Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Sula]

Kažkodėl Lietuva yra 120 vietoje pagal darbo santykius. Tai žemiau negu Afrika. Negi ten taip gerai šioje srityje?

[Tomas]

Žinoma. Lietuvoje jei nori atleisti darbutoją, tai turi įspėti, mokėti kompensaciją arba kažką kombinuoti.
Afrikoj tuo tarpu gali nepatikusį darbuotoją sušerti liūtams, krokodilams ar tiesiog nušauti.

[digital]

Lietuvoje labai sunku atleisti darbuotoją. Darbuotojas beveik visada laimi teismuose. Taip pat sustabarėję profsojuzininkai nesutinka įteisinti laisvesnio darbo laiko, darbo iš namų ir pan. - matyt dėl to.

[Lettered]

Lietuvoje labai sunku atleisti darbuotoją. Darbuotojas beveik visada laimi teismuose. Taip pat sustabarėję profsojuzininkai nesutinka įteisinti laisvesnio darbo laiko, darbo iš namų ir pan. - matyt dėl to.

Viešajame sektoriuje taip, sunku, darbuotojas turi užgerti kokiam pusmečiui, kad būtų atleistas, bet ar žinai dirbantį privačiame sektoriuje bent vieną, kurio darbdavys nenorėtų? Jau nekalbant apie visus neapmokamus viršvalandžius, kas normaliose Vakarų šalyje net nesuvokiama, profsąjungų Lietuvoje irgi galima sakyti nėra, neatsimenu, kada būtų vykęs koks nors rimtas streikas. Apie kokias nors darbuotojo teises užsiminus turbūt pažiūrėtų kaip į nevisai sveiką. Žodžiu lietuviai yra pakankamai darbštūs, nuolankūs, nelinkę skųstis ar skųsti savo darbdavį (prisiminkim istoriją su vokeliais Krekenavoje).

[Sula]

Žinoma. Lietuvoje jei nori atleisti darbutoją, tai turi įspėti, mokėti kompensaciją arba kažką kombinuoti.
Afrikoj tuo tarpu gali nepatikusį darbuotoją sušerti liūtams, krokodilams ar tiesiog nušauti.

Pats, deja, esu atleidęs ne vieną darbuotoją, ypatingų bėdų lygtais nebuvo. Kažkokių skirtumų su kolegomis iš artimojo ir tolimojo užsienio irgi lygtais nepastebėta. O kokie dar ypatingi Lietuvos negatyvai šioje srityje?

[senasnamas]

Darbo įstatymai yra painūs, bet praktiškai jie retai pritaikomi. O investuotojus tokie įstatymų labirintai atbaido. Todėl reikėtų juos supaprastinti ir labiau pritaikyti prie realybės. Jei bus paprastesnis darbuotojo atleidimas, tai darbdaviai nebijos ir priimti daugiau darbuotojų. Būtų abipusis poveikis. Kai kurie darbuotojai dar nesuvokia, kad gero darbuotojo niekas neskubės išmesti. O jei pasidarai nereikalingas, tai joks darbo kodeksas neprivers darbdavio duoti tau darbo. Reikėtų kai ką protingai nusikopijuoti iš tų šalių, į kurias lygiuojamės, ir tiek.

[andyour]

Žinoma. Lietuvoje jei nori atleisti darbutoją, tai turi įspėti, mokėti kompensaciją arba kažką kombinuoti.

Manau, kad darbdavys apie tai pagalvoja ir riziką įkalkuliuoja į atlyginimą. Turiu pažįstamu, kurie turi vaikų, jie visada stengiasi uždarbi imti oficialiai ir dirbti pagal normalias sutartis, kad atleidimo atveju turėtų materialinių garantijų. Realiai, pats žmogus galėtų tas garantijas užkaupti, kai darbdavys nebebijotų tokio atvejo ir galėtų drąsiau mokėti didesnį startinį atlyginimą. Bet čia tuo atveju, jei yra ekonomikos augimas, kai darbo jėga turi paklausą, nes kitu atveju viskas veikia priešingai, pvz. gali šantažuojant atleisti, priversti sutikti su mažesniu atlyginimu, nors darbų kiekis nesumažėjęs.

[nomad]

Kas konkrečiau?

Tie kas nustato bendrus parametrus apskaičiuoti valstybių rizikai ir patrauklumui investicijoms. O tai ir tarpvyriausybinės organizacijos, ir privačios finansinės institucijos.

[nomad]

Darbo įstatymai yra painūs, bet praktiškai jie retai pritaikomi. O investuotojus tokie įstatymų labirintai atbaido. Todėl reikėtų juos supaprastinti ir labiau pritaikyti prie realybės. Jei bus paprastesnis darbuotojo atleidimas, tai darbdaviai nebijos ir priimti daugiau darbuotojų. Būtų abipusis poveikis. Kai kurie darbuotojai dar nesuvokia, kad gero darbuotojo niekas neskubės išmesti. O jei pasidarai nereikalingas, tai joks darbo kodeksas neprivers darbdavio duoti tau darbo. Reikėtų kai ką protingai nusikopijuoti iš tų šalių, į kurias lygiuojamės, ir tiek.

Būtent. Darbo rinkos liberalizavimas nėra lygus jos visiškam nereguliavimui, bet tiesiog didesniam pasitikėjimui tuo, kad darbdavys ir darbuotojas patys suras jiems optimaliausią bendradarbiavimo formatą valstybei nesikišant.

Papildoma problema yra ne tik darbo santykius reguliuojančių įstatymų painume, bet ir Sodros mokesčių dydyje, apie kurį jau ne kartą diskutuota ir kuris tiesiogiai įtakoja tiek didesnę bedarbystę, tiek mažesnius atlyginimus (ant popieriaus).

[andyour]

Papildoma problema yra ne tik darbo santykius reguliuojančių įstatymų painume, bet ir Sodros mokesčių dydyje, apie kurį jau ne kartą diskutuota ir kuris tiesiogiai įtakoja tiek didesnę bedarbystę, tiek mažesnius atlyginimus (ant popieriaus).

O ar galėtų sodros mokestis būti mažesnis? Nes sodra berods ir taip sėdi gana įspūdingoje skoloje. Aš asmeniškai už mažesnį, nes pats mokų mokesčius.

[index]

O ar galėtų sodros mokestis būti mažesnis? Nes sodra berods ir taip sėdi gana įspūdingoje skoloje. Aš asmeniškai už mažesnį, nes pats mokų mokesčius.

Galėtų, jei pensijų mokėjimas būtų finansuojamas ne tik iš mokesčių, mokamų nuo atlyginimo.

[andyour]

Galėtų, jei pensijų mokėjimas būtų finansuojamas ne tik iš mokesčių, mokamų nuo atlyginimo.

Esmė, kad ekonomika sugeneruoja fiksuotą kiekį pinigų ir mokesčiai tėra tik svertai, kuriuos sudedi taip, kad mokesčių paimtum maksimaliai daug, bet nepakenkdamas ekonomikai.
Jeigu mes orientuosimės į smulkų paslaugų verslą, tada reiktų didesnę dalį mokesčių permesti stambiam verslui. Bent jau ES deklaruoja tokią politiką, nes būtent smulkus verslas daugiausiai ir lengviausiai sukuria darbo vietas ir prisitaiko prie ekonomikos pokyčių.

[Sula]

Galėtų, jei pensijų mokėjimas būtų finansuojamas ne tik iš mokesčių, mokamų nuo atlyginimo.

Jau daug metų kalbama, kad bazinė pensija turi būti mokama iš biudžeto, nes iš esmės ji nesusijusi su darbo santykiais. Be to įmanoma, kad antros pakopos kaupimui mokama būtų tiesiogiai fondams. O pačią Sodros įmoką perduoti darbuotojams.
Taip formaliai žymiai pakiltų algos, o privalomi mokesčiai galėtų būti sumažinti, taip pat sumažėtų spekuliacijos ta tema.
Pvz. gaunu 3000Lt "ant popieriaus", moku 800Lt Sodrai, 200 Lt pensijai, 450 Lt pajamų mokestį, 180 Lt ligonių kasoms - 1370 Lt "į rankas".

[index]

Jau daug metų kalbama, kad bazinė pensija turi būti mokama iš biudžeto, nes iš esmės ji nesusijusi su darbo santykiais. Be to įmanoma, kad antros pakopos kaupimui mokama būtų tiesiogiai fondams. O pačią Sodros įmoką perduoti darbuotojams.
Taip formaliai žymiai pakiltų algos, o privalomi mokesčiai galėtų būti sumažinti, taip pat sumažėtų spekuliacijos ta tema.
Pvz. gaunu 3000Lt "ant popieriaus", moku 800Lt Sodrai, 200 Lt pensijai, 450 Lt pajamų mokestį, 180 Lt ligonių kasoms - 1370 Lt "į rankas".

Čia tik pamatytum kiek daug mokesčių sumoki. Tai jau gerai, bet realios situacijos nekeičia. Viską sutvarkius normaliai tu Sodrai galėtum mokėti ne 800 Lt, o pvz. 500-600 Lt ir automatiškai daugiau į rankas, nes:
1) GPMu apsimokestina ne tik darbo pajamos, dėl to pajamų surenkama daugiau ir galima mažinti tarifą;
2) Galima apmokestinti ne tik pajamas, taip surenkant daugiau pajamų ir tada galima mažinti mokesčių nuo pajamų tarifą, taip sumažinant realią mokesčių naštą tiems, kurie daugiausia moka mokesčius nuo pajamų.

[pauliaK]

Lietuvos naujų automobilių rinkoje – ir geriausi sezono rezultatai, ir antirekordas

Artėjant euro įvedimui šalies automobilių rinkoje pastebėti neįprasti pokyčiai. Liepos – rugsėjo mėnesiais į šalį įvežtas rekordiškai mažas naudotų automobilių skaičius, o naujų automobilių pardavimuose fiksuojamas geriausias trečio ketvirčio rezultatas. Tokios tendencijos pastebimos analizuojant lankomiausio transporto skelbimų portalo Baltijos šalyse Autoplius.lt, valstybės įmonės „Regitra“ ir „Autotyrimai“ duomenis.

Lengvųjų automobilių rinkos ekspertai pastebi, kad 2014 m. trečiąjį ketvirtį naujų automobilių šuolis užfiksuotas ne tik Lietuvoje, tačiau ir Latvijoje bei Estijoje. Tiesa, būtent Lietuvoje augimas buvo didžiausias – net 25,7 proc.

Latvijoje šį ketvirtį buvo parduota 19,9 proc. daugiau naujų transporto priemonių nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. Per tris mėnesius šioje šalyje buvo nupirkta 3795 nauji automobiliai. Estijoje naują automobilį įsigijo kur kas daugiau žmonių – 6193.

Estijoje nuperkama 44 proc. visų Baltijos šalyje nuperkamų naujų automobilių. Lietuva užima 29 proc., o Latvija – 27 proc. Baltijos šalių automobilių rinkos.

Šių metų kovo mėnesį šalyje buvo registruoti 1,924 mln. automobilių, o spalio mėnesį – 1,308 mln. automobilių. Tai yra 32 proc. arba 616,5 tūkst. vnt. mažiau.

„Nuo naujos tvarkos labiausiai „nukentėjo“ seniausi automobiliai. 21 m. ir senesnių registruotų automobilių kiekis sumažėjo 67,4 proc. Jei šių metų kovą jų buvo beveik 762,4 tūkst., tai dabar – 248,5 tūkst. Sprendžiant pagal statistinius duomenis, “senukų” Lietuvos automobilių parke dabar 513,9 tūkst. mažiau“, – pastebi V. Daukšas.

Ketvirtadaliu (24,4 proc.) sumažėjo 16 – 20 m. senumo automobilių skaičius (nuo 435,7 tūkst. iki 329,5 tūkst.). 11 – 15 metų amžiaus automobilių taip pat mažėjo – 4,2 proc. Naujesniųjų automobilių – 6 – 10 m. ir 1 – 5 m. daugėjo atitinkamai 4,4 proc. ir 7,6 proc. 1 – 5 metų automobilių nuo šių metų kovo iki spalio padaugėjo 7,6 proc – iki 68,9 tūkst.

Net 219,9 proc. augo iki 1 m. amžiaus registruotų transporto priemonių skaičius (nuo 3,3 tūkst. iki 10,5 tūkst. vnt).

Pokyčiai rinkoje lėmė ir kintantį naujai įvežtų ir naujų automobilių santykį. Nuperkant vieną naują automobilį į Lietuvą įvežami 7,3 naudoti automobiliai. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu nupirkus vieną naują automobilį, buvo parduodama 12,3 naudoto.

„Pastebime, jog Lietuvoje nors ir neženkliai, bet auga privačių žmonių nuperkamų naujų automobilių dalis. Praėjusiais metais privatūs asmenys įsigijo 18,9 proc. naujų automobilių, o šiemet – 19,7 proc. (808 automobiliai). Tiesa, šiuo atžvilgiu mums dar daug trūksta iki Estijos. Ten daugiau kaip trečdalį (35,8 proc.) naujų automobilių nuperka privatūs asmenys (2215 automobilius)”, – konstatuoja V. Daukšas.

Daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/gazas/a...das-220-463743

[senasnamas]

Nedarbas sumažėjo iki 9,1%
http://vz.lt/article/2014/11/14/sumazejo-nedarbas

Trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, nedarbo lygis sumažėjo 2,1 proc. punkto, o palyginti su atitinkamu 2013 m. laikotarpiu – 1,8 proc. punkto, remdamasis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Kažkaip daugokai nedarbas sumažėjo per 1 ketvirtį. Matyt, dėl sezoniškumo.

[andyour]

/\ Gal dėl to, kad NT sektorius forsuojamas prieš eurą. Bet gerai, nes ofisų Lietuvai reikės belenkaip daug.

[Tomas]

Nedarbas vis tiek dar labai didelis, dar daug erdvės didinti valstybės išlaidas.

[Aleksas666]

Tendencingas nedarbo mažėjimas yra ir susijęs ir su emigracija. Kitąvertus ko gero jau artimiausiu metu reikia laukti to, kad žmonės ims grįžti atgal, kadangi darbo sąlygos ir užmokesčiai turės gerėti.

[andyour]

Nedarbas vis tiek dar labai didelis, dar daug erdvės didinti valstybės išlaidas.

arba dar labiau kviesti užsienio kapitalą, kad dėl darbo jėgos dar labiau konkuruotų ir atlyginimai artėtų prie vakarų europos. Valstybei kur reikia didinti išlaidas, tai tik švietimo sektoriuje. Reikia labai kokybiškos švietimo sistemos, kad Lietuviai tikrai būtų labiausiai išsilavinę pasaulyje.