Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Tomas]

Valdžios sektorius pats rimtesnių pajamų negeneruoja.

Būtent taip - valdžios sektorius generuoja išlaidas

[senasnamas]

Mokesčiai sumokami už sveikatos apsaugą, ar kokį valstybės pastatytą objektą iš esmės yra tos prekės ar paslaugos pirkimas (tik pusiau privalomas). t.y. panašiai kaip BVP kuriamas privačiame versle, tik su prievartos elementu.

Taip, čia labai svarbus tampa efektyvumas. Sužinojus, kad koks nors valdiškas gydytojas, kurio paslaugos priklauso už sumokėtus mokesčius, bus pasiekiamas tik po 2 mėn., einama pas privatų. Tai iš esmės mokama du kartus (už tai, ką gauni, ir už tai, ko negauni). Net ir padidinus sveikatos sektoriaus finansavimą, jokios garantijos, kad paslaugų kokybė taps geresnė.

Nori ar nenori, bet valstybės išlaidos yra viena iš BVP sudedamųjų dalių. Čia ne filosofija, o aritmetika.

Bet valstybė leidžia tai, ką surenka iš mokesčių. Galima be galo plėsti valdišką aparatą ir didinti valstybės išlaidas, prikurti naujų ministerijų ir pristatyti valdovų rūmų, bet šalis nuo to netaps turtingesnė. Kažkas buvo rašyta, kaip iš ES lėšų rekonstruota infrastruktūra (nežiūrint į jos reikalingumą), o po to kyla finansinių problemų dėl jos išlaikymo.

[Tomas]

Bet valstybė leidžia tai, ką surenka iš mokesčių.

Valstybė paprastai išleidžia daugiau, nei surenka mokesčių.

[senasnamas]

Valstybė paprastai išleidžia daugiau, nei surenka mokesčių.

Šita tema jau seniau aptarta . Pažiūrėjus į ES šalių skolas tampa aišku, kodėl esama ekonominė padėtis yra tokia, kokia yra.

[Tomas]

Aptarta. Tik kai kam niekaip aritmetika nesusiveda

[senasnamas]

Va kur efektyvus darbas - keletas pakratyta ir sumos milijoninės.
VMI pričiupo pajamas slėpusius milijonierius – jiems teks smarkiai pakratyti kišenes
Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/verslas...#ixzz3KwSPCmh0

VMI jau baigė tikrinti 22 asmenų deklaracijose pateikiamus duomenis. Tai stambių įmonių grupių ir bendrovių savininkai, akcininkai, direktoriai ir kiti didelį turtą valdantys asmenys. Vien šiuo metu mokėtinų mokesčių, baudų ir delspinigių priskaičiuota 13,5 mln. litų. Ir tai tik pradžia. Iš viso VMI planuoja patikrinti apie 200 žmonių.

[andyour]

/\ man rodos tau aktualu tik realizuoti savo emocijas Visas BVP su keliolika miljonų nelabai daug ką bendro turi. O deklaracijas VMI visada privalo tikrinti, toks jų darbas.

[senasnamas]

Išieškomus mokesčius daugiau prasmės lyginti ne su BVP, o su sumomis, kurių tikimasi iš naujų arba padidintų mokesčių.

[andyour]

/\ jei norime gyventi kaip vakaruose, neužteks vien tik kovoti su šėšėliu, reikės didinti mokesčius.

[nomad]

O kaip valdžios aparatas kuria produktą? Skolindamasis ir padidindamas mokesčius?

Ir spausdindamas pinigus Tomui tai ir yra žymiai svarbesnis įnašas už darbą ir verslą.

[Tomas]

Jei už "spausdintus" pinigus gali pirkti darbą ar produktą - tai kodėl ne?

[andyour]

Ir spausdindamas pinigus Tomui tai ir yra žymiai svarbesnis įnašas už darbą ir verslą.

Žmogų motyvuoja pinigai. Žinoma, nuo tam tikro kiekio pajamų ta motyvacija mažėja. Tomas siūlo atspausdinti fantikų ir su jais užmotyvuoti visus. Nebeliktų bedarbių ir spėju, daugumos darbo našumas šokteltų pvz. 50%. Taip ekonomikoje atsirastų 50% daugiau gėrybių. Visi būtų užmotyvuoti kol po kurio laiko motyvacija išnyktų, tada reiktų dar daugiau atspausdinti fantikų, kad pasiekti tą patį lygį. Tačiau daugiau fantikų, reikštų didesnę infiliaciją. Po kurio laiko visi tai suprastų, kad jie turi ne tai ką jie galvojo, kad turi. Tada reiktų dar daugiau atspausdinti fantikų nei prieš tai. Ir taip vyktų begalinė cirkuliacija, išlaikanti visus maksimaliai motyvuotus

[Tomas]

Praktika rodo, kad fantikų spausdintojai gyvena geriau, nei tiesiog fantikų naudotojai

P.S. kodėl visame pasaulyje bandoma išjudinti kreditavimą? Net ir šventasis ECB tą daro? Todėl, kad tai ir yra fantikų dalybos

[r08n]

Jei už "spausdintus" pinigus gali pirkti darbą ar produktą - tai kodėl ne?

Geriausia būtų spausdinti darbą ir produktą.

[Tomas]

O gal iškirpti ir priklijuoti?

[andyour]

Geriausia būtų spausdinti darbą ir produktą.

Darbo mainai vyksta per pinigus.

[pauliaK]

Verta paminėjimo. Labai neblogi rezulatai ir tendencija teigiama.

2014-ais dirbančiųjų skaičius augo labiausiai per pastarąjį dešimtmetį

Per 2014 metus Lietuvoje dirbančių žmonių skaičius šoktelėjo net 3,1 proc., minėtas rodiklis per pastarąjį dešimtmetį – rekordinis. Matyti tendencija, kad norintieji dirbti dažniau renkasi privatų, o ne valstybės sektorių – pirmajame dirbančiųjų skaičius gerokai paaugo, antrajame – mažėjo. Ekonomistai tokią padėtį įvertino gana palankiai, anot jų – tokiai mažai ir taip nuo verslo priklausomai valstybei kaip Lietuva tai yra teigiamas rezultatas.

Per metus dirbančių žmonių skaičius šoktelėjo net 3,1 proc. – trečią ketvirtį dirbo jau 1 mln. 349 tūkst. gyventojų. Tai didžiausias augimas per 10 metų. Valstybės sektoriuje darbuotojų skaičius mažėjo 1,2 proc, (vien per III ketvirtį jų sumažėjo 5,2 tūks.), privačiame sektoriuje vidutinis darbuotojų skaičius augo 4,6 proc.

„Swedbank“ vyr. ekonomistės Vaiva Šečkutė pasidžiaugė, kad darbo vietų skaičiaus augimui neigiamos įtakos nepadarė vis dar tvyranti geopolitinė įtampa, kuri galėjo pakoreguoti kai kurių įmonių planus darbinti naujus žmones: „Šių metų III ketvirtį žmonių užimtumas augo daugiausia nuo pat 2003 metų, tai kiek stebinanti tendencija, nes Rusijos rinkos rizika vis dar išlieka aukšta.“ Ekonomistė teigė mananti, kad ateityje dirbančiųjų skaičiaus augimas, vis dėlto gali kiek sulėtėti, tačiau užimtumo rodiklis turėtų išlikti teigiamas.

Ž.Mauricas atkreipė dėmesį ir į tai, kad turima statistika iš tiesų neatspindi tikrosios darbo rinkos situacijos, anot ekonomisto, dirbančių šalies gyventojų iš tiesų yra daugiau: „Kiek tenka susidaryti įspūdį, realus nedarbas iš tiesų sudaro tik maždaug pusę to nedarbo skaičiaus, kurį matome“, – svarstė ekonomistas.

Kita dalis, anot ekonomisto, iš tiesų dirba, tik yra užsiregistravę „Darbo biržoje“ dėl socialinių garantijų. „Kitu atveju, jie netektų socialinių garantijų arba jiems tektų mokėti iš savo kišenės. Atsižvelgiant į minėtus veiksnius, galima sakyti, kad realus nedarbas Lietuvoje siekia apie 6 proc. Klausimas tik vienas, ar tie, kurie yra šešėlyje, išlįs iš jo, ar jame ir liks?“ – retoriškai klausė Ž.Mauricas.

Ekonomistas pasidžiaugė ir tuo, kad per pastarąjį ketvirtį šalyje labai smuko jaunimo nedarbas – net 4,6 proc. punkto. „Kalbant apie jaunimo nedarbą, Lietuva problemų turėjo tik kelerius metus po krizės, o kitais metais jaunimo nedarbo rodikliai, palyginti su kitomis valstybėmis, atrodė neblogai ir buvo gerokai patrauklesni, palyginti su bendru nedarbo lygiu“, – dėstė Ž.Mauricas. Ekonomistas pabrėžė ir tai, kad šiemet šalies jaunimo nedarbo rodiklis yra net žemesnis už ES vidurkį.

[Creatium]

Kažin kaip šitą rodiklį paveiks mažujų bendrijų apmokestinimas?

[Silber418]

Klaipėdos savivaldybė – vėl geriausia Lietuvoje

Jau ne vienerius metus iš eilės, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) rengiamame Lietuvos savivaldybių indekse, Klaipėdos savivaldybė pripažįstama geriausiai dirbančia savivaldybe Lietuvoje. Klaipėdos miestas, reitinge surinkęs 81 balą iš 100 galimų, tapo geriausiai įvertintu iš 7-ių miestų savivaldybių. (...)

[Tomas]

Faktinis individualusis vartojimas Lietuvoje 2013 metais pasiekė 78% ES vidurkio ir yra didžiausias "postsovietiniame" bloke (nuskurdusiose Latvijoje ir Estijoje tik 65%):
http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cac...2014-AP-EN.PDF