Parašė Lettered
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Pasaulio ekonomikos aktualijos
Collapse
X
-
Įdomu, kur tas lietus nuteka? Nes "paprasto darbo žmogaus" kišenės vis tuštesnės. Nebent išeina iškaulyti.
-
Mitas, bent jau kalbant apie JAV. Kiekvienas išspausdintas doleris yra skolos doleris. Paskutinis, kuris JAV bandė pinigų leidybą sugrąžinti į valstybės rankas, buvo Kenedis.Centrinių bankų atspausdintų pinigų niekam nereikia grąžinti, grąžinti reikia, jei valstybė skolinasi užsienio rinkose ir dar kita valiuta.
Komentuoti:
-
Spausdinami pinigai yra ne į skolą, nebent formalią, kurios realiai padengti nereiks, tai tik įliejami pinigai į rinką, kad jūs turėtumėte darbo ir gautumėte atlyginimą, kas tame blogo?Parašė themanual Rodyti pranešimą
Tai kad į skolą spausdina tuos pinigus, tai būtų keista jeigu dabar matytume dėl to tokią infliaciją dėl kurios paprastas žmogus pats norėtų dengti valstybės skolą, kad tik bepročiai nustotų spausdinti pinigus, nes tai apie ką jūs kalbate ir yra ne kas kita, o beprotybė.
Komentuoti:
-
Tai kad į skolą spausdina tuos pinigus, tai būtų keista jeigu dabar matytume dėl to tokią infliaciją dėl kurios paprastas žmogus pats norėtų dengti valstybės skolą, kad tik bepročiai nustotų spausdinti pinigus, nes tai apie ką jūs kalbate ir yra ne kas kita, o beprotybė.Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Na pinigai pastarajį dešimtmetį tiek ES, tiek JAV liejasi laisvai, šiais metais iš vis bus pinigų lietus, bet infliacija juokinga, valstybėms niekaip nepavyksta pasiekti norimų 2%.
Ekonomika nesisuka apie kojinėse laikančius pinigus, jie kaip tik ekonomikos stabdis, nes išima pinigus iš rinkos. Be tos skolos ir jūsų alga nebūtų tokia didelė, nepamirškit to prieš ruošdamasis tas skolas padėti grąžinti.
Komentuoti:
-
Na pinigai pastarajį dešimtmetį tiek ES, tiek JAV liejasi laisvai, šiais metais iš vis bus pinigų lietus, bet infliacija juokinga, valstybėms niekaip nepavyksta pasiekti norimų 2%.Parašė themanual Rodyti pranešimą
Na aš mieliau padėčiau grąžinti valstybei skolą už savus pinigus, nei kad mano pinigai atitinkama verte prarastų perkamąją galią, nes ją praras ne tik mano dabar turimi pinigai, bet ir uždarbis kurį gausiu kitą mėnesį
Ekonomika nesisuka apie kojinėse laikančius pinigus, jie kaip tik ekonomikos stabdis, nes išima pinigus iš rinkos. Be tos skolos ir jūsų alga nebūtų tokia didelė, nepamirškit to prieš ruošdamasis tas skolas padėti grąžinti.
Komentuoti:
-
Na aš mieliau padėčiau grąžinti valstybei skolą už savus pinigus, nei kad mano pinigai atitinkama verte prarastų perkamąją galią, nes ją praras ne tik mano dabar turimi pinigai, bet ir uždarbis kurį gausiu kitą mėnesįParašė Lettered Rodyti pranešimą
Centrinių bankų atspausdintų pinigų niekam nereikia grąžinti, grąžinti reikia, jei valstybė skolinasi užsienio rinkose ir dar kita valiuta. Jei vieni kitiems tik skolintų turimus pinigus, o ne spausdintų, tada ir bendra pasaulio skola nedidėtų, o būtų tokia pat.
Komentuoti:
-
Centrinių bankų atspausdintų pinigų niekam nereikia grąžinti, grąžinti reikia, jei valstybė skolinasi užsienio rinkose ir dar kita valiuta. Jei vieni kitiems tik skolintų turimus pinigus, o ne spausdintų, tada ir bendra pasaulio skola nedidėtų, o būtų tokia pat.Parašė themanual Rodyti pranešimą
Tai santykinai toks skolų grąžinimas labiausiai ir kainuoja pilkajai masei, o ne vienam procentui, todėl turėtų šiek tiek rūpėti. Aišku skola didėja dėl ekonomikos gelbėjimo pandemijos metu ir jeigu tai padės išsaugoti maksimaliai daug ekonomikos, tuomet tai yra pateisinama. Bet jei skola sparčiai didės toliau ir pasibaigus brexitui, tuomet kritus pasitikėjimui ekonomika pradės kentėti kapitalas, kuris tiesiog pradės trauktis iš UK.
Savo skola gali nesirūpinti tik amerikiečiai, nes USD yra pasaulio rezervinė valiuta ir visi tiesiog per daug jos prikaupę. USA skola didėja ir mažėja pagrinde nuo tvarkaraščio ir nuo to koks deficitas biudžete suplanuojamas. Nieks taip kaip pas mus Lietuvoje nesvarsto, kad gal skola per didelė ir reiktų veržtis diržus, taip pat ir visokie dėdės iš Briuselio nenurodinėja.
Komentuoti:
-
Tai santykinai toks skolų grąžinimas labiausiai ir kainuoja pilkajai masei, o ne vienam procentui, todėl turėtų šiek tiek rūpėti. Aišku skola didėja dėl ekonomikos gelbėjimo pandemijos metu ir jeigu tai padės išsaugoti maksimaliai daug ekonomikos, tuomet tai yra pateisinama. Bet jei skola sparčiai didės toliau ir pasibaigus brexitui, tuomet kritus pasitikėjimui ekonomika pradės kentėti kapitalas, kuris tiesiog pradės trauktis iš UK.Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Grąžinti kam? Centriniam bankui atspausdintus pinigus?
Savo skola gali nesirūpinti tik amerikiečiai, nes USD yra pasaulio rezervinė valiuta ir visi tiesiog per daug jos prikaupę. USA skola didėja ir mažėja pagrinde nuo tvarkaraščio ir nuo to koks deficitas biudžete suplanuojamas. Nieks taip kaip pas mus Lietuvoje nesvarsto, kad gal skola per didelė ir reiktų veržtis diržus, taip pat ir visokie dėdės iš Briuselio nenurodinėja.
Komentuoti:
-
Grąžinti kam? Centriniam bankui atspausdintus pinigus?Parašė sankauskas Rodyti pranešimąKo gero žmonėms, kuriems reikės gražinti.
Komentuoti:
-
Biškiuka juokinga, kad straipsnis pasirodė 1996-aisiais. Nuo tada JAV skola (65,2%) stabiliai ir ženkliai mažėjo gerus 5 metus iki 54,8% 2001-aisiais. Ir tik per globalią 2009-ųjų krizę pasiekė 1996-ųjų lygį.Parašė Eikantas X Rodyti pranešimą
Sure, mate, sure.
(vertimas: be abejo, bičiuli, be abejo).
Global Debt and Parallel Universe
Jean Baudrillard
http://ctheory.net/ctheory_wp/global...llel-universe/
Komentuoti:
-
Sure, mate, sure.Parašė sankauskas Rodyti pranešimąKo gero žmonėms, kuriems reikės gražinti.
(vertimas: be abejo, bičiuli, be abejo).
Global Debt and Parallel Universe
Jean Baudrillard
http://ctheory.net/ctheory_wp/global...llel-universe/Paskutinis taisė Eikantas X; 2020.06.20, 22:30.
Komentuoti:
-
JK įstojo į garbingą 100% debt club
http://www.independent.co.uk/news/bu...l%3famp?espv=1The ONS also said the latest borrowing figures showed UK government debt as a percentage of gross domestic product (GDP) has exceeded 100 per cent for the first time since 1963.
Debt levels at the end of May were 100.9 per cent of GDP, standing at £1.95 trillion – up by a fifth, or £173.2bn, on the same period in 2019.
Komentuoti:
-
Nereikia ir street view, užtenka oficialią statistiką atsidaryti ir matai, kokioje šiknoje rumunai sėdi.Parašė Tomas Rodyti pranešimą
Pabandyk kada per street view pažiūrėti kaip šiais laikais atrodo Rumunija, ir kokiu transportu važinėja.
https://www.acea.be/statistics/artic...-registrations
Komentuoti:
-
Pabandyk kada per street view pažiūrėti kaip šiais laikais atrodo Rumunija, ir kokiu transportu važinėja.Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Kas 5-7 metus, o rumunai perka kas tiek pat laiko 20 metų senumo auto, kas gaunasi vartoja daugiau, ar tiek pat?
Komentuoti:
-
Kas 5-7 metus, o rumunai perka kas tiek pat laiko 20 metų senumo auto, kas gaunasi vartoja daugiau, ar tiek pat?Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
Estams lengiau įpirkti naują automobilį. Beveik visą kitą lengviau įpirkti rumunams.
Kaip dažnai tu perki naują automobilį?
Komentuoti:
-
Antra pagal branguma EU Airija ta. Dar vienas naujasParašė deep'as Rodyti pranešimą
Airiu pajamos nesiekia ES vidurkio, kazkas neregeto!
https://ec.europa.eu/eurostat/en/web...Rm0OEUj5v1NV48
Komentuoti:
-
Airiu pajamos nesiekia ES vidurkio, kazkas neregeto!Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąAirių pajamos irgi gana varganos, nebent dirbi tam tikrose multinationaluose. Airių BVP yra tax haven burbulo pagrindu, realiai nėra jie ten pasieke ES vidurkio ir panašiai kaip Lietuva laikosi.
Komentuoti:
-
Actual Individual Consumption įskaičiuoja ir individualų valstybės varotjimą, pvz kompensacijas už šildymą ar vaistus. Todėl pvz lietuvoje yra toks atotrūkis kur yra namų ūkių varitojimas ir actual individual consumption. Pas mus daugiau kompensacijų. Nesu tikrais kaip Rumunijoje.Parašė Muzungus Rodyti pranešimąRumunija geriau varo uz Estija? Idomu idomu
Dar reikia pridėti kitos šalies įstatiminę bazę, kuri ypač mūsų atveju dažnai keičiasi ir prie jos reikai taikytis.Parašė Arunasx Rodyti pranešimąSpėju, kad didele dalimi lemia tai, kad sunku suvaldyti riziką dalinant paskolas kitoje šalyje, Skolos administravimas taip pat brangsta, ne viską gali padaryti remote.
Airių pajamos irgi gana varganos, nebent dirbi tam tikrose multinationaluose. Airių BVP yra tax haven burbulo pagrindu, realiai nėra jie ten pasieke ES vidurkio ir panašiai kaip Lietuva laikosi.Parašė deep'as Rodyti pranešimąO lietuviai su varganomis pajamomis vartoja beveik tiek pat kiek airiai. Ypatingai lietuviai suvartoja daug svietimo paslaugu nes jos yra pigios ir gausiai prieinamos kiekvienam baznytkaimy. Vartotojiska visuomene
Komentuoti:
Komentuoti: