
Vyriausiasis specialistas	1,910	1,975
Spec. Atašė	2,194	2,344

Lietuvos oro uostai:
Generalinis direktorius* 7097,2
Filialo, departamento direktorius 6387,86
Skyriaus, tarnybos, grupės vadovas 2871,85
Vyr. specialistas, pamainos vadovas 1859,37
Specialistas, vadybininkas 1848,75

[liutass]

Nepamirsk, kad valdininkai rodo tik 40% savo atlyginimo. Toliau eina ivairus priedaikurie daznai buna ir 100% nui popierinio atlyginimo. Cia virsininkams, aisku.

[Sula]

Nepamirsk, kad valdininkai rodo tik 40% savo atlyginimo. Toliau eina ivairus priedaikurie daznai buna ir 100% nui popierinio atlyginimo. Cia virsininkams, aisku.

Čia daugumoje ne valdininkai, ir ką reiškia rodo? Kyšių dydžio nurodyti neprivaloma.
Jokie priedai nemokami. Jei yra premijos, tai jos įskaičiuotos.
Lietuva maža, tai gal maždaug žinom, kas kiek kur uždirba? Kur daugiau moka, ten ir konkurencija didesnė, apie tai ir šneka. Plius rodomi vidutiniai atlyginimai, galimi nukrypimai. Bet naujokai įprastai gauna mažiau.

[liutass]

Čia daugumoje ne valdininkai, ir ką reiškia rodo? Kyšių dydžio nurodyti neprivaloma.
Jokie priedai nemokami. Jei yra premijos, tai jos įskaičiuotos.
Lietuva maža, tai gal maždaug žinom, kas kiek kur uždirba? Kur daugiau moka, ten ir konkurencija didesnė, apie tai ir šneka. Plius rodomi vidutiniai atlyginimai, galimi nukrypimai. Bet naujokai įprastai gauna mažiau.

valdiskoje istaigoje dirba, tai valdziazmogiai. Priedu prie oficialios algos nerodo, nes jis yra kintamas dydis, priklausomai nuo situacijos. Tai ne kysiai, o oficialios pajamos. Skelbimuose priedu niekada nerodo, tik oficialia popierine alga.

[Sula]

valdiskoje istaigoje dirba, tai valdziazmogiai. Priedu prie oficialios algos nerodo, nes jis yra kintamas dydis, priklausomai nuo situacijos. Tai ne kysiai, o oficialios pajamos. Skelbimuose priedu niekada nerodo, tik oficialia popierine alga.

Driežažmogiai. Ataskaitoje rodomas uždarbio fondas, t.y. faktiškai išmokami atlyginimai. Tuos priedus gauna tik nedidelė dalis valstybės tarnautojų, kurių ministerijoje max. keliolika, o valstybės įmonėse gali ir iš viso nebūti. Aišku, įvairūs bonusai gali būti, kaip tarnybinis transportas, kompas, telefonas dažniausiai. Bet tai vadovybė, kalba ne apie juos eina. Ministrus apskirtai ne pagal skelbimus ieško.

Paimkim patį didžiausią "ofiso planktono" darbdavį - Danske bankas, atlyginimų mediana 2320 EUR

[liutass]

turiu kelis keistuolius pazystamus, dirbancius valdiskose istaigose. Priiminejo pagal skelbimus. Ten buvo nurodyta alga ant popieriaus, su prierasu, apie galimus priedus. Bet nei dydis, nei "reguliarumas" nebuvo nurodytas. Tai vat, kartais jie gauna tuos priedus, o kartais ne. Kartais buna 40proc, o kartais pasitaiko ir 100 . Nuo ko priklauso? Nuo virsininko malones ir kas jam labiau viena vieta laizo

[Tomizmas]

Tai nieko naujo kad lietuvoje yra vienų profesijų perteklius o kitų trūkumas. ne vien pas mus taip. Kita problema yra kai kalbi su kokiu direktoriumi, sako niekas neateina į fabriką naktinės pamainos dirbti. Tai kiek moki? Minimumą. Tai dėl to niekas ir neateina.

Daug kur darbdaviai taip stebisi, teko ir man girdėti kad sunkiai randa "ariančių" žmonių. Ne taip seniai, dar prieš 10 - 15 metų buvo laikai, kai žmonės draskydavosi dėl kiekvieno lito, aukodavo savo laisvalaikį, poilsį, laiką skiriamą šeimai ir gyvenimui, kad tik daugiau užsidirbtų. Dabar labai jaučiasi kitoks žmonių požiūris ta tema - žmonės labiau pradėjo vertinti savo laiką, gyvenimą ir gal net orumą apskritai. Ir tai yra pozityvūs pokyčiai, nesinori kad dabartinė krizė vėl visus nustumtų atgal į "kaip gerai, kad gerasis dėdė duoda papildomai darbo, daugiau uždirbsiu, pakentėsiu tą skaudančią nugarą, neišsimiegojimą ir kraujospūdį, šeimai laiko skirsiu gal kada nors".