Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Piktuolis]

Tarkim, kad darbuotojas gautų į rankas 400 eur., visa darbo vietos kaina su visais mokesčiais yra 662 eur. Tai yra 65 proc. apmokestinimas!

Tai yra mažiau nei 40%. Negražu meluoti.

[andyour]

Ne visada viršvalandžiai ar darbas dviem etatais lemia atitinkamą gerovę. Dideli mokesčiai kaip tik atbaido nuo darbo, nes matai, kad tavo pastangos nuplaukia kažkur kitur.

Čia tu apie Rusiją?

Pinigai nenueina kažkur, jei mokesčiai sumokami sąžiningai jie nueina į biudžetą.

Dirbti neapsimokėti gali tik jei tau kažkas duoda pinigų už dyką.

Jei Lietuvoje būtų mažesni mokesčiai mažai uždirbantiems (ir apskritai dirbantiems pagal darbo sutartis), išnyktų tie ilgalaikiai bedarbiai, kurie teigia, kad "oficialiai dirbti jiems neapsimoka".

Tada emigruotų daktarai, nebeliktų valstybinių mokyklų, pensininkai negautų pensijų ir balsuotų už populistus.

[ViR2]

Piktuoli, seno namo matematika teisinga, kaip tu sugebi gaut maziau nei 40%? Skaiciuoji tik vienos puses mokescius?

[senasnamas]

Skaičiuoju, kiek brutto suma didesnė už netto sumą : 400 eur. + 65 proc. = 660 eur.

Pinigai nenueina kažkur, jei mokesčiai sumokami sąžiningai jie nueina į biudžetą.

O tave tenkina valstybės teikiamos viešosios paslaugos: medicinos, švietimo ir pan? Turbūt sakysi, kad reikia didinti mokesčius, tada paslaugos taps geresnės? O aš sakyčiau, kad pirmiau reikia išmokti efektyviai elgtis su tais pinigais, kurie surenkami.

[Piktuolis]

O nuo kada mokesčiai skaičiuojami pridedant prie pajamų "į rankas", o ne atimant nuo visų pajamų? Išskyrus PVM.

[senasnamas]

O nuo kada mokesčiai skaičiuojami pridedant prie pajamų "į rankas", o ne atimant nuo visų pajamų?

Taip lengviau skaičiuoti . Ta bendra 662 eur. suma juk niekur net nefigūruoja. Sutartyje nurodoma 504 eur. (atlyginimas "ant popieriaus"). Čia dėl to kvailo skirstymo į darbuotojo mokamus mokesčius ir darbdavio mokamus.

[Lettered]

Piktuoli, seno namo matematika teisinga, kaip tu sugebi gaut maziau nei 40%? Skaiciuoji tik vienos puses mokescius?

Nėra apskritai tokio dalyko kaip "darbuotojo mokesčiai". Visus mokesčius moka darbdavys, kuris išlaiko darbuotoją. Sodros mokesčių dalis atskirta tam, jog darbuotojai taip aiškiai nematytų visų mokesčių ir nesigasdintų.

[andyour]

O tave tenkina valstybės teikiamos viešosios paslaugos: medicinos, švietimo ir pan? Turbūt sakysi, kad reikia didinti mokesčius, tada paslaugos taps geresnės? O aš sakyčiau, kad pirmiau reikia išmokti efektyviai elgtis su tais pinigais, kurie surenkami.

Nu jo, daktarai per daug gauna, nemoka elgtis su pinigais

Tu neturi vaikų ir labai retai užklysti į polikliniką.

[andyour]

Nėra apskritai tokio dalyko kaip "darbuotojo mokesčiai". Visus mokesčius moka darbdavys, kuris išlaiko darbuotoją. Sodros mokesčių dalis atskirta tam, jog darbuotojai taip aiškiai nematytų visų mokesčių ir nesigasdintų.

Mokesčiai tai būdai surinkti pinigus. Vienu mokesčiu nesurinksi taip efektyviai.

[Piktuolis]

Taip lengviau skaičiuoti

Taip tik lengviau rėkti, kad Lietuvoj viskas blogai. Štai prašom paskaičiavimai: http://www.llri.lt/mokesciai-nuo-atlyginimo

Ir pora citatų:

"Mokesčiai nuo minimalaus atlyginimo
<...>
Mokesčiai nuo visos darbo vietos kainos = 466,30 / 1 311,80 = 36%

Mokesčiai nuo vidutinio atlyginimo
<...>
Mokesčiai nuo visos darbo vietos kainos = 1 243,79 / 3 038,13 = 41%"

[liutass]

o koks procentas gyvenanciu zemiau skurdo ribos?

[Tomas]

Skandinavijoj viskas tvarkoj, tik vaisius reikia raškyti kai jie nunoksta, dėl to Lietuvai kol kas netinka dideli mokesčiai. Pati Skandinavija iškilo 1950-1970 ant laisvos rinkos pagrindų.

Visa Europa tuo metu kilo vadovaudamasi progesyviu principu "valstybė duoda". Vėliau po truputį daugelyje Europos šalių įsigalėjo atgyvenęs, regresyvus principas "valstybė ima", o ankstesnis "valstybė duoda" principas paskelbtas jei ne nusikalstamu, tai bent jau populistiniu.

O pačių mokesčių dydis ir struktūra yra antraeilis klausimas.

[liutass]

man patinka savoka "duoda"

[senasnamas]

Taip tik lengviau rėkti, kad Lietuvoj viskas blogai.

Ne viskas blogai, bet darbo jėga apmokestinama daugokai. Dar reikia turėti galvoje atlyginimų dydį Europos mastu.
Čia apie 2012 m., bet nemanau, kad kas labai pasikeitė:

Darbo sąnaudų mokestinė našta pernai Lietuvoje buvo didesnė nei daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių, pavyzdžiui, Norvegijoje, Islandijoje, Olandijoje, Japonijoje, Jungtinėje Karalystėje, rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto analizė.

Šveicarijoje darbo sąnaudos apmokestinamos 18 proc. tarifu, Jungtinėje Karalystėje - 28,5 proc., Islandijoje – 29,2 proc., Japonijoje – 29,5 proc., Olandijoje – 33,1 proc., Norvegijoje – 34,2 proc.

Daugiau darbo sąnaudos nei Lietuvoje yra apmokestinamos Austrijoje, Italijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje.

Turbūt ne atsitiktinumas, kad didžiausi emigracijos srautai driekiasi į tas šalis, kuriose apmokestinimas mažesnis.
http://www.delfi.lt/verslas/verslas/...#ixzz3XgBDNpfQ

[pliumbum]

Jeigu žmogaus tikslas yra dirbti grūščiku, tai jam ta kultūra mažai rupės ir dirbti kokioj Norvegijoj gali ir labiau apsimokėti, tačiau jeigu žmogaus tikslas yra įgyti profesiją, padaryti karjerą, sukurti verslą ar pan. - tai jam tai daug lengviau padaryti Lietuvoje. Čia bendrai paėmus, o ne apie kažkokius unikalius atvejus.

Čia yra milžiniška tiesa. Ypač kalbant apie jaunus žmones. Jūs primeskite, visi vyresni negu 40 metų žmonės yra rengti SSRS darbo rinkai (arba jau laisvai rinkai, bet dar be patirties, kaip tai turi atrodyti). Ką tai reiškia? Ogi paprasta - kokiuose Nyderlanduose baigęs bet kurios profesijos rengimą turi priešais save krūvą senių, kurie dirbo šioje srityje dešimtmečius. Darbuose, kuriuos susirasi, gali taip ir sėdėti žemose pozicijose iki 35-erių. Lietuvoje tuo tarpu tavo tėvų kartoje tiesiog nėra (pakankamai) darbo rinką atitinkančių žmonių. Ten vakuumas. Neskaitant tokių universalių profesijų kaip gydytojai ir pan., kurie vienodai dirba kapitalizme ir socializme. Gali labai lengvai kilti labai aukštai. Ir net jeigu tu ten būdamas vis dar uždirbsi kur kas mažiau negu atitinkamoje pozicijoje užsienyje, įgyta patirtis tokiame jauname amžiuje tau visą gyvenimą atsilieps labai teigiamai. Tada net jeigu kažkada vėliau sugalvotum išvažiuoti į užsienį, su savo CV jau ten kandidatuotum ne į valytojus.

[senasnamas]

Kas norėjo, tie per 25 m. ir po papildomą specialybę įgijo, ir užsienio kalbų išmoko, ir darbo patirties įgijo. Tas neatitikimas rinkos poreikiams buvo ryškus nebent pirmaisiais nepriklausomybės metais. Kai kurie, aišku, ir nesugebėjo prisitaikyti ar persikvaifikuoti. Atseit Lietuvoje atsakingas pareigas eina tik jaunesnio amžiaus žmonės? Juk pilna šešiasdešimtmečių įmonių vadovų. Apie politikus net nekalbėsim . Gal nebent IT srityje tas dalykas gali jaustis, nes čia sunku suspėti su laiku.

[Aleksio]

Mokesčiai turėtų būti tiek dideli, kad kapitalas nerastų alternatyvų kitose valstybėse. Kalbant apskritai apie visą verslą, ne apie pavienius atvejus. Tuo labiau, kad dabar mums reikia pritraukti kapitalo.

Lietuvoje yra pakankamai savų kapitalų, užsieniečius kviesti nėra būtina.

[Muzungus]

Lietuvoje yra pakankamai savų kapitalų, užsieniečius kviesti nėra būtina.

Čia remiesi šiaip sau į galvą šovusia mintim?

[Aleksio]

Čia remiesi šiaip sau į galvą šovusia mintim?

Viskas yra labai paprasta - bankai nemoka palūkanų už indėlius, reiškia turi pakankamai pinigų. Nebūtų pinigų - mokėtų normalias palūkanas.

[haveimooed]

A. Brazas. Dėl siūlomo naujo socialinio / darbo santykių modelio

Prezidentė, komentuodama siūlomą socialinį / darbo santykių modelį, teisingai pastebėjo, kad mokesčius tektų didinti ir rimtai, o ne kosmetiškai... Bet juos reikės didinti bet kuriuo atveju (to Prezidentė kažkodėl nepasakė?!), nes valstybė, perskirstydama tik 28 proc. BVP, normaliai funkcionuoti negali (anksčiau ar vėliau kils rimtos problemos).

...

Kaip ir apie tai, jog reikia įvesti nekilnojamojo turto mokestį fiziniams asmenims, apmokestinti (pagal vertę) automobilius, įvesti paveldimo turto mokestį... Taigi siekti, kad perskirstomas BVP sudarytų bent 33–35 %. Prezidentė šiuo klausimu irgi „pasipustė padus“.


Esminis klausimas: kokią dalį BVP vis tik būtina perskirstyti, t. y. kiek mums reikia valstybės – DAUG (< 40% BVP perskirstymas) ar MAŽAI (< 30% BVP perskirstymas). Pasaulio patirtis sako, kad optimalus yra ~ 35% BVP perskirstymas...

O kaip yra Lietuvoje? Vien tik nuogas populizmas: tiek kairysis, tiek dešinysis...