Lietuvos ekonomikos aktualijos

[andyour]

That's actually a good point.

Tai tau nebeįdomu, kodėl furgone picos po 6eur?

[Sula]

Kiek teko girdėti, kad 50% patiekalo kainos sudaro produktų kaina, o kita dalis personalui atlyginimai, patalpų nuoma, komunaliniai mokesčiai ir t.t. Ant picos maksimum keli eurai uždėti, pats padas miltai ir vanduo.

Priklauso nuo įstaigos ir patiekalų. Geras draugas ilgai dirbo virėju įvairiuose restoranuose, sake kokie geri 3/4 produktų keliauja į šiukšlyną (ir tai dar reikia išmonės, kad taupyti). Picerijose ir kavinėse šis procentas mažesnis.

[andyour]

O kodėl keliauja į šiukšlyną? Restoranuose kaip MCD negamina burgerių į priekį. Žinoma, jie kažką turi būti pasiruošę iš anksto, nes per piką reikia greitai suktis. Picoms tešlą šaldo berods. Daržovės šaldytuve nesugenda per dieną.

[Sula]

O kodėl keliauja į šiukšlyną? Restoranuose kaip MCD negamina burgerių į priekį. Žinoma, jie kažką turi būti pasiruošę iš anksto, nes per piką reikia greitai suktis. Picoms tešlą šaldo berods. Daržovės šaldytuve nesugenda per dieną.

Tiesiog nesunaudoja, prie ko čia burgeriai? Pvz.: yra meniu patiekalai, kuriuos retai užsisako, bet privalai turėti produktus, o baigus galiojimo terminui, ar tiesiog nekondicinius - išmeta.
Rašau gi, kad pigesnėse įstaigose išeina taupiau/pigiau, yra standartiniai ruošiniai, ilgesnio galiojimo produktai. Labai į tas technologijas nesigilinau.

[Eikantas X]

p.s. pica padoriuose Italijos restoranuose kainuoja apie 8-10 eurų. Vilniuje jau esu matęs nemažai picerijų, kuriose picų kainos yra 10 eurų (~35 litai) ir daugiau. Visa laimė tik, kad Lietuvoje žymiai "didesni" darbo užmokesčiai (4 kartus), o ir pačios picos yra nepalyginimai "skalsesnės" nei Italijoje. Skanaus visiems.

1. Kaip galima lyginti Lietuvą ir Italiją. 85 % proc verslo Italijoje yra šeimos verslai, ir nemažai jų ilgamečiai. Kitokia struktūra gaunas verslo operavimo. Jei patalpos jau yra nuosavybė kokius 50 metų, nereikia mokėt už nuomą; ilgametė veikla ir daugiametės kulinarinės tradicijos, perduodamos iš kartos į kartą, leidžia efektyviau apskaičiuoti klientų srautus, produktų sunaudojimą etc.
Tuo tarpu Lietuva iš esmės neturi iš tradicijų išaugusio ilgamečio privataus maitinimo verslo, todėl vyksta pastovus kūrimasis plynoj vietoj, kuris išplečia kaštus, todėl kas kai kuriose kitose šalyse yra elementari duotybė , pvz kažkokia 100 metų egzistuojanti užkandinė ar streetfoodas, kurį kažkas išmoko gaminti iš senelio, ir dar šalia yra krūva tokiu pačių, kurie konkuruoja kaina, Lietuvoj viskas iškart virsta "prabangoku" "restoraniniu" patiekalu.

2. Tokie ekonomistai kai kurie, o pamiršta prisiminti elementarų faktą, kad vietiniai valgytojai turi konkuruoti su dideliu turistų srautu ir jų perkamąja galia. Kodėl reiktų nesusirinkti tų turistinių 10 eurų už picą, jei galima tą padaryti? Žinoma, vietiniai turėtų žinoti kur kokybiškai pavalgyt neturistinėm kainom, bet, grįžtam į pirmą punktą, nėra tradicijų.

[senasnamas]

ilgametė veikla ir daugiametės kulinarinės tradicijos, perduodamos iš kartos į kartą, leidžia efektyviau apskaičiuoti klientų srautus, produktų sunaudojimą etc.

Kita vertus šeimos verslas ir daugiametės tradicijos skatina labiau rūpintis kokybe ir saugoti savo vardą. Verslas kartu ir kaip gyvenimo būdas, kai nesiekiama staigiai bet kokiomis priemonėmis uždirbti. Tai dar klausimas, kas labiau efektyvina. Man atrodo, kad Palangos kavinės, kurioms reikia per mėnesį kitą uždirbti visiems metams, taip paefektyvina (produktų ir darbuotojų sąskaita), kad italai tik išsižiotų .

[Pedigree]

Iš anksto sankauskui pranešu, kol pats nepamatė, kad 9 iš 10 žmonių nesugeba suskaičiuoti savo pinigų, nesupranta, kad jiems kilo algos, ir nesuvokia, kad kainos nekilo. Šį kartą tik 90% kliedesių, gerėja situacija, nes Mauricas ir Grajauskas kliedėjo 95%. Tai judam į priekį po biški, ačiū sankauskui už jo indėlį į tai.

Devyni iš dešimties lietuvių kainų didėjimą junta labiau nei pajamų augimą, nors bent jau statistiškai vidutinis darbo užmokesčio augimas yra spartesnis už infliacijos tempus.
Į klausimą, kas, jūsų asmeniniu pastebėjimu, pastaruoju metu didėjo labiau, beveik 93 proc. respondentų atsakė, kad kainos, o ne darbo užmokestis, pensijos ar kitos pajamos. Be to, 71 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad nei jie asmeniškai, nei jų namų ūkis nepajuto arba greičiau nepajuto vieno sparčiausių per pastaruosius metus šalies ekonomikos augimo.


https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=76047145

[Pedigree]

O šiaip tai kuo toliau tuo labiau aš niekur netikiu statistika. Kainos didėjo tikrai visiems. Vidutinė alga 8.7%. Cha. Mano alga nekilo nei kiek, kaip ir kitų specialistų profesionalų, kurie kuo toliau tuo labiau bėga iš šito melagių ir nihilistų krašto. Tai reiškia, kažkam, kam euras buvo naudingas, algos kilo kokius 50%. Vat jum ir vidutinės algos kilimas. O tikras rodiklis - mediana pasislinko ypač nežymiai.

[sankauskas]

Na, tikėti,ar netikėti statistika, tai čia panašiai, kaip tikėti arba netikėti matematika (statistika ir YRA matematika, be abejo), ar fizika. Ir žinoma, tai puikus intelekto, sugebėjimo mastyti abstrakčiai indikatorius.
Aš va pavyzdžiui netikiu gravitacija. Ir netikiu, kad Australijoje žmonės vaikšto žemyn galva.

[Lettered]

Na, tikėti,ar netikėti statistika, tai čia panašiai, kaip tikėti arba netikėti matematika (statistika ir YRA matematika, be abejo), ar fizika. Ir žinoma, tai puikus intelekto, sugebėjimo mastyti abstrakčiai indikatorius.
Aš va pavyzdžiui netikiu gravitacija. Ir netikiu, kad Australijoje žmonės vaikšto žemyn galva.

O emigracijos ar pajamų nelygybės statistikomis tikite?

[Sula]

Na, tikėti,ar netikėti statistika, tai čia panašiai, kaip tikėti arba netikėti matematika (statistika ir YRA matematika, be abejo), ar fizika. Ir žinoma, tai puikus intelekto, sugebėjimo mastyti abstrakčiai indikatorius.
Aš va pavyzdžiui netikiu gravitacija. Ir netikiu, kad Australijoje žmonės vaikšto žemyn galva.

Yra trys melo rūšys: melas, bjaurus melas ir statistika. (M.Twain)

[Pedigree]

Na, tikėti,ar netikėti statistika, tai čia panašiai, kaip tikėti arba netikėti matematika (statistika ir YRA matematika, be abejo), ar fizika. Ir žinoma, tai puikus intelekto, sugebėjimo mastyti abstrakčiai indikatorius.
Aš va pavyzdžiui netikiu gravitacija. Ir netikiu, kad Australijoje žmonės vaikšto žemyn galva.

Ne, visiškai nepanašiai. Statistika gali rodyti beleką. Skaičiai, kad ir teisingi, bet jie neatspindi realios situacijos. Koreliacijos rodė, kad cholesterolis ir širdies ligos eina hand to hand. Visi padarė išvadas, kad cholesterolis sukelia širdies ligas. Sukūrė vaistus, mažinančius cholesterolio koncentraciją kraujyje. 40 later pasirodė, kad teorija buvo absurdiška, sukėlė daugiau širdies ligų nei buvo, ir kad cholesterolis ten ėjo GYDYTI opų ir pažeidimų, ir jo mažinimas turėjo atvirkštinius efektus. Kai tikra priežastis buvo cukrus, uždegimas ir western lifestyle. Nesugebėjimas to suvokti yra puikus sugebėjimo mąstyti abstrakčiai indikatorius.

https://www.ted.com/talks/lies_damne...about_tedtalks
https://en.wikipedia.org/wiki/Lies,_...and_statistics

[andyour]

Koreliacijos rodė, kad cholesterolis ir širdies ligos eina hand to hand. Visi padarė išvadas, kad cholesterolis sukelia širdies ligas. Sukūrė vaistus, mažinančius cholesterolio koncentraciją kraujyje. 40 later pasirodė, kad teorija buvo absurdiška, sukėlė daugiau širdies ligų nei buvo, ir kad cholesterolis ten ėjo GYDYTI opų ir pažeidimų, ir jo mažinimas turėjo atvirkštinius efektus. Kai tikra priežastis buvo cukrus, uždegimas ir western lifestyle. Nesugebėjimas to suvokti yra puikus sugebėjimo mąstyti abstrakčiai indikatorius.

https://www.ted.com/talks/lies_damne...about_tedtalks
https://en.wikipedia.org/wiki/Lies,_...and_statistics

Kiek žinau, yra dviejų tipų cholesterolis - vienas ateina nuo gyvūlinės kilmės produktų, kitas nuo augalinės. Tai tas nuo augalinės nėra blogas, net jei viršija kelis kartus cholesterolio normą. Tik reikia išsitirti, daug nekainuoja. Valstybė nemokamai atlieka tik bendrą tyrimą, kuris nenusako sudėties.

[Pedigree]

Kiek žinau, yra dviejų tipų cholesterolis - vienas ateina nuo gyvūlinės kilmės produktų, kitas nuo augalinės. Tai tas nuo augalinės nėra blogas, net jei viršija kelis kartus cholesterolio normą. Tik reikia išsitirti, daug nekainuoja. Valstybė nemokamai atlieka tik bendrą tyrimą, kuris nenusako sudėties.

Dalis tiesos, bet nepilna ir ne visai tas gyvūlinis blogas - JOKS dietinis nėra nei kiek blogas, didžioji dalis MTL cholesterolio, kai yra jo sutrikimas yra pagamintas kūno. Bet kuriuo atveju čia tik iliustratyvus pavyzdys apie manipuliacijas statistika ir jos nesuvokimą

[andyour]

Dalis tiesos, bet nepilna ir ne visai tas gyvūlinis blogas - JOKS dietinis nėra nei kiek blogas, didžioji dalis MTL cholesterolio, kai yra jo sutrikimas yra pagamintas kūno. Bet kuriuo atveju čia tik iliustratyvus pavyzdys apie manipuliacijas statistika ir jos nesuvokimą

O tai gerai, ar blogai, jei viršija normą? Berods 2.5% norma, jei gerai pamenu?

[Sula]

Kiek žinau, yra dviejų tipų cholesterolis - vienas ateina nuo gyvūlinės kilmės produktų, kitas nuo augalinės. Tai tas nuo augalinės nėra blogas, net jei viršija kelis kartus cholesterolio normą. Tik reikia išsitirti, daug nekainuoja. Valstybė nemokamai atlieka tik bendrą tyrimą, kuris nenusako sudėties.

Čia jau žiaurokas off-topas, bet kiek žinau, pats organizmas gaminą didžiąją cholesterolio (jei ne visą). Pats nuolat tikrinuosi. Jau rašiau, kai sedėjau ant "becholesterolės" dietos, jis buvo žiauriai pašokęs. Dabar valgau ir kiaušinukus, ir sviestuko, ir riebesnės mėsytės šiek tiek - krito iki normos ir padaugėjo gerojo. Gydytoja atrodė nustebusi, kaip ir aš pats.
Žmona vegetarė - cholesterolis normoje, dabar net kartais didesnis nei mano. Vienu žodžiu...

[senasnamas]

Na, tikėti,ar netikėti statistika, tai čia panašiai, kaip tikėti arba netikėti matematika (statistika ir YRA matematika, be abejo), ar fizika. Ir žinoma, tai puikus intelekto, sugebėjimo mastyti abstrakčiai indikatorius.

Vėlgi sankauskas nesupranta vyriausybių intereso statistiką pagražinti. Visokios skaičiavimo metodikos paprastai keičiamos ne tam, kad skaičiai būtų tikslesni, bet tam, kad būtų gražesni. Ir tai aktualiausia "socialiai jautriems" rodikliams: infliacijai, nedarbo lygiui ir pan., nes nuo to priklauso politikų reitingai .

Pirmadienį Statistikos departamentas paskelbė, kad per metus pienas ir pieno produktai, išskyrus sviestą, brango 11,9 proc.

Gal gali kas nors paaiškinti, kodėl iš pieno produktų reikia išskirti sviestą? Todėl, kad brango labiausiai ir infliacijos rodiklį išpūstų dar labiau?

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...ntu-662-864692

Gydytoja atrodė nustebusi, kaip ir aš pats.

Blogiausia, kad tokie nustebę gydytojai gydo ir dalina rekomendacijas, kaip reikėtų gyventi. Cholesterolio rodikliai sutvarkomi per savaitę kitą vien pakeitus mitybą (tik reikia žinoti, kaip keisti). Bet daugiametę praktiką turintiems ir tuo užsiimantiems gydytojams tai vis dar yra tamsus miškas arba nepaaiškinamas stebuklas. Po to stebimasi bloga visuomenės sveikatos būkle.

[Pedigree]

Čia jau žiaurokas off-topas, bet kiek žinau, pats organizmas gaminą didžiąją cholesterolio (jei ne visą). Pats nuolat tikrinuosi. Jau rašiau, kai sedėjau ant "becholesterolės" dietos, jis buvo žiauriai pašokęs. Dabar valgau ir kiaušinukus, ir sviestuko, ir riebesnės mėsytės šiek tiek - krito iki normos ir padaugėjo gerojo. Gydytoja atrodė nustebusi, kaip ir aš pats.
Žmona vegetarė - cholesterolis normoje, dabar net kartais didesnis nei mano. Vienu žodžiu...

Galiu pasakyti tik tiek, kad dabar vyksta milžiniškos revoliucijos ir dogmų laužymas, tai dar užtruks 5-10 metų, bet viskas, kas buvo manoma apie tai po truputį paneiginėjama.

Tai yra pavyzdys, kaip blogas mokslas ir manipuliacija statistikomis ir abstraktaus mąstymo trūkumas, bei tam tikrų grupių lobizmas sukėlė vieną didžiausių public health krizių pasaulyje, nusinešusią milijonus gyvybių ir kainavusią daugybę pinigų.

Panašiai vyksta ir su manipuliacijomis statistika - žiūrėkite, gi BVP kyla, ko jums dar reikia! Ir nesupranta, kodėl atkiša vidurinį pirštą ir vyksta ten, kur kylant BVP kyla ir žmonių pajamos.

[sankauskas]

Na, statistikoje gali būti panaudota bloga metodologija, prieita klaidingų išvadų. Reikia sveiko skepticizmo net vertinant raw data, o kalbant apie kažkokius išvestinius duomenis - būtinai.

Bet jei kažkokia lyčių lygybė buvo išspręsta neteisingai, mes nesakome, kad netikime matematika. Tiesiog sprendime buvo privelta klaidų.

Statistika yra labai counter-intuitive mokslas. Tai yra svarbiausias dalykas mokantis ir dirbant su duomenimis. Tai, kas atrodo akivaizdu ir parasta, dažnai taip nebūna. O yra tokių statistinių kuriozų, kuriuos bet ir supratus, ir priėmus už tiesą, smegenys vistiek atsisako patikėti, pavyzdžiui Monty Hall Paradox.

[senasnamas]

bet jei kažkokia lyčių lygybė buvo išspręsta neteisingai