Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Egiuxz]

Nu va, čia ir yra agurkėlių išrankiojimas - sumažinam, pašalinam, uždraudžiam ir galvojam, kad viskas gerai. Ne, nėra gerai. Puspensininkiai greit išeis į pensiją, jauni užims jų vietą. Nieko atleist iš darbo nereikia - pakanka ribot naujų darbo vietų skaičių ir sutvarkyt švietimo sistemą, kad bet kas nestotų į tokius mokslus, po kurių tik į valstybės tarnybą kelias tenusimato.

Laikyti žmones vien dėl to, kad jie yra seni - tai yra pinigų švaistymas. Pensijinio amžiaus žmonės gaus pensijas. Per mažos pensijos? Reikia jas kelti.

Kaip jau minėjau, didesnis klausimas su tais, kurie arti pensijos. Pensininkus dėl manęs kad ir dabar galima atleist - turi iš ko gyvent.

[Galis]

Nu va, čia ir yra agurkėlių išrankiojimas - sumažinam, pašalinam, uždraudžiam ir galvojam, kad viskas gerai. Ne, nėra gerai. Puspensininkiai greit išeis į pensiją, jauni užims jų vietą. Nieko atleist iš darbo nereikia - pakanka ribot naujų darbo vietų skaičių ir sutvarkyt švietimo sistemą, kad bet kas nestotų į tokius mokslus, po kurių tik į valstybės tarnybą kelias tenusimato.
Kaip jau minėjau, didesnis klausimas su tais, kurie arti pensijos. Pensininkus dėl manęs kad ir dabar galima atleist - turi iš ko gyvent.

kaip tai sumažins darbo vietų jei tik nesteigsim naujų darbo vietų? 10-1=9(mažinam) 10+0(nemažinam) ir kaip sumažins darbo vietas tai kad studentai kažko nesimokys tai sunku suprasti. jei yra etatas tai darbuotojo ieško, nėra etato nėra ir darbuotojo. beje pats siūlot drausti kažkam kažką mokytis - apsispręskit.

[Egiuxz]

kaip tai sumažins darbo vietų jei tik nesteigsim naujų darbo vietų? 10-1=9(mažinam) 10+0(nemažinam) ir kaip sumažins darbo vietas tai kad studentai kažko nesimokys tai sunku suprasti. jei yra etatas tai darbuotojo ieško, nėra etato nėra ir darbuotojo. beje pats siūlot drausti kažkam kažką mokytis - apsispręskit.

Vienas išeina, ateina kitas. Kas dar neaišku?

Siūlau ne drausti mokytis, o mažinti vietų skaičių ir jų finansavimą. O jeigu debilas esi ir stoji ten, kur nėra perspektyvų - pats kaltas.

Darbuotojai arti pensijos ir pensininkai yra didžiausias įmonės turtas. Pirmiems gali skųstis, kad blogi reikalai ir reikia algas mažint - kur jie eis. Ir šiaip gali darbo kraut - kur eis? Ir dar gerbs kaip poną. O antri dirba sau iš idėjos už minimumą arba 0,2 etato, nes juos gi emigravę vaikai išlaiko. O kam tas jaunimas, turi kažkokį niekam nereikalingą popiergalį iš KU ŠU ir tik reikalavimus vieną po kito kelia feisbuke sėdėdami.

Tas jaunimas už tą pensininką greičiau dirba, kaip jau minėta, o ir imlesnis viskam.

[Galis]

Vienas išeina, ateina kitas. Kas dar neaišku?

Siūlau ne drausti mokytis, o mažinti vietų skaičių ir jų finansavimą. O jeigu debilas esi ir stoji ten, kur nėra perspektyvų - pats kaltas.

pagal jūsų logika jei įstos mokytis 2000 bibliotekininkų tai visi jie ir įsidarbins ir taip padaugės biudžetinių darbo vietų? dabar daug studentų baigia šūdinas profesijas tik jie arba emigruoja arba bedarbiai arba mokosi ką kita, tai neturi beveik visiškai nieko bendro su biudžetinėmis darbo vietomis.

[Creatium]

Nu va, čia ir yra agurkėlių išrankiojimas - sumažinam, pašalinam, uždraudžiam ir galvojam, kad viskas gerai. Ne, nėra gerai. Puspensininkiai greit išeis į pensiją, jauni užims jų vietą. Nieko atleist iš darbo nereikia - pakanka ribot naujų darbo vietų skaičių ir sutvarkyt švietimo sistemą, kad bet kas nestotų į tokius mokslus, po kurių tik į valstybės tarnybą kelias tenusimato.

Kaip jau minėjau, didesnis klausimas su tais, kurie arti pensijos. Pensininkus dėl manęs kad ir dabar galima atleist - turi iš ko gyvent.

Kam išlaikyti darbo vietas, kurios yra perteklinės? Bandot kurti kažkokį socialistų rojų? Valstybės aparatas turi dirbti taip efektyviai, kaip tik įmanoma (privataus verslo lygyje). Priešingu atveju tai yra pinigų švaistymas. Geriau tuos pinigus investuoti į žmonių perkvalifikavimą ar kaip paramą privačiam verslui.

[Eidvis]

Skaitant kai kuriuos komentarus susidaro įspūdis, kad tiesiausias kelias į Lietuvos ekonominę gerovę yra prikurti prastai apmokamų darbo vietų biudžetinėse įstaigose, ką, beje, socdemai kol kas propaguoja. Nors mūsų kelias turėtų būti didinti biudžetinių įstaigų efektyvumą, o kaip minimum jų darbuotojų skaičių mažinti proporcingai gyventojų skaičiaus mažėjimui, tačiau einama kitu keliu į 'šviesų' rytojų. Belieka, kad ekonomiką skatinti pradėtumėm iš ES paramos ūkininkams pirkdami ne naujus galingus ir efektyvius traktorius, o kauptukus. Juk taip daugiau darbo vietų sukurta bus. Visgi esmė geresnio gyvenimo lieka efektyvume, tiek privačiame versle, tiek gamyklose, tiek žemės ūkyje, tiek ir tame pačiame biudžetiniame sektoriuje. Jeigu verslas kol kas tvarkosi gerai ir to pasekoje atlyginimus į metus kelias po bene 8%, tai valstybinis sektorius, kuris yra nelabai jau daug mažesnis už privatų, kol kas stagnuoja ir tempia visą vidurkį į apačią.

[Lettered]

Skaitant kai kuriuos komentarus susidaro įspūdis, kad tiesiausias kelias į Lietuvos ekonominę gerovę yra prikurti prastai apmokamų darbo vietų biudžetinėse įstaigose, ką, beje, socdemai kol kas propaguoja. Nors mūsų kelias turėtų būti didinti biudžetinių įstaigų efektyvumą, o kaip minimum jų darbuotojų skaičių mažinti proporcingai gyventojų skaičiaus mažėjimui, tačiau einama kitu keliu į 'šviesų' rytojų. Belieka, kad ekonomiką skatinti pradėtumėm iš ES paramos ūkininkams pirkdami ne naujus galingus ir efektyvius traktorius, o kauptukus. Juk taip daugiau darbo vietų sukurta bus. Visgi esmė geresnio gyvenimo lieka efektyvume, tiek privačiame versle, tiek gamyklose, tiek žemės ūkyje, tiek ir tame pačiame biudžetiniame sektoriuje. Jeigu verslas kol kas tvarkosi gerai ir to pasekoje atlyginimus į metus kelias po bene 8%, tai valstybinis sektorius, kuris yra nelabai jau daug mažesnis už privatų, kol kas stagnuoja ir tempia visą vidurkį į apačią.

Lietuvoje viešasis sektorius nėra didesnis nei ES vidurkis, t.y. neturim daugiau mokytojų, gydytojų, policininkų ir t.t. Užtat biudžeto surinkimas pats mažiausiais iš visų ES šalių, tik 25%, kai kitose siekia iki 50%, todėl elementariai trūksta lėšų sveikatos apsaugai, mokslui, kariuomenei ir pan. Nuo to reiktų pradėti reformas, o ne nuo populistinių šūkių sumažinti Seimo narių skaičių ar jų atlyginimus.

[Tomas]

Kaip ir rašiau prieš porą dienų pamatėme charakteringą liberalbolševikinės ekonominės minties pliūpsnį - atimti ir padalinti. Kodėl Lietuvoje tai laikoma liberalizmu, o ne bolševizmu - biesas žino.

[Creatium]

Na, buvo prieš keletą savaičių LRT Forumo diskusija apie mokytojų kiekį Lietuvoje. Skaičių neprisimenu, bet turime visai nemažą jų skaičių, lyginant su kitomis šalimis. O po to skundžiamės, kad atlyginimai maži, o mokyklos nerenovuotos. Va ką lyg atsimenu, tai, kad Mačiulio skaičiavimais galima būtų mokytojų skaičių mažinti trečdaliu. Tokiu būdu likusiems galima būtų ženkliai pakelti atlyginimus.

Kaip ir rašiau prieš porą dienų pamatėme charakteringą liberalbolševikinės ekonominės minties pliūpsnį - atimti ir padalinti. Kodėl Lietuvoje tai laikoma liberalizmu, o ne bolševizmu - biesas žino.

O kaip tada pavadinti "visiems vienodai" tipo valstybinį vietų prikūrimą su mažiausiais atlyginimais ir jokių perspektyvų?

[Galis]

Na, buvo prieš keletą savaičių LRT Forumo diskusija apie mokytojų kiekį Lietuvoje. Skaičių neprisimenu, bet turime visai nemažą jų skaičių, lyginant su kitomis šalimis. O po to skundžiamės, kad atlyginimai maži, o mokyklos nerenovuotos. Va ką lyg atsimenu, tai, kad Mačiulio skaičiavimais galima būtų mokytojų skaičių mažinti trečdaliu. Tokiu būdu likusiems galima būtų ženkliai pakelti atlyginimus.



O kaip tada pavadinti "visiems vienodai" tipo valstybinį vietų prikūrimą su mažiausiais atlyginimais ir jokių perspektyvų?

tai Lietuvoje dar berods yra mokyklų kur mokytojų daugiau nei mokinių, tokia mokykla aišku turi autobusiuką su vairuotoju, elektrą, vandenį, šildymą, į ją vežamas maistas ir pan.

[Eidvis]

Teik mokytojų, tiek policininkų ir berods gydytojų skaičius tenkantis 1000 gyventojų Lietuvoje stipriai viršija ES vidurkį, kas reiškia, kad Lietuvoje šios sritis dirba neefektyviai. Tačiau dažnu atveju nereikia sumažinti mokytojų skaičiaus - tereikia sumažinti biurokratų skaičių. ir nepaisant to turim pripažinti savo problemas - Lietuvoje mažėja gyventojų, ypač kaimiškose vietovėse, tačiau kaip išsireiškė dabartinė švietimo ir mokslo ministrė - "kol aš būsiu ministre, nebus uždaryta jokia kaimo mokykla'. O tai reiškia, kad mokykloje gali mokytis 8 vaikai, o personalą sudaryti 10 darbuotojų ir vistiek jin nebus uždaroma. Šitos valdžios požiūris yra visiškai pražūtingas. Ir lygintis kiek Lietuvoje ir kitur perskirstoma per biudžetą pinigų, yra visiškai neteisinga, nes visų pirma Lietuvoje yra daug didesnė šešėlinė ekonomika, jeigu būtų susitvarkyta su ja - perskirstymas kaip mat padidėtų. Tačiau berods Udrius yra išsireiškęs, kad konservatoriai blogis, nes įvedė kasos aparatus turguose - tai vadinas ir kova su šešėline ekonomika Lietuvoje yra laikoma blogiu. O visų antra biudžetinės įstaigos Lietuvoje nelygų biudžetinėms įstaigoms vakaruose. Ten mokytojai, daktarai ir policininkai gali efektyviau dirbti, tačiau daugiau etatų sukuriama kitose sferose. Jeigu Lietuva būtų turtinga ir galėtų išlaikyti didelį skaičių biudžetinių darbuotojų - tokiu atveju aš neprieštaraučiau, kad būtų kuriamos visokio tipo socialinės ir pan. programos, kurios realiai padėtų žmonėms. Tačiau kai tų programų nėra, o yra tik neefektyvių biudžetinių įstaigų išlaikymas - tai tokio modelio skatinimas ir palaikymas yra pražūtingas.

[senasnamas]

Jei būtų sumažintas gydytojų ar mokytojų skaičius, tai dar nereiškia, kad padidėtų kažkoks efektyvumas. Gydymo įstaigose pailgėtų ir taip ilgos eilės, o švietimo lygis nukristų dar žemiau. Tiesiog reikia protingo vadovavimo ir esminių reformų - etatams pakarpyti ar mokykloms uždaryti daug proto nereikia.

[Galis]

kokios tos esminės reformos?

[Eidvis]

Proto reikia tam, kad tą patį darbą vienodai efektyviai galėtų atlikti mažesnis skaičius darbuotojų. Tam pirmoje eilėj pasitarnauja technologijos, pvz. jeigu ligoninė būtų privati įstaiga, tai jau seniausiai būtų panaikintas nemažas kiekis biurokratinių darbuotojų, t.y. visokių registracijose sėdinčių seselių ir vadovaujančio, biudžetą skaičiuojančio, ar prižiūrinčio personalo. Esmė, kad kai yra padidinamas efektyvumas - tai reiškia, kad paslaugos kokybė nėra sumažinama. Tai reiškia, kad tą patį darbą gali atlikti mažesnis skaičius žmonių. Tai yra ekonomikos esmė, nes Afrikos šalys biednai gyvena vien dėl to, kad ten žmonės dirba neefektyviai. O tos šalys, kurios gyvena geriausiai, efektyvumą yra užkėlusios į viršų visur, kur tik gali - ir ligoninėse, ir mokyklose, ir gamyklose ir t.t. Bet tai tikrai nereiškia, kad nuo to nukenčia prekių ar paslaugų kokybė. Man šiek tiek net nesmagu, kad šitas forumas darosi delfi komentatorių lygio forumu, kur tokių atrodo elementarių fizikos dėsnių nesugebama suvokti ir dėl to apskritai yra diskutuojama.

[senasnamas]

Tai reiškia, kad tą patį darbą gali atlikti mažesnis skaičius žmonių.

Man šiek tiek net nesmagu, kad šitas forumas darosi delfi komentatorių lygio forumu, kur tokių atrodo elementarių fizikos dėsnių nesugebama suvokti ir dėl to apskritai yra diskutuojama.

Tikrai, kad nesugebi suvokti, jog valstybinėje įstaigoje vien pakarpius etatus nėra jokių garantijų, kad likę darbuotojai automatiškai pradės dirbti efektyviau. Jie gali ir toliau dirbti taip pat, todėl visi darbai tiesiog ilgiau užtruks. Ir kartais net ne nuo eilinių darbuotojų tas efektyvumas priklauso, o nuo darbo organizavimo ir vadovavimo. Todėl ir rašau, kad reikia esminių reformų, o ne vien etatų karpymo. Galbūt pilna funkcijų dubliavimo, tuščios biurokratijos, kai iš inercijos atliekamos kažkokios užduotys, kurios nelabai ir reikalingos. Tai darbuotojas gali ir tikrai daug dirbti, kad tos užduotys būtų atliktos, bet darbo rezultatas nebus didelis.

[Eidvis]

bet juk aš apie tai ir rašiau, stengiaus kiek įmanydamas suprantamiau paaiškint, kad ne etatų karpymas esmė, o darbo efektyvinimas, tik žinoma suefektyvinus darbą, jam atlikti reikės mažiau darbuotojų. Tačiau šiuo metu yra priešinga tendencija - gyventojų skaičius mažėja, biurokratų skaičius auga. Privačiame sektoriuje atlyginimai sparčiai kyla, valstybiniame stagnuoja. Čia ir yra problemos esmė.

[Lettered]

Proto reikia tam, kad tą patį darbą vienodai efektyviai galėtų atlikti mažesnis skaičius darbuotojų. Tam pirmoje eilėj pasitarnauja technologijos, pvz. jeigu ligoninė būtų privati įstaiga, tai jau seniausiai būtų panaikintas nemažas kiekis biurokratinių darbuotojų, t.y. visokių registracijose sėdinčių seselių ir vadovaujančio, biudžetą skaičiuojančio, ar prižiūrinčio personalo. Esmė, kad kai yra padidinamas efektyvumas - tai reiškia, kad paslaugos kokybė nėra sumažinama. Tai reiškia, kad tą patį darbą gali atlikti mažesnis skaičius žmonių. Tai yra ekonomikos esmė, nes Afrikos šalys biednai gyvena vien dėl to, kad ten žmonės dirba neefektyviai. O tos šalys, kurios gyvena geriausiai, efektyvumą yra užkėlusios į viršų visur, kur tik gali - ir ligoninėse, ir mokyklose, ir gamyklose ir t.t. Bet tai tikrai nereiškia, kad nuo to nukenčia prekių ar paslaugų kokybė. Man šiek tiek net nesmagu, kad šitas forumas darosi delfi komentatorių lygio forumu, kur tokių atrodo elementarių fizikos dėsnių nesugebama suvokti ir dėl to apskritai yra diskutuojama.

Efektyvinti beabejo reikia, bet ar čia pagrindinė problema? Tarkim sumažės mokytojų provincijoje, bet yra sričių, kur specialistų trūksta. Su tokiu skurdžiu finansavimu nemanau, kad galima kažką daug išspausti, nebent norit, kad tektų laukti gydytojo ne kelis mėn. ar kelis metus, o dešimtmečius:
http://www.delfi.lt/pilietis/naujien....d?id=71351288

[Eidvis]

Nebežinau kaip kitaip paaiškinti, kad efektyvinimas nėra paslaugų kokybės blogėjimas. Išsivysčiusiose šalyse ir mokslas ir medicina yra aukštesniame lygyje, nors tam aparatui reikia mažiau darbuotojų. Tai, kad reikia mažiau darbuotojų, leidžia turėti didesnį finansavimą, t.y. didesnius atlyginimus, geresnes technologikas. Aišku visada galime nieko nedaryti, didinti biuriokratų skaičių ir toliau skųstis, kad vargingai gyvename.

[Garbanius]

Pritariu. Aš kaip dirbantis didžiausioje gydymo įstaigoje Lietuvoje, pastebėjau, kad labai bijoma pertvarkų. Veiklos nenorima suefektyvint, bijoma prarast darbuotojų etatus, nes motyvuojama, kad juos atleidus, darbo padaugės, o alga savaime suprantama, kad ne. Manau, kol nebus pakankamai padidintos algos, niekas neturės tokių didelių kiaušų, kad pradėt pertvarkas šioje srityje.

[Lettered]

Nebežinau kaip kitaip paaiškinti, kad efektyvinimas nėra paslaugų kokybės blogėjimas. Išsivysčiusiose šalyse ir mokslas ir medicina yra aukštesniame lygyje, nors tam aparatui reikia mažiau darbuotojų. Tai, kad reikia mažiau darbuotojų, leidžia turėti didesnį finansavimą, t.y. didesnius atlyginimus, geresnes technologikas. Aišku visada galime nieko nedaryti, didinti biuriokratų skaičių ir toliau skųstis, kad vargingai gyvename.

Koks išsivysčiusiose šalyse finansavimas sveikatos apsaugai, švietimui skaičiuojant vienam gyventojui? Ar yra tokių, kurios skiria mažiau, bet turi geresnes paslaugas ir darbuotojams mokami konkurencingi atlyginimai? Greičiausiai ten darbuotojai dirba mažiau valandų, uždirba daugiau, turi geresnes darbo sąlygas, socialines garantijas ir viskas kainuoja daug kartų daugiau.