Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Galis]

maniau, kad rat bando buti sarkastiskas, bet rimtai(?) lyginti studento ir seimos su vaikais islaidas jau kazkokia kita humoro forma...

[tadux]

tai jo galima painioti mokesciu sistema su emocijom ir priimineti populistinius istatymus, Kurie tures teigiama efekta tik tiems kurie nujos ant ju i seima ir dar penkis metus gaus alga, tam kad 4 metus nieko neveike ant galo issitrauktu "koziri". Dabartinej Lietuvos situacijoj ivertinus pajamu lygi, mokesciu vengimo mastus, darbuotoju apmokestinima dar labiau apmokestinti darbuotojus yra visiskas absurdas. Betkuris bent siektiek ismanantis ekonomika ir mokantis naudotis kalkuliatoriumi tai supras.

[Galis]

Aš tai galiu reiteruoti pasiūlymą atsičiuchinti, nes vaiko įkalimas neatleidžia nuo minimalios algos. Ar visiems, pamakalavusiems sysalu 1000 eurų atlyginimas automatiškai nusimato? Neturi pinigų, neturėk vaikų. Ką 1200 neužtenka dviems suagusiems ir vaikui. Susimažinkit savo ekspektacijas ir nereikės žmonių juokinti, buržujai.

siaip idomiai rasot, gal kaip koks Erlickas, nezinau. dar visokie dviprasmiski "sysalai", turint omeny apie ka vyko diskusija paskutinius du psl.

[senasnamas]

visokie dviprasmiski "sysalai"

Čia susiję su to progresyvaus socdemo pavarde .

[digital]

Syso mokesčiai nėra progresiniai mokesčiai, neišprusimas nėra kairumas

[tadux]

Niekas jokio įstatymo dar nepriėmė, tai kam isterikuoti? Kad minimali alga šūdina, o kainos bilenkokios, tai niekam neužkliuvo iki šiol. Čia minimų 800-900 eurų žmonės akyse nėra matę. O jeigu jums tiek per mažai, tai gal nelabai mokate su finansais tvarkytis. Dar jiems už darželius grąžina 100... pravalas.

kad niekas neisterikuoja. tik konstatuoju fakta kad seimas svaisto laika svarstydamas populistinius istatymus.
tai minimali alga ir vadinasi minimalia nes yra sudina. visu tikslas turetu buti kad minimuma gautu kuo maziau zmoniu.

[Arunasx]

Ir kelti mažiausiai gaunančių pajamas bet ne atimti iš kažkiek daugiau uždirbančių.

[index]

Sysas strikes again. Tuo pačiu nori padaryti mokesčius dar labiau regresinius (uždirbantiems mažiau nei minimumą padidinti Sodros mokesčio tarifą) ir labiau apmokestinti tuos, kurie dirba keliose darbo vietose, nei tuos kurie dirba vienoje.

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/....d?id=69370758

[senasnamas]

Maldeikienė tiksliai apibūdino

Graudu, bet Lietuvos „kairiojo“ politiko portretas žiaurokas: tai niekada nesimokęs ir politikos bei viešųjų finansų abėcėlės neišmanantis (intrigų ir sumaišties kėlimas nėra politika) bei apie savo veiklos pasekmes nemąstantis optimistas.

[booraz]

Iš Nerijus Mačiulis FB:

Demokratinėse valstybėse tobulą mokesčių sistemą sukurti sudėtinga. Dauguma nori, kad mokesčius sumokėtų visi kiti, bet ne jie, o nedaug kas turi galimybių įvertinti kokia mokesčių sistema ilguoju laikotarpiu maksimizuotų jų asmeninę, šeimos ir tautos gerovę (ne tik finansinę). Politikai yra priversti pataikauti ir ieškoti kompromisų, taip gimsta neefektyvios, sudėtingos ir socialiai neteisingos mokesčių sistemos.
Jei būčiau diktatorius sukurčiau tokią Lietuvos mokesčių sistemą:

1) Gyventojų pajamos būtų visiškai neapmokestinamos. Nebeliktų gyventojų pajamų mokesčio įstatymo. Darbas ir pastangos gauti pajamas yra vertybė, todėl negali būti apmokestinami.
2) Įmonių pelnas būtų neapmokestinamas. Pelno siekimas rizikuojant ir investuojant nuosavą kapitalą siekiant patenkinti visuomenės poreikius yra vertybė; sėkmingos pastangos neturėtų būti apmokestinamos.
3) Socialinio draudimo įmokos sudarytų 30 procentų bruto darbo užmokesčio (darbo užmokesčio plačiąja prasme – žemdirbiai, turgavietės prekeiviai su individualios veiklos pažymėjimais, advokatai ir t.t. irgi dirba ir gauna darbo užmokestį – jokios diferenciacijos ir diskriminacijos). Įmokas mokėtų tik darbuotojai, o ne įmonės. 5 procentai būtų skiriami kaupimui, 25 procentai – einamųjų poreikių tenkinimui (sveikatos apsaugai, senatvės pensijoms, kitoms socialinėms išmokoms). Nuo pajamų viršijančių tris vidutinius darbo užmokesčius socialinio draudimo įmokų mokėti nereikėtų. Socialinio draudimo įmokos nėra mokestis, o Lietuva – ne komunistinė valstybė. Kadangi bazinė valstybės pensija būtų mokama iš valstybės biudžeto, tokių įmokų užtektų tam, kad Sodros biudžetas būtų subalansuotas. Be to, įvertinant siūlomus mokesčių pakeitimus, įmonėms turėtų nebelikti motyvacijos mokėti atlyginimus vokeliuose. Jei motyvacijos dar liktų, prie morkos galima pridėti ir lazdą. Austrijoje už nelegalų įdarbinimą pakartotinai nusižengęs įmonės vadovas gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki 2 metų. Manau, kad tai yra per daug ekstremalu – nėra reikalo perpildyti kalėjimus nelabai gabiais bet nepavojingais verslininkais. Užtektų perimti iš įmonės vadovo metinį jo atlyginimą, o iš akcininkų 5 procentus įmonės akcijų. 2017 metais vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje siektų 1500 eurų.
4) Būtų atlikta privaloma visuotinė apklausa dėl automobilio mokesčio. Tuomet metinis automobilio mokestis būtų apskaičiuojamas taip: (10 eurų už kiekvieną gramą kilometrui CO2 viršijantį 100 g/km) + (10 eurų už kiekvieną variklio galios kW viršijantį 100kW). Šiai formulei taikomas koeficientas 1,5 jei automobilis varomas tik galiniais ratais arba jo savininkas apklausos metu teigė, kad tai yra kvailas mokestis (kvailas net ir atsisakius pajamų mokesčių ir taikant minimalius kuro akcizus). Lietuviai nuolat Lietuvos keliais važinėjantys automobiliais su estiškais ar latviškais numeriais mokėtų pagal tokią pačią formulę su x2 koeficientu (tokius atvejus su šiuolaikinėmis technologijomis fiksuoti labai paprasta). Surinktus automobilių mokesčius naudotų savivaldybės (pagal deklaruotą savininko gyvenamą vietą). Mokesčio dydis būtų suskaičiuojamas ir sąskaita išrašoma automatiškai, atliekant techninę apžiūrą; nebūtų jokių papildomų administracinių sąnaudų valstybei. Šeimoms auginančioms du ir daugiau vaikų vienas automobilis neapmokestinamas.
5) Metinį nekilnojamojo turto mokestį (bendrą žemei, gyvenamosios ir komercinės paskirties turtui) nustatytų, surinktų ir naudotų savivaldybės, siekdamos vilioti arba išvyti gyventojus ir įmones iš savo miesto ar rajono. Būtų nustatomos tik minimalios gairės, kurių turi laikytis savivaldybės – turto vertė iki 50000 eurų neapmokestinama, o maksimalus tarifas negali viršyti 1 procento turto vertės (arba iki 5 proc. jei turtas yra nenaudojamas). Už gyvenimą ir veiklos vykdymą tvarkingoje savivaldybėje reikia susimokėti.
6) PVM 25 procentai, galbūt su lengvatomis kai kurioms prekėms, ypač toms kurios galėtų plūsti iš Latvijos ar Lenkijos. Nors geriausia būtų įtikinti kaimynines ES valstybes nukopijuoti sėkmingą Lietuvos mokesčių sistemos pavyzdį.
7) Dideli akcizai alkoholiui, tabakui, cukrui, gal dar kažkam iš PSO kancerogenų sąrašo. Už žalingus malonumus, potencialiai pavirstančius į valstybės sveikatos apsaugos kaštų augimą, reikia susimokėti.
8) Akcizas mononatrio glutamatui – 1000 proc. Beje, jeigu jau tokį š leidžiama dėti į maistą, tai gal galima leisti vartoti ir delta-9- tetrahydrocannabinolį. Irgi galima taikyti 1000 proc. akcizą. Būtų iš ko mokėti bazines valstybės senatvės pensijas. Manau, kad pensininkai neprieštarautų. Studentai irgi.
Mano skaičiavimais tiek mokesčių pilnai užtektų subalansuoti valstybės finansus. Jei neužtektų, turbūt nebūtų sunku parengti sąrašą valstybinių institucijų, funkcijų ir pareigybių, be kurių galima išgyventi.

[Eidvis]

Ištiesų Lietuvos mokęstinė sistema yra sustabarėjusi ir jai reikėtų tokios šoko terapijos, kaip kad siūlo N. Mačiulis. Pagrindinė dabartinės mokestinės politikos yda yra šešėlinė ekonomika, tai ir siūlymas apmokęstinimo akcentus permesti nuo darbo apmokėjimo, į vartojimo apmokėjimą, yra tikrai logiškas ir manau būtų labai naudingas. Beto tai būtų ir socialiai teisinga sistema, tame tarpe ir dirbančiųjų legaliai atžvilgiu, nes dabar biudžeto išlaikymas daugiausiai yra užkraunamas (o siūloma ir dar labiau užkrauti) ant sąžiningai, gabiai ir daug dirbančiųjų, o ne ant nelegalias ar neproporcingai dideles pajamas gaunančių žmonių. Tačiau tai turėtų būti reforma iš pagrindų, apimamti visą Lietuvos mokęstinę sistemą. Turint omeny socdemų ekonominės/mokestinės politikos gebėjimus, gal geriau mokestinių revoliucijų kol kas jokių nedaryti, geriau palaukti ir pakentėti kol pasikeis seimas.

[J.U.]

Turint omeny socdemų ekonominės/mokestinės politikos gebėjimus, gal geriau mokestinių revoliucijų kol kas jokių nedaryti, geriau palaukti ir pakentėti kol pasikeis seimas.

Seimo pasikeitimas gali nieko ir neduoti. Pažiūrėkit, ką čiulba naujai užaugintų socdemų karta. Apskritai geriausia Seimo reforma būtų kreipiant didelį dėmesį į renkamųjų kvalifikaciją, pvz. buldozerininkas (turėjom tokį) neturėtų jokių šansų prieš jauną žmogų baigusį mokslus užsienyje (taip atsijotume ir visokius Riomerio un. absolventus). Bet tai utopija.

[Carl di Ortus]

Pasakysiu tik tiek, kad šioje diskusijoje palaikau rat. Nelinkęs palaikyti politikų svarstymų, nes jie dar smarkiai atitolę nuo gerų sprendimų, bet šiame forume besilankantys tikrai turi savo kastą ir uždarą ratą, ir yra linkę greitai užsodinti tam tikrus žmones. Net išprovokuojamas būna dažnai žmogus, nes jam ši tema sukelia daugiau jausmų. Subalansuotos kainos, šeima, NT, studentai? Kas? Aš nebestudentas, dirbu Vilniuje, gyvenu su drauge, be vaikų ir sumoje uždirbam 1100€, nuoma 240€ (60metų senumo pastate), mokesčiai 50-100€, ir kai būna nuotaikos perkam picą ir batus, kai nėra nuotaikos bumbuliuojam, kad neturim auto teisių, savo buto, greito kompiuterio, touch-screen-dummy-phone ir kitokių dalykų. Ir dar susitaupom kokiem keliem stambesniem daiktam per metus. Bet, pagal Lettered et al., uždirbti 500€ daugiau ir nesugebėti gyventi? Negi tas vaikas šitiek daug suvalgo?

Kitas klausimas - kur yra vidurinioji klasė? Ties algos vidurkiu, mediana ar viduriniaja reikšme? Ir dar nuo to vidurio po 16% pinigų ar reikšmių į abi puses? Kodėl viešai skaičiuojamas vidutiniškai uždirbantis žmogus yra netoli 1,5kart geriau gyvenantis, nei absoliuti dauguma žmonių?

[index]

Kitas klausimas - kur yra vidurinioji klasė? Ties algos vidurkiu, mediana ar viduriniaja reikšme? Ir dar nuo to vidurio po 16% pinigų ar reikšmių į abi puses? Kodėl viešai skaičiuojamas vidutiniškai uždirbantis žmogus yra netoli 1,5kart geriau gyvenantis, nei absoliuti dauguma žmonių?

Nei viena, nei kita, nei trečia. Vidurinė klasė yra gerai gyvenantis žmogus, bet ne turtuolis. Tai žmogus su būsto paskola naujam butui ar namui, nauju ar mažai naudotu automobiliu, greičiausiai net dviem (esant šeimai), normaliu gyvenimu nesirūpinant kad šaldytuvas sugedo ir ką reiks daryt, pramogomis (galėjimu pietauti, vakarieniauti restorane, nueiti į kiną, parodą, koncertą, teatrą), bent kartą per metus atostogaujantis kur nors pietų Europoje ir pan.

O lyginti su vidutiniu Lietuvos žmogumi nereikia, nes vidutinis Lietuvos žmogus nėra vidurinė klasė, o skurdžiai gyvenantis žmogus. Vidurinės klasės Lietuvoje labai nedaug. Labai daug neturtingų žmonių, vos vos vidurinės klasės, o toliau jau labai turtingi.

[J.U.]

Labai daug neturtingų žmonių, vos vos vidurinės klasės, o toliau jau labai turtingi.

Tai čia viena didžiausių Lietuvos bėdų, tos didžiulės žirklės. Bet kažin ar gali būti kitaip. Juk sąlyginai laisvoje šalyje gyvename dar tik ketvirtį amžiaus. Gerovei užaugti kitose šalyse reikėjo laiko. Mes nebuvom tame traukinyje. Dabar gi yra tokia padėtis kad ir gerovės traukinys stoja, todėl ir įšokom į jį kiek pabėgėję šalia.

[Carl di Ortus]

Nei viena, nei kita, nei trečia. Vidurinė klasė yra gerai gyvenantis žmogus, bet ne turtuolis. Tai žmogus su būsto paskola naujam butui ar namui, nauju ar mažai naudotu automobiliu, greičiausiai net dviem (esant šeimai), normaliu gyvenimu nesirūpinant kad šaldytuvas sugedo ir ką reiks daryt, pramogomis (galėjimu pietauti, vakarieniauti restorane, nueiti į kiną, parodą, koncertą, teatrą), bent kartą per metus atostogaujantis kur nors pietų Europoje ir pan.

O lyginti su vidutiniu Lietuvos žmogumi nereikia, nes vidutinis Lietuvos žmogus nėra vidurinė klasė, o skurdžiai gyvenantis žmogus. Vidurinės klasės Lietuvoje labai nedaug. Labai daug neturtingų žmonių, vos vos vidurinės klasės, o toliau jau labai turtingi.

Tokiu atveju (ir Lietuvos atveju), reikėtų vadinti teisingiau - aukštesnės klasės žmogus. Suprantu, šiuolaikiniame pasaulyje žemesnės klasės yra daugiausia, aukštos mažiausia. Bet, pagal apibūdinimą, žemaitiškai tai vadintusi upper-middle class, kas yra panašu daugiausiai įtakos šiose diskusijoje turintis balsas. Normalios middle class Lietuvoje praktiškai ir nėra. Lower middle - neabejotinai egzistuoja, jai priskirčiau ir save. Low class, kaip jau minėjau - dauguma. O šitų ribų apibrėžimai labai (net perdaug) slidūs.

Prie ko vedu - reikėtų tiksliau nustatyti, kokias gyvenimo sąlygas mes laikome kurioje klasėje, ir atitinkamai pagal gautus penkis(?) laiptelius suskirstyti tuos progresinius mokesčius, mažinančius šių sluoksnių atotrūkį

[Sula]

uždirbti 500€ daugiau ir nesugebėti gyventi? Negi tas vaikas šitiek daug suvalgo?

Stebiusi, kaip kiekvienas vertina grynai iš savo varpinės. Gaila, kad čia forume nėra tikrai turtuolių ar visiškų ubagų būtų įdomu sužinoti jų požiūrį į mokestinę politiką
Kaip nekeista, bet vaikai suvalgo. O brangiausia yra rūbai, kurie net brangesni nei suaugusiųjų, ir išaugami sparčiai. Toliau renginiai ir priemonės. Gaila sunkiai besiverčiančių šeimų, kai negali sau leisti nusiųsti vaiko net į teatrą (nors jis dar nelabai brangus). Tik nereikia aiškinti, kad senoliai mokėsi prie balanos.

Kitas klausimas - kur yra vidurinioji klasė? Ties algos vidurkiu, mediana ar viduriniaja reikšme? Ir dar nuo to vidurio po 16% pinigų ar reikšmių į abi puses? Kodėl viešai skaičiuojamas vidutiniškai uždirbantis žmogus yra netoli 1,5kart geriau gyvenantis, nei absoliuti dauguma žmonių?

Tai tik hipotetinė sąvoka, nes dabartinė visuomenė neturi aiškių klasinių ribų.
Štai pavyzdys iš mano patirties. Giminaitis su šeima Chruščiovo laikais atvažiavo į sovietinį rojų iš Argentinos. Po kelerių metų buvo priverstas emigruoti vėl nepaisant tam tikrų politinių represijų (Argentinoje, ne TSRS ) tais laikais. Priežastis elementari. Jis nesugebėjo čia išlaikyti penkerių asmenų šeimos. O Buenos Airėse, būdamas darbininku (!) automobilių fabrike visai padoriai laikėsi. Bent jau mums jie atrodė tikri turtuoliai-kapitalistai.
Deja, bet Lietuva kol kas dar morališkai esti tarpinėje grandinėje tarp socialistų liaupsinamo sovietinio rojaus ir tos "fašistinės" Argentinos.

[arian_l]

LT yra kolonija iš jos uždirbama. Visais įmanomais būdais pradedant nuo šildymo, elektros kainos, kuras, minėti vaikiški rūbai ir pan. Tai yra elementarus dalykas. Už dyka kiekas nieko neduos. Europiečiai turi savo interesus, dažniausiai jų aiškiai neparodo, o mums atrodo kad jie nori padėti. Pvz. alkoholio reklama, greitos paskolos ir pan. Seimas nesugeba uždrausti alkoholio reklamos, pardavinėti alkoholi degalinėse. Jie veikia stambaus kapitalo naudai. kas stovi už General financing ? tai nėra labdara galite sakyti, kad aš durnas, vatnykas ir pan. bet mes gyvename liberalaus kapitalizmo sistemoje taip yra suregztas pasaulis.

[senasnamas]

Prie ko vedu - reikėtų tiksliau nustatyti, kokias gyvenimo sąlygas mes laikome kurioje klasėje, ir atitinkamai pagal gautus penkis(?) laiptelius suskirstyti tuos progresinius mokesčius, mažinančius šių sluoksnių atotrūkį

Lietuvoje progresiniais mokesčiais siekiama ne mažinti atotrūkį, kuris niekam nerūpi, o atimti iš tų, kurie pajėgia maitintis geresniais produktais nei pažymėti cento ženklu. Kaip realiai mažinti atotrūkį yra pateikiama daug pasiūlymų, bet politikams jie neįdomūs. Priėmus Syso pasiūlymus tai atotrūkis gal ir sumažėtų - šiek tiek besistojantys ant kojų būtų grąžinti atgal prie cento produktų. Kam nuo to būtų geriau? Patys skurdžiausi dėl to nepraturtėtų ir Syso pasiūlymai jiems tikriausiai patinka vien todėl, kad skamba kaip neturtingųjų interesų gynimas.

[Carl di Ortus]

Lietuvoje progresiniais mokesčiais siekiama ne mažinti atotrūkį, kuris niekam nerūpi, o atimti iš tų, kurie pajėgia maitintis geresniais produktais nei pažymėti cento ženklu. Kaip realiai mažinti atotrūkį yra pateikiama daug pasiūlymų, bet politikams jie neįdomūs.

Politikams įdomu tas, kas liaudyje dažnai linksniuojasi ant liežuvio galo. Tiesmukiškai sakydami, kas yra siekiama Lietuvoje ir kas kam rūpi, mes nė kiek neskatiname tos savo ateities gėrovės. Ar mano siūlymas ar kieno kito siūlymas - net nėra svarbu. Kiekvienas logiškas ir geresnis sprendimas už pirmąjį turėtų būti iškeliamas (eskaluojamas) į tolimesnę diskusiją, kad tai liaudžiai įšoktų į liežuvių galus geresni sprendimai ir tuomet automatiškai ir į politikus atsistotų populiaresni nauji sprendimai. Juk ir žiniasklaida neveltui drabstosi purvais - nes dauguma žmonių ("tikrų lietuvių") mėgsta drabstyti purvais savo kaimynus.

Jau, regis, nei daugiau uždirbantys forumo lankytojai, nei mažiau uždirbantys nepalaiko politikų pateiktų siūlymų (dėl skirtingų priežasčiu, bet nesvarbu), tai gal metas nustoti ginčytis?