Lietuvos ekonomikos aktualijos

[senasnamas]

Eretiškas ir politiškai nekorektiškas interviu apie pinigus, mokyklose ir universitetuose to nedėsto:
http://www.demokratija.eu/index.php/...kalingas-euras

Reikia pasakyti žmonėms, kaip Lietuvoje atsiranda litas: pirma mes turime iš kažkur gauti eurą, dolerį ar kurią nors kitą iš penkių rezervinių valiutų ir tik tada emituoti litus. O kas yra tie, kurie emituoja tuos svarus sterlingų ir eurus su doleriais? Iš kur jie gauna? Mes, kad gautume, turime kažką parduoti ir uždirbti. O jie tiesiog iš oro spausdina. Tai puikiai pademonstravo Europos centrinis bankas, gruodžio ir sausio mėnesiais iš oro pagaminęs vieną trilijoną eurų.

Nes kas šiandien leidžia laikytis paviršiuje, plūduriuoti Jungtinėms Valstijoms? Tik galimybė emituoti savo pinigus. Jeigu Graikija būtų turėjusi galimybę emituoti savo drachmą, jai nebūtų reikėję išparduoti viso valstybinio turto, kurį ji dabar turės išparduoti iki 2015 metų.
Susiraskite internete šį sąrašą. Tai yra tiesiog fantastinis dokumentas, kur surašyta mėnesiais, ką ir kam graikai turės parduoti. Ir visa tai yra tik dėl to, kad Graikija atsisakė savo monetarinės politikos.

Valstybių skolinimasis finansų rinkose atsirado tik apie 1970 metus. Tik maždaug nuo šio laikotarpio valstybės skolinasi ne iš savo centrinio banko, o pasaulio rinkose, kitaip sakant, iš bankų. Tai buvo tam tikro mechanizmo įpiršimas tautoms ir, sakyčiau, tam tikras pasaulio banko sukčiavimo elementas.

Užduosiu tokį klausimą. Štai mums reikia uždengti trijų milijardų „Sodros“ skylę. Mes skolinsimės vadinamosiose pasaulio rinkose. Jos gauna iš to trilijono Europos banko emituotų pinigų už 1 procentą. Bankininkai paims už 1 procentą iš Europos banko tuos pinigus ir parduos A.Kubiliui už 6-8. O kodėl mes negalėtume iš V.Vasiliausko pasiskolinti tų trijų milijardų? Suprantu, kad yra valiutų modelis, negalima. Bet jeigu jo nebūtų? Kuo skirtųsi trijų milijardų skola iš V.Vasiliausko, kuri paskui patektų į mūsų rinką, ir pasiskolinimas iš kito banko? Tie pinigai lygiai taip pat pasklis mūsų rinkoje ir infliacijos prasme poveikis bus vienodas.

Elementaru - iš ko skoliniesi, tam ir dirbi. Kad atiduotum skolą užsienio skolintojams, turi kažką sukurti, parduoti ir uždirbti. Tada dalį uždarbio atiduoti. Spausdinant pinigus patiems, niekam nereikėtų atidavinėti jokio uždarbio.

Atsiminkime vieną dalyką: buvo referendumas ir dauguma šalies gyventojų sutiko stoti į Europos Sąjungą. Sutartyje yra Lietuvos raštiškas įsipareigojimas įsivesti eurą. Išlygų nėra palikta. Su tuo Lietuvos gyventojai sutiko referendume. Ir dabar Lietuva negali pasirinkti.

Nėra interviu datos, bet dėl tų 3 proc. tai pašnekovai tiksliai numatė:

O jei jie bandys laikytis tų trijų procentų, iš ko tada kompensuos žmonėms prabangų gyvenimą, kurį gyveno pastaruosius 40 metų? Nėra tam resursų Europos Sąjungoje. Todėl politikai nedarys šito.

Iš tiesų tiek Federalinės rezervų sistemos, tiek Anglijos centrinio banko ar Europos centrinio banko sprendimas reikšmingai padidinti pinigų kiekį rinkoje yra precedento neturintis reiškinys. Federalinė rezervų sistema daugiau nei tris kartus padidino pinigų kiekį nuo 2008 metų. Anglijos centrinis bankas lygiai taip pat. Europos centrinis bankas maždaug dvigubai padidino... Ir tai galima pateisinti tik su viena išlyga. Kad visi centriniai bankai turi labai aiškią strategiją, kaip tas perteklinis, iš niekur atspausdintas pinigų kiekis bus išimtas iš rinkos. Nes dabar jis pavojaus infliacijai nekuria. Jis neatsiduria gyventojų rankose, įmonių rankose. Jis tik užpildo likvidumą finansų sistemoje.

Atsakymas į senesnę diskusiją, ką tie pertekliniai pinigai veikia:

Šie pinigai bet kuriuo atveju mažų mažiausiai patenka į ateities sandorių rinką. Ateities sandorių rinkoje jie pakelia naftos kainas, grūdų kainas ir tai vis tiek padaro įtaką buitinei rinkai. Turbūt suprantate, kad naftos kaina tik dėl spekuliacijos yra tokia didelė. Štai dėl šių perteklinių pinigų. Tai lemia kiekvieno mūsų benzino litro kainą. Net nepatekusi į buitinę rinką ta suma vis tiek daro įtaką.

[John]

Kinijos premjeras A.Kubilių pakvietė į ekonomikos forumą
http://verslas.delfi.lt/business/kin....d?id=58598841

Su Kinijos premjeru Wen Jiabao ketvirtadienį susitikęs Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius aptarė galimybes plėtoti dvišalius santykius ir gavo kvietimą dalyvauti šioje šalyje vyksiančiame aukščiausio lygio ekonomikos forume.

Pernai, palyginti su 2010-aisiais, Lietuvos eksportas į Kiniją išaugo dvigubai ir pasiekė 200 mln. litų.

(c) AP Photo/Czarek Sokolowski

Įdomu, kas per forumas ir kada jis vyks? Puiki proga Kubiliui pademonstruoti savo patirtį investuotojų medžioklėje.

[ViR2]

Ne tik gali, bet dauguma šalių ir yra visada "skolingos", ir visiems ant to pašvilpt.

O PIGSAI suzviege del to, kad visiem nusisvilpt? Problema tame, kad salys pamirso elementaru Mitchelio mokyma, kuris teige, jog ekonomika veikia ciklais, o valstybes veikla turi buti counter-cycle

[Tomas]

O PIGSAI suzviege del to, kad visiem nusisvilpt? Problema tame, kad salys pamirso elementaru Mitchelio mokyma, kuris teige, jog ekonomika veikia ciklais, o valstybes veikla turi buti counter-cycle

Be abejo. Bet euro sistemos problema ir yra ta, kad valstybėms iš esmės atimta teisė ir galimybė vykdyti anticiklinę ekonominę politiką. Atkreipkite dėmesį - krizės "antroji banga" apima tik eurozoną, jos prielipus ir UK (nes ją valdo nevykėliai - bet tai problema išsprendžiama per kitus rinkimus).

[Tomas]

Eretiškas ir politiškai nekorektiškas interviu apie pinigus, mokyklose ir universitetuose to nedėsto:
http://www.demokratija.eu/index.php/...kalingas-euras

O kas yra tie, kurie emituoja tuos svarus sterlingų ir eurus su doleriais? Iš kur jie gauna? Mes, kad gautume, turime kažką parduoti ir uždirbti. O jie tiesiog iš oro spausdina. Tai puikiai pademonstravo Europos centrinis bankas, gruodžio ir sausio mėnesiais iš oro pagaminęs vieną trilijoną eurų.

Kaip yra sakoma - jei nori labai gerai paslėpti kokį daiktą, tai padėk jį visiems "ant akių". Tas pats ir su finansų sistema. FED, ECB, BoJ, BIS ir pan. interneto puslapiuose pilna aprašymų apie tai, kaip veikia šiuolaikinė finansų sistema. Pilna straipsnių, analizių, FAQ ir t.t. ir pan. Tame tarpe atvirai paneigiamos ekonomistų ir politikų iškaltos ir kitiems kalamos dogmos. Ir nepaisant informacijos gausos - absoliučiai daugumai žmonių, o blogiausia kad ir politikų ir ekonomistų tai yra visiškai "tamsus miškas".

Valstybių skolinimasis finansų rinkose atsirado tik apie 1970 metus. Tik maždaug nuo šio laikotarpio valstybės skolinasi ne iš savo centrinio banko, o pasaulio rinkose, kitaip sakant, iš bankų. Tai buvo tam tikro mechanizmo įpiršimas tautoms ir, sakyčiau, tam tikras pasaulio banko sukčiavimo elementas.

Čia aišku sąmokslo teorija. Savo pinigus leidžiančių valstybių "skola" sava valiuta nėra skola įprastiniu, buitiniu to žodžio supratimu. Iš tiesų, tai tėra "terminuotas indėlis" pinigus leidžiančios šalies centriniame banke. Jokios naštos ateities kartoms ir pan. populiaraus briedo jis nesukuria.

Va kai šalys skolinasi svetima valiuta (eurozona, Lietuva ir pan.) - tai jau yra "tikra" skolą kurią reikia grąžinti. Bet galima ir bankrutuot - čia skolininko pranašumas prieš skolintoją

Nėra interviu datos, bet dėl tų 3 proc. tai pašnekovai tiksliai numatė:

Kaip ne karą rašiau - ta 3% taisyklė yra laužta iš piršto, neparemta nei teoriškai, nei praktiškai.

Atsakymas į senesnę diskusiją, ką tie pertekliniai pinigai veikia:

Iš tiesų tiek Federalinės rezervų sistemos, tiek Anglijos centrinio banko ar Europos centrinio banko sprendimas reikšmingai padidinti pinigų kiekį rinkoje yra precedento neturintis reiškinys. Federalinė rezervų sistema daugiau nei tris kartus padidino pinigų kiekį nuo 2008 metų. Anglijos centrinis Ir tai galima pateisinti tik su viena išlyga. Kad visi centriniai bankai turi labai aiškią strategiją, kaip tas perteklinis, iš niekur atspausdintas pinigų kiekis bus išimtas iš rinkos. Nes dabar jis pavojaus infliacijai nekuria. Jis neatsiduria gyventojų rankose, įmonių rankose. Jis tik užpildo likvidumą finansų sistemoje.

Pinigų išėmimo iš rinkos mechanizmas yra išrastas labai senai - tai yra mokesčiai. Nieko naujo nereikia.

Tas "padidinimas" irgi tėra išpūstas burbulas. Skaičiau, kad išsivysčiusių valstybių finansų sistemų kasdieninė apyvarta 10-30% tos šalies BVP. T.y. grubiai per savaitę "prasisuka" sumos lygios metiniam valstybės BVP. Ir ta sistema turi funkcionuoti be menkiausių sutrikimų - nuo vieno banknoto išėmimo iš bankomato, iki milijardinių tarptautinių pervedimų. Jei kažkas mano, kad tokia "mašina" dirba su fiksuotu pinigų kiekiu cirkuliacijoje, tai gali manyti iš naujo

Šie pinigai bet kuriuo atveju mažų mažiausiai patenka į ateities sandorių rinką. Ateities sandorių rinkoje jie pakelia naftos kainas, grūdų kainas ir tai vis tiek padaro įtaką buitinei rinkai. Turbūt suprantate, kad naftos kaina tik dėl spekuliacijos yra tokia didelė. Štai dėl šių perteklinių pinigų. Tai lemia kiekvieno mūsų benzino litro kainą. Net nepatekusi į buitinę rinką ta suma vis tiek daro įtaką.

Čia vėlgi sąmokslo teorija. Bankų rezervuose esantys pinigai (o rezervinės sąskaitos yra centriniuose bankuose, t.y. rezervus "saugo" centriniai bankai) yra naudojami bankų tarpusavio atsiskaitymams, o ne naftai, grūdams ir t.t. pirkti. Aišku kilus dabartinei krizei dali pinigų turinčių spekuliantų nukreipė savo pinigus į žaliavų rinkas, bet tariamas "pinigų spausdinimas" čia ne nelabai prie ko. Ne taip senai skaičiau berods kažkurio FEDo padalinio analizę, kad spekuliacijų įtaka naftos kainai neviršija keliolikos procentų. Visi kiti svyravimai - OPEC kartelio veikla.

[senasnamas]

Arba kaip Lenkija gražiai susidorojo su krize - todėl, kad valdžia veikė kaip iš vadovėlio ir darė tai, kas reikia. Yra valiuta, yra monetarinė politika, yra situacijoje susigaudanti valdžia - visos galimybės valdyti situaciją.
Vis pabrėžiamas valiutų valdybos modelio privalumas - valiutos stabilumo užtikrinimas. Tačiau ar Lenkija daug prarado, kad zloto vertė per krizę sumažėjo, o paskui vėl padidėjo? Tiesiog valiuta amortizavo ekonomikos svyravimus, užtai BVP nekrito. Pas mus valiuta stabili, bet užtai BVP labai nestabilus - svyravimai dviženkliai . O Vyriausybės monetarinės politikos galimybės gana ribotos - važiuoti į Švediją ir prašyti, kad stipriau atsuktų pinigų kranelius. Juk ekonomikos bangavimas Lietuvoje ir vyko daugiausia dėl komercinių bankų veiklos - laisvai liejo į rinką pinigus, BVP augo, nustojo lieti - BVP nukrito. O ką visą laiką veikė Lietuvos bankas? Sėdėjo ir stebėjo. Jo prioritetas kitokie bankai .

[senasnamas]

Čia vėlgi sąmokslo teorija. Bankų rezervuose esantys pinigai (o rezervinės sąskaitos yra centriniuose bankuose, t.y. rezervus "saugo" centriniai bankai) yra naudojami bankų tarpusavio atsiskaitymams, o ne naftai, grūdams ir t.t. pirkti.

Tai tik teorija. Treiderių forumuose tai išdiskutuotas ir savaime suprantamas dalykas - jei žadamas QE, drąsiai pirk akcijas ar žaliavas, nepraloši. Koreliacija tarp akcijų rinkų bangų ir pinigų spausdinimų akivaizdi. Aišku, argumentuotai tai pagrįsti sudėtinga - norint tą padaryti, bankų veiklą reikėtų žinoti iš vidaus . Tačiau nėra kito paaiškinimo, kodėl akcijos staiga ima brangti, kai ekonominio pagrindo tam visai nėra. Be to, tiesiog nelogiška, kad tokios išleidžiamos sumos pelytų kažkur rezervuose - pinigai mėgsta judėti.

[andyour]

O Vyriausybės monetarinės politikos galimybės gana ribotos - važiuoti į Švediją ir prašyti, kad stipriau atsuktų pinigų kranelius.

Kiek žinau, ne bankai, o valstybė sugriežtino skolas.

[andyour]

Tai tik teorija. Treiderių forumuose tai išdiskutuotas ir savaime suprantamas dalykas - jei žadamas QE, drąsiai pirk akcijas ar žaliavas, nepraloši. Koreliacija tarp akcijų rinkų bangų ir pinigų spausdinimų akivaizdi. Aišku, argumentuotai tai pagrįsti sudėtinga - norint tą padaryti, bankų veiklą reikėtų žinoti iš vidaus . Tačiau nėra kito paaiškinimo, kodėl akcijos staiga ima brangti, kai ekonominio pagrindo tam visai nėra. Be to, tiesiog nelogiška, kad tokios išleidžiamos sumos pelytų kažkur rezervuose - pinigai mėgsta judėti.

Ar gali akcijų rinkoje dalyvaujanti smulkmė koreliuoti su bendra pinigu mase? Atrodo absurdiškai Tuo labiau, kaip pats rašai, kad nėra jokių argumentų, o tik fantazijos.

[senasnamas]

Tai neseniai priimti kai kurie apribojimai. Bet jų reikėjo kokiais 2005 m. O dabar priemonių imamasi po laiko, kai norinčių ir galinčių skolintis ir taip gerokai sumažėję. Patys bankai daug atsargiau skolina net ir be jokių valdžios nurodymų. Anksčiau nuėjus į banką bet kokiu reikalu, vis tiek siūlydavo imti paskolą būstui. Sklendės buvo atsuktos iki galo .
Pakartoju, kas koreliuoja:

Koreliacija tarp akcijų rinkų bangų ir pinigų spausdinimų akivaizdi.

[ViR2]

Arba kaip Lenkija gražiai susidorojo su krize - todėl, kad valdžia veikė kaip iš vadovėlio ir darė tai, kas reikia. Yra valiuta, yra monetarinė politika, yra situacijoje susigaudanti valdžia - visos galimybės valdyti situaciją.
Vis pabrėžiamas valiutų valdybos modelio privalumas - valiutos stabilumo užtikrinimas. Tačiau ar Lenkija daug prarado, kad zloto vertė per krizę sumažėjo, o paskui vėl padidėjo? Tiesiog valiuta amortizavo ekonomikos svyravimus, užtai BVP nekrito. Pas mus valiuta stabili, bet užtai BVP labai nestabilus - svyravimai dviženkliai . O Vyriausybės monetarinės politikos galimybės gana ribotos - važiuoti į Švediją ir prašyti, kad stipriau atsuktų pinigų kranelius. Juk ekonomikos bangavimas Lietuvoje ir vyko daugiausia dėl komercinių bankų veiklos - laisvai liejo į rinką pinigus, BVP augo, nustojo lieti - BVP nukrito. O ką visą laiką veikė Lietuvos bankas? Sėdėjo ir stebėjo. Jo prioritetas kitokie bankai .

Tamsta, negi Jus rimtai? Lenkija su Lietuva lyginat? Lietuva maza atvira ekonomika, kuri negali saves apsirupinti... Lenkai tuo tarpu didele ir stambi ekonomika, kuri nera priklausoma nuo importo. Kas is to, kad mes sumazintume kursa? O gi nieko. Tai reiks, kad mes ir tik brangiau priksime importa, kai tuo tarpu lenkai pabrangusias uzsienio prekes GALI kompensuoti vidaus rinkoj pagamintomis pigesnemis. Mes tokios prabangos neturime ir niekada neturejome

Jei turetume viduje isvystyta stipria ekonomika, kuri gebetu save apsiruointi, tada taip, valiutu valdybos modelis butu ideali iseitis reguliuot krize.

Europos beda ne delto, kad nebeturi monetarinio instrumento. Paziurekit i europa istoriskai, kokia buvo, kai valiutos buvo laisvos. Buvo nestabilios liros, drachmos ir nuolat stiprejantys marke ir frankas Euras turejo naudos visom salim. Taciau beda ta, kad regionas nesuformavo bendros fiskalines politikos, kuri butu regionine ir skatintu regionine konvergencija. O del kilusios regionines divergencijos ir atsirado visos bedos.

Tik Lietuva lyginti su Lenkija tai nepykit, bet yra tas pats, kas lyginti batona su pica

[senasnamas]

Lietuva maza atvira ekonomika, kuri negali saves apsirupinti.

Taip, būtent tai ir kalama mums 22 m. į galvas, kad esame maži ir nieko negalim. Tiek maži, kad negalim net turėti monetarinės politikos. Aišku, kad veiksmai per krizę turėtų būtų kitokie nei Lenkijos, tačiau tai nereiškia, kad valiutos spausdinimą būtina atiduoti kažkam kitam. Ir tai nėra Lenkijos ir Lietuvos lyginimas kaip vienodo svorio šalių, o tik mėginimas parodyti, kad vieno instrumento turėjimas šaliai suteikia visai kitas galimybes.
Kur tas importas nebus brangus, jei apie dujų terminalą pradedama kalbėti tik praėjus 20 m. nuo nepriklausomybės atkūrimo. Kol kas, rodos, viskas kalbų lygyje ir yra. Esant politinei valiai, seniai galėjo būti normali konkurencija elektros, dujų ir naftos sektoriuose. Tada ir visi ekonominiai skaičiukai daug geriau atrodytų, ir skolos netrigubėtų.

Buvo nestabilios liros, drachmos ir nuolat stiprejantys marke ir frankas.

O kas pasikeitė? Dabar euras vokiečiams per pigus (pagal ekonomikos padėtį), o graikams per brangus. O anksčiau kaip italai ar graikais sugebėjo, taip ir tvarkėsi. Dabar "padeda" tvarkytis kiti. Jei kildavo kažkokios problemos, tai buvo konkrečios šalies problemos. O dabar vienos šalies problema tampa visos Europos problema. Reikia paklausti eilinio graiko ir eilinio vokiečio, kiek jie nori vienytis, jungtis ir integruotis. Manau, kad atsakymas skirtųsi nuo to, ką deklaruoja politikai.

[ViR2]

Panasu efekta galima pasiekti ir fiskalinemis priemonemis, tik jis butu ilgesnis.

O del mazos atviros ekonomikos. Nu tai ok, paaiskink tada ka siulai? Man kaip makroekonomistui atrodo, kad Lietuva maza, atvira ir be jokios pakankamos vietines pramones, kuri galetu konkuruot pabrangus importui.

Kalbam pavyzdziais, pasibranginam importa, tai kuom ji pakeisim? Maisto prekes galim nesunkiai pakeist, saldytuvus - galim, televizorius - galim, tam tikrus rubus - galim is dalies, statybines medziagas - galim is dalies, o visa kita? Kuom plataus vartojimo prekes pakeistume? Kuom elektronika pakeistume? Elementariai, kuom popieriu pakeistume?
Esant laisvam kursui del papildomos rizikos importas naturaliai pabrangu, sumazetu investicijos...
Vienintele dar priimtina alternatyva matau, tai hibridinis modelis, kaip pas latvius, kur svyravima galima sutraukti i ±5 proc. Taciau visiskai laisva valiuta musu atveju turi labai daug minusu ir tik kelis abejotinus pliusus.

Siaip, hipotetiskai kalbant, tai net portugalam ar kiprui laisva valiuta daugiau zalos turetu, kai nera viduje stiprios pramones

[Tomas]

O kuo pakeisime 0,5mln. žmonių ieškančių geresnio gyvenimo emigracijoje? Kinietiška elektronika ar lenkišku tualetiniu popieriumi?

Lietuva yra nykstanti rinka ir kuo labiau ji nyks, tuo bus mažiau įdomi visiems investuotojams.

[ViR2]

Devalvave valiuta tik dar labiau padidinsime emigracija, nes pragyvenimas pabrangs, o prekes ir toliau naudosim importines. Todel tai ne iseitis. Bet su mielu noru isklausysiu pasiulu

Apie emigracija as turiu kita nuomone, taciau del jos greit minusu prisirinkciau tai pasilaikysiu, taciau esme - isvaziuoja tinginiai, "greitu pinigu" ieskotojai arba... "Prie chebros" nes emigruot ir studijuot uzsienuj skamba kietai

[andyour]

Apie emigracija as turiu kita nuomone, taciau del jos greit minusu prisirinkciau tai pasilaikysiu, taciau esme - isvaziuoja tinginiai, "greitu pinigu" ieskotojai arba... "Prie chebros" nes emigruot ir studijuot uzsienuj skamba kietai

Išsilavinimas užsienyje geruose universitetuose nelygintinas su Lietuvos, be to, pagilinamos kalbos žinios. Dėl tingėjimo tikrai nepasakyčiau, priešingai, ten nuvažiavę gaudami gerus pinigus dirba visu pajėgumu Daugumai darbas tėra tik materialinės gerovės šaltinis, tad nėra ko stebėtis, kad žmonės išvažiuoja dėl pinigų, bei pinigai juos motyvuoja.

[vytauc]

o visa kita? Kuom plataus vartojimo prekes pakeistume? Kuom elektronika pakeistume? Elementariai, kuom popieriu pakeistume?

... o viso kitko poreikius reiktų apsimažinti iki geresnių laikų.

Esant laisvam kursui del papildomos rizikos importas naturaliai pabrangu, sumazetu investicijos...

Kodėl? Investuojama paprastai dėl kažkokių vietoje esančių išteklių (darbo jėga, miškas, elektra irgi yra ištekliai). Užsienio investuotojams, orientuotiems į gamybą, šie ištekliai kaip tik atpigtų. O investuotojai orientuoti į prekybą = pinigų išvežimą iš LT mums 100 metų nereikalingi.

[senasnamas]

Importas brangsta ir turint stabilią valiutą: dėl nesugebėjimo susitarti su pagrindine importo šalimi , dėl alternatyvų neturėjimo, galų gale euras taip pat svyruoja dolerio atžvilgiu (išteklius iš Rusijos, rodo, perkam už dolerius). Be to, valiutos stabilumo palaikymas irgi kainuoja. Aišku, yra ir privalumų, nes mažos ekonomikos labiau pažeidžiamos. Tačiau viena situacija buvo 1994 m., kai valiutų valdybos modelis buvo įvestas, kita situacija dabar. Jis atseit turėtų saugoti nuo infliacijos, bet augant ekonomikai infliacija buvo didoka. Ją sukėlė svetimi pinigai. Ar užsienio komercinių bankų pinigai mielesni? Be to, nereikėtų nuvertinti Lietuvos eksporto galimybių. Būtent jis leido šaliai kažkiek atsitiesti, nes vidaus vartojimas be paskolų yra leisgyvis. Turint alternatyvų energetikos srityje ekonominis paveikslas būtų gerokai giedresnis.
Bet tikrai ne valiutų valdybos modelis didžiausia problema. Štai ką rašo Šliogeris:

Dvidešimt nepriklausomybės metų parodė visišką mūsų bejėgiškumą beveik visose gyvenimo srityse – ekonomikos, technologijų, administracijos, politikos, kultūros ir intelektualinėje. Galutinai įsitvirtino kleptokratinės pseudopolitinės struktūros ir biurokratinio teroro alinama pseudovalstybė. Demoralizuojamą įtaką Lietuvai daro netgi tai, kas – pagal vadinamąjį europrojektą – turėtų ją kelti, gaivinti ir lemti neva pasakišką ateitį: tai iš Vakarų pumpuojami tušti pinigai ir tariamosios paskolos (o iš tikrųjų pašalpos).
Seniai ir gerai žinoma, kad tuščių pinigų masės didėjimui tiesiai proporcingas demoralizuotų žmonių masės didėjimas. Kas antras tuščias piniginis vienetas pagimdo vagį, banditą, simuliantą arba biurokratą, trumpai tariant, parazitą, kurį domina tik vienas projektas – rasti būdą, kaip mažiausiomis sąnaudomis pasinaudoti tuščiais pinigais.

Pseudopinigų tvano ideologinis atitikmuo – visų masinio mulkinimo medijų, nežinia kodėl vadinamų žiniasklaida, propaguojama visa apimanti saldaus baukutinio-valinskinio-zvonkinio-rūtelinio gyvenimo vizija, kurią geriausiai nusako du dabar jau tapę norma imperatyvai: „Linksmybės visą parą!“ ir „Mus vienija alus ir pergalės!“ (ir juos vykdantis vadinamasis elitas – prasisiekėliai prasčiokai, sugebėję pasinaudoti pseudopinigų srautais).

Ir dar viena pastaba: visus dvidešimt metų Lietuvoje atkakliai, metodiškai ar net ciniškai naikinamos bet kokios sąlygos atsirasti tikram – atsakingam, aristokratiškam, pilietiškai susipratusiam, aukšto intelekto, kilnios dvasios, valstybiškai mąstančiam, turinčiam garbės kodeksą – aukštajam luomui, be kurio negali normaliai gyventi jokia tauta, net bendruomenė; niekada ir niekur nėra buvę taip, kad valstybę sėkmingai valdytų prastuomenė, vadinamoji liaudis, arba tamsuomenė.

Užgriebia ir apie emigraciją .
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/....d?id=58323142

[John]

O kuo pakeisime 0,5mln. žmonių ieškančių geresnio gyvenimo emigracijoje? Kinietiška elektronika ar lenkišku tualetiniu popieriumi?

Lietuva yra nykstanti rinka ir kuo labiau ji nyks, tuo bus mažiau įdomi visiems investuotojams.

Rinka nyksta tada, kai nyksta BVP. Tas faktas, kad Lietuvoje mažėja žmonių niekam neįdomus, kol didėja ekonomika.

[senasnamas]

Aha, pas kirpėją ar dantų gydytoją ateis ne žmogus, bet BVP, būstą pirks BVP, prie jūros ilsėtis važiuos BVP. Čia kažkoks naujažmogis?
Tą BVP juk galima išpūsti švediškais pinigais, ES parama, emigrantų perlaidomis, stambios šalys papučia spausdinamais pinigais ir t. t. Tai labai sąlyginis ir sunkiai pačiupinėjamas dalykas. Investuotojai, ketinantys ką nors šalyje pirkti, statyti ar parduoti, pirmiausia žiūri į gyventojų skaičių ir jų perkamają galią, o ne į BVP. Be to, kuria ir gamina žmonės. Jų skaičiaus mažėjimas reiškia šalies potencialo mažėjimą.