Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Tomas]

Bėda, kad kol kas nesuformuota aiški idėja kas ten per bankas turėtų būti. Tas pats Karbauskis vis pakalba, kad jis galėtų mažmenine bankininkyste užsiiminėti, turėtų skyrius kaimuose.

Jei nuo pat pradžių būtų formuluojama, kad jis bus skirtas to verslo, kuris atrofo per daug rizikingas komerciniams bankams, valstybės pagalbos programoms, o ne vartojimo paskoloms, pasipriešinimas būtų daug mažesnis.

Kiek girdžiu per valstybinį radiją Skvernelį ar Nausėdą, tai kalba tik apie plėtros banką.

[index]

Kiek girdžiu per valstybinį radiją Skvernelį ar Nausėdą, tai kalba tik apie plėtros banką.

Jie taip. Ir su tokiu banku viskas būtų gerai, visai galima būtų tokį sukurti Invegos pagrindu.

Neramina, kad iš Seimo girdisi labiau noras teikti nepelningas ir vis mažiau naudojamas paslaugas, kurių atsisako komerciniai bankai (skyriai provincijoje, grynųjų pinigų operacijos). O tai jau būtų tiesiog pinigų deginimas dėl mažos dalies žmonių patogumo.

Čia visos šnekos apie banką Lietuvos pašto pagrindu.

[mantasm]

Jie taip. Ir su tokiu banku viskas būtų gerai, visai galima būtų tokį sukurti Invegos pagrindu.

Neramina, kad iš Seimo girdisi labiau noras teikti nepelningas ir vis mažiau naudojamas paslaugas, kurių atsisako komerciniai bankai (skyriai provincijoje, grynųjų pinigų operacijos). O tai jau būtų tiesiog pinigų deginimas dėl mažos dalies žmonių patogumo.

Čia visos šnekos apie banką Lietuvos pašto pagrindu.

Lietuvos paštas šiaip ar taip egzistuoja, tai esamų pašto skyrių panaudojimas grynųjų operacijoms nebūtų labai brangu. Šiaip ar taip paštas iš principo yra socialinė paslauga.

[VNS]

Taip, Nausėda ir skvernas paslaugų prieinamumą labiau vertina per smulkiojo/naujo verslo paramos prizmę. O kitoks paslaugų prieinamumas - kiekviename bažnytkaimyje teikti visas banko paslaugas, greičiausiai liko tik Ramūno vizijose.

[index]

Lietuvos paštas šiaip ar taip egzistuoja, tai esamų pašto skyrių panaudojimas grynųjų operacijoms nebūtų labai brangu. Šiaip ar taip paštas iš principo yra socialinė paslauga.

Visų pirma labai brangiai ksinuotų pilnavertės banko sistemos sukūrimas, jei paštas turėtų tapti ne mokėjimo įstaiga kaip dabar (kur ir dabar gali grynais susimokėyi už komunalines paslaugas etc.), o tiekti normalias banko paslaugas. O kur dar visai kitos kvalifikacijos darbuotojai.

[mantasm]

Visų pirma labai brangiai ksinuotų pilnavertės banko sistemos sukūrimas, jei paštas turėtų tapti ne mokėjimo įstaiga kaip dabar (kur ir dabar gali grynais susimokėyi už komunalines paslaugas etc.), o tiekti normalias banko paslaugas. O kur dar visai kitos kvalifikacijos darbuotojai.

Mažų sumų gryninimas per kasos aparatus nėra kažkas sudėtingo - prekybcentrių kasininkės moka. Paskolų išdavimas, lizingas ir pan ir t.t. tai taip, būtų komplikuota. Bet kiek tenka girdėti kalbama apie iš principo mokėjimų paslaugas, o ne visas papildomas.

IBAN sąskaita yra arčiau mokėjimo įstaigos nei "normalaus banko" su pilnu paslaugų spektru. Žiūrint į visokius Payseras ir Revolutus. LP mokėjimo kortelė Visa ar Mastercard pagrindu irgi nebūtų labai didelis kosmosas.

[VNS]

Lietuvos pašto tinklo reorganizacija jau dabar eina visiškai kita kryptimi nei reiktų visų pasiekiamam bankui. Be to teisingai index rašo, kad nereikia visko sumalti visko į kruvą. Tai, kad paštininkė Danutė moka priimti pinigus už komunalinius ir užpildyti greito kredito paraišką, dar nereiškia, kad ji jau by default bankininkė. O dar infrastruktūra....

[index]

Mažų sumų gryninimas per kasos aparatus nėra kažkas sudėtingo - prekybcentrių kasininkės moka. Paskolų išdavimas, lizingas ir pan ir t.t. tai taip, būtų komplikuota. Bet kiek tenka girdėti kalbama apie iš principo mokėjimų paslaugas, o ne visas papildomas.

IBAN sąskaita yra arčiau mokėjimo įstaigos nei "normalaus banko" su pilnu paslaugų spektru. Žiūrint į visokius Payseras ir Revolutus. LP mokėjimo kortelė Visa ar Mastercard pagrindu irgi nebūtų labai didelis kosmosas.

Tai paprasčiausia būtų paštui susitarti su kokiu jsu egzistuojančiu fintechu ir skyriuose teikti jo paslaugas. Būtų daug paprasčiau ir pigiau.

Nes dar užmiršau, kad iš pašto padarius banką, jis darcturėtu ir su KYCu ir AMLu tvarkytis.

[mantasm]

Tai paprasčiausia būtų paštui susitarti su kokiu jsu egzistuojančiu fintechu ir skyriuose teikti jo paslaugas. Būtų daug paprasčiau ir pigiau.

Nes dar užmiršau, kad iš pašto padarius banką, jis darcturėtu ir su KYCu ir AMLu tvarkytis.

Paštininkė Danutė ar Revoluto, LPkortelės atveju turės paduot anketą ir persiųst į ofisiuką tvarkymui. Ar pirkt tą paslaugą, ar tiesiog tarpininkaut - nėra didelio skirtumo. Tarpininkaujant būtų problemų jei daromas viešas konkursas kas X metų ir tada visos Danutės kas 3 ar 5 metus gauna migruot tarp Revolut ir Monese Gal geriau daryt LPkortelę ir jai pirkti paslaugas kad ir iš tų pačių Revolut ar Monese.

Man asmeniškai iš idėjinės pusės labai patinka "paprasto banko" kaip mokėjimo įstaigos idėja. T.y. kai kontoros vienintelė funkcija yra kortelių su IBAN išdavimas ir jų aptarnavimas. Dėl to biški gaila, kad Revolut iš tokios įstaigos bando plėstis į kitas sritis ir ilgainiui turbūt taps eiliniu bankeliu kur kiekviena proga bando prastumti papildomas paslaugas. Žiūrint kaip visi korteliniai fintechai juda į tą pusę, turbūt valstybinės kortelės yra vienintelis būdas įgyvendinti šitą idėją

[index]

LPkortelę galima būtų padaryti. Tik geriau ir pigiau tada viską daryti ant svetimos jau egzistuojsnčios infrastruktūros, o ne atskirai kurti naują griozdišką organizaciją (o aš jau įsivaizduoju kaip tai vyktų valstybiniame sektoriuje ir su viešaisiais pirkimais ). Jei pats paštas turėtų tik patį front-endą, kodėl ne. Bet čia nebūtų bankas.

[mantasm]

Bet kalbant apie valstybinį kaimų banką būtent toks mokėjimų operatorius dažniausiai ir turimas omeny. Kuris gali išgryninti ir padaryt pavedimus ne per kantuperį bobutei kalabybiškyje. Niekas nesako, kad kasininkė Danutė mokėtų sudaryti kredito linijos ar bent paprastą lizingo sutartį ir t.t. Čia labiau būtų vystymo bankui, kuris aišku skyrių Kalabybiškyje neturėtų ir apie tai niekas nešneka.

[index]

Bet kalbant apie valstybinį kaimų banką būtent toks mokėjimų operatorius dažniausiai ir turimas omeny. Kuris gali išgryninti ir padaryt pavedimus ne per kantuperį bobutei kalabybiškyje. Niekas nesako, kad kasininkė Danutė mokėtų sudaryti kredito linijos ar bent paprastą lizingo sutartį ir t.t. Čia labiau būtų vystymo bankui, kuris aišku skyrių Kalabybiškyje neturėtų ir apie tai niekas nešneka.

Vystymo bankas, jei toks atsiras, išvis su fiziniais asmenimis dirbti neturėtų. Jis labiau turėtų finansuoti kokį naują startupą, kuriantį vaistus nuo vėžio modifikuojant DNR.

O šiaip jei būčiau koks kontrabandininkas ir man reiktų į kokią sąsksitą įnešti grynų tai toks babyčių bankas su skyriais kiekviename bažnytkaimyje ir paštininkėmis Danutėmis būtų mano favoritas.

[Lettered]

Vystymo bankas, jei toks atsiras, išvis su fiziniais asmenimis dirbti neturėtų. Jis labiau turėtų finansuoti kokį naują startupą, kuriantį vaistus nuo vėžio modifikuojant DNR.

O šiaip jei būčiau koks kontrabandininkas ir man reiktų į kokią sąsksitą įnešti grynų tai toks babyčių bankas su skyriais kiekviename bažnytkaimyje ir paštininkėmis Danutėmis būtų mano favoritas.

VMI sąskaitas mato vienodai visų nepaisant to, kuriame mieste ar kuriame banke įnešti pinigai.
Kodėl vystymo bankas negalėtų dirbti su fiziniais asmenimis? Jiems taip pat reikalingos paskolos (verslui, būstui, mokslui).

[mantasm]

Vystymo bankas, jei toks atsiras, išvis su fiziniais asmenimis dirbti neturėtų. Jis labiau turėtų finansuoti kokį naują startupą, kuriantį vaistus nuo vėžio modifikuojant DNR.

O šiaip jei būčiau koks kontrabandininkas ir man reiktų į kokią sąsksitą įnešti grynų tai toks babyčių bankas su skyriais kiekviename bažnytkaimyje ir paštininkėmis Danutėmis būtų mano favoritas.

Kuo paštininkė Danutė skiriasi nuo bankomato priimančio pinigus?

[senasnamas]

O šiaip jei būčiau koks kontrabandininkas ir man reiktų į kokią sąsksitą įnešti grynų tai toks babyčių bankas su skyriais kiekviename bažnytkaimyje ir paštininkėmis Danutėmis būtų mano favoritas.

Ir tai būtų smulkmena, palyginti su atseit skaidrių privačių bankų veiklos apimtimis

SEB grupė prisipažino: per banką plaukė neaiškios kilmės milijardai

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=82887789

„Swedbank“ pinigų plovimo skandalas: kelia rusiškos rankos versiją

Plačiau: https://www.vz.lt/rinkos/2019/02/21/...#ixzz6R2i5X2gy

Pinigų plovimo skandalas: „Danske Bank“ investuotojai siekia prisiteisti 475 mln. dolerių žalos atlyginimo

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=80658129

[index]

VMI sąskaitas mato vienodai visų nepaisant to, kuriame mieste ar kuriame banke įnešti pinigai.
Kodėl vystymo bankas negalėtų dirbti su fiziniais asmenimis? Jiems taip pat reikalingos paskolos (verslui, būstui, mokslui).

Prie ko čia VMI? Pravažiuoju 10 bažnytkaimių, įnešu po €5000, niekam net nekyla klausimas paklausti iš kur tiek pinigų atsirado, nes paštininkės Danutės net neturi tam kompetencijos. Kol kas nors susigaudo, jie jau kur nors Kipre.

O kam jam tą daryti jai fiziniai asmenys gali paskolas komerciniuose bankuose. Prasmė būtų finansuoti rizikingus sektorius su kuriais komerginiai bankai nedirba, bet valstybė mato petspektyvą. Kitu atveju tai tik konkuravimas su privačiu sektoriumi turint mažiau kompetencijos. Visai kaip nevykęs Telecentro bandymas tapti mobilių telefonų operatoriumi.

[mantasm]

Prie ko čia VMI? Pravažiuoju 10 bažnytkaimių, įnešu po €5000, niekam net nekyla klausimas paklausti iš kur tiek pinigų atsirado, nes paštininkės Danutės net neturi tam kompetencijos. Kol kas nors susigaudo, jie jau kur nors Kipre.

Kaip susigaudys pinigus priimantis bankomatas, taip ir Danutė. Abiem atvejais turėtų ofisiuke lemputė užsidegti.

O kam jam tą daryti jai fiziniai asmenys gali paskolas komerciniuose bankuose. Prasmė būtų finansuoti rizikingus sektorius su kuriais komerginiai bankai nedirba, bet valstybė mato petspektyvą. Kitu atveju tai tik konkuravimas su privačiu sektoriumi turint mažiau kompetencijos. Visai kaip nevykęs Telecentro bandymas tapti mobilių telefonų operatoriumi.

Būtent apie tai ir kalbama siūlant kurti Invegos pagrindu. Nors lengvatinės būsto paskolos kuriose nedaug darbo lieka komerciniam bankui irgi galėtų naudoti tokią struktūrą. Tiesiog visų valstybės teikiamų paskolų/garantijų centralizavimas.

[index]

Kaip susigaudys pinigus priimantis bankomatas, taip ir Danutė. Abiem atvejais turėtų ofisiuke lemputė užsidegti.

Jei paštas turės gerą KYC ir AMLo sistemas. Betvtam reiks išleisti daug pinigų.

Būtent apie tai ir kalbama siūlant kurti Invegos pagrindu. Nors lengvatinės būsto paskolos kuriose nedaug darbo lieka komerciniam bankui irgi galėtų naudoti tokią struktūrą. Tiesiog visų valstybės teikiamų paskolų/garantijų centralizavimas.

Gal. Bet va daug svaigstančių apie tai, kad jis turėtų būti toks pat kaip komerciniai bankai, tik pigesnis, nes savas valstybinis, o ne vagių skandinavų.

[senasnamas]

Patys privatūs bankai seniai prašosi valstybinio banko. Jie rūpinasi tik savim (ir tai normalu), o ne valstybės poreikiais. Jie tai nori skolinti (ir išpūsti burbulą), tai nenori. Ir vyriausybė turi (nusižeminusi) prašinėti privačių bankų, kad šie būtų geranoriški ir neskandintų ekonomikos.

Lietuvos bankai nenori skolinti, todėl ne visos paramos verslui priemonės gali veikti

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...1298648?copied

Skvernelis: šalies sėkmė priklausys nuo bankų požiūrio ir lankstumo

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...o-ir-lankstumo

[Lettered]

O kam jam tą daryti jai fiziniai asmenys gali paskolas komerciniuose bankuose.

Sąlygos labai prastos ir nekonkurencingos, pvz. lyginant su tais pačiais skandinavais, kurių bankai dirba Lietuvoje.
Kuris Lietuvoje veikiantis bankas galėtų pasiūlyti panašias sąlygas net labai "geram" klientui, t.y. turinčiam gerą kredito reitingą, aukštas stabilias pajamas ir pan.?

Trečiasis pagal dydį bankas šalyje „Jyske Bank“ šią savaitę pasiūlė klientas fiksuotas dešimties metų paskolas su 0,5 proc. neigiamomis palūkanomis, taigi skolininkai teoriškai turėtų grąžinti mažiau nei pasiskolino, rašo „Business Insider“. Paprastai kalbant, jei pasiskolinti 1 milijoną eurų namo paskolai, per dešimt metų turėsi grąžinti 995 tūkstančius.

Tiesa, „Jyske Bank“ – ne vienintelis Danijos bankas, išdrįsęs skolinti praktiškai už dyką. Kaip rašo „The Local“, didžiausias Skandinavijos skolintojas „Nordea Bank“ pasiūlė 20 metų būsto paskolas su fiksuotomis nulinėmis palūkanomis. „Bloomberg“ rašo, kad kai kurie bankai Danijoje siūlo 30 metų trukmės būsto paskolas su 0,5 proc. palūkanų norma.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...1186372?copied